Thailand 2014 November – II dalis [Bankokas – atvykimas]

Tęsiam pasakojimą apie tai, kaip Arūnas Skersis savarankiškai susiorganizavo pirmąją gyvenime kelionę į Aziją, aplankant Tailandą bei Kambodžą. Pirmoje dalyje papasakojau apie savo vargus ir rūpesčius organizuojantis pačiam savarankišką kelionę į Tailandą. Bet kadangi laiko turėjau į valias, tai 2014 metų spalio 29-ąją buvau 100% pasiruošęs savo debiutui Azijoje. Grįžęs iš darbo susipokavau lagaminą (taip, taip – buvau prieš kelionę prisiskaitęs pasakojimų, kaip blogai keliauti į Azijos šalis su lagaminu, kad ten nėra normalių šaligatvių, kad geriausiai ten keliauti su kuprine ir pan.). Galiu drąsiai pasakyti – visiška nesąmonė ir savo sprendimu pasiimti lagaminą su ratukais džiaugiausi vos ne kiekvieną dieną, ypač matant kitus turistus paplūdusius prakaitu ir prie +30 C temperatūros tempiančius sunkiausias kuprines. O aš prieš kelionę įsigijau 4 ratukų lagaminą, kurį vežtis buvo vienas malonumas. Prieš tai turėjau 2 ratukų lagaminą, tai galiu pasakyti tik tiek, kad daugiau niekada nepirksiu 2 ratukų lagaminų. Skirtumas – akivaizdus: pastatai lagaminą ant 4 ratukų ir stumi jį šalia vienu pirštu. Važiuoja be jokių problemų. Nes prilaikyt reikia, kad nenulėktų į priekį. Aišku, rumbuotu ir nelygiu šaligatviu taip nepaveši, bet komfortas – nerealus. Ir nieko nereikia tįsti ant savo kupros 🙂
Taigi, grįžtam prie lagamino užpildymo. Pasiėmiau trikojį, kurio beveik nenaudojau, 5 pakus Krekenavos mėsingų dešrelių (!!!), riešutų, sūrio, 4 skardines energetinio gėrimo “Battery” (nes skaičiau, kad vietiniai energetiniai gėrimai Tailande labai silpni, o užsienietiški, tokie kaip Red Bull, brangūs – taip ir buvo) bei 2 buteliukus “Dynamite”. Po to dar prisidariau karštų sumuštiniu su sūriu, kečupu ir daktariška dešra 😀 Jie puikiai suėjo pirmosiomis kelionės valandomis, ypač besiblaškant Varšuvoje. Na, dar idėjau drabužių, rankšluosčių, kurių nereikėjo iš principo, nes visuose viešbučiuose jie buvo, kedus, tapkes, plafkes bei 1,25 l Colos butelį (kad būtų kuo atsigaivinti kelionės pradžioje). Simple Express autobusas iš Kauno autobusų stoties turėjo išvažiuoti 0:30 h. Tai sprendžiau dilemą, kaip nusigauti iki Kauno stoties, nes viešasis transportas nebevažiavo. Galvojau imti taksą, bet paskutinę akimirką paprašiau Adrijaus, kad nuvežtų. Pastarasis sutiko, tai 23:30 išjudėjau iš namų ir jau 23:45 buvom stotyje. Išvariau tik su marškiniais ir Shell liemene, gauta dovanų iš tiekėjo 🙂 Nusprendžiau, kad nėra prasmės šiltai rengtis, nes po to tampytis žieminius drabužius po visą šalį, kaip kad buvo Brazilijoje, malonumas menkas + daug vietos užima. Aišku, vardan tokio sprendimo, teko pašalti stotyje, nes Adrijus labai buvo nenusiteikęs laukti atvažiuojančio autobuso. Atvežė ir maždaug iš serijos: “Lipk” 😀 O lauke spalio pabaigoje šaaaaltaaa. Ir kaip tyčia, žiūriu, atvažiuoja kažkoks autobusas į stotį. Pagalvojau, kad maniškis, nors mačiau, kad laiko dar daug. Bet maža kas… Kol sulips visi, kol patikrins bilietus, tas pusvalandis ir prabėgs. Dar paprašiau Adrijaus palaukti, bet tas pareiškė, kad čia tikrai mano autobusas ir atidavęs mano lagaminą išvažiavo. Aš nueinu prie autobuso ir akurat – autobusas važiuoja į Varšuvą, bet ne mano 😀 Apie vidurnaktį iš Kauno į Varšuvą kasdien važinėja Lux Express autobusai, o 0:30 – Simple Express. O tada manęs laukė labai ilgas pusvalandis, turbūt ilgiausias pusvalandis 2014-aisiais metais 😀 Lauke buvo +4 C, o aš stoviu su marškiniais ir liemene. Dieve, kaip šalta buvo… O užeiti kur nors pasišildyti nėra kur… Vidurnaktis, viskas uždaryta. Tai stovėjau ir minutes skaičiavau. Ir Adrijų keikiau, kad tas negalėjo palaukt ir įsitikint, kad tai mano autobusas atvažiavo :/ Žodžiu, 0:30 h atvažiavo jau tikrai mano Simple Express autobusas ir aš pagaliau papuoliau į ilgai lauktą šilumą. Iškart įlipęs, aišku, pradėjau žiūrinėti tas reklamuotas Simple Express autobusų galimybes – juose, tipo, yra nemokamas bevielis internetas, kuriuo galima naudotis tiek savo įrenginiu kokiu nors, tiek bandyti internete naršyti naudojantis sėdynės atloše esančiu televizorium. Užbėgant įvykiams už akių, nei vienas būdas neveikė. Ta prasme, internetas gal ir veikė, bet jo greitis buvo žemiau kritikos. Panašiu internetu galėjo girtis namų vartotojai 1998-aisiais, kai surinkus interneto adresą reikėdavo laukti puslapio užkrovimo 5 minutes. Kažkas panašaus buvo ir Simple Express autobuse. Tad nusprendžiau nebesikankinti ir bandyti pasižiūrėti filmus, siūlomus autobuse. Ausinės buvo duotos vietoje. Išsirinkau pasižiūrėti Angry Birds Movie (net nežinojau, kad toks yra), praėjau žiūrėt ir… nulūžau. Atsibudau jau tik Varšuvoje. Ir taip neblogai numigau 🙂 Tai kelionė visiškai neprailgo.
Autobusas išvažiavęs 0:30 h nakties iš Kauno, prie Warszawa Centralna traukinių ir autobusų stoties buvo dar prieš 6 ryto Lenkijos laiku. Nepilnos 6,5 valandos autobusu ir tu jau Varšuvoje! Ir visa tai tik už 30 LTL! Labai neblogai. Bet, va, 6 ryto išlipus Varšuvoje buvo lygiai 0 C (šalčiau nei Kaune išvažiuojant). Aš jaučiau, kad pradedu kalakatotis. Kur dingti? Aišku, kad į stotį!!! Greitai nulingavau į Warszawa Centralna, užeinu vidun, bet jei lauke buvo 0 C, tai viduje buvo gal +10 C. Esmė ta pati – man šalta. Ir tada pamačiau savo išganymą. Pirmąjį šioje kelionėje – McDonald’s restoraną!!! Tai reiškė iškart 2 dalykus:
A. Ten bus šilta
B. Ten bus nemokamas internetas 😀
Greitai su liftu pakilau iki antro aukšto ir užėjau į mieląjį McDonalds. Įsitaisiau sau smagiai pakampėje ir sėdėjau į telefoną įlindęs. Pastarasis greitai pradėjo rodyti “nusėdimo” ženklus, tai persėdau į kitą vietą, kurioje radau rozetę. Nieko valgomo nepirkau, naudojausi nemokamais McDonald’s teikiamais privalumais. Tiesa, apsauginis vaikščiojo, vis žvairuodavo į mane, bet kadangi tokių sėdinčių buvo daugiau, tai nieko man jis nesakė. Kas nuvylė, tai tik mokamas tualetas. Ten net automatas pastatytas, į kurį reikia įmest 1 zlotą. Tik tada varteliai prasisuka ir gali papulti į WC. Aš to zloto neturėjau ir apskritai į Lenkiją atvažiavau be zloto kišenėje. Už viską buvau nusprendęs mokėti kortele. Tai teko pakentėti su tualetu. Gerai, kad smarkiai nespaudė 😀 O tuo metu už lango palengva švito… Prasėdėjau tam McDonalde iki 9 ryto (3 valandas). Per tą laiką suvalgiau jau šaltų sumuštinių, kuriuos užgėriau iš Lietuvos atsivežtu Colos buteliu ir stebėjau telefone, kaip oro temperatūra nenoriai pakilo iki +3 C. Kadangi buvo jau gerokai prašvitę, nutariau išeiti pasidairyti po Lenkijos sostinę, kurioje pirmą ir paskutinį kartą iki šiandienos buvau buvęs 1996 metais su klase. Išėjus su lagaminu į lauką jaučiau kaip stingstu. Dieve, kaip buvo šalta 🙂

Warszawa Centralna stoties fone

Warszawa Centralna stoties fone stovi sušalęs Arūnčikas

Nesinorėjo nei kur eiti, nei į kažką žiūrėti. Vienintelis noras buvo kuo greičiau grįžti atgal į McDonalds 😀 Bet susikaupiau ir apsukau nemažą ratuką po Varšuvą. Saulei kylant vis aukščiau ir aukščiau, man darėsi vis šilčiau ir smagiau. Šiaip kadangi nuo paskutinio apsilankymo Varšuvoje aš jau mažai ką prisiminiau, tai vaikščiojau po Varšuvą kaip pirmą kartą gyvenime. Turiu pastebėt, kad ne taip jau prastai viskas atrodo – daug dangoraižių, plačios gatvės, daug parduotuvių. Bet, va, lenkų kalba vėžį varė su tais savo “pš, pš, pš”. Nežinau, vilniečiams gal tokie garsai ir malonūs ausiai, bet tik ne man, tikram kauniečiui… Ypač pasipiktinau vienu lenku Tissot parduotuvėje. Užsukau pasižiūrėti Tissot laikrodžių kainų, kad galėčiau palyginti su kainomis Lietuvoje. Prišoko lenkas, pradėjo aiškinti, konsultuoti taip sakant, ir po to jis manęs klausia – “Where are you from?” Aš ir atsakau – “Lithuania”. Lenkas išvertė savo durnas akis ir galvą pradėjo kraipyt. Tai aiškinu toliau, kad mes gi kaimynai. Lenkas sumišo ir nieko daugiau nepakomentavo. Supratau, kad apart savo susmirdusio krašto ribų jis daugiau nieko nežino. Ką padarysi. Būna. Nusifotkinęs dar prie vieno įžymiausių Varšuvos pastatų patraukiau link stoties gaudyti traukinio į Warsaw Chopin Airport. Buvo dar daug laiko, bet kažkaip nebuvo ūpo didelio be tikslo slankioti po tą Varšuva. Juolab, kad nors ir buvo jau gerokai šilčiau, bet man vis vien buvo vėsoka.

Iki šių dienų Varšuvos centre dominuoja vadinamoji „Stalino dovana“ – Kultūros ir mokslo rūmai, tapę vienu iš miesto simbolių. Šis Maskvos universitetą primenantis stalinizmo šedevras vis dar kelia daugybę aistrų miesto gyventojų tarpe: vieni norėtų jį nugriauti, kiti linkę palikti istorinį statinį, nors ir grėsmingai stūksantį miesto vidury.

Prie vieno žymiausių Varšuvos pastatų – Kultūros ir mokslo rūmų

Taip, kad nusileidau į Centrum metro / traukinių sustojimą pačioje Varšuvos širdyje ir nusipirkau KLM traukinio bilietą už 6,40 PLN iki pat Varšuvos Frederico Chopeno oro uosto. Buvo galima nusipirkti ir pigesnį bilietą, nes iki oro uosto važiuoja ir ZTM, reguliarūs miesto traukiniai, bet kadangi negreitai jis buvo, tai pagalvojau, kad tuo zlotu nenubiednėsiu permokėdamas ir nuvažiuosiu su KLM traukiniu. Kasoje nusipirkau bilietą, įlipau į beveik tuščią traukinį ir po 30 min buvau oro uoste. Bilieto taip niekas ir nepatikrino (galėjau važiuoti zuikiu). Frederico Chopeno oro uoste atsidūriau kaip pats stropiausias ir tvarkingiausias keleivis – geras 2 h prieš skrydį. Bet mano pakilią nuotaiką šiek tiek apgadino… Lufthansa. Nuo šio momento pradėjo Lufthansa ristis žemyn. Ir kuo toliau, tuo labiau. Žodžiu… Ateinu prie skrydžio registracijos langelio, prie kurio nebuvo nė vieno žmogaus. Paduodu pasą ir, galvoju, kaip visada – atspausdins lėktuvo bilietus. Čia juk ne RyanAir ar Wizzair, kad reiktų daryti išankstines registracijas internetu. Cha… Bobikė man liepia eiti prie self check-in aparatų ir man pačiam užsiregistruoti į skrydį.

Bilietai į Tailandą. Kelionė prasideda

Stebuklingieji bilietai, kurių niekas negalėjo atspausdint

O atsispausdinus ten bilietą, grįžti pas ją ir priduoti lagaminą. Man tai nepatiko. Bet dzin, nuėjau, palikdamas lenkę toliau plepėti su kolegomis (nė vieno žmogaus vis dar nepriėjo, nes anksti dar buvo). Okay. Darausi check-in’ą. Aparatas paprašo rezervacijos numerio. Gerai, kad aš jį turiu atsispausdinęs, tai šią vietą praplaukiu sėkmingai. Po to paprašo idėti ID kortelę. Tą padarau. Pamąstęs išmeta ekrane mano bilietus, kad bus 2 segmentų skrydžiai, pirmas – Varšuva-Frankfurtas ir antras – Frankfurtas-Bankokas. Viskas čiki. O po to paprašo įdėti pasą, nes išvykstu už ES ribų. Dedu savo pasą ir taip, ir kitaip – jis ten skanuoja, skanuoja ir nieko nenuskanuoja. Kaip durnelis visom pusėm jį dėlioju – rezultatas nulinis. Žiūriu – netoliese stovi Lufthansa darbuotoja, visus nukreipianti link šių aparatų. Aš jai pamoju, kad ateitų. Atbidzena tokia lenkaitė, ji man vėl ten “pš, pš, pš”, aš jai – “Sorry, I don’t undestand. Please help me with self check in”. Ji pribėga, paima mano pasą ir deda į aparatą lygiai taip pat, kaip aš jau bent 3 kartus buvau dėjęs. Dar spėjau pagalvoti: “Nu blin, jei jai dabar viskas gausis, pasirodysiu kaip nupušėlis”. Bet nifyga… Ir jai niekaip nesiseka mano paso nuskanuoti. Tada ji man liepia eiti vėl prie to langelio, kur bagažas priduodamas. Aš ateinu pas tą pačia bobikę, kuri sėdi ir grynai nieko neveikia. Bet dabar jau Arūnčikas prieina susierzinęs. Numetu jai pasą ir prašau bilieto. Ji man vėl tą patį – tipo, eik ir pasidaryk self check-in. Tada aš balsą pakėliau ir sakau, kad ji pati eitų ir padarytų už mane tą check in’ą. Ji ten kažką pradėjo man aiškinti, kad visi turi jį pasidaryti, kad ji negali atspausdinti čia bilietų ir pan, kad ji tik bagažą priima ir pan. Aš tada taip atsirėmiau į tą staliuką jos ir pasakiau, kad jei normaliai veiktu tie self check-in aparatai, aš būčiau viską pasidaręs. Bet jie neveikia. Ji man: “Negali būti”. Aš: “Tai prašau, einam kartu ir galėsi man jį padaryti”. Bobikė, aišku, niekur nėjo ir staiga stebuklingai atspausdina man bilietus!!! Kurių ji, kaip aiškino dar prieš 3 minutes, ji negali atspausdinti. Magic happens, ne kitaip!

Kaip matote, oro uostas tuščias, žmonių mažai, parduotuvių nėra...

Varšuvos Frederic Chopin oro uoste laukiu skrydžio

Bet čia buvo tik pradžia. Praėjęs visus patikrinimus pasiblaškiau dar po Varšuvos oro uostą, kuris netikėtai buvo ganėtinai tuščias. Po to prisėdau ir snausdamas laukiau lėktuvo į Frankfurtą. Sulaukiau. Įlipau. Nuskridau. Viskas kaip po normaliai. Davė nemokamai atsigert, pavalgyt kažkokį meduolį. Tikrojo serviso laukiau tame sekančiame skrydyje, kuris truks net 10,5 valandos. Cirkai pradėjo vykti atskridus į Frankfurtą. Persėdimui aš turėjau tik valandą laiko. Pernelyg nesijaudinau, nes gi čia jungiamasis skrydis. Lufthansa taip negali palikti. pasirodo – gali. Kaip tik prieš savo skrydį skaičiau plačiai nuskambėjusią istoriją, kaip “Neptūno” krepšininkai buvo palikti Frankfurto oro uoste. Ir Lufthansa’i dzin:

http://www.krepsinis.net/naujiena/neptuno-komanda-nespejo-i-5-minutemis-anksciau-pakilusi-lektuva/244251

Aš kadangi dar Frankfurto oro uoste nebuvau pereidinėjęs iš EU zonos skrydžių į tarpkontinentinius skrydžius, tai truputuką buvau nustebęs, kai reikėjo dar kartą kažkodel praeiti saugumo patikrą, reikėjo dar kartą praeiti specialią pasų kontrolę, prie kurios atėjus man net rankos nusileido… Iki skrydžio į Bankoką buvo likusios gal 40 min, o eilė… Nei galo, nei krašto nesimato. Pristoję visokių indų, arabų, dar nesuprasi ko ir eilė vos juda. O laikas sekti labai sparčiai pradėjo. Kas kvailiausia, tai iš mano lėktuvo buvo žmonių, skridusių toliau į Bankoką, kurie praėjo pro atskirą praėjimą be jokios eilės. Aš bandžiau paskui eit – nifiga. Pas mane ne biometrinis pasas, todėl turiu stot į eilę kartu su visokiais hinduisais. Turiu tik vieną, retorinį, klausimą – kodėl tokių nesąmonių nebuvo Paryžiaus Šarlio de Golio oro uoste skrendant į Rio de Žaneirą? Kodėl to nebuvo Romos Fiumičino oro uoste skrendant taip pat į Braziliją? O dabar, kažkodėl, yra? O dar priėjo mano bendrakeleivė, kuri pasakė, kad iki skrydžio registracijos pabaigos liko 30 min ir ji šnekėjo su Lufthansa lėktuvo stiuardesėm, kurios jau įleidinėjo į lėktuvą, ar jos palauks strigusio keleivio, t.y. manęs? Tai jų atsakymas buvo lakoniškas: “Jei spės ateiti iki vartų per 30 min, tai palauksim”. O jei ne? “Tada išskrisim”… Va, čia tai bent… Tai žodžiu, jausdamas stresą širdyje paėmiau ir įlindau į vidurį eilės naglai, naglai, bet nė vienas induisas man nieko nesakė, tai praėjau gal per 10-15 minučių tą patikrinimą ir prie laipinimo vartų skrydžiui į Bankoką atėjau vienas paskutinių. Belieka tik spėlioti, kas būtų buvę, jei aš būčiau stojęs į eilės galą ir nespėjęs praeiti tos patikros, nes tikrai būčiau nespėjęs… Aišku, čia jungiamasis skrydis, bet “Neptūno” krepšininkai taipogi skrido jungiamuoju skrydžiu… Žodžiu, kažkas negero su Lufthansa vyksta. Ir po to sekę įvykiai lėktuve šiuos įtarimus tik patvirtino.

Prieš skrydį į pašto dėžę buvau gavęs Lufthansa informaciją apie skrydį, apie tai, kokia bus pramoginė programa per TV, kokius naujausius filmus, laidas, koncertus bus galima pasižiūrėt, kad Lufthansa pas save įsidiegė net tiesioginį sporto kanalą lėktuve, per kurį rodomi svarbiausi sporto įvykiai realiu laiku. O kur dar internetas 11 km aukštyje??? Vaje, kaip šustrai. O realybė kokia… Internetas yra, tik jis – mokamas (apie tai užsiminta laiške nebuvo). Ir kokios kainos… 1 valandos kaina lėktuve wi-fi ryšio – 9 EUR. Viso skrydžio interneto prieiga – 17 EUR. Normaliai? Tas “live’ sporto kanalas rodė tik futbolą ir tokių komandų, kurių aš gyvenime negirdėjau. Koncertų – nebuvo. Muzikinių klipų – nebuvo. Filmų pasirinkimas – apgailėtinas + seni arba matyti filmai, tokie kaip “Hačiko”, “Terminator”, “Kaip prisijaukinti drakoną” ar “Beždžionių planetos aušra”. Muzika – baisiau negu baisu. Tokiose sekcijose kaip “Ballads”, “Classical”, “Musical Memories”, “Rock”, “Jazz”, “Oldies”, “Pop” neradau nė vienos (!!!) klausomos dainos. Rimtai. Kažkokie vokiški hitai, negirdėtos išvis grupės ir dainos. Koks nusivylimas… Ypač prisiminus Entertainment programas AirFrance ar KLM lėktuvuose… Kur būdavo Madonna, Lady Gaga, Rihanna, Queen ir kitokių atlikėjų koncertai, klipai, naujausia muzika, video klipai, filmai… O čia… Nieko… Priverstinai žiūrėjau vėl “Hačiko”, po to prasukau visus animacinius filmus, kurie tapo neįdomus stebint stiuardesių pasirodymus lėktuve. Va, čia tai buvo bent… Vienas vokietys šalia sėdintis net neatlaikė tokio atsainaus keleivių aptarnavimo ir vokiškai su viena stiuardesių apsikoliojo. Iki tokio lygio buvo daeita, kad ipylė man sulčių atsigerti, kai dalino gėrimus, aš kažkaip ištroškęs buvau, tai iškart maktelėjau iki dugno ir paprašiau dar įpilti. Atsakymas išvertė iš kojų: “Palauk”. Kurmi, šalia stovi, paimi, įpili ir po 5 sekundžių atgal atiduodi!!! Kas čia per: “Palauk?!” Ir turėjau laukti kažkur 10-15 min, kol ji grįždama atgal paėmė stiklinę ir vėl pripildė.

Tokių bajerių anksčiau neteko matyti. Po to nešiojo alkoholį. Paprašiau įpilti konjako be ledo, dvigubą porciją. Įpylė su ledu ir tiek, kad vos vos dugną apsėmė. Kažką panašaus ir tam vokiečiui padarė, nes tas vėjus pakėlė ir su ja pradėjo aiškintis vokiškai. Tai tada jam dapylė kiek ten jis norėjo… Po to maistą dalino valgyti. Visiems buvo padėtas meniu pasirinktinai. Nenori mėsos – imi vegetariškus patiekalus, nenori ten vištienos, imi makaronus ir pan. Galima buvo rinktis tiek pagridinį patiekalą, tiek užkandžius ir desertus. Visur gi renkiesi tokiuose skrydžiuose. Bet ne Lufthansoj… Atlėkė stiuardesė, padalino visiems į kairę ir dešinę ir viskas. Ką gavai – tą ir valgai. Kas čia per niuansas? Aš tokį aptarnavimą įsivaizduočiau Ukrainos avialinijose, bet ne Lufthansoj… Žodžiu, nusivylimas buvo didelis. Juolab, kad ir sumokėjau ne 200 LTL už skrydį…
Žodžiu, šiaip ne taip tas 10,5 h lėktuve atkentėjau ir 10:30 h ryto vietos laiku aš nusileidau jau Bankoko Suvarnabhumi tarptautiniame oro uoste. Tik nusileidęs nupyškinau kadrą pro langą, kuris, netikėtai man pačiam, gavosi visai meniškas:

Ir tas pirmasis kadras nebuvo toks blogas, tiesa?

Pirmasis kadras, padarytas Tailande

Na, o čia pirmieji Bankoko vaizdai besileidžiant lėktuvui. Girdisi mano apmaudus dūsavimas dėl rūko aptraukto lango 🙂 Nepasisekė 🙂

Išlipus iš lėktuvo patraukiau link visa-on-arrival išėjimo. Teoriškai vizą į Tailandą galima pasidaryti Lietuvoje, bet to daryti bent mano atveju neapsimokėjo. Skambinau į Tailando konsulatą Vilniuje, tai man paaiškino, kad vienkartinė viza pas juos kainuoja 110 LTL. Net nusistebėjau, kodėl taip brangiai, jei vietoje jos kaina 1000 THB (batų), kas sudaro kažkur 89 LTL? Tai, pas juos brangesnė, nes viza galioja 30 dienų, o pasiimant oro uoste – tik 15 dienų. Aš, kaip žinia, Tailande būsiu 16 dienų, tai viena diena viršysiu vizos galiojimo laiką. Pasak konsulato, tai ne bėda. Vienos dienos viršinimas užtrauks baudą 500 batų / 45 LTL , kuriuos galėsiu susimokėti išvykdamas iš šalies. Arba galiu atvažiuoti pas juos ir užsisakyti vizą 30 dienų. Bet kur logika? Viza ir taip brangesnė, nei išsiimant Bankoko oro uoste + kelionė į Vilnių ir atgal priduoti bei atsiimti pasą su viza. Nesąmonė. Juolab, kad aš vyksiu į Kambodžą, tai bet kokiu atveju man reikės 2 kartus atvykti į Tailando karalystę. Tada konsulatas pasiūlė daugkartinę vizą, kur su ja gali kirsti sieną keletą kartų. Bet jos kaina buvo (jei gerai atsimenu), gal 220 LTL. Tai aš tik nusijuokiau ir palinkėjau geros dienos.

Kaip matote, eilių beveik nėra

Visa-on-arrival Bankoko oro uoste

Nesinorėjo tik oro uoste stovėti ilgiausios eilės prie vizų išdavimo. Buvau visokių nesąmonių prisiskaitęs, kad žmonės po pusantros valandos prastovi eilėje, kol ją gauna. Realybė tokia, kokia matoma kairėje pusėje esančioje nuotraukoje: po kaire puse, kur stovi 2 žmonės, yra extra vizų išdavimo langelis ir vizų išdavimas kainuoja ten 1200 BHT arba 106 LTL. Ten vizą gali pasiimti per 5 minutes. Po dešine puse stovi visi taupantys ir niekur neskubantys 🙂 1000 BHT vizos mokestis arba 89 LTL, bet teko eilėje viso pastovėti gal 15-20 minučių. Kaip, va, parašyta viršuje – atleidžia vieną žmogų per 1 minutę. Patikrina dokumentus, paima 1000 batų mokestį, paprašo parodyti atgalinį bilietą ir viskas. Gali eiti. Ai, tiesa, ten dar reikia užpildyti vietoj tokį blanką, prie kurio nuotrauką reikia prisegt arba priklijuot. Buvau skaitęs, kad einant reikia parodyt, kad turi pakankamą kiekį pinigų pragyventi Tailande, kad reikia pateikti ne senesnes nei 3 mėnesių senumo nuotraukas, kurios griežtai turi būti tam tikro formato… Realybė – niekam neįdomu kiek tu pinigų turi ir ar išvis turi, nuotrauką iškišau 12 (!!!) metų senumo, kur net aš pats sau nepanašus į save 😀 Nes į ją net nežiūri niekas. Svarbu, kad nepamirštum jiems duoti 1000 batų – vienintelis dalykas, kuris rūpi tajams. Ne kartą šioje kelionėje tuo gavau įsitikinti, kad jiems rūpi tik pinigai. Ir viskas – you are free to go, my friend 🙂 Įeinant į Tailando karalystę dar kartą tave nufotografuoja, gauni štampą į pasą ir tada tikrai viskas. Belieka pasiimti lagaminą ir traukti į Bankoką!!!
Tiesa, gal dar kažkam bus įdomus klausimas dėl skiepų, vykstantiems į Tailandą. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad aš nuo nieko nesiskiepinau. Nei nuo taip farmacininkų įnirtingai rekomenduojamų skiepų dėl stabligės, hepatito A bei B, vidurių šiltinės ar maliarijos bei geltonojo drugio. Nesiskiepinau skrisdamas į Braziliją bei klaidžiodamas po Pantanalio džiungles, kur uodai mane “lesė” taip, kaip dar niekada nebuvo lesę. Ir nieko, vis dar gyvas ir sveikas. Tai tikrai nesiskiepinau skrisdamas į Tailandą bei Kambodžą. Nors mano darbo šefas ir bandė mane perkalbėt ir pasiskiepint bent nuo hepatitų, bet aš pasakiau, kad dirbtinai savo imuniteto tikrai nesilpninsiu kažkokiais neaiškiais ir visiškai nereikalingais skiepais. Tuo skiepų klausimas buvo pabaigtas Vaizdo rezultatas pagal užklausą „happy icon“
Suvarnabhumi oro uostas yra už 30 km nuo Bankoko miesto centro, kuris taip ir nėra niekur tiksliai įvardinamas. Taxi kaina iki Mandarin viešbučio arba Silom rajono buvo ~450 batų arba 40 LTL. Bet kokia prasmė važiuoti su taksi, jei Bankoke kursuoja Airport Rail Link greitasis traukinys, kuris atveža į Bankoko centrą už juokingus 35 BHT arba 3,10 LTL? Plius su taksi važiuodamas garantuotai papulsi į Bankoko kamščius, o traukiniui tai nė motais. Tiesa, Airport Rail Link pro mano rezervuotą Mandarin viešbutį nevažiuoja.

Gražus panoraminis vaizdas į artėjantį Bankoko centrą

Pirmieji Bankoko vaizdai matomi važiuojant iš oro uosto su Airport Rail Link

Dar Kaune būdamas susiplanavau, kad už 5 sustojimų reikia išlipti Makkasan stotyje ir pereiti iš greitojo traukinio į metro požeminį sustojimą. Ir iš ten esančio Phetchaburi sustojimo reikės pavažiuot 6 sustojimus iki Sam Yan stoties vos už 27 THB arba 2,40 LTL. Viso kelionės kaina buvo 62 batai, kai už taksą būtų reikėję mokėt 400-450 batų. O kelionės trukmė būtų buvus panaši. Tiek metro, tiek greitojo oro uosto traukinio bilietus parduoda kasose ties įėjimu. Bilietai buvo nerealūs ir dar niekur nematyti – plastmasiniai žetonai. Kaip kazino 😀 Oro uosto traukinio žetonas buvo raudonas, gražus, dar norėjau jį pasilikti atsiminimui, bet išeinant iš stoties tuos žetonus privalai įmesti į aparatą. Tik tada durys atsidaro. Tad pasilikt neišėjo… O metro žetonas juodas kaip smala hihihi.gif Taksi važiuodamas abejoju ar matysi tokius panoraminius Bankoko vaizdus, kaip nuotrauka kairėje 🙂 Tik gal šiek tiek nerimo (ir ne be reikalo) kėlė tie kamuoliniai debesys, iš kurių sutemus prapliupo lietus :/

Viskas pavyko sėkmingai, pinigų gavau, niekas neapgavo :)

Metro sustojime viename iš bankomatų nusiėmiau 20000 THB

Tiesa, dėl pinigų… Į Tailandą nesivežiau grynų beveik visiškai, kaip ir nesivežiau zlotų į Varšuvą. Turėjau 70 EUR likusių po komandiruotės į Hanoverį, tai juos oro uoste ir pasikeičiau į batus, kad būtų už vizą susimokėt ir užtektų atvykimui iki viešbučio. O po to per visą kelionę pinigus išiminėjau iš paprastos Visa debetinės kortelės bankomatuose. Maksimali išdavimo suma – 20,000 batų. Pirmą kartą tokią sumą nuėmus, SEB bankas nuskaičiavo iš kortelės 1773,05 LTL, tai gaunasi kursas 0,088 lito už 1 BHT. Antrą kartą nusiėmus tokią sumą Chiang Mai bankomate, nuskaitė jau daugiau – 1780,92 LTL ir kursas padidėjo “net” iki 0,089 lito už batą. Man taip buvo žymiai patogiau ir paprasčiau, nei ieškotis keityklų, žiūrėt ar tavęs neapsuks, po to tampytis dideles sumas pinigų… Kažkaip nežinau. Kam to reikia? Nueini į bankomatą, išsiimi ir visiems gerai 🙂
Kaip matote, aš vis dar buvau “žiemiškai” apsirengęs Bankoke. Visa tai buvo dėl to, kad realiai lauke aš beveik nebuvau. Oro uostas – kondicionuojamas, traukinys – dar ir kaip kondicionuojamas, metro – kas be ko 🙂 Nebuvo taip ir karšta 😀 Deja, bet atvykus prie Mandarin Hotel Managed by Centre Point viešbučio, teko išlysti laukan ir papulti į tikrą pirtį! Gerai, kad viešbutis buvo netoli, tai neilgai reikėjo lauke dusintis, bet jau spėjau suprasti, kas manęs lauks šias 2 savaites. Rezervuojantis į viešbutį vėl buvo cirkų. Nors viskas buvo sumokėta iš anksto, bet dar paprašė 2000 BHT kaip saugumo užstato, kuriuos atiduos išsiregistruojant. Teko duot. Beje, būtent Mandarino registratūroje aš supratau, kad visiškai nemoku šnekėti angliškai. Kažkaip su ta anglų kalba problemų niekur nebuvo, bet atėjus prie registratūros iš pradžių niekaip negalėjau suprast, kokia kalba su manim šnekama. Sėdinti moteriškė man aiškina kažką, manęs klausia, o aš nieko, bet absoliučiai NIEKO nesuprantu. Kiekvieną sakinį prašydavau pakartot po kelis kartus, kol suvoki sakinio prasmę. Tailandietiškas anglų kalbos tarimas yra nemirtingas… Vėliau bus video iš gyvačių fermos įkeltas, kuriame girdisi kaip prižiūrėtojas pasakoja apie rodomas gyvates. ANGLIŠKAI. Kaži, ar kas nors supras, kas ten sakoma? 😀 Cirkas buvo ir nuėjus į kambarį 7 aukšte. Tik įėjus į viešbutį prišoko tas bell-boy angliškai, lietuviškai pasiuntinys viešbutyje. Pagriebė lagaminus ir tik nuėjus į viešbučio kambarį, juos išdidžiai pristatė 😀 Įėjęs į kambarį pradėjo šnekėt, kalbint, tipo, iš kur atvažiavot, ar žinot kaip reguliuoti kambario temperatūrą, kur čia ką paspausti ir padaryti. Aš tik galvą linksiu ir galvoju: “Sorry, bachuriuk, bet tips’ų tikrai negausi, nes jokių smulkių kupiūrų aš neturiu”. Tai žmogus ir išėjo nieko nepešęs. Kiaulė aš, tikras kiaulė blush2.gif

Čia video filmuotas jau po lagaminų pristatymo bei tos nesmagios situacijos 🙂 Ką padarysi, būna…

Mandarin Hotel Managed by Centre Point kambaryje rodau registracijos kortelę

Mandarin Hotel Managed by Centre Point kambaryje

Pats viešbutis tai buvo ochujenas (nepykit, bet nusikeiksiu – tik taip išreikšiu savo komentarą apie Mandariną). Vaizdai pro langą – WOW!!! Kambarys – WOW!!! Visokiausių navarotų, mygtukų, jūs net įsivaizduokit – nuėjęs į tualetą nemokėjau vandens nuleisti. O atsisėdus ant klozeto pradeda klozetas šiltu vandenėliu tau užpakalį plauti 😀 Nerealiai ten viskas buvo, aš buvau susižavėjęs taip, kad net nesinorėjo išeit iš kambario. Bet jame nebuvo kada sėdėt, nes nuo 14:30 h buvo suplanuota nueiti į gyvačių fermoje vykstantį šou (jis vyksta 2 kartus per dieną), o ferma buvo vos už 700 metrų nuo viešbučio. Net važiuot niekur nereikėjo.

Vaizdai pro viešbučio langą buvo nerealūs, galėjai tik žiūrėti ir žiūrėti

Vaizdai pro viešbučio langą į Bankoką

Tiesa, nebuvo laiko ir persirengt, nes jau buvo 13:55, tai tik lagaminus numečiau, liemenę numečiau ir pasileidau su telefonu rankoje GPS įsijungęs, kad kuo greičiau iki tos fermos nukulniuot. Nuėjau jau po 14:30 h ir šou buvo prasidėjęs. Susimokėjau 200 BHT ir visas paplūdęs prakaitu prisėdau stebėti gyvačių pasirodymus. Tuo metu kaip tik buvo demonstruojama ne kas kitka, o viena didžiausių ir pavojingiausių gyvačių pasaulyje – karališkoji kobra. Dydis gyvatės buvo įspūdingas, gal kokių 4-5 metrų ilgio. Visaip erzino ją tos gyvačių fermos darbuotojai, išsisukinėjo nuo kobros atakų, o kai reikėjo ją išnešti, tai net dviese jos galvą pagavę pakėlė nuo žemės ir išnešė. Matėsi, kad ne taip lengva buvo ją nulaikyti, nes jėgos ši gyvatė savo kūne, matomai, turi atsakančiai.

Vėliau buvo demonstruojamos ne tokios piktos ir pavojingos gyvatės. Atnešė net ir 5-6 metrų ilgio pitoną, kurį vėliau visiems norintiems pasiūlė užsidėti ant sprando ir pasidaryti nuotraukas, kuo aš tikrai pasinaudojau 🙂 Nustebau, kad pitonas buvo ganėtinai šiltas (gi gyvatės – šaltakraujai gyvūnai) ir be galo sunkus. Ne veltui prižiūrėtojai jį irgi dviese kilnojo. Man taip užmetė jį ant sprando, tai net pritūpiau iš netikėtumo. Tikrai svėrė kokius 40 kg, o gal net daugiau. Apsivijo visas mane meiliai, bet galvą vis į pažastį kišo 😀
Beje, apačioje galite pamatyti mano filmuotus vaizdus, kur sujungiau kelis video iš gyvačių pristatymo, kad galėtumėt kiekvienas palyginti, kokį atstumą nuo gyvatės laiko prižiūrėtojai rodydami paprastas gyvates ir kaip visi atsitraukia paleidus 5 metrų ilgio karališkąją kobrą. Rimtas čia padaras, ne kitaip… Taipogi klipe galite išgirsti pačią gryniausią ir taisyklingiausią anglų kalbą, kurią kada nors teko girdėti. Ja šnekama visame Tailande. Ir aš jos visiškai nesuprantu 😀 Absoliučiai… Ji tokia suminkštinta, toks keistas tarimas, kad nieko suprast absoliučiai neišeina. Ar čia tik man taip?

Tikrių tikriausias gyvačių medis :)

Tikrių tikriausias gyvačių medis 🙂

Reziumuojant, pirmąjį Bankoko aplankytą objektą – gyvačių fermą Snake Farm (Queen Saovabha Memorial Institute) vertinu 10/10 balų! Tik reikia ateiti ten tuomet, kada vykdomi gyvačių šou. Jie būna 2 kartus dienoje – ryte ir po pietų. Ir kaina tikrai nedidelė, tik 200 batų, kas yra nepilnai 18 LTL arba 5,40 EUR. Po šou visiems, kas lietė gyvates, liepė nusiprausti rankas. O po to buvo galima pasivaikščioti po gyvačių terariumus arba po atviru dangumi įrengtuose voljeruose. Fainai…

Apsilankymas čia tekainuoja 200 batų - labai rekomenduoju, nes man tikrai patiko

Ties išėjimu iš gyvačių fermos

Palyginęs su Kauno zoologijos sodu pamatai, kokiose baisiose sąlygose laikomos gyvatės pas mus. Prie vieno tokio įrengto narvo buvo NEREALUS dydžio pitonas, gal 10 metrų ilgio, gal dar didesnis. Ir jis reagavo į rankos mostus! Mosteli jam, tai jis kaip kobra galvą pakelia ir kelia vis aukščiau ir aukščiau 🙂 Visai fun buvo rolleyes.gif

Viskas blizga ir be galo modernu

Viešbučio foje su registratūra kairėje pusėje

Viską apėjęs ir apčiupinėjęs ką galimą, išėjau iš gyvačių fermos ir nusprendžiau grįžti į viešbutį. Persirengti. Nes džinsai su marškiniais buvo šlaput šlaputėliai. Tiek nuo karščio, tiek nuo įspūdžių. Grįžęs į viešbutį pamačiau, kad prie liftų siūlomi nemokamai net atsigėrimai viešbučio svečiams. Stovi 2 gėrimų talpyklos, vienoje – vanduo, kitoje – apelsinų sultys. Viskas panardinta lede, sultys net dantis nuo šalčio traukė. Bet kaip malonu… Grįžti sukaitęs ir dar net į kambarį negrįžęs jau gali atsigaivint. Liuks 🙂

Mandarin viešbučio treniruoklių salė

Viešbutyje buvo net aukšto lygio treniruoklių salė

Visgi tikrai ne už nieką ar vardą moki tuos didesnius pinigus geresnės kokybės viešbučiuose. Pvz. Mandarin’e (aš jį taip praminiau) buvo jau minėti nemokami šalti gėrimai foje, kambaryje kasdien rasdavau 2 vandens buteliukus nemokamai, visi vonios reikmenys buvo nemokami bei keičiami kasdien. O kur dar baseinas, treniruoklių salė, nemokamas internetas 3 foje stovinčiuose kompiuteriuose (man jie pravertė nuotraukas ir video persikeliant iš fotoaparato į USB, taip atlaisvinant vietą fotoaparato kortelėje). Mandarinas valdo! clap_1.gif
Įšokęs į šortus patraukiau pėstute per Bankoką link sekančio savo tikslo – aukščiausio Tailande pastato (305 metrų aukščio) Baiyoke Sky Tower. Mano išmanusis telefonas google maps pagalba nubraižė kelią ir parodė, kad iki šio objekto bus nepilnai 4 km pėstute ir kelionė užtruks nepilnas 50 minučių. Mane tai tenkino, juolab knietėjo ir pėsti prasieiti ir pasidairyti po Tailando sostinę. Specialiai maršrutą parinkau pro MBK prekybos centrą, vieną didžiausių ir svarbiausių prekybos gigantiškų centrų Tailando sostinėje. Jį sudaro net 7 aukštai (!!!) įvairiausių parduotuvių, suskirstytų pagal parduodamus produktus. Buvau 3 kartus viso į jį užsukęs, taip viso ir neapėjau 😀 Ten išprotėjimas, kaip 5 Kauno akropoliai. Video nufilmuotas netoli prekybos centro, ant viršžeminės pėsčiųjų perėjos 🙂

Buvau kelis kartus užsukęs į suvenyrų parduotuves 6-ajame aukšte, nes buvau skaitęs, kad čia jie vos ne pigiausi Bankoke. Išvada – netiesa. Pigiausi suvenyrai buvo prie Auksinės Budos statulos ir ChinaTown’e. Po to bandžiau apsišarvojęs kantrybe pereiti per elektronikos prekių parduotuves 4 aukšte, bet po pusvalandžio moviau iš ten lauk, nes galva nuo visko suktis pradėjo.. Šiaip Tailande apsimoka pirkti visokias tokias prekes, nes išvykstant iš šalies grąžinamas PVM. O ten visos tokios prekės ir taip pigesnės, plius susigrąžini dar 7% PVM mokestį, tai nėra blogai išvis. Buvau sugalvojęs nusipirkti HTC One M8 telefoną ten, bet idėjos neįgyvendinau. Nusprendžiau palaukti naujesnio M9 modelio, kuris pasirodyt turėtų 2015 metų kovo mėnesį. Vienintelis dalykas, ką pirkau šiame gigantiškame prekybos centre, tai supermarkete atsigert 😀 Iškart pasakysiu, kad buvau labai maloniai nustebintas Tailando kainomis gaiviesiems gėrimams. Coca-Cola 0.5 l buteliukas prekybos centre kainavo 17 THB (tik 1,53 LTL arba 0,45 EUR už buteliuką), o Gatorade 0,5 l izotoninis gėrimas kainavo 23 THB (2,07 LTL arba 0,62 EUR). Belieka tik prisiminti, kad ir to pačio Gatorade kainas Ispanijoje ar Italijoje, kur jie kainuoja pusantro euro (gal šiek tiek mažiau). Super…

Vienas didžiausių prekybos centrų Bankoke ir visam Tailande

MBK prekybos centras Bankoke

Išėjęs iš MBK prekybos centro nusivylęs pastebėjau, kad jau temsta… 18 h vakaro Tailande jau temsta, o 18:30 būna visiškai tamsu. Taipogi neramino blykčiojantis dangus vienoje pusėje. Žaibai davė visai normaliai, nors griaustinio nesigirdėjo. Plius prasidėjo vakarinis pikas. Mašinų ir motorolerių visur tiek, kad nei praeisi, nei praplauksi.

Tikrojo piko metu Tailande kamščiai būna kur kas didesni

Čia dar ne vakaras ir čia dar ne kamštis 🙂

Gerai, kad visur perėjimai per gatvę padaryti virš gatvės. Nors anoks čia gerumas, kai medinėmis kojomis dar reikia lipti ir nulipti nesuskaičiuojamą laiptelių skaičių. Tik tiek, kad tose perėjose visai gražūs vaizdai atsiveria. Plius jose pilna elgetaujančių žmonių, kūdikiai tiesiog ant grindų suguldyti ir visi prašo pinigo. Nedaviau nė bato. Skubėdamas tęsiau kelionę link Baiyoke Sky Tower bokšto. Jei ne telefono navigacija, tai tikrai iki jo nebūčiau nuėjęs. Bet gyvenam gi technologijų amžiuje, o jos gyvenimą, kaip žinia, gerokai palengvina. Tai reikia jomis ir naudotis good.gif

Judu link Baiyoke Sky Tower

Kampe kairėje pusėje matomas aukščiausias Bankoko pastatas, kuris mano tikslas. O nuotraukoje – vaikų žaidimo aikštelė Bankoko centre

Kol daėjau iki Baiyoke Sky Tower bokšto, jau buvo visiškai sutemę. Tas aukščiausias pastatas yra kartu ir viešbutis, ir apžvalgos aikštelė turistams, ir baras. Viešbučio svečiai eina per vieną įėjimą, visi kiti – per kitą. Net atskiri liftai yra. Aišku, apsigyventi tokiame viešbutyje kainelė būtų atitinkama. Žodžiu, už pakilimą iki 83 aukšto, kuriame yra baras, kainavo 400 batų žmogui. Apžvalgos aikštelė yra 84 aukšte, iki ten liftas nekyla, reikia tą aukštą užlipti. Už tuos 400 THB (35 LTL lietuviškais pinigais arba 10,1 EUR) gauni vieną kokio nori nemokamą gėrimą iš baro. Prie lifto susitikau su rusiška grupe, kuriuos globojo rusė gidė. Bet tokia fainulka – aukšta, liekna, tikrai graži, bet… nervuota iki negalėjimo. Ji gal galvojo, kad aš rusiškai nesuprantu. Nes ten prie to lifto visi grūdasi, o ji tuos savo globojamus kelis turistus tik stumia pro mane, tik stumia ir sako, kad jie spaustųsi, kad visi vienu liftu galėtų pakilti ir kad “anų”, t.y. manęs, neužleisti. Aš taip neišvėriau ir tarstelėjau: “Takaja krasivaja, no takaja nervnaja” 😀 Nustebo išgirdus iš manęs rusišką komentarą, bet atšovė kietai: “Eto ne vaša dela”, tipo ne tavo reikalas ir nesikišk. Va, tau ir graži, jauna gidė… O galvojau prisiplaksiu prie jos grupės, paklausysiu, ką apie Bankoką ir šį pastatą papasakos. Na, bet kitą kartą. Su tokiom surūgėlėm ir tokiom nervuotom panom geriau neprasidėt irnesakyk.gif
Taigi, įlipom į liftą visi su ta ruse ir jos grupe, pradėjom kilti, tai pastato aukštai keitėsi kas sekundę – taip greitai liftas kilo. Nuo kažkur 30 aukšto atsivėrė Bankoko vaizdai, kurie buvo afygieni. Šviesų jūra… Iki pat horizonto… Pakilęs į viršų ten dar radau tokį kaip po mini muziejų, o toliau paėjęs radau jau minėtą barą 83 aukšte. Bet baras buvo netradicinis… Gi šiandien spalio 31-oji, Helouvynas!!! Tai visos padavėjos apsirengusios kaip vampyrės, visur prikabinėti šikšnosparniai, voratinkliai, kas norėjo, galėjo vietoje išsidažyti veidus su guašu ir “suvampyrėti”. Ties išėjimu į apžvalgos aikštelę buvo nuleistas nuo lubų žmogus-voras, lakstė tamsoje visokie neoniniai šešėliai. Žodžiu, pataikiau ant šventės. Vis įdomiau, nei paprastas apsilankymas 🙂 Bet tuojau pat viskas nublanko nuo atsivėrusių vaizdų… WOW!!! Nieko panašaus nebuvau dar matęs… swoon.gif

Po manim atsivėrė 8 milijonus gyventojų turinčio miesto panoraminiai vaizdai. Šviesų jūra… O dar iš vienos pusės artėjo audros didelis debesis, kuris gerokai skyrėsi nuo likusio dangaus fono. Plius jį pastoviai nutvieksdavo žaibai. Vaizdelis buvo siurrealistinis. Tik kas nepatiko, kad nebuvo tos erdvės gerėtis vaizdais. Platformos plotis gal 2 metrai, bet problema buvo tame, kad ji visa buvo aptraukta grotomis (greičiausiai dėl to, kad savižudžiai negalėtų nušokti nuo aukščiausio Tailando pastato). Bet žinot, grotos grotom nelygu. Čia jos buvo tankios ganėtinai, storos, kas gerokai trukdė gėrėtis vaizdais. Aš jau nekalbu apie fotografavimą. Teko rizikuojant iškišti fotoaparatą pro grotas, padėti ant tokio atsikišimo ir su užlaikymu fotkinti prilaikant drebančiomis rankomis, kad fotoaparatas nenukristų iš 305 metrų aukščio ant žemės. Tik tokiu būdu pavyko šį tą nufotografuoti tikrai gražaus ir įspūdingo. Bandant pačiam nusifotografuoti šiame fone ištikdavo fiasko 🙂  Žiaurus fiasko. Nes tas aukščiausias pastatas žaižaruoja įvairiomis spalvomis, tai nuotraukos gaudavosi nekokios… Na, bet video šis tas matosi. Filmuko centre – naktinis megapolis, vienas didžiausių miestų pasaulyje su besiplaikstančiais žaibais virš jo. O tu viską stebi nuo aukščiausio Tailando pastato… Vaizdas nepamirštamas… ax.gif

Besistaipant prieš kareivius (pamiršau paminėti, kad viršuje buvo dar 2 automatais ginkluoti Tailando kareivukai), vėjas pradėjo kaip reikiant stiprėti, nes tas audros debesis gerokai prisiartino prie bokšto. Matėsi kaip per miestą eina tokia pilka siena – lietus. Galiausiai pradėjo lynoti, tai nusileidau aukštu žemiau į esantį barą, kad išnaudoti savo nemokamo gėrimo kuponą. Užsisakyt buvo galima ko tik nori – sulčių, Colos, 40 g alkoholio ar alkoholinį kokteilį. Tai pasiėmiau alkoholinį kokteilį “Blue Lagoon”, kuris smarkiai atsidavė kokosu. O aš jų nemėgstu 🙂 Na, bet išgėriau. Tiesa, alkoholio jame buvo labai minimaliai. Net neapsvaigau visą išliurlinęs. Dar susimąsčiau, kad gal reiktų dar vieną pasiimti, bet pamatęs kainas persigalvojau 🙂 Tai sėdėjau ir stebėjau kaip lyja už lango. Ir susirūpinau pamatęs, kad mano mobilaus baterijos liko vos 8%. Kaip reikės naviguoti Bankoke, kai jis nusės? Nes buvo akivaizdu, kad tai netrukus įvyks ir iki grįžti viešbutin reikės sava eiga 🙂 Tai dar pasėdėjau, papliurpiau su savo bendrakeleive, pabandžiau dar kartą nueiti ant stogo, bet pamačiau patvinusį koridorių, vandens buvo gal 5 cm, tai supratau, kad nėra ko ten eit. Kadangi darėsi po truputuką nuobodu, tai nusprendėm leistis žemyn. Nusileidom, lauke dar lijo, bet jau nelabai smarkiai. Tai nusprendžiau žygiuoti taip. Ko čia bijot to lietučio, kai lauke +30 C? Taigi… Išėjau į gatvę su savo kreminiais batukais, kurių daugiau niekada nebeužsidėjau 😀 Nes kol grįžau, tai jie buvo juodi. Galvojau, kad nuo vandens, dzin – išdžius ir bus gerai. Bet Bankoko gatvėmis ten mazutas teka greičiausiai, nes batai taip ir liko juodi 😀 Nei atplausi, nei išvalysi. Teko išmest 🙂

Tik perki ir geri :)

Natūralios, šaltos ir gaivinančios sultys už nepilnai 2 LTL

Be telefono naviguoti Bankoko gatvėmis sekėsi visai neblogai. Turiu aš tą sugebėjimą grįžti/nueiti ten, kur man reikia, nors einu pirmą kartą gyvenime 🙂 Nepasimečiau ir Bankoko gatvių raizgalyne. Grįžinėdamas užmačiau Bankoko gatvėse vietinius pardavinėjant šviežias vaisių sultis tokiuose mažyčiuose buteliukuose. Ir, žiūriu, kad turistai perka juos. Tai man buvo ženklas, kad ir man reikia nusipirkt. To buteliuko kaina 20 THB, kas yra 1,80 LTL, bet, o viešpatie, kokio skanumo natūralios sultys ten buvo… Nusipirkau mandarinų, po to granatų sulčių (jos buvo brangesnės), tai išgėriau neatsikvėpdamas. Šaltos, gaivinančios, natūralios ir be galo skanios. Super 🙂 Daugiau kažko gatvėse pirkti nesiryžau, ypač kai pamačiau ant šaligatvio kepant mėsas visokias, o netoliese buvo prekystalis, kur pardavinėjo kepintas dešreles, krevetes ir dar neaišku ką. Šalia mašinos važiuoja, lyja, žmonių tuntai vaikšto ir maistą ant grindinio kepa 🙂 Perdėm dideli higienos šalininkai nuo tokio vaizdo ir širdies smūgį gali gauti. Bet aš jau išskrisdamas iš Lietuvos žinojau, kad gatvės maisto tikrai nevalgysiu, tai man buvo dėl to ramu 🙂
Atskiro paminėjimo reikia apie pasivaikščiojimą vakarinio Bankoko centrinėmis gatvėmis, tokiomis kaip Rama I Road arba Sukhumvit Road. Kad būtų vaizdingiau, tai pasiūlysiu įsivaizduoti rytinio piko troleibusą, į kurį vos įmanoma įlipt. Kad būtų dar vaizdingiau, įsivaizduokit tame troleibuse koncertuojančius atlikėjus, išstatytus prekystalius su įvairiausiomis prekėmis, vaikščiojančius pardavėjus, kurie siūlo alų, Colą ar viagrą.Praėjimo plotis – maksimum 2 metrai ir tu turi prasibrauti pro visą šią minią.

Geltonas arbūzas Bankoke gatvėse

Bankoko gatvėje užmačiau pirmą kartą geltoną arbūzą. Deja, bet taip ir nenusipirkau jo paragauti…

Tik skirtumas toks, kad troleibuse brautis tenka 2-3 metrus iki durų, o čia brautis reikia 2-3 kilometrus 🙂 Prasistumdžius taip gal 50 metrų, kuriuos ėjau gal 15 minučių, mano kantrybė baigėsi. Išėjau į gatvę ir tęsiau kelionę eidamas gatve bei laviruodamas tarp tuk-tuk’ų, taksi automobilių bei nenutrūkstamos jūros kitų transporto priemonių. Išgyvenau. Niekas nepartrenkė, nesuvėžino, gyvas ir sveikas grįžau į viešbutį apie 22 h. Mano bendrakeleivė buvo pasibaisėjus mano tokiu nardymu tarp mašinų, bet prisispaudus prie nugaros klusniai sekė , nes matė, kad kitu atveju grįžimas į viešbutį užtruks ne valandą ir ne dvi. Aišku, buvo galima grįžti su sąlyginai nebrangiu tuk-tuk’u, bet patį pirmą vakarą aš norėjau pajusti tą tikrąjį Tailandą ir prasivaikščiot prieš miegą. Buvau normaliai nemiegojęs 2 naktis. Prieš 2 naktis buvo nusnaudimas autobuse į Varšuvą, o paskutinę naktį lėktuve snūduriavau. Tai jau pagalvojus apie lovą darėsi saldu burnoje Vaizdo rezultatas pagal užklausą „sleeping“ Bet prieš pasiekiant lovą, dar reikėjo pražygiuoti nemažą atstumą. Pakeliui dar užsukom į MBK prekybos centrą nusipirkti atsigerti ir nuo jo per pusvalanduką paršokavau iki Mandarin viešbučio. Atėjus į kambarį pasigrožėjau naktinio Bankoko vaizdais pro savo viešbučio kambario langą kimšdamas paskutinius karštų sumuštinių (kurie seniausiai buvo jau atšalę) likučius. Pasistiprinus miegas dar labiau suėmė, bet negaliu pasakyti, kad užmigau kaip užmuštas. Visgi atsigulus buvo gal 23 h vietos laiku, o mano organizmas gyveno vis dar Lietuvos laiku, kurioje tuo metu buvo 18 h vakaro. Na, bet galiausiai minkant telefoną nulūžau. Pirmoji diena Tailande buvo baigta 🙂
Tęsinio reiks? hi.gif

Advertisements

20 responses to “Thailand 2014 November – II dalis [Bankokas – atvykimas]

  1. Sveiki, Arūnai, labai įdomus dienoraštis, sužinojau daug įdomių faktų, labai patiko naktinio Bankoko vaizdai, didžiausias nusivylimas – Lufhansos maistas, ypač pusryčiai, tikrai nemaloniai nuteikia. Dar įdomus faktas, kaip perskaičiau keliavote su nematoma palydove, nes jos nėra ne vienoje nuotraukoje. Matyt, tai Poltergeistas?
    Kaip bebūtų, linkiu sėkmės ir tikiuosi, kad tolimesnės dalys apie Bankoką bus nemažiau įdomios.
    Viso gero

    Like

  2. Aišku, kad reiks tęsinio 😉 Dar klausi 🙂
    Planuoji čia tik dabartines keliones surašyt ar ir ankstesnes? 🙂

    Like

    • Gituk, aš ši dienoraštį, tiksliau – mažą kelionės dalį, įkėlinėjau 2 savaites :/ Aišku, daug labai laiko užėmė wordpress galimybių perpratimas, kažkoks minimalus sumaketavimas puslapio ir t.t. Ateityje viskas turėtų vykti sklandžiau. Tik, vat, kiek užims laiko visko perkėlimas, tai neįsivaizduoju. Metus? Du? 🙂 Gal norėtum padėti? 😀

      Like

      • Jei jau perpratai, bus viskas greičiau 😉 O kad jau pradėjai, tai turėsi ir daryti 🙂
        Padėti tai gal ne 😛 Bet mielai paskaitysiu 🙂 Laukiam tęsinio 🙂

        Like

  3. Kad labai nori, tai ir cia galiu pakomentuoti 😀 taip ir neatsakei del sky baro, ar su kostiumu ten buvai?? Is batu supratau, kad ne su sortais?
    O del tos bendrakeleives, tai tikrai viskas labai paslaptingai, net keista, kad keliavai ne vienas, nors ispudis susidaro butent toks 🙂

    Like

    • Kokiu dar kostiumu, Astuk? 🙂 Buvau su šortais ir marškiniais, kaip nuotraukose prie MBK centro nusifotkinęs. Viskas. Praleido be jokių problemų. Tik, va, kai ant rytojaus, sekančią dieną, nuvykau į kitą SkyBar’ą, tai, va, ten buvo problemų. Bet apie būsimus nuotykius teks perskaityti kitose dienoraščio dalyse 🙂

      Like

      • tai va, gal tas mums buvo pakeliui tik.. žodžiu, tai greičiau rašyk 😀

        Like

  4. Sveikas,
    Kiek dienu parekomenduotum pabuti Bankoke? turim is viso 16 dienu Tailande. Mastau ar uzteks 2.5 dienos ar 3.5.? (puse dienos turesim kai atskrisim ta diena)

    Like

    • Na, aš rinkčiausi 3,5 dienos. Panašiai ir aš buvau ir tikrai nespėjau visko pamatyti. O jei dar nuspręsit vykti į Ajutają arba norėsit aplankyti Kanchanaburi, tai neužteks viskam ir 3,5 dienos tikrai 🙂

      Like

  5. aciu uz atsakyma 😉
    dar klausimelis, kur geriau apsistoti paciam Railay ar Ao nange? kaip suprantu paciam Railay yra daug graziau, bet jei noresis vakare kazkokios veiklos… gal per ramu ten?

    Like

    • Būtent. Labai teisingai viską apibūdinot. West Railay labai gražu, bet sutemus ką ten veikti – paslaptis. O Tailande temsta anksti. Ao Nange kur kas gyviau. O nuplaukt iš Ao Nango į West Railay tikrai nesudėtinga ir nebrangu. Apie kainas jau rašiau dienoraščio dalyje apie Ao Nangą 🙂

      Like

  6. Aciu ;))) labai lauku tavo pasakojimo apie Phuketa ;))) nes mastau kiek ten buti ir ar isvis verta ten buti, nes jau labai negraziai apie ta sala snekama 😉

    Like

    • Jau nauja dalis dienoraščio parašyta 🙂 Beliko tik ją apdirbti, sukelti nuotraukas ir įkelti 🙂 Manau, kad kitą savaitę jau bus 🙂 Nes dabar jau išlekiu į Rygą žiūrėti krepšinio 🙂

      Like

  7. Rasai, kad kaina apsigyventi baiyoke tam dangoraizyje butu ohoho, bet kad jispigesnis nei tavo mandarinas net 🙂 Tarkime dviem zmonems mandarin kainuoja 69 eur, baiyoke 55 eur 🙂 Aisku gal yra dienu kur atvikrsciai kainos, bet … 🙂

    Like

    • Na, kaip jau minėjau, Mandarine dvivietis kainavo šiek tiek virš 40 EUR. Žinoma, čia buvau panaudojęs specialius nuolaidų kodus, bet kainos ir kokybės santykiu buvau NEREALIAI patenkintas 🙂

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s