Thailand 2014 November – III dalis [Bankoko megapolis]

2014 m. Lapkričio 1-oji, šeštadienis…

Pirmasis rytas sutiktas Tailande. Naktį miegojau, nepaisant super minkštos ir patogios Mandarin viešbučio lovos, prastokai. O kaip atsikelti buvo sunku… Žadintuvas buvo nustatytas 8 h ryto vietos laiku (Lietuvoje tuo metu buvo 3 h nakties). Tai kėliausi kaip zombis… Iškart sunaudojau iš Lietuvos atsivežtą vieną iš 4 “Battery” energetinių gėrimų skardinių. Primenu, kad Tailande vietiniai energetiniai gėrimai kaip limonadas, o importiniai, tokie kaip Red Bull, yra 2x brangesni nei Lietuvoj. Tas pats ir su alkoholiu, bet apie jį – vėliau. Tai tik “Battery” energijos padedamas sugebėjau normaliai atsimerkti ir atsigauti. Pagaliau manęs laukė pilna diena pažinčiai su Tailandu. Valio!!! Tik nuo ko pradėti? Buvau susidaręs ištisus planus, ką ir kada pamatyti Bankoke. Bet dar prieš išvykstant buvo aišku, kad visko tikrai nespėsiu pamatyti per 2,5 dienos Bankoke. Šį šeštadienio rytą sprendžiau dilemą – ar važiuoti į Ajutają, kuri yra senoji Tailando sostinė ir į kurią tikrai norėjau nukakti, ar vykti į vieną garsiausių ir didžiausių turgų pasaulyje, kuris yra Bankoke, išsidėstęs net 14 hektarų plote ir kuris veikia tik šeštadieniais ir sekmadieniais. Niekaip negalėjau apsispręsti, o laikas bėgo. Tai dilemai išspręsti pasirinkau tradicinį variantą – monetos metimą Nieko tada galvoti nereiks, ką ji parodys, ten ir vyksiu. Atsiduodu likimui taip sakant yess.gifTai kramsnodamas paskutinius 2, kažkada buvusius karštus sumuštinius, padarytus dar Lietuvoje, aš paėmiau ir išmečiau į palubes 10 batų monetą 😀 Ir ką… Ji parodė, kad šiandien vykstu į didžiausią Tailando ir vieną didžiausių pasaulio turgų – Chatuchak Weekend Market. Apie turgų buvo rašoma, kad čia yra net 15000 prekystalių ir savaitgaliais čia apsilanko penktadalis milijono (200,000) žmonių! Šalia turgaus yra didžiulis to paties pavadinimo parkas su tvenkiniais, kurį taipogi įtraukiau į dienos lankytinų objektų sąrašą.
Susiruošiau tik prieš 9 h ryto. Išeidamas dar užėjau pasidairyti prie Mandarin Hotel Managed by Centre Point viešbučio baseino. Graži aplinka, tik jausmas kaip pirtyje ten. Bandant nufotkinti ką nors fotoaparato objektyvas iškart apsitraukdavo migla – tokia drėgmė prasidedant dienai leidosi į tą vidiniame kiemelyje esantį baseinuką. Maudytis nusprendžiau grįžęs iš miesto, kai norėsiu nuplauti visas Bankoko dulkes  Na, ir galiausiai išjudėjau iš viešbučio. Nespėjus net išeiti į Rama IV Road (šioje gatvėje yra Mandarin viešbutis), dar viešbučio prieigose užpuolė vietiniai siūlydami dienos turus ir nuvežti mane, kad ir į Pasaulio kraštą. Tai vienas, tai kitas siūlė savo tuk-tuk’us ir klausė iš kur aš esu ir kur aš einu. Pasakius keliems, kad planuoju apsilankyti Chatuchak turguje, visi baisiai apsidžiaugdavo, sakydavo, kad tai puikus pasirinkimas ir kad iki turgaus per pusvalandį jie mane nuvežtų už 300 batų 😀 Pasakysiu tik tiek, kad metro nuo Sam Yan iki Chatuchak Park stoties man kainavo 40 batų arba 3,60 LTL. Apie Bankoko simboliu tapusio tuk-tuk‘o pigumą palieku spręsti kiekvienam asmeniškai angel_not.gif

Temple, Bangkok, šventykla, Bankoke, Tailandas

Eilinė šventykla Bankoke netoli Mandarin viešbučio

Tik išėjus iš viešbučio, gal už 150 metrų buvo kažkokia vietinės reikšmės šventykla, kuri nefigūravo jokiuose turistiniuose žemėlapiuose. Tai nieko nelaukęs užėjau į ją. Kaip pirmam kartui, tai visai buvo įdomu pasidairyti po Budos (arba mano vadinamo – Budulio) garbinimo vietą.

Buda, sventykla, Tailandas, Thailand, temple, Bangkok

Tailande mylimi buduliai (aš taip pavadinau Budas). Tų šventyklų – ant kiekvieno kampo. Vienos didesnės, kitos – mažesnės, bet jų yra. Ir yra daug

Viskas išpuošta iki negalėjimo, žmonių beveik nebuvo, tai klaidžiojau kaip vaiduoklis ten viską fotkindamas. 20-ies minučių man užteko pasidairymo po pirmąją iš daugelio Tailando šventyklų ir toliau tęsiau kelionę link Chatuchak savaitgalio turgaus. Metro buvo netoliese, tai nieko nelaukęs į jį ir įšokau. Beje, Bankoke labai lengva orientuotis metro klausimu, nes ten yra tik viena vienintelė metro linija. Kuri, kaip ir norėjau ir planavau rezervuodamas viešbutį, buvo netoli viešbučio, kuriame aš gyvenau. Metro labai patogus ir pigus būdas keliauti po miestą. Plius jei kažkur pasimeti ir pamatai metro linijos ženklą, gali būti garantuotas, kad jis tave tikrai nuveš prie viešbučio 🙂 Kadangi nuo Sam Yan iki Chatuchak Park metro sustojimo buvo net 14 stotelių, tai metro bilietas kainavo net 40 BHT. Šiaip visų metro, tiek SkyTrain bilietų kaina priklauso nuo nuvažiuotų sustojimų skaičiaus. Kiekvienas papildomas sustojimas kainuoja apie 20 lietuviškų centų daugiau. Tikrai nebrangu ir patogu. Tuos 14 metro sustojimų nuvažiavau kažkur per 40 minučių (tikrai labai abejoju, kad Tuk-Tuk’as būtų atvežęs greičiau). Ir štai, aš jau visai kitame Bankoko krašte. Pakilau eskalatoriumi iki gatvės lygio ir… net nežinau kur eiti. Žmonių visur minios, visi kažkur eina, visi kažkur lekia, balbatuoja kažkokiom paukščių kalbom. Aš iš pat pradžių ėjau į vieną pusę, po to, pamatęs nuorodas, kad parkas yra visiškai kitoj pusėj, apsisukau ir grįžau atgal  Man smagu taip paklaidžioti visiškai nepažįstamame mieste. Ypač tokiame, kaip Bankokas, kuriame gyvena neaišku net kiek žmonių. Vienur rašo, kad čia gyvena 6 milijonai, kitur, kad 8,5, o dar kitur, kad virš 11 milijonų žmonių. Turbūt, kad tų gyventojų visų suskaičiuoti niekas negali ir net nesiruošia, tai visi rašo savo pačių išgalvotus skaičius. Bet faktas vienas, kad tai buvo tikrai pats didžiausias mano aplankytas miestas gyvenime, lenkiantis net Rio de Žaneirą.
Chatuchak parke man visai patiko. Žalia, gražu, po tvenkinį galima pasiirstyti su valtelėm (įtariu, ne už dyką, nors netikrinau, tai nežinau). Labai maloniai akį glostė už parko ribų į dangų smingantys Bankoko dangoraižiai. Iškart nesumaišysi, kad žmogus nuotraukoje yra tikrai bent jau ne Europoj 🙂 Parke ganėtinai daug buvo aplinką tvarkančių žmonių. Vieni pjovė ir taip beveik nepaaugusią žolę, kiti – rinko šiukšles, kurių norint rasti, reiktų gerokai paieškoti. Esmė – parkas sutvarkytas iki blizgesio ir kiti darbininkai jį dar labiau blizgino. Kažkaip Aziją įsivaizdavau kur kas netvarkingesnę.


Nuomonė pasikeitė pasiekus garsųjį Chatuchak savaitgalinį turgų, į kurį norint įeiti, reikia lįsti kaip į kokį maišą, iš kurio nežinia kada išlysi. Didžioji turgaus dalis yra po stogu, tamsu, dušna, kvėpuoti nėra kuo ir man viskas priminė skruzdėlyną. Kai įeini pro vieną išėjimą, o kada ir kur išeisi – vienas velnias težino 😀 Įeini ir pasimeti praėjimų raizgalyne… Visokiausi kvapai nosį kuteno, visur triukšmas, tarp kojų laksto katinai (ačiū dievui, kad ne žiurkės), o pardavėjai… miega!!! hah.gif Aš labai rimtai – ne vienoje vietoje mačiau miegančius pardavėjus. Va, nuotrauka kaip įrodymas. Įsivaizduokit tokią Urmo bazę Kaune. Kai ateini nusipirkt skudurą kokį, o pardavėja miega. Ir norėdamas kažką nusipirkt, turi ją pažadint, nusiperki, o ji krenta ant šono ir toliau miega. Nueini į kitą sandėlį, o ten situacija ta pati dirol.gif Bet čia visiems tai buvo normalu. Čia juk Tailandas!!! Vėliau, dienos pabaigoje, dar didesnį cirką pamačiau, kaip katinas laikraščius gatvėje pardavinėjo yahoo.gif Bet apie tai vėliau 😀 Dabar tęsiam istoriją apie vieną didžiausių turgų pasaulyje, kuriame pirmasis mano pirkinys buvo vietinis vaisius, ananasas, pilnai nuluptas ir supjaustytas. Ir kad patogiau būtų valgyti, tai dar ir pagaliukai duoti. Tokio išgliaudyto ir šalto ananaso kaina – tradicinė tampanti 20 batų (1,8 LTL) suma. Deja, bet pirmasis ananasas buvo šiaip sau. Sekantys pirkiniai buvo kur kas skanesni.


Turguje kainos – kokių tik nori. Tų pačių ir net identiškų daiktų kaina per kelis prekystalius gali skirtis dvigubai ir trigubai. Tuo metu dar nežinojau, bet kai jau buvau apkeliavęs visą Tailandą, tai galiu dabar drąsiai pasakyt, kad kainos gal ir nebuvo pačios pigiausios, bet tikrai buvo vienos geresnių. Tiesa, visur reikia derėtis. Bet, kad derėjimasis derėjimuisi nelygu. Vieni kainas su malonumu nuleidžia ir 2, ir 3 kartus, o kiti užsispyrę ir nenuleidžia nė bahto… Beje, būtent turguje, vos antrą Tailande leidžiamą dieną jau pradėjau susidurti su ta, taip vadinama, “Tūkstančio šypsenų šalimi”. Gi taip Tailandas vadinamas pasaulyje. Būsiu kategoriškas – NĖ VELNIO!!! Jie tau šypsosi tik tada, kai tave apgauna ar išdūrinėja. Auksinė taisyklė, pasiteisinusi kelionės metu – jei tau vietinis tajus šypsosi, kai kažką iš jo perki (nesvarbu – paslaugą ar prekę), žinok, kad smarkiai permoki. Kaip po to diskutavau pas save Facebook‘e ant sienos su kitais žmonėmis, buvusiais Tailande, tai daug kas man pritarė, kad tą tūkstantį nuoširdžių šypsenų greičiausiai sutiksi tik visą mėnesį po Tailandą keliavęs, kuriame, kaip žinia, yra apie 68 milijonus gyventojų. Tokiam skruzdėlyne per tokį laiko tarpą gal ir yra tikimybė rasti 1000 nuoširdžiai besišypsančių žmonių. Ir tai dar klausimas. Nes dabar tajai yra nagli, akiplėšos, nedraugiški, žiūrintis tik kaip tave apgauti, žmonės fool.gif Gal anksčiau, prieš 10-15 metų buvo kitaip, kai tų turistų buvo mažiau. Bet dabar… Jei nori, kad tau jie šypsotųsi ir lankstytųsi, tai turi tiesiogine ta žodžio prasme, juos šerti pinigais. Ir kuo daugiau duosi, tuo labiau tau jie šypsosis. Bet jei nors kažkiek gaudysies kainose, būsi atkaklesnis ir nesileisi maustomas – visos šypsenos dingsta kaip vėjui papūtus. Jei manim netikit, atvažiuokit – įsitikinsit patys. Aš tuo pradėjau įsitikinti Chatuchak turguje ir vėliau visos kelionės po Tailandą metu. Turguje pardavinėjo tokius namų kvapus. Na, žiauriai skaniai kvepėjo. Tokie kaip aliejai, įsmeigi ten smiltelę ir namai kvepia 2-3 mėnesius. Jų kainos visame turguje – pačios įvairiausios. Galiausiai radau pas tokią vieną moteriškę tikrai pigiausias kainas, bent ką aš mačiau ir radau. Okay, pradėjau rinktis, ten pririnkau ir papildymų, ir dovanų pririnkau, kad suma gavosi vos ne 500 batų. Bobikė šypsojosi, viską man į maišiuką sudėjo ir duodama sako, kad aš jai turiu duoti 500 batų. Bet čia turgus, plius čia – Tailandas!!! Reikia gi pasiderėti. Tai davai, sakau, kadangi tiek daug imu (viso gal 6 buteliukus pasiėmęs ten buvau), tai nuleisk tu man iki 400 batų. Ji tik susiraukė ir pradėjo baksnoti į užrašą, kurį aš mačiau jau anksčiau: „Do not bargain“ (angliškai – „nesiderėti!). Na, ir kas man tas užrašas? Aš noriu derėtis ir taškas. Bobikė akivaizdžiai susinervino. Tipo, nenuleis kainos ir viskas. Aš jai duodu jau 450 batų ir sakau, kad už tiek paimu (klausimas jau dėl 50 batų vyko). Ji užsispyrė, kad ne ir viskas. Aš jai pasakiau, kad jei nenuleis, aš nepirksiu. Tai, va, tada aš likau apstulbęs, kaip griebė ji tą maišiuką ir šveitė į savo prekyvietės vidų parodydama aiškiai, kad neparduos ir dar tailandietiškai kažką rėkaut pradėjo. “Eik tu šikt”, pagalvojau ir apsisukęs nuėjau. 500 batų – tikrai nemaži pinigai ir jei net iki 450 batų negali nuleist, tai čia jau principo reikalas tampa pirkimo ar nepirkimo klausimas. Juo labiau žinant, kad tikrai ne už savikainą juos pardavinėja.


Klaidžiojant toliau po nesibaigiantį turgų apžiūrėjau ir gatvėje kepamas įvairiausias dešreles, mini omletukus, dar neaišku ką, bet nieko nepirkau. Aš vis dar esu ištikimas savo įsitikinimams nevalgyti vietinio maisto gatvėse. Nesu aš pasiskiepinęs nuo visokių hepatitų ar šiltinių, tai pirma, o antra, tai tikrai neturiu nė menkiausio noro tokių mėsgalių ragauti, o po to visa dieną iš tualeto neišeiti ax.gif Vaikščiodamas vis kartas nuo karto nusipirkdavau šaltų vaisių ar šviežiai spaustų sulčių už 20 bahtų, atsigaivini ir valio. Prisipirkau visokiausio gėrio – ir džiovintų mango (buvo spec užsakymas iš Lietuvos, nes jie labai skanūs), ir džiovintų papajų, ir kivių, ir dar visokiausių vaisinių muiliukų, kurie nerealiai skaniai kvepėjo. Pastaruosius pirkdamas jau ir taip derėjausi, bet po to be jokių derybų radau juos dar pigiau, nei aš kad pirkau. Heh… Topinis pirkinys turguje buvo Armani laikrodis topsecret.gif Vizualiai – labai gražus, blizgantis, su safyriniu stikliuku, visai kaip originalas! Vietinis prašė net 2200 bahtų už tą laikrodį. Finale nuleido kainą iki 900 bahtų (80 litų). Tada nusipirkau. Laikrodis paveikė trumpiau nei pusmetį. O jau sekančios kelionės į Indoneziją metų pradėjo staiga durnavoti, vėluoti arba išvis rodyklės neprasisukti. Žodžiu – pinigai išmesti į balą mastau.gif
Išėjus iš turgaus vėl užpuolė tuk-tuk‘ininkų jūra, siūlanti parvežti atgal į viešbutį. Bet aš tik numojau ranka ir patraukiau išbandyti naujo Bankoko transporto – BTS Skytrain traukinio, kuris žinomas dėl labai gražių vaizdų. Traukinys važiuoja specialiais bėgiais virš miesto gatvių ir jose nesibaigiančių kamščių + gali grožėtis tikrai neblogais Bankoko vaizdais. SkyTrain kainuoja šiek tiek daugiau nei metro ir bilietas iš Mo Chit iki Siam centrinio sustojimo kainavo 42 BHT arba 4 LTL. Tiek SkyTrain’e, tiek metro, vietiniai įlipę į vagonus iškart įlenda į savo išmaniuosius telefonus. Atrodo kaip kokia liga, Lietuvoje tokio masiškumo tikrai nėra arba aš nepastebėjau. O Bankoke, rodos, vietiniai kiekvieną laisvą savo minute praleis telefone. Ką jie ten mato ir ką jie ten daro – paslaptis. Bet vaizdelis įdomus. O čia filmuotas video iš trumpo pavažiavimo su Bankoko SkyTrain:

Davažiavus iki Siam sustojimo, aš nusprendžiau persėsti į kitą SkyTrain liniją ir pavažiuoti toliau nemokamai. Gal nieko nebus topsecret.gif Taip pavažiavau dar 2 sustojimus su kita SkyTrain linija iki Sala Daeng sustojimo nemokamai ir sėkmingai pasiekiau Lumphini parką. Beje, aš šio parko pavadinimą visada tardamas kirčiuodavau ant pirmosios i raidės – Lump-ini. O vietiniai taria: lumpyyynyyy lotuliukas.gif Kažkaip labai neįprastai man skambėjo visos kelionės metu šio parko pavadinimas. Bet kam rūpi pavadinimas? Esmė kaip jis atrodo!!!


Pats Lumpini parkas yra pačiame Bankoko centre. Aplink – dangoraižiai, plačios gatvės, skytrain, metro linijos ir sustojimai, bet nepaisant visko – parke tvyro ramybė, yra daug medžių, suoliukų ir čia galima rasti labai didelį tvenkinį, kuriame gyvena daug paukščių, vėžlių ir… nenusakomo dydžio driežų!!! Aišku, čia nebuvo tie tikrieji komodo drakonai, bet tai buvo kažkas nerealaus. Tokio dydžio driežų dar buvau nematęs. Brazilijoje panašius mačiau, bet jie buvo bent dvigubai mažesni už šiuos monstrus. Ir nepasakyčiau, kad labai smarkiai jie bijotų žmonių. O ko jiems bijoti? Į parką griežtai draudžiama įsivesti šunis, kurie juos baidytų, rūkyti, galimybė pasivėžinti dviračiu taipogi ribojama, oficialiai tą galima daryti tik nuo 10 iki 15 h dienos. Ramybė ir relax’as totalus šiame parke…

Video kaip aš užmačiau gigantiškąjį driežą vandenyje. Įspūdingas gyvis, tiesa?

O čia, va, video failas, kai bandžiau vieną didįjį driežą pagauti, bet finale gavosi totalus fail‘as ir teko pačiam atsitraukti, kai driežas manęs visiškai neišsigando hihihi.gif O aš jau buvau pasiruošęs palikti savo butą, kompiuterį ir TV Rimui, Adrijui ir Jončikui hihihi.gif

Bet šiaip labai smagus parkas, tikrai rekomenduoju visiems jį aplankyti, kurie svečiuosis Bankoke. Tikrai nepasigailėsit ir vertas tų kelių valandų praleisti jame. Aš per porą valandų net nespėjau viso parko apeiti. Apskritai, tai laikas Bankoke lėkte lėkė. Pasižiūri į laikrodį ir visada nustembi, kad: „Wow, jau net tiek valandų???“ Ir turi greitinti žingsnį, kad spėtum dar kažkur nulėkti. Mano sekantis dienos tikslas vėl buvo dangoraižis vakare. Šįkart norėjau normaliai pasitikti vakarą ir stebėti temstantį Bankoką iš paukščio skrydžio. Tik, aišku, į tą patį skybar‘ą, kuriame buvau vakar, aš jau nebenorėjau eiti. Išsirinkau kitą, šiek tiek žemesnį, bet vaizdai ten turėjo būti dar įspūdingesni, nei vakarykščiame Baiyoke Sky bokšte. Planuose buvo – Sky Bar – lebua at State Tower bokštas, visai šalia per Bankoką tekančios Čao Prajos upės. Patiko nuotraukos internete, labai gražiai tiek pati upė atrodo, tiek vaizdai aplink. Plius ir grotų trukdančių nusifotkinti ten nebuvo. Taigi, mano planuose buvo apsilankyti tame bare. Skaičiau, kad ten viskas ganėtinai brangu, bet kadangi kepsnių valgyti aš ten nesiruošiau, o nuo Coca-Colos ar kokio alkoholinio kokteilio labai smarkiai nenubiednėsiu. Tos minties vedamas apleidau malonų pasibuvimą Lumphini parke ir patraukiau link viešbučio. Dar norėjau spėti nusimaudyti Mandarin‘o viešbutyje. Čia taipogi buvo mano „must-do“ darbas Bankoke liezuvis.gif

Mandarin, hotel, pool, baseinas, viesbutis, Bangkok, Bankokas, Tailandas, Thailand, maudynes

Pratinuosi prie vandens

Ateinant į baseiną, reikia nurodyti savo kambario numerį (nelabai supratau, kokia to prasmė), įsirašyti atėjimo laiką į žurnalą ir tada gauni didelį bei minkštą rankšluostį. Nemokamai 😀 Baseine buvo tik viena porelė, tai netrukdomas pasiturškiau, atsigavau ir susiruošiau pėdinti link Sky Bar‘o. Mobiliame telefone nusibrėžiau kelią su google maps, kuris parodė, kad pėstute bus galima iki ten nueiti per pusvalandį (viso nepilnai 2,5 km). Tai mane tenkino ir išsiruošiau į kelią. Tiesa, temo kur kas sparčiau, nei aš tikėjausi ir jau buvo aišku, kad kol nueisiu ir pakilsiu į viršų, vėl bus jau visiškai sutemę. Eidamas aptikau, va, tokį laikraščių pardavėją. Bankoke tai normalu:

Cat, selling, newspapers, katinas, laikraščiai, pardavėjas, Bankokas, Bangkok, Thailand, Tailandas

Katinas ramių ramiausiai pardavinėja laikraščius Bankoke

Klausimas tik vienas – kaip jis gražą atiduotų lotuliukas.gif
Atėjus prie Sky Bar‘o esančiame State Tower‘yje, manęs laukė netikėtumas. Pirmiausiai įėjus teko blaškytis su dar keliais lankytojais ieškant, kaip į jį patekt. Nes jokių nuorodų nebuvo, o aplink liftų begalė. Bet tik vienas vienintelis kelia į SkyBar‘ą. Galiausiai išeinantys žmonės parodė, į kurį liftą reikia eiti, o ten nuėjus laukė netikėtumas. Atsidarė liftas, jame buvo tautiniais drabužiais išsipuošusi tailandietė, kuri manęs neleido į liftą!!! Priežastis – netinkamai apsirengęs. O buvau apsirengęs taip ir ne kitaip:

Sky Bar, Bangkok, evening, street, Bankokas, vakaras, gatve, Arunas, Setonas

Išėjau normaliai pasikultūrinti į barą. Neįleido!!! 😀

Priežastis – šortai. Negalima, tipo, į šį barą pakliūti nei su šortais, nei su tapkėm, nei su bet kokiom įsispiriamom basankėm (nors kedai, tipo, tinka). Turi dėvėti marškinius, kuriuos aš dėvėjau ir būti su ilgom kelnėm. Ilgom kelnėm prie +32 C temperatūros ir kai lauke karšta kaip pirtyje?! Baikit juokus… Deja, bet toji tailandietė mane užtikrino, kad tikrai aš į barą taip apsirengęs nepakliūsiu, tad uodegą pabrukus teko galvoti alternatyvų vakaro variantą. Keista, bet panašiai apsirengus vakar, jokių problemų dėl patekimo į Baiyoke Sky bokštą nebuvo.
Žodžiu, nusprendžiau nuvažiuoti vėl į MBK prekybos centrą nusipirkti suvenyrų. Sėdau vėl į Bankoko SkyTrain ir už 6 sustojimus nuo Saphan Taksin iki Siam centrinio sustojimo sumokėjau 34 bahtus arba 3 LTL. Cirkas buvo, kai įlipęs pradėjau važiuoti ir žiūriu, kad traukinys važiuoja per upę!!! Gražūs vaizdai, upe laiveliokai plaukioja, šviesos žybsi. Tik viena bėda, kad aš tikrai NETURĖJAU važiuoti per upę mirksiukas.gif Teko kitame sustojime išlipti ir pavažiuoti atgal.
MBK prekybos centre nusipirkau stikliuką su konservuota gyvate jame. Labai jau prikolnai atrodė, su maža tikra gyvate viduje. Tiesa, kaina buvo astronominė. Sumokėjau net 250 bahtų už tokį stikliuką ir kaip po to graužiausi nagus, pamatęs, kad analogiškas stikliukas Kambodžoje kainavo vos 3 USD… Po to išėjęs laukan nusprendžiau prasieiti ilgiausia Tailando gatve, kuri tęsiasi virš 400 km – Sukhumvit Road. Šis kelias prasideda Bangkoke, prie jau minėto MBK centro ir tęsiasi iki pat Trato miesto, kuris yra visai netoli Kambodžos sienos (baigiasi likus mažiau nei 90 km iki Kambodžos). Mano planuose tikrai nebuvo pereiti šią monstrišką gatvę nuo pradžios iki pabaigos, nes tam būčiau užtrukęs bilekiek laiko ir dar dabar, berašant šį dienoraštį, įtariu, būčiau dar ja ėjęs lotuliukas.gif Šioje gatvėje virte verda gyvenimas… Prekyvietės, barai, restoranai, didžiuliai supermarketai, didžiausi viešbučiai ir t.t.

Sukhumvit, street, night, market, gatve, prekyba, Bankokas, Bangkok, Thailand

Štai kaip atrodo tos ilgiausios Bankoko gatvės vaizdas vakare

Savaime suprantama, šaligatvio skersmuo yra ne daugiau poros metrų ir vidutinis žmonių tankis kvadratiniame metre įskaitant prekystalius yra po 6-7 žmones. Vaikščioti vakare čia – tikra kančia karsta.gif Bet gi reikia pajusti tikrąjį Bankoko gyvenimą! Judėjau sau minioje įspūdingu 10 metrų per valandą greičiu ir dūsavau atsiminęs tuščią Laisvės Alėją penktadienio vakare ir kur sutikęs žmogų apsidžiaugi ir supranti, kad tu esi ne vienintelis išgyvenęs apokalipsę šiame nuostabiame mieste irnesakyk.gif
Apie gatvės prekybą… Ko tik čia nebuvo galima nusipirkti… Ir ginklų (pistoletų, tik nežinau ar jie tikri, bet tikrai ne plastmasiniai – čia faktas), ir kastetų, ir visokiausių tazerių, elektrošokų, peilių ir kitokios kovinės ekipuotės. Kitas prekių segmentas – sekso prekės: įvairiausi vibratoriai, pripučiamos moterys, didžiausias pasirinkimas įvairiausių vaistų – valiumo, viagros, dar visokių negirdėtų ir nematytų pavadinimų vaistų su stovinčiais kaip kuolas pimpalais ant etikečių 4u.gif Trečias prekių segmentas – skudurai. Nusipirkau net aš juodus visai neblogus ir kokybiškus marškinėlius su užrašu: BANGKOK CITY. Nusiderėjus nuo 350 bahtų pradinės kainos jie kainavo tikrai pigiai – vos 150 bahtų arba 13 LTL mūsų pinigais. Sakyčiau labai apsimokėjo. Galėjau ir daugiau paimt, urmu hi.gifPo truputėlį visų stumdomas priėjau ir savotišką kelionės tikslą, jei jis buvo – Nana Plaza. Nežinantiems pasakysiu, kad čia yra vienas didžiausių Bankoko sekso rajonų, prasidedantis nuo Nana Plaza ir besitęsiantis iki Asoke BTS Skytrain sustojimo. Mano komentaras – buvo įdomu, tikrai įdomu victory.gif Mergikės savanorės stovi sau gatvėse, gaudo kiekvieno praeinančio žvilgsnį, koketuoja, flirtuoja. Viena (bet buvo išgėrus) mane naglai net susistabdė, davė su kumščiu į krūtinę man ir pasakė, kad ji nori manęs! Bet pirmiausiai, tai ji buvo pobaisė, antriausia – girta. Kam man tokių reikia 🙂 Mačiau kelias (bet tik kelias) tikrai gražias ir vertas grieko mergikes, bet, atvirai sakant, tokių per kelias valandas mačiau tiek, kad galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Labai norėjau pakalbinti, paklausti, kad ir kainos, bet kažkaip neišdrįsau. Gal dėl to, kad blaivas buvau blush2.gif Tiesa, mačiau ir vakaro princesę, kuri buvo, na, tiesiog mano moters idealas: aukšta (kas Tailande reta), kūdutė, ant didžiausių kablų, kojytės ilgos, lieknos, trumpa žydra suknelė, papukai styro, veidukas kaip nulietas ir su ilgais, lygiais juodais plaukais, siekiančiais užpakalį. Atrodė ši būtybė SUPER!!! Bet… Aš duodu 50/50%, kad ji buvo moteris. Visų pirma todėl, kad ji atrodė per daug gražiai. Nes skaičiau ne vieną komentarą, kad jei pamatai super gražią merginą, tai čia greičiausiai bus transvestitas. Antra, tai aš ją pamatęs net sustojau pasigrožėti ir nusprendžiau slapta nufotkinti, kad turėčiau, va, ką į dienoraštį įdėti. Bet įjungus fotiką ir nutaikius link jos pusės prilėkė jos draugės arba tiksliau sakant – draugai, parodė į mane ir pradėjo juoktis. Arūnčikas vėl susigėdo, fotiką išjungė ir pabėgo cray.gifTik esmė tokia, kad tie 2 veikėjai prie jos priėję buvo 100% transvestitai, matėsi iš veido ir adomo obuolio kakle. Matomai jie pinigų mažiau turėjo ir negalėjo taip susitvarkyti savo išvaizdos, kaip kad padarė mano princesinas thumb_yello.gif Nes tikrai abejoju, kad pana gatvėje stovi su transvestitais kartu. Nors gaaaal, kas čia žino. Nepatikrinau, tai nežinau – ten buvo JIS ar JI, bet faktas vienas, kad atrodė tikrai super ok.gif
Tiesa, dar labai keistai atrodė stebėti tokį man tikrai neįprastą vaizdą, kai prie tų stoviniuojančių merginų sustoja vyrai, aptarinėja jas, eina, žiūri renkasi, o tos stovi ir net dėmesio į juos nekreipia. Po to prieina prie išsirinktos, kažką pašneka ir už rankos nusiveda kažkur. Tai vienas toks dzedulis, jam kokie 45 metai, spėju, sveriantis pusantro šimto kg kaip niekur, pasiėmęs tokia jauną, kūdutę tailandietę vedėsi su savim kažkur. Vaizdas kaip iš filmo: „Gražuolė ir Pabaisa (tik pakeisčiau pavadinimą iš pabaisos į Gorilą)“. Tas žirglioja plačiai gatve vesdamasis ją už rankos, toji tipena paskui ant kablų vos spėdama, net nesišneka tarpusavyje. Kas įdomiausia, kažkur po valandos ji vėl jau stovėjo grįžus savo vietoje tarp kitų įsimaišius, atpažinau grįždamas dirol.gif Aš po to net svarsčiau: na, tarkim, nusižengčiau aš savo principams ir pasiimčiau pirmą kartą gyvenime moterį už pinigus. Nusivedi į viešbutį, bet tu jai tą vakarą laisvai gali būti ir trečias, ir penktas. Koks malonumas tokią dulkint, atsiprašant? Aišku, vieną kartą pabandyt gal ir įdomu, bet aš nepabandžiau ir nesijaučiu dėl to labai prastai. Tik eidamas krizenau prisiminęs pislųjį Mariką. Kas skaitė mano senus dienoraščius Bitėj Plius, tai žino kas čia per veikėjas notworthy.gif Kuris dulkina visas iš eilės ir kuriam visiškai dzin panos amžius, kaip ji atrodo (stora/plona) ir pan. Atsiminus kaip jis Barselonoj La Rambla gatvėje neršė, kol baigėsi pinigai. Tada skolinosi ir toliau neršė. O čia, Bankoke, gi viskas gerokai pigiau nei Barselonoj. Skaičiau internete, kad susitarti už „short time“ (grubiai už vieną „pagalį“) su vietinėm galima už 1000 bahtų, kas yra 90 LTL. Jei nori visai nakčiai, „long time“, pasiimti, tai kaina apie 2000-2500 batų, kas yra apie 200 LTL. Aišku, Marekas pas mus mokėjo derėtis netgi būdamas Barselonoj ir tikiu, kad čia būtų gavęs arba nemokamai (kas yra visiškai realu, nes vietinės svajoja ištekėti už europiečio), arba už minimalų mokestį. Faktas vienas, kad šis mitas, kad Tailandas – sekso turizmo sostinė, tikrai nepaneigtas. Pasiūlos daug, tikrai daug. Galbūt nelabai kokybiškos, bet DAUG. Tiesa, kainos šiek tiek didokos, mano nuomone. Bet čia, tipo, Bankoke tik taip. Patajoj ar kituose miestuose viskas kainuoja daug pigiau. Gal taip ir yra, netikrinau. Nors, jei atvirai, tai gailiuosi, kad nepašnekinau kokios vienos ar kitos mergikės. Bet vien dėl įdomumo, gi pašnekinus ir kainą sužinojus neprivalai jos niekur vestis. Tik kažkaip žinot… Kai esi vienas tokioje vietoje, kažkaip ir tos drąsos nebuvo daugiausiai. O gal ne drąsos, bet alkoholio trūko smoke.gif

Bangkok, Bankokas, metro, linija, line, naktis

Beveik tuščias metro sustojimas prieš vidurnaktį

Faktas, kad patiko pasivaikščiot po Nana Plaza, po Sukhumvit kelią, laikas vėlgi – bėgo kosminiu greičiu, kad žiūriu, jog jau laikas grįžt, nes buvo 23:30 h vakaro. Metro Bankoke važiuoja tik iki vidurnakčio, tai norėjosi į jį suspėti. Iš Sukhumvit metro sustojimo iki Sam Yan sustojimo buvo vos 5 stotelės, tai bilietas kainavo 25 THB arba 2,20 LTL. Pigu, greita ir patogu. Žmonių metro visiškai beveik nebuvo. Visgi jau beveik vidurnaktis… Antroji diena Tailande baigėsi. Įspūdžių – milijonas, viskas tikrai labai patiko, Bankokas – nerealus miestas, nors realiai dar nė vieno jo tikrai didelio turistinio objekto nemačiau. Tam reikalui bus paskirtas rytojus. Buvo akivaizdu, kad visko nespėsiu aplankyti, bet kiek spėsiu – tiek. Šįvakar ir užmigt sekėsi kur kas lengviau, nei vakar dieną. Visgi įspūdžiai ir nuovargis daro savo bye1.gif

Advertisements

4 responses to “Thailand 2014 November – III dalis [Bankoko megapolis]

  1. Kaip nemokamai su sky train dar 2 stoteles pavaziavai? Kokia ten sistema, juk lyg ten nusiperki bilieta pagal stoteliu kieki, tai jei nusiperki mazesniam kiekiui, o vaziuoji ilgesni tai tiesiog skaitosi, kad zuikiu pralekei ir galejo tave uzbauduot jei butu pagave? Ta prasme iseinant nereikejo atsizymet tos korteles (kaip su zetonais reikejo?)?

    Like

    • Taip, Bankoko skytrain’e tenka pirkti bilietus pagal stotelių kiekį. Bet niekas netrukdo nusipirkti mažesnį kiekį ir važiuoti tiek, kiek tau reikia 🙂 Atsižymėt nereikėjo, kiek pamenu. Kad labai lengvai išėjau 🙂

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s