Thailand 2014 November – V dalis [Atvykimas į Kambodžą]

2014 m. Lapkričio 3-oji, pirmadienis
Numigus nepilnas 4 valandas reikėjo jau keltis – laukė nemalonioji dalis: daiktų pakavimasis ir ilgas, labai ilgas dardėjimas iki Don Mueang oro uosto (tik tuo metu aš apie tą dardėjimo ilgumą net nenutuokiau). Atsikelti buvo sunkiausia per visą kelionės laiką, tai jei ne energetiniai, tai nežinau kaip aš būčiau atsibudęs ir viską suspėjęs. Nežinau kaip kitus, bet mane, va, tas kraustymasis su daiktais iš viešbučio į viešbutį užmuša. Aš ne prieš už aplinkos pakeitimą, kaip tik įdomu pabūti skirtingose vietose, bet daiktų susipakavimas, išpakavimas, susirinkimas iš kambario, tai varo vėžį. Tokiais atvejais pavydžiu tiems, kurie keliauja tik su maža (tikrai ne turistine, nes joje daiktų telpa tiek ir tiek) paprasta kuprine. 2.gif
Galiausiai viską susirinkus ir patikrinus, nusileidau į vestibiulį, atidaviau kambario korteles, atgavau 2000 BHT depozitą ir patraukiau į kelią. Kaip jau minėjau – 6 ryto metro Bankoke tik pradeda važiuoti, bet kadangi aš buvau reiso pabaigoje, tai į Sam Yan sustojimą pirmas traukinys atvažiuoja jau po 6:30. Man toks variantas netiko, nes 6:45 buvo traukinys iš Hua Lamphong traukinių stoties į Don Mueang oro uostą. Tad šį atstumą nuo Sam Yan iki Hua Lamphong metro sustojimo teko prasieiti pėstute 6 h ryto. Pirmiausiai, tai buvau maloniai nustebintas, kad 6 ryto prie Mandarin viešbučio nebuvo nė vieno (!) tuk-tuk‘ininko. Nes taip kai išeini, tai pastoviai jie apipuola siūlydami savo paslaugas. O dabar – tuščia!!! Ir šiaip gatvės buvo ganėtinai tuščios. Tai niekieno netrukdomas šį vieną metro sustojimą nužingsniavau paskui save tempdamas lagaminą kažkur per 20 minučių. Hua Lamphong traukinių stotyje nusipirkau bilietą už 32 batus / 2,80 LTL / 0,82 EUR iki Don Muang oro uosto ir įsirioglinau į traukinį. O čia pasitiko mane tikra tailandietiška egzotika… devil.gif Traukinio biliete nebuvo nė vieno angliško žodžio, tai aš pernelyg nesigilindamas klestelėjau į pačią pirmą laisvą vietą šalia lagaminą pasistatęs. Vietiniai man vis kažką bandė pasakyti šiuo klausimu. Rodė į vietą, į mano bilietą, kažką marmaliavo, bet aš buvau nedamigęs, pavargęs ir nenusiteikęs su jais aiškintis. Plius ir galvą skaudėjo po to vakarykščio viskio bei „Long Island“ kokteilio. Tai pasyviai sėdėjau stebėdamas peroną ir vaizdus jame.

Rytas perone

Rytas Bankoko traukinių stoties perone

O žmonių į traukinį vis rinkosi, rinkosi, rinkosi, kol galiausiai atėjo tailandiečių šeimyna ir susinepatoginę šalia manęs sustojo. Vyras man ištiesė jų bilietus ir sako, kad jų čia vietos. Aš iškart pašokau, pasiėmiau kuprinę, lagaminą ir norėjau traukti toliau, bet jų šeimyna 4-iese susispaudė ir man paliko vietos ant krašto bei pamojo, kad prisėsčiau šalia. Aš ir atsisėdau. Sėdėjau ir stebėjau į mane įsmeigtas 4 poras akių. Tik mano žvilgsnis su jų susitikdavo, iškart veidus nutvieksdavo šypsena. Kažką man ten pamarmaliavo savo kalba, bet aš tik lūpas timptelėjau parodydamas, kad jų nesuprantu ir tuo viskas pasibaigė. Bet visos kelionės metu jų vaikas nuo manęs akių nenuleido. Kad ir ką bedaryčiau – jis mane STEBI smoke.gif

Bankoko traukinio vidus

Traukinyje visada buvau stebimas

Va, puikiai viskas matosi šioje nuotraukoje, kai atsistojęs nusprendžiau nufotkinti vagono vidų. Tos šeimos vaikas viską stebėjo tokiu žvilgsniu, tarsi prieš jo akis atsivėrinėtų 8-asis Pasaulio stebuklas 😀
Kas blogiausia, tai traukinys nors turėjo išvykti 6:45 h ryto, tai pajudėjo iš vietos tik apie 7:15 h. Aš buvau skaitęs apie Tailando traukinių punktualumą, bet vis tikėjausi, kad realybė yra kitokia. Deja, ji yra būtent tokia – sąvoka „punktualumas“ čia neegzistuoja. Atstumas nuo Hua Lamphong traukinių stoties iki Don Mueang oro uosto yra maždaug 25 km. Galite patikėti, kad traukinys šį atstumą važiavo pusantros (!!!) valandos?! stupid.gifMan buvo baisu stebėti, kaip traukinys bėgančio žmogaus greičiu dardėjo pro Bankoką vis sustodamas pasipildyti žmonėmis. Duodu garantiją, kad su dviračiu šį atstumą tikrai greičiau būčiau nuvažiavęs. Primenu, kad mano AirAsia skrydis buvo 10 h ryto. Finale aš tik 9 h ryto buvau oro uoste!!! 25 km kelionė užtruko 2 su viršum valandos!!! Aišku, kainavo pigiai, labai pigiai, bet kitavertus gal geriau pasiieškoti kito būdo kaip nusigauti iki šio pigių avialinijų naudojamo oro uosto Bankoke. Iš to nuobodulio net ėmiau filmuoti viską iš eilės traukinyje: tiek vietinius, tiek tualetą, tiek vaizdus pro langą:

Vertas dėmėsio paminėti traukinio kontrolierių elgesys. 2 kontrolieriai ėjo per vagonus tikrindami bilietus. Kol nepamatė manęs, vienintelio turisto, turbūt, visame traukinyje (bent šiame vagone tai tikrai). Ir tada jie… nustojo tikrinti bilietus ir sustojo šalia. Vienas, gal drąsesnis, pradėjo mane kalbinti. Aš nieko nesuprantu. Sakau tik žodį: „Airport“ ir matau kaip jie abu durnai šypsodamiesi linksi galvas. sokiai.gifMan net darėsi baisu, kad gal aš jį jau pravažiavau, tai kelis kartus įdėmiai stebint visam vagonui ir ypač tam vaikui sėdinčiam prieš mane, kišau telefoną šalia lango siekdamas pasigauti GPS ir pasižiūrėti kurioje vietoje esu. Ir rezultatai savotiškai nudžiugindavo (nes oro uostas dar būdavo nepravažiuotas) ir nuliūdindavo (nes tas taškas, t.y. aš, per Bankoką judėjo LABAI LĖTAI). O traukinys sau sustodavo, į jį įlipdavo prekeiviai, nešini kava, kukurūzais keptais ar virtais, viską siūlo, neša, rėkauja ir kas nustebino, tai vietiniai gana dažnai tokius prekeivius sustabdydavo ir nusipirkdavo ko nors iš jų. Kad ir ta šeimyna, prie kurių aš buvau prisišliejęs nusipirko kavos, vaikui vandens ir pan. Čia man iškilo klausimas, kodėl? Gi tas pats vanduo supermarkete tikrai turėtų kainuoti pigiau, nei perkant iš tokių perpardavinėtojų. Deja, bet atsakymo į šį klausimą negavau. ax.gif

Tailando traukiniuose draudžiama vartoti alkoholį

Traukinyje griežtai draudžiama vartoti alkoholį

Galiausiai pasirodė oro uosto vaizdai!!! Valioooo, aš jį davažiavau, nors galvojau, tai niekada neįvyks! O tada labai įdomiai pradėjo elgtis tie kontrolieriai, kurie vis dar stovėjo šalia manęs. Stebėjau tokį vaizdą, kaip vienas jų, tas drąsesnis, savo kolegai padavę išmanųjį telefoną įjungtą ir abu sužiuro į mane. Aš kreivai vyptelėjes jau norėjau savo lagaminą stumti iki durų. Bet nifyga! Vienas kontrolierių pačiupo lagaminą, pakėlė ir nunešė iki laiptelių, o traukiniui sustojus jį pats asmeniškai iškėlė iš vagono stebint net atsistojus tuntui žmonių, o kitam kontrolieriui visą šį procesą fotografuojant. photo.gif Pasijutau žvaigžde ir to tokio perdėto dėmesio pamalonintas papozavau su tuo kontrolierium nuotraukai, kurią net kvykdamas iš pasitenkinimo kitas kontrolierius nufotografavo. Prisipažinsiu, kad tai buvo pirmas kartas Tailande ir pirmas kartas Azijoje, kai su manim vietiniai užsimanė nusifotografuoti. Aš tuo metu dar nežinojau, kad čia tik pradžia ir kad Indonezijoj, į kurią vyksiu po 4 mėnesių, bus viskas tik dar blogiau aciuks.gif
Žodžiu, Don Mueang oro uostas buvo pasiektas, iš traukinio buvau išlaipintas vos ne su fanfaromis, teko skubintis priduot bagažą, nes buvo likus valanda laiko iki skrydžio. Prieš patenkant į oro uostą turi praeiti patikrą – visi lagaminai ir kuprinės perleidžiami pro skanerį ir užklijuojami lipdukai „Security checked“. Jei čia būtų Amerika ar Izraelis, tai viskas OK, ten jiems visur terorizmas vaidenasi. Bet Azijoje? Keista…
Stebėtis ilgai negalėjau, reikėjo ieškoti AirAsia langelio, nes laikas spaudė. Man tik baisu pagalvoti, kas būtų buvę, jei būčiau pasirinkęs keliauti su sekančiu traukiniu, kuris buvo 7:30 ryto. Atrodytų, kas čia tokio nuvažiuoti 25 km? Bet kai juos važiuoji nepilnai 2,5 valandos, įskaitant visus vėlavimus, tai nežinau… mastau.gif
Suradęs AirAsia langelį pridaviau bagažą. Šiek tiek sunerimau pamatęs, kad lagaminas sveria 22 kg, kai oficialiai galima vežtis 20 kg. Galvojau, kad reikės primokėti ar kažkas tokio, bet nulis reakcijos buvo iš mane aptarnaujančios mergicos. Lagaminas nuvažiavo ir galėjau skubintis prie įlaipinimo vartų. Kadangi laiko dar buvo ir buvau jau be proto ištroškęs, tai oro uoste už 50 bahtų nusipirkau fresh gėrimą su ledukais blue raspberry skonio (mėlynosios avietės). Suėjo labai gaiviai ir skaniai, tik po to sekė 2 šalutiniai efektai – liežuvis ir lūpos patapo mėlynos, veidrodyje save pamatęs pats savęs išsigandau, atrodžiau taip, tarsi už minutės numirt ruoščiausi, o blogesnis dalykas buvo, kad tas gėrimas nuplovė skrandžio sieneles iš po vakarykščių kokteilių ir viskių, ko pasekoje pasidarė negera. bijau.gif

Laipinimas prasideda

Pirmasis mano skrydis su AirAsia avialinijomis

O čia kaip tyčia laipinimas į lėktuvą prasidėjo. Pasakysiu tik tiek, kad tas skrydis iš Bankoko į Siem Reap‘ą man užtruko ir įsiminė wacko.gif Visa laimė, kad skrydis truko vos valandą laiko. Bet laukiau nesulaukiau, kol lėktuvas nusileis. Bet kenčiantiems dangus. Nusileidus Kambodžoje ir pajutus tvirtą žemę po kojomis aš iškart atsigavau. Momentaliai. Kaip ranka nuėmė cool.gif Gal prie to prisidėjo ir susidomėjimas naująja aplankyta Azijos šalimi. Taip, pagaliau mano koja palietė Kambodžos žemę!!!

Welcome to Cambodia

Kaip niekada džiaugiausi palietęs Kambodžos žemę! 🙂

Tiesa, prieš patenkant į tikrąją Kambodžą, reikėjo praeiti muitinę. Dar lėktuve užpildęs buvau visus dokumentus ir pasirašęs, kad tikrai nesergu jokiomis ebolos viruso atmainomis. Visa tai kartu su 30 USD reikėjo pateikti muitinei ir jie viską patikrinę išduoda vizą iškart oro uoste su leidimu 30 dienų pasilikti Kambodžoje. Viskas atrodo taip paprasta, bet realybėj, turbūt, pirmą kartą susidūriau su tokia biurokratija, kad baisu. Už visą šią paprastą procedūrą buvo atsakingi net 7 vietiniai policininkai/muitininkai. Dieve, kaip buvo juokinga. Vienas patikrina ar visi dokumentai supildyti. Tada eini toliau. Kitas – paima tuos dokumentus. Trečias – paima pinigus. Ketvirtas – paima pasą ir patikrina, ar tu esi tų šalių sąraše, kurios gali įsigyti `visa-on-arrival`, tuo pačiu ir įdėmiai tau į veidą pasižiūri palygindamas su nuotrauka pase. Penktas – įklijuoja į pasą vizą ir pasirašo. Šeštas – užantspauduoja viską, įrašo atvykimo į Kambodžą dieną ir septintas, paskutinis, viską atiduoda tau. Klausimas – kam tokio cirko reikia? Visa tai kuo puikiausiai gali atlikti VIENAS pareigūnas. doh.gif Bet čia juk Kambodža, viena didžiausių korupcijos lygį turinčių šalių pasaulyje!!! Ir tuo jau gali įsitikinti tik įžengęs į šalį.

Pirmoje dalyje aš minėjau, kodėl pasirinkau skrydį į Siem Reap‘ą, o ne važiavimą autobusu, kas būtų 3x pigiau. Apie Kambodžos sienos kirtimą autobusu ir kas ten darosi internete sklando legendos. Atskrist ir greičiau, ir išvengi tų visų nesąmonių ant sienos, bet atitinkamai ir brangiau už tai sumoki (lyginant kainas autobuso iš Bankoko į Kambodžą ir skrydžio su AirAsia, tai skrydis brangiau kainuoja daugiau nei 3 kartus).
Galiausiai iš 7-ojo darbuotojo atgavau savo pasą su įklijuota Kambodžos viza ir galėjau eiti pasiimti lagamino. Po to patraukiau link oro uosto išėjimo tikėdamasis rasti ten manęs laukiančio žmogaus. Pirmą kartą per savo keliones buvau užsisakęs pasitikimo oro uoste ir pervežimo į viešbutį paslaugą. Kodėl? Pirmiausiai, tai Kambodžoje nėra jokio viešojo transporto, o tuos 13 km nuo oro uosto iki Siem Reap miestelio taip paprastai nenueisi. Antra, tai mano internetu rezervuotas viešbutis La Niche d’Angkor Boutique Hotel siūlo atvežimo į viešbutį paslaugą… NEMOKAMAI clap_1.gif Bet kas įdomiausia, tai apie ją plačiai neskelbia. Viešbučio aprašyme yra apie tai paminėta, bet nei jį rezervavus, nei vėliau pats viešbutis su tavim nesusisiekia, kad pasiūlytų šią paslaugą ar pasiteirautų, ar man jos nereikia. Aš gal tik po savaitės pastebėjau komentarus skaitydamas, kad yra tokia paslauga. Tai parašiau viešbučiui email‘ą pasiteiraudamas ar galės mane pasitikti ir parvežti. Nurodžiau savo skrydžio numerį, nusileidimo laiką ir pan. Ir ką jūs galvojat? Pasitiko!!! Žiūri, stovi toks apkūnus vaikinukas laikydamas A4 formato lapą su užrašu „Arūnas Skersis“. bis.gifTik man priėjus, jis baisiausiai išsišiepė, griebė lagaminą ir nutempė iki tuk-tuk‘o. Aš kažkaip naiviai galvojau, kad čia bus atvažiavęs su automobiliu ar kokiu minivenu. Bet čia juk Kambodža!!! Sumetė viską į tuk-tuk‘ą, pamojo man, kad įlipčiau ir pasileidau Kambodžos laukais link viešbučio.

Pirmieji Kambodžos vaizdai važiuojant su tuk-tuk'u

Pirmieji Kambodžos vaizdai važiuojant su tuk-tuk’u

Jei atvirai, tai nuotaika tada buvo nereali!!! Kažkaip Bankoke aš tos egzotikos didelės nepajutau. Bet Kambodžoje… WOW notworthy.gif Dar net nieko nebuvau matęs, bet man jau patiko ši šalis. Nuo pat pirmų minučių. Ir kuo toliau, tuo man ji patiko vis labiau ir labiau. Dėl ko aš, va, ir rašiau prieš tai pirmojo dalyje, kad sprendimas nuvykti 3 dienoms į Kambodžą buvo pats geriausias sprendimas visos šios kelionės metu!

Lekiam sau su tuk-tuk’u, grožiuosi žaluma ir lekiančiais kitais tuk-tuk’ais. Kambodžoje, skirtingai nei Tailande, 90% transporto eismo sudaro būtent tuk-tuk‘ai. Pasisukinėję po Siemreabo miestuką, galiausiai sustojom prie La Niche d’Angkor Boutique viešbučio. Nebuvo jis tikrai pats pigiausias, bet nebuvo ir pats brangiausias. 3 naktys dviviečiame kainavo 132 USD arba tuometiniu (ne šiandieniniu) kursu – 106 EUR, arba žmogui 18 EUR už parą. Su pusryčiais, žinoma. Ir su baseinu, prie kurio netrukau nusifotkinti yess.gif
Registratūroj atnešė nemokamai šalto „welcome drink“ su citrina, kuris buvo labai vietoj ir labai laiku, nes gert norėjau beprotiškai. Kadangi įregistravimas oficialiai buvo nuo 1 h dienos (kaip daugelyje viešbučių), o atvažiavom apie vidurdienį, tai per tą valandą nusprendžiau pafilmuoti viešbučio aplinką. Deja, net to padaryti ramiai negalėjau, nes tik išėjus į gatvę iškart prisistatė nuo oro uosto atvežęs Tuk-Tuk’o vairuotojas siūlydamas pavežioti mane po miestą. Aš jam sakiau, kad tik išėjau apsidairyti, bet jam buvo tai visiškai neįdomu:

Teko vėliau bėgti slėptis atgal į viešbutį, kad jis atsikabintų. Kadangi dar laiko buvo į valias, nusprendžiau kažkur nueiti apsipirkti. Gėrimų, daug, daug gėrimų karsta.gif Atsakymas, kur arčiausias supermarketas, šiek tiek nustebino – pasiūlė nueiti į degalinę 😀 Na, aš ir nuėjau. Šiaip visai padori parduotuvė toje degalinėje buvo. Tik buvo keista, kad visur kainos nurodytos doleriais, nors Kambodža turi savo piniginį vienetą – rielius. Bet jais niekas neatsiskaito, o jei tiksliau – juos naudoja tik kaip centus nuo JAV dolerio. Visos kainos Siemreabe stengiamos apvalinti iki lygaus skaičiaus, o jei, tarkim, tenka mokėti už ką nors kaip pvz. 4,5 dolerio, tai davus 5 dolerius grąžos gausi jau rieliais, kuriuos po to labai sunku išleisti dėl tos pačios priežasties – visur kainos suapvalintos iki cielo dolerio lotuliukas.gif Ne veltui Kambodžą vadinama „Vieno dolerio šalimi“ assa.gif

Keliai Siem Reap'o miestelyje. Egzotika :D

Keliai Siem Reap’o miestelyje. Egzotika 😀

Taigi, grįžtant prie degalinės, joje nusipirkau kažkokios proginės „Coca-Colos“ pakuotę, kaip vėliau paaiškėjo, tai į Kambodža pavyko atvažiuoti per vieną didžiausių švenčių metuose – kaip tik tuo metu vyko pasiruošimas tai šventei, kuri vadinosi „Water Festival“ ir kurią vietiniai vadina Bon Om Touk. Ši šventė švenčiama 3 dienas kiekvienais metais lapkričio mėnesį ir pasisek tu man taip, kaip tik ant jos pataikyti 59.gif Šventė simbolizuoja lietaus sezono pabaigą ir svarbiausia – Tonle Sap upės tėkmės atstatymą. Ši upė jungiasi su to paties pavadinimo ežeru. Tonle Sap upė, priklausomai nuo sezono, keičia savo tekėjimo kryptį. Vasarą, tirpstant Himalajų ledynams ir gausiai iškritus musoninėms liūtims, stipriai patvinsta Mekongo upė, kurioje vandens lygis tampa aukštesnis nei ežere ir vanduo ima tekėti iš Mekongo Tonle Sap upe į ežerą. Ežeras patvinsta, apsemia pakrantės kaimus. Vėliau, sausuoju periodu, vandens lygis ima slūgti ir upė ima tekėti priešinga kryptimi iš ežero į Mekongą. Tad ši šventė labai svarbi vietiniams ir kuo teko įsitikinti, jie ją švenčia tikrai griausmingai rengdami visokias varžybas upėje, kurioje rungiasi ištisi kaimai, vyksta dideli koncertai ir šaudomi fejerverkai. Vos ne Naujieji Metai santa2.gif Šventės data kiekvienais metais skiriasi ir šįmet ji sutapo su mano apsilankymu Kambodžoje, kuo aš buvau maloniai nustebintas.

Siem Reap upė tekanti per Siem reap miestelį :)

Siem Reap upė tekanti per Siem reap miestelį 🙂

Tiesa, ji oficialiai prasidės tik poryt, t.y. lapkričio 5-ąją, bet jau šiandien pro Siem Reapo miestelį tekanti upė buvo pilna visokių valčių, irkluotojų, kurie intensyviai rengėsi ir treniravosi šventės programai. Turiu pastebėti, kad visas toks sujudimas man, žinoma, labai patiko. Nors upės vanduo, turiu pastebėti, pasitikėjimo nekėlė tikrai. Aš kalbu apie jo spalvą hihihi.gif

Vėl grįžtam prie degalinės ir joje nusipirktos proginės „Coca-Colos“ pakuotės. Esmė tokia, kad pirkdamas tada dar nežinojau, kokį dratą aš nusipirkau. Vienareikšmiškai, tai buvo pati neskaniausia gerta „Coca-Cola“ mano gyvenime, skonį net sunku nupasakot – su pipirų prieskoniu kažkokia, aitri, tai finale per 3 dienas praleistas Kambodžoje sugebėjau išgerti šiaip ne taip vos vieną butelį. Kitą išmečiau!!! Nedovanotinas bedieviškumas, bet kad tikrai labai neskani buvo verysad.gif Taigi, už šios neskanios Colos pakuotę bei 2 pakus sulčių teko sumokėti 6 USD, kažkur 16,50 LTL tuometiniu kursu. Nebuvo taip baisiai brangu, tai nešinas pirkiniais grįžinėjau į viešbutį visur fotkindamasis.

Grįžtu į viešbutį apsiprekinęs degalinėje :D

Grįžtu į viešbutį apsiprekinęs degalinėje 😀

Nežinau, mane keistai veikė kažkaip viskas Kambodžoje. Vat „lipo“ man čia viskas – ir netvarka, ir žmonės, ir aplinka, ir karštis, absoliučiai viskas. Keistai kažkaip, tiesa? Čia jaučiau tikrąją egzotiką ir mėgavausi kiekviena minute. Aš tikėjausi, kad man čia patiks ir norėjau apsilankyti šioje šalyje, bet realybė pranoko visus lūkesčius bigsmile.gif

Grįžus į La Niche d’Angkor Boutique viešbutį buvau informuotas, kad kambarys paruoštas ir lagaminai ten jau nunešti su visom kuprinėm. Va, koks paslaugumas. Tiesa, kambarys nelabai patiko, keistas interjeras su įbetonuotom lovom ar betonine vonia, bet čia dar buvo dzin. Labiausiai nepatiko beveik neveikiantis šaldytuvas, kuris kambaryje nors ir faktiškai egzistavo, bet nieko nešaldė. Įdėjau sultis, tai jos, na, gal porą laipsnių buvo vėsesnės nei kambario temperatūra mega_shok.gif O kambario temperatūra taipogi galėjo būti žemesnė. Teoriškai kondicionierius taipogi buvo, bet šaldė pagal mano standartus per mažai. Atėjus iš lauko, kontrastas, žinoma būdavo, bet vėliau apsipratus su kambario temperatūra pasidarydavo šilta vis vien. O pažeminti temperatūros nebuvo įmanoma. Tai man tikrai nepatiko, bet ką jau padarysi. Teks gyvent ir susitaikyt. Pačio viešbučio aplinka buvo labai jauki ir dar nematyta. Kažkas panašaus buvo tik Paraty mieste, Brazilijoje, kai buvau viloje apsistojęs. Bet net ten tokios žalumos nebuvo kaip šiame viešbutyje. Išeini iš kambario ir papuoli į mini-mišką: viskas apsiraizgę, varlės šokinėja, visokiausio dydžio vabalai ropoja ir vienintelė šviesi bei neuždengta vieta – baseinas, į kurį netrukus pūkštelėjau. Taškiausi jame kaip pašėlęs bangas keldamas ir šlovindamas Kambodžą new_russian.gif

Išsidūkęs užsimaniau valgyti, tai sukirtau lietuviškų sasyskų pakuotę su juoda „Kauno“ duona. Tada išvis atsigavau ir gerai pasijutęs išsiruošiau apžiūrėti SiemReabo miestelį. Garsiųjų Angkor Vato šventyklų šiandien nusprendžiau neapžiūrėti. Tam bus dar pilnos dvi dienos skirtos.
Siem Reabo miestelis pasitiko mane egzotika. Matėt Bankoko nuotraukas, o čia Kambodžos miestelio eismas, nuotraukos ir vietinių gyvenimas. Man čia viskas buvo WOW:

Aišku, vietiniai kas metrą siūlydavo tuk-tuk‘o paslaugas, jau tada pamačiau, kad protingiausia yra nekreipti dėmesio, o ne kas 5 sekundes kartoti „No!“. Galiausiai vaikščiodamas aptikau akvariumą su žuvytėmis, kurios, kaip rašo, nuėda nuo padų negyvą odą. Kiek mačiau, tai Lietuvoje panašios procedūros kaina kainuoja 20-30 EUR ir laikas būna limituotas (procedūros trukmė 20-30 minučių). Tai va, Kambodžoje analogiškas malonumas tiesiog gatvėje kainavo 3 USD dolerius, prie to pačio gaunant šalto gėrimo skardinę. Kainų skirtumas – žvėriškas. Iš pat pradžių aš kreivai žiūrėjau į visą šį reikalą, nes niekada nieko panašaus bandęs nebuvau. Bet po to mane papirko tą paslaugą siūlydama mergaitė ir jau tame baseine sėdėdamas kinas, kuris primygtinai kvietė šalia prisėsti, o ta mergaitė nuoširdžiai visaip mane įkalbinėjo ir galiausiai pažadėjo atnešti šaltos Colos skardinę, kad tik pamaitinčiau žuveles. Aš galiausiai palūžau ir gavęs šaltos Colos įkišau kojas į akvariumą yahoo.gif Mano reakcija matoma čia:

Man buvo tikrai baisu :D

Man buvo tikrai baisu 😀

Dieve, kaip puolė tuos žuvys mano kojeles kramtyti!!! Man BUVO BAISU!!! Kuteno iki klykimo beveik. Tiesa, po kažkiek laiko pripranti, bet visumoj potyris nemirtingas. Kambodža eilinį pliusą užsidėjo. Aš jau net pradėjau svaigti apie likimą šioje šalyje ilgiau dirol.gif Beje, būtent Kambodža turėtų būti vadinama „Tūkstančio šypsenų šalimi“, o ne Tailandas. Vat čia vietiniai tikrai daug šypsojosi, buvo paslaugūs ir malonūs, net gerai angliškai nekalbėdami. Žiaurus kontrastas palyginus su Tailandu, net lyginti nėra ko. Aišku, aš sutinku, kad turistai mato tik šviesiąją Kambodžos pusę, kad vietiniam joje gyventi yra kur kas sudėtingiau, viskas korumpuota, politinė padėtis nestabili, daug neturtingų žmonių ir nėra vidurinės klasės. Bet čia žmonės malonesni, jaučiamas nuoširdumas, pagarba, malonesnė ir laisvesnė atmosfera. Įsimylėjau Kambodžą per porą valandų first.gif Atskiro paminėjimo vertos kainos. Jos čia juokingos. Pirmą kartą gyvenime pasijutau turtuoliu. Nes anksčiau kur važiuodavau atostogauti, tai žiūri tik kaip pigiau prasisukt, kaip sutaupyt, nes Lietuvoje pigiau. O Kambodžoje… swoon.gif Prisiperki pilną maišą, o paaiškėja, kad tik 10 USD teišleidai. Apšalau pamatęs identiškų butelių su gyvatėmis ir skorpionais viduje kainas SiemReape, palyginus su kainomis, matytomis Bankoke. Jei tokios konservuotos gyvatės mažas buteliukas Bankoke kainavo 300 BHT / 8,50 EUR ir čia dar po 10 minučių trukusių derybų!!! Tai SiemReape didelis butelis su gyvate, kuri nasruose laiko įsikandusi skorpioną, tekainavo 5 USD!!! Ir čia be jokių derybų.

Siem Reap miestelio centras vakarėjant

Siem Reap miestelio centras vakarėjant

Pirkau viską iš eilės, tik buvo baisu, kad neleis išsivežti tokio turto iš Kambodžos, nes internete sklandė gandai, kad negalima tokių, va, gyvačių, skorpionų ar krokodilų išsivežti iš šalies. Realybė tokia, kad gali vežti viską kiek tik nori. Viskas labai sėkmingai atkeliavo iki pat Lietuvos good.gif Alkoholis Kambodžoje po Tailando buvo, galima sakyti, nemokamas. Visi importiniai gėrimai kainavo 4-5 kartus pigiau nei Tailande ir 2-3 kartus pigiau nei Lietuvoje. Kaip pvz: Absolut su skoniais – 14 USD, Smirnoff degtinė su skoniais – 10 USD, Jim Beam viskis – 12 USD, Sauza Tequila Gold arba Silver (kaina identiška) – 11 USD, Beefeater džinas – 13 USD. Visi buteliai – 1 L talpos, ne po 0,7 🙂 Kaip aš gailėjausi, kad nieko nepirkau, nes tuo metu vien pagalvojus apie alkoholį nukratydavo. Ech… Išbandžiau net tailandietišką kojų masažą, kuris Kambodžoje gerokai pigesnis nei Tailande. Juokinga, tiesa? Beje, masažo kaina 2,5 JAV dolerio!!! Nusipirkau dar marškinėlius su Angkor Wat vaizdais, kurie kainavo net 10 USD ir kuriuos ant rytojaus prie pačios šventyklos vietiniais pardavinėjo vos už 5 dolerius. Reikėjo derėtis perkant, ech… Šiaip patarimas vykstantiems viską pirkti vėlgi – ne pačiame SiemReapo miestelyje, o prie šventyklų. Ten – pigiau. Kažkaip keista, nes Europoj prie turistinių objektų kainos kaip tik būna didesnės, bet tik ne Tailande ir ne Kambodžoj (ir, užbėgant už akių, galiu pridėti – ir ne Indonezijoj). Kaip tik mieste kainos būna didesnės, nei prie turistinių objektų. Aišku, reikia derėtis, būti apsižiūrėjus kainas, kad jose gaudytumeis, bet tendencija yra būtent tokia. Aišku, jei esi žioplas, nesigaudantis situacijoje, tai išdurs visur. Tokia jau ta Azija… didis.gif

Va, čia jau buvo tikra egzotika :) Būtų norinčių paragauti?

Va, čia jau buvo tikra egzotika 🙂 Būtų norinčių paragauti?

Beklaidžiojant gatvėmis būtent Kambodžoje, o ne Tailande, pamačiau pardavinėjamus gatvėje keptus vorus, gyvates ir visokius svirplius. Stebėjau kaip turistai juos pirko ir valgė pozuodami fotoaparatams. Aš kažkaip nesiryžau pirkti, nes žinojau, kad tikrai neragausiu tokių delikatesų, bet galėjau paimti ir į Lietuvą atvežti. Vėlgi – nepagalvojau…
Kaip jau minėjau, visur bevaikščiojant sulaukdavau pasiūlymų rytoj nulėkt prie Angkor Wato. Viešbutis taipogi siūlė turus ten, bet neskubėjau užsisakinėti per juos, nes kainos viešbutyje buvo aukštesnės nei tokios, kurias gali gauti gatvėje. Ir čia man nepasisekė. Kiek teko kalbėti, tai visada ir visiems nepasiseka su tuk-tuk‘ininkais. Pačioje pradžioje jie būna super malonus siūlydami savo paslaugas. Atrodo paimsi, pridėsi prie žaizdos ir ji užgis nuo jų saldumo ir mielumo. Bet jau viską suderinus ir išvykus į turą prasidėdavo nesąmonės. Nors apie tai žinojau ir tam ruošiausi, bet teko su tuo susidurti ir man pomidorai2.gif Visus pasiūlymus atmesdavau gatvėje, kol galiausiai pasitaikė vienas, kuris priskreto tiesiogine ta žodžio prasme. Jo privalumas buvo – skirtingai nei daugelis vietinių, jis gana normaliai šnekėjo angliškai. Vos ne geriausiai, iš visų, kuriuos buvau sutikęs. Vyniojo jis man makaronus ant ausų, vyniojo, pasakodamas kaip jis ir gidu pabus, ir viską apveš, viską aprodys, jei noriu – gali atvažiuoti prie viešbučio 4 ryto ir galėsiu nuvažiuot prie Angkor Vato saulės pasitikt, po to parveš mane atgal į viešbutį papusryčiauti ir po pusryčių vėl nuveš prie šventyklų. Pasaka, tiesa? lotuliukas.gif Esmė tokia, kad jie taip tik šneka. Visi. O kai viską suderini ir išvažiuoji, tai realybė smarkiai skiriasi nuo tų pažadų. Na, tave nuveža iki tų šventyklų, čia kas be ko, bet staiga jam kažkas sugenda ir jis turi grįžti į miestą kaip galima anksčiau, staiga (skaičiau apie tai internete) jo mama suserga ir ji išvežama į ligoninę ir jis turi į jį grįžti, tai dar kas nors. Jie sugalvoja priežasčių dėl kurių jie priversti nutraukti turą ir grįžti į miestą kaip galima anksčiau, kad prisigaudyt naujų turistų ir vėl nuplėšti iš jų pinigų. Todėl geriausia važiuoti ten pačiam, bet su kuo???

Gal ką pavežti? Deja, bet motorolerio išsinuomoti Kambodžoje neįmanoma

Gal ką pavežti? Deja, bet motorolerio išsinuomoti Kambodžoje neįmanoma

Motorolerio Kambodžoj neišsinuomosi niekaip (draudžia įstatymai turistams nuomoti juos), mašinos nuoma – per brangu, o pėsti neapeisi. Belieka tie patys tuk-tuk‘ai, kurie jaučiasi padėties šeimininkais. Tiesa, buvo dar vienas variantas ir pigus variantas, bet aš jo nesirinkau – viską mėginti apvažiuoti dviračiais. Dviračius nuomoja ir jų nuoma priklausomai nuo kokybės kainuoja nuo 1 USD iki 3 USD už parą. Aš buvau beveik apsisprendęs juos nuomotis, bet atsisakiau šios minties dėl elementarios priežasties – drėgmė ir karštis. Ir taip vaikščiojant po tas šventyklas tenka lipti, kabarotis, atstumai dideli, tai pareini šlapias. O jei dar reiktų minti pedalus nuo vienos šventyklos prie kitos, tai čia jau taptų kančia. Bet tada būtum laisvas ir nepriklausomas nuo tuk-tuk‘ininkų. Aš finale pasirinkau tuk-tuk‘ininką ir savo sprendimo nesigailiu. Gailiuosi tik to, kad pasirinkau būtent tą tuktuk‘ininką. Gal kitas būtų buvęs normalesnis. Bet čia vėlgi – loterija. Gal su tais viešbučio siūlomais tuk-tuk‘ais būtų buvę brangiau, bet normaliau? Kas žino… mega_shok.gifFaktas vienas, kad galiausiai su tuo įkyruoliu sutarėm, kad jis rytoj 8:30 ryto bus prie viešbučio. Saulės patekėjimo nusprendžiau nevažiuoti žiūrėti. Nemanau, kad tas patekėjimo stebėjimas vertas 4 h ryto kėlimosi iš lovos 🙂 Tiesa, nepaminėjau kainos. Dienos turas su tuk-tuk‘u po mažąjį ratą kainavo 15 USD / 21 LTL arba 6 EUR. Ir dar primygtinai pabrėžiau, kad tai bus pilnos dienos turas iki 18 h, nes tada užsidaro Angkoras. Vairuotojas su viskuo sutiko 😀 Bet akivaizdu, kad jis galvojo kitaip. Na, bet apie tai – kitoje dalyje…

Pub Street - centrinė turistinė gatvė Siemreape su barais ir pub'ais

Pub Street – centrinė turistinė gatvė Siemreape su barais ir pub’ais

Na, o aš tądien daugiau nieko ypatingo nenuveikiau. Pasivaikščiojau po Siem Reap miestelio centrą, užsukau į naktinį turgų, kuris pradeda veikti tik sutemus, prasiėjau pro Pub Street, kur vien barai iš kurių muziką kalė taip, kad net širdis nuo žemų dažnių šokinėjo. Kas keisčiausia buvo, tai žmonės tuose baruose sėdėdavo, kai kurie net valgydavo ir šnekėdavosi, nors aš neįsivaizduoju kaip įmanoma susišnekėt prie tokio triukšmo. Šiaip visumoje žmonių buvo mažokai, ta prasme turistų. Gal ne sezonas? Lauke smarkiai temo, gatvėse užsidegė visokios šviečiančios dekoracijos, tiltukai per Siem Reap upelį taipogi iliuminuoti buvo visokiom švieselėm.angel_not.gif

Tilto iliuminacija Siem Reape. Paprasta, bet gražu

Tilto iliuminacija Siem Reape. Paprasta, bet gražu

Buvo išties jauku. Ta proga nusprendžiau išbandyti ir jau minėto tailandietiško masažo už 2,5 dolerio. Kai man ten pradėjo tas pėdas minkyti ir pirštukus sukinėti, tai vos neklykiau. Kenčiau. Bet kai pradėjo su mediniu smailiu pagaliu durti į pėdos vidurį, į tą pačia jautriausią vietą, tai jau nebeišvėriau doh.gif Timptelėjau koją parodydamas, kad man užtenka tų kančių. Nepaleido, tik mažiau durti pradėjo. Supratau, kad netapsiu tailandietiško masažo gerbėju, nes man patinka švelnūs, atpalaiduojantys masažai, o ne tokie, kai kiekvienas kojos pirštas būna išsukinėtas įvairiausiomis pasaulio kryptimis ir su mediniu pagaliu durstoma į jautriausias dalis. Esmė, kad tas 30 minučių trukęs pėdų masažas man tikrai prailgo ir laukiau-nesulaukiau, kol jis baigsis tuo metu Facebook‘e skųsdamasis, kaip mane kankina. Masažo salonuose kaip tik veikė wi-fi, tai naršymas Facebooke ir nesąmonių blevyzgojimas padėjo užsimiršti apie tas nemalonias ir skausmingas masažo procedūras lotuliukas.gif

Aš bandžiau pasiguosti, kad man skauda, bet Facebooke publika greitai išsijuokė iš manęs :D

Aš bandžiau pasiguosti, kad man skauda, bet Facebooke publika greitai išsijuokė iš manęs 😀

20 h vakaro jau buvo tamsu kaip į akį durk, tai dar paslankiojęs po naktinį turgų „Night market“ ir nusipirkęs Ray-Ban akinius nuo saulės už 3 USD grįžau į viešbutį. Beje, pačius akinius pirkau labai smagiai, man net patiko. Faina mergyčka juos pardavinėjo, pasidergėm vienas iš kito linksma forma taip, nes aš vis siūliau jai vieną dolerį už akinius, o jei parduos, žadėjau iškart 10 nupirkti lotuliukas.gif Toks linksmas š*** malimas gavosi, smagu buvo, kad žmogus nesupyko ir tinkamai reagavo į situaciją, su humoru. Vos ne flirtavimas gavosi liezuvis.gif Bet, va, tokios derybos tik nuotaiką pakėlė, skirtingai nuo mano bandymų derėtis Bankoko Chatuchak turguje ir prisimenant surauktus tajų veidus, kai paprašai nuolaidos. Esu kategoriškai įsitikinęs, kad tailandiečiai yra išpaikinti turistų, susireikšminę ir išnaglėję iki begalybės. Ir jokia Tailandas nėra šypsenų šalis. Taip šnekantys žmonės turėtų apsilankyti Kambodžoje. Savo nuomonę apie „tūkstančio šypsenų šalį“ iškart pakeistų.
Taip buvo baigta dar viena kelionės diena. Su nekantrumu laukiau rytojaus ir pažinties su garsiąja Angkor Vato šventykla, kuri kartais vadinama „Aštuntuoju Pasaulio stebuklu“. Ir patikėkit manim, ši vieta tokio epiteto tikrai verta!

Advertisements

20 responses to “Thailand 2014 November – V dalis [Atvykimas į Kambodžą]

    • Aš su malonumu grįžčiau į šią šalį ir dar kartą į Angkor Vatą nuvažiuočiau, atsisėsčiau ant žolės ir žiūrėčiau į jį. Visą dieną.. Lekiam? 🙂

      Like

  1. Mano kelionės kol kas apstabdytos 🙂 Bet kada nors ir aš gal sugalvosiu, kad noriu pamatyti tą pusę 🙂

    Like

  2. Bet kaip tu smulkiai aprasai visas detales ir visus pavadinimus, kainas atsimeni! Tu gal bekeliaudamas dienorasti rasai?:o pamatyciau tuos vorus, tai nualpciau.. ypac jei pajudetu kuris.. o pedas tai tokios mazytes zuvytes kramsnoja, o cia tai milzines! Gal ivairiu rusiu buna.. kaip ir masazo. Man pvz labai patiko, su pagaliais nebade, bet ir negloste vien svelniai, bet man patiko, as kartojau ir kitokius isbandziau :p

    Like

    • Asta, tai kitoje dalyje papasakosiu, kaip išbandžiau pečių masažą 😮 Ten cirkų taipogi buvo. Dėl kainų ir visokios kitokios naudingos informacijos, tai yra puikios programėlės Android Markete, kurios padeda tokiais reikalais. Aš naudoju “Travel Expenses”, bet yra ir begalė kitokių 🙂 Nuostabus dalykas, man LABAI patinka. O dėl visokių baimių, tai ką darytum, jei dalyvautum “Baimės faktoriuje” ir reiktų gyvą vorą paimt į ranką? 😀 Kas būtų tada? 🙂

      Like

  3. Laukiam, laukiam sekančios dalies. Nors ir planavome ir norėjome, bet nepavyko mums su Kambodža, tai bent iš teisingo turisto sužinosime..

    Like

    • Mano kuklia nuomone, geriau atimti tas 3 dienas iš Tailando ir kažko ten neaplankyti, bet nuvykti 3 dienoms į Siem Reabo miestelį yra MUST!!! Sekančioje dalyje papasakosiu apie didžiausia Kambodžos turtą – Angkor Wat’ą… Atvirai pasakius, gražiau už Angkor Wat’ą buvo tik Argentinoje prie Iguazzu krioklių 🙂

      Like

      • Tikrai, ir aš buvau prisiskaitęs apie Angkor Wat, bet ne del mūsų susiklosčiusių aplinkybių (vos ne karo stovis tuo metu buvo tarp Tailando ir Kambodžos, nes kažkokia atrodo Tailando įžymybė kažką negero prikalbėjo) nepavyko mums patekt.

        Like

      • Kažką atsimenu dėl to karo stovio, bet kiek pamenu, tai turistų tai nelietė. Niekas gi nenori pjauti šakos, ant kurios sėdi i kuri tiek pajamų atneša. Pamenu, mačiau internete net nuotraukas, kaip turistai prie tanko fotkinosi pasienyje 🙂 Nėra tas vilkas toks baisus, kokiu jį piešia 🙂

        Like

  4. Taip, atrodo nieko neatsitiko ypatingo, bet tada stipriai nerekomendavo vykti..Nerizikavome, galvojome, kad ne paskutinis kartas, bet praėjo 10 metų vis dar yra kur važiuoti ir be to..

    Like

  5. Kažin ar turėtų būti keista kad 6 ryto nepamatei nei vieno tuk tukininko – visgi ankstyvas rytas 😀 Jie nedurni – žino kad tokiu laiku versliukas sunkiai eis 😀 Kepinto svirplio tai manau atsisakyčiau, bet to gyvatėlės šašlyko tai gal ir paragaučiau 🙂 Beje, o tai nėra ten tokios galimybės kad tuk tukininkas nuveš tave iš taško a į tašką b, kai jau norėsi į tašką c pasigausi vietoje naują tuk tukininką ir judėsi toliau? Čia tik imk visą komplektą ir viskas. Tada jei taip jie išdurinėja, sakai ok, sumokėsiu tau kai parveši mane 18h namo 😀

    P.S. Keliauji su violetiniu lagaminu? 😀

    Like

    • Tai, kad kartais susidaro įspūdis, kad tie tuk-tuk’ininkai važinėja be reikalo. Suka ratus, birbina savo kledarus. Jų tūkstančiai, tiek net turistų nėra. Nauda iš tokio verslo man labai abejotina… Kambodžoj niekas nevežtų, manau, tavęs tik iki vieno objekto. Visi ima dienos turus 🙂 O dėl violetinio lagamino, tai kur tokį matei? 😀 Pas mane juodas 😀

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s