Thailand 2014 November – VI dalis [Nuostabusis Angkor Wat’as]

2014 m. Lapkričio 4-oji, antradienis
Pirmasis rytas Kambodžoje… Naktį miegojau labai gerai, nors lovos La Niche d’Angkor Boutique viešbutyje tai buvo, tokios, kaip čia pasakius yu.gif Tokių dar niekada ir niekur nebuvau matęs: įbetonuotos į grindis, jų nei pastumsi, nei kitaip pajudinsi, plius ir matrasas kažkoks kietas buvo. Bet kai nori miego, tai tokios smulkmenos nesvarbios – parpiau naktį kaip tankas ir labai nenoriai kėliausi 7 ryto žadintuvą užsistatęs. Bet nebuvo kur dingti, reikėjo dar nusiprausti, papusryčiauti (nes viešbutis buvo su pusryčiais) ir viskas – 8:30 turėjo prie viešbučio durų laukti vakar surastas tuk-tuk‘ininkas, kuris turėjo pavežioti po Ankoro šventyklas. Laikas spaudė, taip pat kaip ir miegutis blush2.gif Nors jau buvo 4 rytas sutiktas Pietryčių Azijoje, bet man vis dar buvo kančia keltis iš lovos 2 h nakties Lietuvos laiku. Visa laimė, turėjau energetinių gėrimų prisivežęs iš Lietuvos, bet jų atsargos sparčiai seko…
Taigi, susiruošęs nukrypavau valgyti pusryčių. Ir taip, aš pagaliau paragavau tikro azijietiško maisto!!! Pirmą kartą gyvenime. Ir spėkit, kas tai buvo? yahoo.gifSavaime suprantama, kad SASYSKOS!!!

Pusryčiai Kambodžoje

Pusryčiai Kambodžoje 😀

Tik ne lietuviškos, o kambodžietiškos good.gifMažytės, dviejų kąsnių, bet skanios kaip ir lietuviškos. Beje, pusryčių nuotraukoje matote tą raudoną kečupą ant sasyskų? Žinokit, galiu pasakyt tiek – nuo to kečupo taip „šachta degė“, kad padėk Dieve pomidorai2.gifAš kažkaip drąsiai jo šliūkštelėjau ant sasyskų, tai po to valgiau ir verkiau – tokio aštrumo kečupo dar valgęs niekada gyvenime nebuvau. Ir apskritai, viskas taip aštru buvo, kad WOW 🙂 Tikra atgaiva širdžiai buvo po to vaisių užkandžiai. Pirmą kartą gyvenime valgiau drakono vaisių ir vietinį mango. Labai nesužavėjo, bet nebuvo ir labai neskanu. Valgomi topsecret.gif Atskiro paminėjimo verti ananasai – tokie skanūs ir kvapnūs, kad tirpo tiesiog burnoje. Ir kaip gera valgyt, kai viskas nemokamai ir gali kimšt kiek tik nori assa.gif Bet viskas turi savo kainą. Aš duodu garantiją, kad mane pažįstantys žmonės jau sukritikavo, kad mano pirmasis Azijoje valgytas patiekalas buvo dešrelės lotuliukas.gif O ką? Tai irgi maistas, beje, labai skanus. Bet aš ne apie tai. Aš apie patį Azijos maistą ir jo degustavimą. Buvę Azijoje žmonės tikrai patvirtins faktą, kad pirmosiomis dienomis ten nuvažiavę… viduriavo. Taip, taip mirksiukas.gif Čia jokia paslaptis. Kad ir koks būtų tas vietinis maistas, kad ir preciziškiausiai paruoštas, bet jis turi tokių bakterijų, kurios mūsų organizmui yra svetimos. Ir to maisto vietinio užvalgius, kad ir kokio jis buvo pavidalo, visi žmonės apsilanko tualete scare.gifNe kartą. Kažkur internete skaičiau ir krizenau, kad pirmosiomis dienomis turistams Azijoje geriausias draugas būna tualetas. Po to organizmas prisitaiko ir tos problemos dingsta. Bet, va, išdidžiai galiu pareikšti, kad Bankoke tokių problemų neturėjau!!! Nes valgiau tik iš Lietuvos atsivežtą maistą ir be jokių viduriavimų ištempiau Azijoje 4 dienas! O šįryt buvo pirmą kartą išbandyta vietinė virtuvė ir to rezultatai antroje dienos pusėje pasireiškė pagaliau ir man sleep.gif Aš jau valgydamas moraliai tam ruošiausi, nuo to niekas nepabėga, ne išimtis ir aš. Tik, vat, čia yra vienas mano kontrargumentų, dėl ko aš nelinkęs degustuoti kelionėse vietinio maisto. Aišku, pagrindinė priežastis yra tame, kad aš mažai ką valgau ir neturiu jokio noro bandyti ir ragauti vietinių patiekalų, nes netikiu, kad tai man patiks ir bus priimtina. Juo labiau, kad daugumoje šalių vietinio maisto raciono pagrindą sudaro vienos ar kitos formos jūros gėrybės, kas man yra išvis nevalgoma. O antrinė priežastis yra tas pats lankymasis tualete po tokių „degustacijų“. Aišku, taip atsitinka ne visada, bet, na, BŪNA gi taip ir ne kartą. Kad ir 2 kartus iš 10, bet būna ir aš tų 2 kartų su malonumu išvengčiau. Rašau dabar ir prisiminiau mūsų garsiąją kelionę į Barseloną 2009-aisiais, kai Adrijus Rudaitis sekančią dieną buvo labai užsivedęs tuo „degustavimu“ ispaniško maisto ir kaip po to jis lėkė kaip sprinteris Barselonos gatvėmis ieškodamas tualeto essen.gif Ot laikai buvo… Gerai, labai jau čia išsiplėčiau apie maistą ir tualetus. Grįžtam prie Kambodžos 2.gif
Kaip buvo sutarta, 8:30 išėjus iš viešbučio vakar jau matytas tuk-tuk‘ininkas maskatuodamas rankomis pribėgo ir pakvietė sėsti į jo „karietą“. Aš dar sykį jam pasakiau, kad noriu grįžti į viešbutį ne anksčiau 17 h. Jis tik galvą kinkavo ir kartojo: „Ok, Ok“. Aptarėm pirmos dienos planą, kad jis apveš pro mažąjį Ankoro ratą, o rytoj važiuosim pro didįjį Ankoro ratą.

Ankoro žemėlapis

Viso Ankoro šventyklų komplekso lankymo planas

Viskas susitarta, tad pradėjom važiuoti link garsiųjų šventyklų. Jau pakeliui jis pradėjo domėtis, kur aš pietausiu, kada pietausiu ir pan. Supratau, kad jis jau turės pasiūlymų kur man papietauti. Pasakius, kad valgyti nesiruošiu ir kad pavalgysiu grįžęs vakare viešbutyje jis nepasidavė – pradėjo siūlyti vakare kažkokias pramogines programas labai geram restorane, kur, pasak jo, labai geras maistas, labai graži programa su Kambodžos liaudies šokiais ir vietinėmis tradicijomis.bis.gifPasakiau, kad tai manęs nedomina. Jis neatlyžo, siūlė grįžtant užvežti ir parodyti patį restoraną, jo interjerą ir tada galėsiu pats nuspręsti – pirksiu vakarinę programą su maistu ir gėrimais ar ne. Aš puikiai žinojau, kad tikrai nepirksiu, bet žodžio „Ne“ jis nelabai suprato. Pradėjau palengva gailėtis, kad nevažiavau su viešbučio siūlomais tuk-tuk‘ininkais. Norisi tikėti, kad jie tokių nesąmonių nebūtų siūlę, bet kas žino…

Rytinis eismas SiemReap miestelyje

Rytinis eismas SiemReap miestelyje

Šiaip nuo Siemreabo miestelio iki Ankoro šventyklų gana nemažas kelio gabalas. Oficialus atstumas – 8 km, kurį nuvažiuot užtruko apie 20 min. Tuo metu dar galvojau, kad viskas čia paprasta ir galėjau laisviausiai atminti su dviračiu išsinuomavęs pastarąjį už 2-3 dolerius/dienai. Bet įdienojus aš jau taip nebegalvojau, nes saulė kaitinti pradėjo atsakančiai, o kur dar drėgmė, nuovargis vaikščiojant po pačias šventyklas… Dieve, kaip būdavo gera sugrįžti ir pasislėpti tuk-tuk‘e nuo saulės, o jam pradėjus važiuoti vėjukas maloniai vėsino ir gaivino smile.gif
Bilietai į šį patį svarbiausią Kambodžos objektą brangūs. 20 JAV dolerių dienos bilietas ir 40 JAV dolerių – 3 dienų bilietas. Žinant Kambodžos kainas, šis objektas vietiniams turėtų būti neįsivaizduojamai brangus. Kadangi susipažinimui su Ankoru turėjau 2 pilnas dienas, o bilietų kaina nesiskyrė, tai pirkau iškart 3 dienų bilietą už 40 JAV dolerių. Patikėkit manim, šis objektas tikrai vertas šių pinigų.

Entrance prices to Angkor Wat

Angkor Wat ticket entrance fees – 2014 November

Šiek tiek nustebino pati bilietų išdavimo sistema. Viskas Kambodžoje primityvu, atgyvenę, jautiesi kaip grįžęs 30 metų atgal, bet tokios modernios bilietų išdavimo sistemos net Europoje nesu matęs! Kiekvienas lankytojas sumokėjęs pinigus gauna vardinį bilietą su savo nuotrauka. Sumokėjus pinigus tave nufotografuoja ir iškart nuotrauką perkelia ant bilieto. Taip užkertamas bet koks kelias bilietų perpardavimui ar bent kokiam kitam nesąžiningam būdui papulti į šventyklas. Viskas puiku, tik, kaži, kodėl tokios griežtos tvarkos visur kitur Kambodžoje nėra? Pradedant cirku ir turistų reketavimu pasienio muitinėse ir baigiant kasdieniniais Kambodžos reikalais, kad ir tokiais, kaip paštas? Norėjau išsiųsti į Lietuvą atvirutę iš Kambodžos, tai paaiškėjo, kad Siem Reape nėra nei pašto, nei pašto dėžučių, bet yra atsakingi žmonės, kurie už tam tikrą mokestį tą atvirutę tau galės išsiųsti thumbup.gif Normaliai?
Faktas vienas – egzotikos ir kontrastų Kambodžoje tikrai netrūksta. Ir mane tai žavėjo rolleyes.gif Na, ir viskas – susimokėjus už bilietą įvažiavome į Ankoro teritoriją. Ankoras – didžiulis šventyklų, rūmų, vandens telkinių ir kanalų kompleksas. Tai yra tuo pačiu pats didžiausias religinis statinių kompleksas pasaulyje. Pastatytas džiunglėse IX-XIII amžiuose, klestint feodalinei khmerų valstybei. Pagrindinė puošmena ir viso komplekso akcentas – Angkor Vato šventykla, skirta dievui Šivai ir statyta kaip vieno valdovų kapas. Nuo jo ir prasideda mažasis apžvalginis turas po Ankoro šventyklas. Iš vienos pusės – gerai, bet iš kitos – po Angkor Wat‘o kitos šventyklos labai skurdžios atrodo ohmy.gif O pats Angkor Wat‘as yra kažkas tokio… Man retai trūksta žodžių, bet apibūdinti šį objektą aš taip paprastai negaliu. Dieviškas? Nuostabus? Gražus? Įspūdingas? Nepakartojamas? Visi šie žodžiai yra per silpni nusakyti tą Angkor Wat‘o didybę. wub.gif Aš jau tada, žiūrėdamas į Angkor Wat‘ą prašiau tik vieno – kad dar kada nors gyvenime grįžčiau į šią vietą!
Tik privažiavus prie Angkor Vato papuoli į gigantišką ir chaotišką stovėjimo aikštelę, kurioje stovi priparkuoti tiek dviračiai, tiek motociklai, tiek automobiliai, tiek tuk-tuk‘ai. Kaip sakant, visomis įmanomomis transporto priemonėmis turistai atkanka į šią vietą.

Parking near Angkor Wat

Parking near Angkor Wat

Nuotraukoje tai puikiai matosi 🙂 Kaip ir priklauso, šioje aikštelėje buvo krūva lakstančių vietinių ir siūlančių įvairias prekes. Nors aš paprastai tokiose vietose iš tokių perpardavinėtojų nieko neperku, bet atsispirti šaltam kaip ledas Coca-Colos buteliukui už 1 JAV dolerį, aš neatsispyriau victory.gif Visgi Kambodža tikrai yra vieno dolerio šalis dirol.gif Plius net Lietuvoje tiek Coca-Cola kainuoja tik prekybos centruose. Perkant gatvėje ar kokiam renginyje Lietuvoje sumokėsi 2x brangiau, nei vienam labiausiai lankomų objektų Azijoje!

Tuk-tukas prie Angkor Wato

Nuotrauka prisiminimui su tuk-tuk’u

Nusifotkinęs su tuk-tuk‘u išsiruošiau link Angkor Wato šventyklos, į kurią per iškastą kanalą veda platus tiltas, dekoruotas visokiais demonais ir mitinėmis būtybėmis. Tik pradėjus eiti buvau sustabdytas policininko (jei taip jį galima pavadint). Pokalbis buvo panašus į tokį:
„Please show me your ticket“ (vertimas: „Parodyk, prašau, savo bilietą“)
Aš suabejojau, kodėl jį turėčiau rodyti kažkokiam pašlemėkui, kad ir uniformuotam. Jis man sako:
„I am REAL (pabrėžtinai) police officer! Show me your ticket“ (vertimas: „Aš esu TIKRAS policijos pareigūnas, rodyk bilietą“)
Na, aš parodžiau, jis pasižiūrėjo, o tada man sako:
„Do you need official police officer guide to the temple?“ (vertimas: „Gal tau reikia gido po šventyklas iš tikro policijos pareigūno?)
Komentarai, manau, nereikalingi bigsmile.gif
Dieve, uždirbinėja ten pinigus visi kas kaip gali. Bet, kad policininkas siūlytųsi pabūti mano gidu, to aš dar nebuvau nei matęs, nei girdėjęs ploja.gifGal ir nieko vaizdas būtų – eina sau Arūnčikas išdidžiai per šventyklą, o šalia policininkas laksto ir fotkina mane ant kiekvieno kampo. Kaip Jums toks vaizdas? lotuliukas.gif
Bet aš turiu Jus nuvilti – neėmiau aš tokio „gido“ paslaugų, nusprendžiau, kad pajėgus ir pats apeiti įžymųjį šventyklų kompleksą. Aš tuo metu dar nežinojau, kad Ankor Vatas simbolizuoja kosmoso ir visatos modelį, kurio centre iškilusi didžioji šventykla arba didysis bokštas. Šis kompleksas – tai karaliaus Surjavarmano pareiškimas, jog jis prilygsta dievams. Ankor Vato širdyje stovi didžioji šventykla, šventasis kalnas, iš visų pusių apsuptas grovių, simbolizuojančių mitinį vandenyną. Tačiau realybėje grioviai nepajėgė atlaikyti pavojų, slypinčių už šio ramaus užutėkio sienų. 1177-aisiais Ankoro Karalystė buvo užgrobta atvykėlių iš Vietnamo, o šventyklos turtai išgrobstyti. Visa laimė, kad buki vietnamiečiai nesugalvojo dar ir sugriauti šio nuostabaus statinio. Jiems proto tam neužteko ir ačiū jiems nors už tai!

Shesha snake Angkor Wat

Shesha penkiagalvė mitologinė gyvatė už nugaros

Su apgailestavimu galiu pareikšti, kad apie 9:30 h ryto fotografavimo sąlygos buvo apgailėtinos Angkor Wat‘e: saulė slėpėsi už debesų, pats Angkor Wat‘as padarytas iš akmens, tai gavosi žiaurūs kontrastai tarp akmeninių šventyklos sienų ir likusios aplinkos. Tik vėliau, saulei išlindus iš po debesų, nuotraukos gerokai pagerėjo. O čia keletas nuotraukų iš Ankor Vato prieigų:


Perėjęs per tiltą ir papuolęs jau į Angkor Vato teritoriją, aš tradiciškai pasirinkau eiti ne tiesiu keliu link pagrindinio objekto, kuriuo traukia 99% turistų, o eiti pačiais tolimiausias ir ilgiausiais keliais, t.y. pakampėmis. Man taip apžiūrėti tokius didelius objektus labiausiai patinka. Ganėtinai paprasta nueiti kartu su būriu turistu iki pačio centro, ji apžiūrėti ir… kas tada? Eiti atgal? Aš kažkaip visada stengiuosi iššniukštinėti pakampes ir palengva artintis (besimėgaujant!) iki pagrindinio objekto. 59.gifTaip pat elgiausi iš Angkor Vate. Tik perėjęs tiltą nusukau smarkiai į dešinę ir nugrybavęs klaidžiais koridoriais išlindau pačiame šventyklos kampe. Be jokių turistų ir žmonių, kurie visi nužingsniavo centriniais vartais link centrinės šventyklos bokšto. O aš link jo visiškai neskubėjau. Vaikščiojau sau kampais ir grožėjausi artėjančiu Angkor Wat‘u. Nežinau net kokias nuotraukas įkelti, kad galėčiau perteikti visą aplinkos grožį…


Atskiro paminėjimo verti aplinką tvarkantys žmonės, kurių absoliuti dauguma buvo be vienos kojos. Teko skaityti, kad po karo Kambodžoje yra likę apie 6 mln. minų (šios dienos duomenimis) džiunglėse ir atokesnėse vietose. Tikrai dažnas vaizdas Kambodžoje matyti vietinius be vienos ar net be abiejų kojų (pagal amputuotas galūnes Kambodža lyderiauja pasaulyje). Liūdna ir, tuo pačiu, keliantis daug klausimų vaizdas. Ką veikia valstybė, kad savo gyventojus apsaugotų? Atsakymas aiškus – NIEKO.
Ankor Vato šventykla užima 1,5 km ilgio ir 1,3 km pločio teritoriją, tai vietos pazyliojimui tikrai yra. Pamažu priartėjau prie pačios šventyklos. Ant centrinio tako matėsi tuntai į ją traukiančių žmonių. Aš užlipau šoniniais laiptais ir čia neradau nė vieno žmogaus. Dieve, kaip man čia patiko… Koks didingas statinys!!! Visos sienos padarytos iš akmens, o tas akmuo yra prie viso to dar dekoruotas. Kaip vėliau nuklausiau vienos turistų grupės gidės pasakojimą, kad čia vaizduojami yra 3 pasauliai: dangus, žemė ir pragaras.

Angkor Wat'o dekoruotos sienos fragmentas

Angkor Wat’o dekoruotos sienos fragmentas

Man proto trūksta suvokti, kiek darbo reikėjo įdėti, kad taip išskaptuoti akmenį. Ir taip išskaptuotas buvo ne vienas akmuo, o tūkstančiai ir sujungti į vientisą sienų ornamentą. Titaniškas darbas, galima tai pavadinti ir savotišku stebuklu.
O labiausiai patikęs ir sužavėjęs dalykas Ankor Vate man buvo galimybė eiti bet kur, liesti bet ką, užlipti kur nori. didis.gifPalyginus su analogiškais statiniais matytais Graikijoje ar Romoje, tai net nėra ką lyginti. Graikijoje tokių pastatų saugojimas pasiekęs absurdo lygį – guli akmuo, tai jo net paliesti negalima. Ką jau šnekėti į užėjimą ar pasivaikščiojimą, tarkim, kad ir po tą patį Akropolį Atėnuose ant kalvos. Taip, į tą kalvą galima užlipti, galima apeiti, bet niekas negali užeiti, kaip pvz į Panteoną ar Erechtėjoną. Ant Akropolio kalvos esančiomis šventyklomis galima gėrėtis tik iš toli. Plius jos apgriuvusios ir, palyginus su Kambodžos šedevru, jos yra nežmoniškai mažos. O ta laisvė žymiausiame Kambodžos objekte mane sužavėjo – eini kur nori, darai ką nori (aišku, proto ribose), trumpai tariant – LAISVĖ!!! Tik tokiose sąlygose gali pasijusti tikru atradėju ar nuotykių ieškotoju. Nes eini, lipi, klaidžioji ilgais šventyklos koridoriais ir aptinki vis ką nors naujo ir įdomaus. Ir be žmonių!!! Vienareikšmiškai – WOW!!!


Labai tikiuosi, kad nuotraukos sugebės perduoti, kad ir krislelį, tos Angkor Vato didybės ir paslaptingumo. Užburianti vieta…
O po to klaidžiodamas pastebėjau, kad šioje šventykloje yra gyventojų. Keturkojų! topsecret.gif Iš pat pradžių pamačiau vieną makaką besiglaudžiančią prie kolonos. Po to jų vis daugėjo ir daugėjo. Makakos savo elgesiu demonstravo, kad jos yra tikrosios Ankor Vato gyventojos: jos neskubiai ir užtikrintai klaidžiojo šventyklos koridoriais, kartais pasipešdavo tarpusavyje, bet viską apvainikavo vaizdas, pamatytas jau išėjus į lauką. Pro šalį ėjo turistas su vietine jauna, gražia mergike. Metų skirtumas tarp jų tikrai dvigubas ir net didesnis (video tai puikiai matosi). Turbūt visi suprantame, kokie tarp jų santykiai, bet ne tame esmė. Esmė tame, kad mergaitė (jai tikrai ne daugiau 18-kos) rankoje nešėsi spalvoto gėrimo buteliuką. Na, ir beždžionės tai užmatė. Jų reakcija ir puolimas užfiksuotas visai atsitiktinai šiame video klipe:

Kaip Jums beždžionių naglumas? Ir dar po to ramiausiai atsisuko butelį, kiek išgėrė, kiek ant žemės išpylė. Bet ji buvo nugalėtoja! Beliko pasidžiaugti, kad tik atvažiavus prie šventyklos nusipirktą Coca-Colą išgėriau iškart vietoje ir nesinešiau į vidų. Jei būčiau atsinešęs, gal išpuolio auka būčiau aš buvęs. Bet aš jau savo Colos buteliuko taip lengvai atidavęs nebūčiau, patikėkit manim! hihihi.gif


Manau, sutiksite, kad Ankor Vatas yra persismelkęs egzotika ir savo didybę spinduliuoja iš tolo. Lenkiu galvą prieš didįjį khmerų valdovą Surjavarmaną II-ąjį, kuris pastatė šį kompleksą. Ir kažkaip įdomiai – priekinėje dalyje, kur eina centrinis turistų takas, žmonių tiršta. Bet gi visas Ankor Vatas yra simetriškas ir nuėjus į jo galinę pusę, vaizdą randi beveik tą patį ir net įdomesnį/autentiškesnį, o žmonių – nulis. Tik beždžionės wub.gif

Ankor Vatas iš galinės pusės

Ankor Vatas iš galinės pusės

Praėjęs pro vartelius ir juos uždaręs patraukiau smalsumo vedamas tolyn nuo šventyklos. Kaip ir spėjau, takutis baigėsi ties iškastu kanalu, kuris simbolizuoja Pasaulio vandenyną. Taipogi ten buvo ir kažkokio statinio griuvėsiai. Ir vėlgi – nulis žmonių. Vaikščiojau ir kaifavau tikra ta žodžio prasme. Panašiai jautęsis buvau tik Argentinoje prie Iguazzu krioklių, kuomet taipogi užteko tik vaikščioti ir dairytis. Ir to pakako, kad pasijustum laimingas. Ech… notworthy.gif

Link Ankor Vato

Grįžtu atgal link Ankor Vato. Taip, taip – jis tenai 🙂

Tiesa, grįžtant atgal prie Angkor Vato jau žmonių matėsi ties tuo galiniu išėjimu. Kažkokia turistų grupelė protingesnė užklydo. Grįžęs į Angkor Vatą nusprendžiau pakilti į jo patį viršų, centrinį bokštą, kuris yra 42 metrų aukščio. Centrinis bokštas ir keturi aplinkiniai bokštai simbolizuoja penkias Meru kalno, pasaulio centro, kuriame stovi dievų miestas, viršūnes. Tai – pati švenčiausia šventyklos vieta ir į ją norint patekti, turi mūvėti marškinėlius su rankovėmis, kurie dengtų pečius bei būti bent jau su šortais, kurie yra žemiau kelių. Aš kadangi šiuos reikalavimus atitikau, tai buvau praleistas toliau. Daug žmonių, ypač moterų, šių reikalavimų neatitiko su savo trumpais šortukais ar berankovėmis maikutėmis, tai jos liūdnai sėdėdavo apačioje laukdamos nusileidžiančių kompanjonų.

Centrinis Angkor Wat bokštas

Laiptai užlipimui į centrinį Angkor Wato bokštą

Žmonių centriniame bokšte tikrai buvo ir jų buvo daug. Prieš patenkant į jį reikia užlipti tuos 42 metrus tikrai stačiais laiptais, ko pasekoje visi apsipila prakaitu dėl džiunglėse tvyrančio karščio ir drėgmės. karsta.gif Prie laiptų zuja fotografai, kurie fotkina parlipančius žmones ir siūlydami jiems nuotraukas. Taip pat vietiniai vaikai apsirengę vietiniais drabužiais šoka ar siūlosi nusifotografuoti turistams su jais. Aišku, ne nemokamai 😀 Kainos nežinau, bet, spėju, kad už 1 dolerį sokiai.gif

Pats pagrindinis Angkor Wato akcentas – centrinis bokštas yra dedikuotas hinduizmo dievui Višnu. Iš čia jis stebi pasaulį, čia – Pasaulio centras. Ir, turiu pastebėti, kad iš čia apylinkių vaizdai atsiveria tikrai nuostabūs: matosi visa Angkor Vato šventykla su aplink ją supančiomis džiunglėmis. Nerealiai gražu…


Tiesa, prieš nusileidžiant teko atsidurti spūstyje. Nes užlipę pensininkai ir šiaip paliegę žmonės nesugeba tikrai stačiais laiptais nulipt žemyn. Tai lipa drebėdami, ilsėdamiesi ir taip užlaikydami ir trukdydami kitiems nulipti. Siūlyčiau tiems sergėtojams apačioje nepraleisti ne tik tų, kurie pernelyg apsinuoginę, bet ir tokių, va, kriošenų. Nes paskui juos lipti po laiptelį/15 sekundžių greičiu tikrai erzino. O aplenkti nėra kaip… Tai iš neturėjimo ką veikti, pradėjau viską fotkinti prieš nulipdamas photo.gif Vis užsiėmimas:


Nulipęs paklaidžiojau kairiąja Angkor Wato komplekso puse ten radęs taipogi dėmesio vertų objektų. Žmonių ten taipogi beveik nebuvo. Man net pasidarė įdomu – negi žmonės atvažiavę čia tik centriniu taku nueina iki centrinio bokšto, kas užlipa, kas ne, o tada tuo pačiu taku pareina atgal? Kokia to prasmė? Na, nebent užsidėt pliusą, kad, va: “Buvau Ankor Vate”. Man tai patiko paklaidžioti po visokius užkaborius ir pasigėrėti Angkor Vatu. Ne kasdien tokius vaizdus matai tikrai:


Na, bet galiausiai ir aš išėjau į tą centrinį turistų taką, kuris eina į vakarus. Kaip šneka visokie archeologai, Angkor Vato centrinis įėjimas ir išėjimas yra nukreiptas tiesiai į vakarus, o tai yra savotiškai unikalu, nes visų šventyklų įėjimai yra iš rytinės pusės ir tik Angkor Vate – iš vakarinės. To didelis privalumas yra vakariniai Angkor Vato vaizdai, kurį apšviečia besileidžianti saulė.
Abipus centrinio tako yra 2 tvenkiniai, prie kurių labai mėgsta fotografuotis turistai, nes jų ramiame vandenyje nuostabiai atsispindi pati šventykla. Kiek toliau už kairiojo tvenkinio yra mini-turgelis su labai pigiais suvenyrais. Viskas 2-3x pigiau, nei Siemreap miestelyje. Tai šiek tiek nustebino, nes paprastai turistinėse vietose kainos būna didžiausios. Kaip jau minėjau prieš tai buvusiame dienoraščio puslapyje, visokie gyvačių su skorpionais užpilai čia tekainavo 5 USD. O gal ir dar pigiau galima būtų juos nusipirkt pasiderėjus. Tiesa, ramiai pasivaikščioti po šį mini-turgelį buvo sunkoka, nes vietiniai priskreto ir tik sustoji į ką nors įdomesnio pasižiūrėti, kaip iškart jį tau kiša, siūlo, rėkia. Košmaras kokis tai surrender.gif Bet čia juk Azija…

Nusipirkus už 1 USD šalto Sprite ir jį išgėrus (beje, skonis labai net skiriasi nuo lietuviško – čia Sprite kažkoks žiauriai citrininis) patraukiau link išėjimo. Tiesa eidamas vis atsisukdavau ir gerėjausi Angkor Wat’u. Finale grįžus pas tuk-tuk’o vairuotoją buvau sutiktas… su priekaištais, kad per ilgai užsibuvau!!! Vat čia tai buvo WOW jau blogąja prasme. mega_shok.gif Koks, nafik, tavo reikalas, kiek aš buvau, kur buvau ir pan? Aš tau moku pinigus ir tu mane turi vežioti tiek, kiek AŠ NORIU, o ne tiek, kiek tu nori. Juolab, kad ir užtrukau ne tiek jau ir ilgai – atvažiavau prie Angkor Vato apie 9:30 ryto, o grįžau apie 13:30, prabuvęs 4 valandas. Bet, žodžiu, vietinis vairuotojas buvo tuo labai nepatenkintas ir burbėjo kurį laiką, bet aš jam pasakiau, kad iki 17 h dar yra begalė laiko. Jis dar kažką bandė sakyt, bet šis mano geležinis argumentas jį nutildė. Ryškiai tikėjosi grįžti namo anksčiau, parazitas. Bet tuo jo “bajeriai” nesibaigė. Užsikūręs savo tuk-tuk’ą jis manęs paklausė dar kartą (nors važiuojant į priekį jau, berods, buvo šis klausimas nuspręstas), ar aš nenoriu kur nors sustoti papietauti. Atsakymas buvo trumpas – “NO!!!“. gun_smilie.gifDar labiau susiraukęs vietinis pradėjo vežti toliau mažuoju Angkor Vato ratu. Sekantis sustojimas turėjo būti Angkor Thom arba “didysis miestas”, senoji khmerų imperijos sostinė, apsupta 100 m pločio grioviu ir uolinėmis sienomis, siekiančiomis 8 m.

Ankor Tomas – senovės khmerų miestas

Ankor Tomas – senovės khmerų miestas

Kadangi visas Ankoras yra be galo simetriškas, tai šis Ankor Tomo miestas buvo lygiai toks pats – centre stovi garsusis ir nuostabusis Bajono šventyklų kompleksas, į kurį norint patekti, turi pravažiuoti pro vienus iš 4 didžiulių vartų su tiltais per iškastus griovius. Važiuojant nuo Angkor Vato, mums teko pravažiuoti South Gate arba Pietinius vartus. Važiuojant pro juos mane taip sužavėjo vaizdai aplinkui, kad papračiau tuk-tuk’o vairuotojo vėl sustoti. Visgi norisi apžiūrėti viską, ypač tokį grožį. Vairuotojas sustojo, bet matėsi, kad nebuvo sužavėtas neplanuotu sustojimu. Bet aš nekreipiau dėmesio ir nuėjau prie Pietinių vartų juos apžiūrėti iš arčiau. Kiek buvau skaitęs, tai būtent Pietiniai vartai į Ankor Tomą laikomi geriausiai išsilaikiusiais iki mūsų dienų. Praėjus vartus pirmiausiai dėmesį patraukė pervažiuoto tilto per iškastą griovį atramos. Jos buvo dekoruotos akmeninėmis figūromis, simbolizuojančiomis garsiąją hinduistinę legendą apie iš jūros traukiamą gyvatę Shesha. fear.gif Vienoje tilto pusėje stovi 54 dievai, vadinami ‘devas’, kurie laikomi sargybiniais ir traukia mitologinę gyvatę Sheshą lauk iš jūros, siekiant išgauti iš jos paslaptį apie amžino gyvenimo eliksyrą. Tuo tarpu kitoje pusėje stovi 54 asuros, dangiškos būtybės, traukiančios gyvatės uodegą priešinga kryptimi, nei traukia sargybiniai, kad išsaugotų šią paslaptį. Taip dekoruoti yra visi 4 tiltai per griovius prieš kiekvienus iš vartų. Gražu, tiesa?

Pasigrožėjęs tilto mitologiniais niuansais, dar užsikabarojau ant Pietinių vartų viršaus kreivai į mane žiūrint vietiniams, bet iš ten taipogi visai gražūs vaizdai buvo. Tada padaręs kelias nuotraukas grįžau pas tuk-tuk’ininką ir jis pavežė tuos likusius kelis šimtus metrų iki centrinės Ankgor Thomo vietos – Bayon šventyklos.
Bajono šventykla garsi savo 54 bokštais, dekoruotais 216 besišypsančių žmonių veidais. Ji laikoma Khmerų imperijos širdimi ir centru. Paleidęs prie jos tuk-tuk‘ininkas parodė, kur lauks grįžtant ir nuvažiavo. O aš tuo metu su giliu liūdesiu spoksojau į savo Sony HX1 fotoaparatą, kuris signalizavo, kad masinis visko fotografavimas prie Angkor Vato ir Pietinių Varto pareikalavo iš jo daug jėgų ir baterijos likučio pakanka vos 20-čiai nuotraukų padaryti. Liūdesys sad.gif Nors reikia pripažinti, kad taip pleškinęs fotoaparatu kaip šiandien seniai nebuvau. Man absoliučiai viskas čia patiko, tiko ir viską norėjosi įamžinti prisiminimui, nes nežinia ar grįšiu kada nors gyvenime į šią nuostabią vietą.
Bayono šventykla yra žymiai prasčiau išsilaikiusi, nei garsusis Ankor Vatas, ji nepalyginamai mažesnė, bet suteikianti nepakartojamą jaukumo jausmą su tais besišypsančiais žmonių vaizdais. Iš pat pradžių gal sunkoka juos įžiūrėti, bet apsipratus akiai vaizdai tikrai buvo malonūs ir dar nematyti:

Gaila, kad fotoaparatas jau buvo prie nudvėsimo ribos, tai daug nuotraukų neišėjo padaryti. Faktas tik vienas, kad Bayono šventykla buvo ne ką mažiau įspūdinga, nei Ankor Vatas. book.gif Iš pirmo žvilgsnio ji panaši į sumestas ir apgriuvusias akmenų krūvas, bet pasivaikščiojus tarp jų ši nuomonė netrunka išsisklaidyti. Ši vieta spinduliavo ta pačia magija, kuri buvo juntama ir prie Angkor Vato. O tie gigantiški besišypsantys veidai suteikė nepakartojamą aurą.

Išėjus iš Bayon šventyklos laikrodžio rodyklės kryptimi patraukėm link sekančios Bapuono šventyklos arba Bapuono. Ši šventykla pastatyta indų dievui Šyvai garbinti. Link pačios šventyklos eini tokiu vos ne podiumu. Iš vienos pusės – žalios spalvos vandens baseinėliai, iš kitos – kažkokios griuvenos ir fragmentai, o gale mūsų laukė 34 metrų aukščio šventykla. Beje, būtent einant šiuo podiumu pirmą kartą pasijautė nusvilimo saulėje požymiai. Nors diena buvo apniukusi iš pat pradžių, bet faktas, kad saulės spinduliai pro debesis pasvilino mane, nes staiga pasidariau labai jautrus saulės spinduliams. devil.gif O čia dar kaip tyčia jokio šešėlio nebuvo. Bet netrukus nudegimas pasimiršo, kai reikėjo įkopti vėl stačiais, siaurais laiptais į šventyklos viršų. Kaip nekopsi, jei jau atėjai, juolab spėjau (ir neapsirikau), kad vaizdai nuo šventyklos viršaus atsivers neblogi. Taip ir buvo. Bet vėlgi – labiausiai man patiko tai, kad galima buvo eiti kur tik nori, net daeiti iki pačio šventyklos krašto. Vienas neatsargus žingsnis ir tu nudardi žemyn. Europoje tokie pasivaikščiojimai neįmanomi, viskas būtų užtverta, atitverta ir pan. O Kambodžoje esi pats savo likimo kalvis. Nusprendei nsižudyti nušokęs – prašau construction.gif Esi netikęs ir nesi užtikrintas savo koordinuotais judesiais – neik prie krašto. Priėjai – tavo ir tik tavo problemos 🙂 Bet tai, va, man labai patiko. Viskas atrodo žymiai autentiškiau ir įdomiau, nei Europoje visokios pertvaros, grandinės ar užtvaros, kad tik nieko turistui neatsitiktų.

Tiesa, tas kopimas ir net nulipimas į/nuo Baphono šventyklos kainuodavo ne tiek dvasinių ar fizinių pastangų, kiek kainuodavo gerą litrą prakaito karsta.gif Neįmanoma – užlipi tais laiptais, tai prakaitas varvėte varva. Nulipi – jis vėl varva. Džiunglių karštis ir tvankuma daro savo.
Sekanti pagal eilę Angkor Thomo šventyklų komplekse buvo Phimeanakas šventykla su dramblių terasa. Aplink šventyklą – Phimeanakas rūmų liekanos, paslaptingi nežinomos paskirties statinių griuvėsiai. Čia būtų galima klaidžioti dienomis ir net savaitėmis ir vis tiek visko nepamatytum. Bet šio grožio kažkaip nebuvo noro žiūrėti ir jį iššniukštinėti. Karšta, pradėjo jaustis nuovargis, tai tik nusifotkinau šventyklos prieigose ir patraukiau toliau.
Puikiai nuotraukoje apačioje matosi vis raudonesnė Arūnčiko galva, o ten tolumoje už manęs, kitoje kelio pusėje, vienodais intervalais stovi keliolika bokštų. Jie – Prasat Sour Prat šventyklos griuvėsiai. Pasak legendos, šių bokštų paskirtis XII-ajame amžiuje buvo cirko akrobatų pasirodymas, linksminant karalių Jayavarman VII-ąjį. Tarp šių bokštų buvo ištempiamas lynas ir švenčių metu karalius nuo terasos, ant kurios aš stoviu, stebėdavo akrobatų pasirodymus. Kiek tame tiesos – nežinau mastau.gif
Po to patraukiau link Leper King arba Raupsuotojo Karaliaus terasos. Gal atbukau nuo vaizdų, juolab, kad ir patariama per dieną pasigrožėti maksimaliai 2-3 šventyklomis, o aš jau nežinau kelintą apžiūrinėjau, bet jau viskas darėsi pamažu vienoda mirksiukas.gif Terasa yra U-formos. Priekinė terasos dalis orientuota į Karališkają aikštę ir yra 24,6 metrų ilgio su 7 metrų ilgio siena kurioje atvaizduoti mitologinės butybės, jūros gyvūnai ir dievai. Prie terasos pastatyta statula vaizduojanti mirties dievą Yama. Statula buvo pavadinta Raupsuotojo karaliaus vardu, nes ilgainiui ji išbluko ir apaugo samanomis primenačiomis raupsus. Tai įtakojo ir terasos pavadinimą. Manoma, kad būtent šioje vietoje buvo kremuojami karaliai.

Buvo dar daug ką galima apžiūrėti Ankor Tome, bet jau norėjosi biškutuką atsipūsti. Tad išėjus į kelią, einantį pro Karališkąją aikštę (joje pilna zujančių tuk-tuk‘ų) papuolėm į vietinį turgelį. Pradėjo iš visų pusių lįsti vietiniai siūlydami pirkti pas juos gėrimus, kokosus, visokias drobes su šventyklų vaizdais, dar kažkuo. Neįmanoma pasisukt – visur pasiūlymai ir mekenimai ką nors nusipirkti. Panašus vaizdas buvo stebimas visos dienos metu. Tik pasirodo turistas, tai vietiniai suūžia kaip bičių avilys ir lekia prie tavęs lenktyniaudami, kuris greičiau tau kažką pasiūlys.

Chau Say Tevoda šventykla Angkore :)

Chau Say Tevoda šventykla Angkore 🙂

Geriausiai buvo sekančioje šventykloje, Chau Say Tevoda, kuri mažytė, labai kažkuo neišsiskirianti, bet net ir ten buvo minia vietinių pardavėjų, iš kurių viena bobikė paklausė, koks mano vardas. Pasakiau. Tai ji man ir sako: „Aš tave įsidėmėjau ir grįždamas turėsi iš manęs ką nors nusipirkti, nes aš tavo vardą jau žinau ir niekur tu nedingsi“ triniti.gif Normaliai? lotuliukas.gif Tiesa, vieną daiktą visada pirkau pas šiuos reketininkus – tai šaltus gėrimus. Tiesa, vietiniai bandydavo sukčiauti ir sakyti, kad šaltos Colos ar Sprite buteliukas kainuoja ne vieną, bet pusantro dolerio! Nieko net nereikia sakyti, apsisuki ir eini pas kitą, tai tokio sugalvojusio pabizniauti veikėjo kaina iškart nukrisdavo iki man tinkamo vieno dolerio 🙂 Bet tada pas jį nepirkdavau vis vien, iš principo, kad išdrįso būti protingesnis už kitus liezuvis.gif
Žodžiu, grįžau pas tuk-tuk‘ininką, o tada prasidėjo cirkai. Buvo apie 15:30 dienos, tai laiko dar į valias ką nors pamatyti, juolab, kad to mažojo turo dar buvome neužbaigę. Vietinis vairuotojas kažką pradėjo vapėti, kad jau reiktų grįžti į SiemReapą, kad jau vėlu. Aš iškart jam sakau, kad dar iki 17 h toli ir kad važiuojam toliau, į Chau Say Tevoda šventyklą. Jis sutiko, bet po jos jau, tipo, turim važiuoti į miestą, nes tai bus paskutinis objektas. Aš nesutikau. Po to sustojimas turėtų būti prie garsiosios (išvis – kiek yra negarsių šventyklų Ankore? ax.gif) Ta Prohm šventyklos, kuri išgarsėjo dėl Holivudinio filmo „Lara Croft: The Tomb Raider“ (Kapų plėšikė Lara Kroft, kuris buvo nufilmuotas šioje vietoje. Vietinis pradėjo maištauti ir aiškinti, kad ji jau nedirba fool.gif Sakau: „Ok, nuvažiuojam ir pasižiūrėsim, dirba ji ar ne“. Tas pamatęs, kad šis bajeris nepraėjo, pradėjo aiškint, kad šios šventyklos lankymas yra įtrauktas į rytojaus dienos ilgąjį turą, kad mažajam turui jos lankymas nepriklauso, nes ji didelė ir t.t. Aš išsitraukiau žemėlapį ir bakstelėjau parodydamas, kad jos lankymas būtent, kad priklauso prie mažojo dienos turo ir kad mes tikrai prie jo važiuosim. Be jokių šnekų. Ir pridėjau ant galo, kad buvom susitarę, jog po šias apylinkes važinėsim iki 17 h ir nebus jokio grįžimo anksčiau į viešbutį. Tai jis: „Tai Jūs gal norit valgyti?“ Ne, nenorim. „Tai Jūs gal pavargę?“ Ne, nepavargę. Tai jis praradęs viltį atsisėdo į savo tuk-tuk‘ą, užsikūrė ir… kaip „rovė“ iš vietos, kad net įsikibt teko, jog neišskrist lauk. aggressive.gifNegana to, privažiavus ant kelio „gulinčius policininkus“, na tas užkardas, kurios skirtos greitį sumažint, tai lėkė per jas taip, kad su galva vos tuk-tuk‘o stogo nepramušiau. Vat, tada jau norėjau duot jam per kuprą ar kažką pikto pasakyt, bet kažkaip susitvardžiau. Žodžiu, nuvežė kaip bulvių maišą iki sekančios Chau Say Tevoda šventyklos ir nė žodžio nepasakęs (anksčiau vis parodydavo, kur jis stovės ir lauks sugrįžus) nuvažiavo į šoną. Aš jau tvardžiausi, nes norėjosi jam pasakyt keletą „švelnių“ žodelių. Bet nutariau nesigadint tikrai puikios ir įspūdžių kupinos dienos. Juolab pradėjau regzti tokią mintį, kad paimti ir grįžti visai su kitu tuk-tuk‘u mega_shok.gif Išeit į tą plentą, susistabdyt kokį kitą pro šalį važiuojantį ir grįžt į viešbutį tą asilą „ant ledo“ palikus. Aišku, šiek tiek negerai, kad jis žino, kuriame viešbutyje apsistojęs esu, čia bėda, kuri ir stabdė visą plano-chuligano įgyvendinimą. Neveltui sakoma, kad Azijoje tuk-tuk‘ų vairuotojai yra patys nemaloniausi žmonės…
Chau Say Tevoda šventykla buvo mažytė, atoki ir beveik be jokių turistų. Viduje meldėsi kažkoks vietinis vienuolis, bet jis netrukdė mėgautis šventykla. Kaip ir Angkor Wat‘e, taip ir čia buvo galima iššniukštinėti visus užkaborius, kas man patiko. Didžiausias šventyklos privalumas – kad ji buvo pavėsyje 🙂 Mano oda ir kūnas tuo labai džiaugėsi notworthy.gif

Sekanti buvo Spean Thma šventykla, bet ji buvo restauruojama, tai prie jos net nestojom. Sekanti buvo Ta Keo šventykla, prie kurios išlipom. Bet visą vaizdą ten gadino restauravimo darbai ir šalia stovintis kranas. Tai tik užsikoriau į patį viršų pasidairyti ir nulipau žemyn. Na, ir paskutinysis sustojimas buvo prie jau minėtos Ta Prohm šventyklos. Vietinis vis dar nesikalbėjo su manim ir buvo piktas, bet aš nekreipiau dėmesio.

Ta Keo šventykla su ją supančiomis džiunglėmis

Ta Keo šventykla su ją supančiomis džiunglėmis

Pasislėpusi džiunglėse Ta Prohm šventykla yra nepakartojamas reginys. Dar vienas unikalus objektas Ankore. Milžiniški Tetramelaceae šeimos medžiai ir gigantiški vijokliai, apsiviję akmeninius šio pastato pamatus, puikiai atspindi, kaip galingoji gamta pasiglemžia žmogaus kūrinius. Ji specialiai nėra visiškai restauruojama, tik nekuriose pavojingesnėse vietose milžiniškos medžių šaknys paramstytos atramomis, kad mažesnis svoris tektų griūvančiom sienom. Reikia pripažinti, kad vaizdai buvo kerintys. O blogiausia buvo, kad mano fotoaparatas visiškai atsisakė daugiau ką nors fotografuoti censored2.gif Buvo aišku, kad rytoj reikės čia sugrįžti su pakrautu akumuliatoriumi ir įamžinti tokį grožį. Buvo aišku, kad šis pasamdytas vietinis tikrai nebus susižavėjęs ta mintimi, bet aš jau buvau apsisprendęs jo paslaugomis rytoj nesinaudoti – gal kitas bus normalesnis. Tikėkimės angel_not.gif
Žemiau matomos tik 4 nuotraukos, kurias padarė mano galutinai gyvastį išleidęs fotoaparatas Ta Prohm šventykloje. Buvau skaitęs, kad čia dienos metu pilna turistų, kurie ypač nori nusifotografuoti prie į namą įaugusio medžio (paskutinės nuotraukos) ir kad neįmanoma to padaryti be krūvos žmonių fone. Apie 17 h vakaro, kaip matote, nebuvo nė vieno žmogaus čia ir buvo galima fotkintis kaip tik nori yahoo.gif Jei turi veikiantį fotoaparatą, aišku  Bet vaizdelis gražus, tiesa?

Labai domėjausi, kas čia per keisti medžiai, taip mokantys apsiraizgyti pastatus ir juos tiesiog sunaikinti. Taigi, normalaus lietuviško suprantamo pavadinimo taip ir neradau. Cituoju lotyniškus pavadinimus:
Medis Tetrameles nudiflora (Tetrameles nudiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Tetramelaceae šeimos, Tetrameles genties medis; Užauga iki 60 m aukščio.
Esu įsitikinęs, kad šio medžio pavadinimo vis vien nepakartosit, kad ir kiek kartų perskaitysit dirol.gif
Kadangi saulė leidosi jau gana sparčiai, šešėliai ilgėjo, o fotoaparatas neveikė, tai nusprendžiau, kad šiai dienai pakaks. Ir didelei vietinio laimei aš grįžau prie laukiančio tuk-tuk‘o. Buvo gal 17:30 h. Buvau pervargęs, atbukęs nuo matytų grožių ir vaizdų. Norėjau tik kuo greičiau grįžti į viešbutį ir pūkštelti į baseiną. Nuoširdus patarimas visiems, kurie vyks į Kambodžą – imdami viešbutį rinkitės tik tą, kuris turi baseiną. Nes nieko nėra maloniau tas dulkes ir nuovargį nuplauti baseinukyje. Bet iki jo dar reikėjo davažiuoti su neprognozuojamu tuk-tuk‘o vairuotoju, kuris, spėkit, ar taip paprastai ėmė ir parvežė į viešbutį? Savaime suprantama, kad NE!!! fool.gif Įlipus į tuktuk‘ą ir pradėjus važiuoti atgal į SiemReapą jis, staiga, prisiminė apie vakaro programą su labai skania ir turtinga vakariene, kur visas maistas nemokamas, valgai kiek nori ir kiek lenda, plius gali pasižiūrėti Kambodžietiškų šokių, vaidinimų ir pan. Ir visas tas malonumas kainuoja tik 30 USD/žmogui. Į tą kainą įeina šokiai, vaidinimai, neribotas kiekis maisto. Bet už gėrimus, tiek alkoholinius, tiek gaiviuosius, reikėtų mokėti atskirai. Aš jo pasiūlymais nesidomėjau, nes jau ryte sakiau, kad man tai neįdomu. Nepaisant to, jis paėmė ir privažiavo prie kažkokio didelio restorano, kuris dar net nedirbo ir paprašė su juo pačiu užeiti į vidų apsidairyti, pavartyti meniu, ir tada nuspręsti – eiti į jį ar ne. lens.gif Na, išlipom, nuėjom, pavarčiau meniu, prilėkė restorano administratorė, pradėjo man jau siūlyti staliukus arčiausiai scenos, porinti kaip čia viskas gerai matysis, bet aš sakiau, kad pagalvosiu ir išėjau lauk. Vietinis nebuvo labai patenkintas tokiu mano elgesiu, galiu garantuoti, kad nuo tokių atvežtų turistų jam dar nubyra keli doleriai. Paprašiau dar jo sustoti prie kokio nors supermarketo didelio, pabrėžiau žodį – DIDELIO, kad nusipirkti atsigerti, kokių vaisių ar ko nors. Tai ką Jūs galvojate? Sustojo kažkokioje skylėje mažytėje pas savo draugelį, nes su juo pasisveikino atėjęs, bet nebuvo kur dingti – nusipirkau ten sulčių ir Colos šiek tiek permokėdamas (nedaug, bet vis vien permokėdamas, kai po to sulyginau su kainomis supermarkete). Bet, va, kas per žmogus. Prašai ir tariesi vienaip, jis daro kitaip, taip, kaip jam geriau, kaip jo pažįstamiems ir draugams geriau, gal už tą mano apsipirkimą toje parduotuvėlėje jis vis vien gavo kokį pusdolerį. Šiek tiek jau net apgailėtina… mellow.gif
Įdomybės laukė grįžus prie viešbučio. Atvažiavus aš jam iškilmingai įteikiau 15 USD dolerių už jo atidirbtą dieną ir jau noriu bėgti į viešbutį. Jis mane susistabdo ir klausia, kada jam rytoj atvažiuoti, tipo veš per didįjį Ankoro ratą.  Aš jam ir sakau, kad nereikia jam rytoj atvažiuoti, kad užteko šiandienos. Jis klausia manęs, kas man buvo negerai. Aš jam ir sakau, kad man nepatiko su juo aiškintis, ginčytis kur važiuoti, kada važiuoti ir kur kiek būti, kad man tai nepatinka ir rytojui ieškosiu kito tuk-tuk‘o. Dieve, kaip jis susinervino frusty.gif Pradėjo aiškint (bet neatsiprašinėt), kad jam šiandien buvo bloga sveikata, pradėjo rodyt į savo sveikut sveikutėlę ranką ir rodyti ant jos kažką, kad aš į ją pasižiūrėčiau, aš pažiūrėjau, bet nesupratau, ką ant jos turiu pamatyti. Po to jis pradėjo aiškint, kad dabar iškart važiuos įsigyti vaistų, kad jie jam padės ir rytoj jis bus linksmas ir viskas bus gerai, kad rytoj važiuosim visur, kur norėsiu, galėsiu būti vėl iki 18 h vakaro, jis su viskuo sutinka, bile, kad važiuočiau su juo. Ir… O siaube, aš sutikau schmoll.gif Nežinau kas man ten užėjo, kažkoks aptemimas ant smegenų, bet šitam balvonui aš suteikiau antrą šansą. Kas iš to gavosi, sužinosite jau kitoje dalyje…
Atsikratęs to vairuotojo grįžau į viešbutį ir greit įšokęs į plafkes ir užstatęs fotiką krautis taip pūkštelėjau į baseiną, kad net bangos pakilo assa.gif Taškiausi, murkdžiausi kaip išprotėjęs. Dieve, koks gėėėėris buvo!!! Dar dabar prisimenu, kaip buvo gera degančią galvą panardinti į baseiną…

Viešbučio interjero dekoro elementas :)

Viešbučio interjero dekoro elementas 🙂

Netrukus jau ir sutemo, visgi buvo jau apie 19 h vakaro, pakilo mėnulis, o aš sau baseine plūduriuoju ir man gerai. Dieve, koks relax‘as buvo… Po to gerai atmirkęs grįžau į kambarį, išsidrėbiau ant akmeninės lovos ir man taip gera buvo, tokią palaimą jaučiau, kad jau niekur daugiau nenorėjau eiti. A ko, galvoju, ten eiti į tą centrą. Valgyt – nevalgysiu, pirkti – nepirksiu, nes vakar apsipirkau, be tikslo eiti zylioti nenorėjau. Tai likau sau gulėti į mobilų įlindęs ir Facebooke nuotykius bei įspūdžius pasakodamas publikai. O tada savo šio sprendimo pasigailėjau. Staiga prasidėjo… karas!!! bijau.gifKad pradėjo kažkas pokšėti, sproginėti, bet tokiu žiauru garsu, kad WOW. Visi viešbutyje buvę žmonės išlėkė į koridorių žiūrėti kas darosi, nes garsas buvo taip, tarsi fronte būtum. Pasirodo, kad būtent šįvakar prasidėjo ta viena didžiausių švenčių Kambodžoje – Vandens šventė arba „Water Festival“. Kadangi fejerverkai šaudė taip, kad net sienos drebėjo, ėmiau gailėtis, kad likau viešbutyje, o ne ėjau į miestą. Būčiau fejerverkais pasigrožėjęs. O dabar gi nebėgsi. Tada nežinojau, kad reikėjo bėgti. Nes fejerverkai pašaudę apstojo, buvo gal 20 min ramybė, o po to prasidėjo antra jų banga. Dar didesnė ir triukšmingesnė. O aš nieko nemačiau. Šūds… yu.gif
Taip ir baigėsi viena geriausių dienų mano kelionių metu. Tiek įspūdžių, tiek emocijų ir tokio susižavėjimo seniai buvau patyręs. Pasikartosiu – Angkor Wat‘ui prilygti gali tik Brazilija ir mano emocijos pirmą kartą išėjus į Rio de Žaneiro gatves bei vaikščiojant Copacabana paplūdimiu, kai aš svaigau ten kiekviename žingsnyje. Na, ir garsieji bei gražiausi pasaulyje Iguazzu kriokliai Argentinos ir Brazilijos pasienyje. Greta šių 2 Pietų Amerikoje esančių stebuklų prirašau ir vieną Azijos stebuklą – Angkor Wat‘ą! wub.gif Nes jis to tikrių tikriausiai vertas. Ir dar kartą nulenkiu galvą prieš jį bei labai tikiuosi dar kada nors gyvenime jį pamatyti.

Advertisements

21 responses to “Thailand 2014 November – VI dalis [Nuostabusis Angkor Wat’as]

  1. Nu tai kad ne visus istinka wc bedos. Jos istinka nebent tuos, kurie is pirmu dienu tarakonus griebia. Mes rinkomes kuo panasesni maista i kasdien valgoma ir jokiu bedu nebuvo :p

    Like

    • Astuk, tai vadinasi, kad Jūsų organizmai puikiausiai prisitaike prie Azijos bakterijų. Nes jei atvirai, tai Jūs pirmieji, kurie buvo Azijoje ir nesusidūrė su mano apibūdintom problemom 🙂 Aš su jom taipogi Bankoke nebuvau susidūręs, kai valgiau tik lietuvišką maistą. Bet, va, Kambodžoje pusryčiai buvo nemokami ir… 😀

      Like

      • Aš tuomet būsiu antroji, nes irgi visai jokių problemų nebuvo man. O valgiau tai maistą ir gatvėj ir labai įvairų. 🙂

        Like

  2. skaiciau ,skaiciau, bet taip ir neradau paaiskinimo apie ta BENDRAKELEIVE , uria minejai pirmose dalyse

    Like

  3. tai kaip supratau susuko tave tose šventyklose? ar neišprotėjai laukti eilėj prie tūliko? nieko neparašei apie tai 😀

    Like

      • Nia 🙂 Į krūmus lėkiau Brazilijoje, ten buvo vienas ekstremalesnių mano gyvenimo momentų. Bet šnekant apie Kambodžą, tai labai smarkiai nesusuko, spėjau iki viešbučio grįžt 😀

        Like

  4. Čia tos Coca Colos reklamos iš tiesų pilna ant kiekvieno kampo, ar čia tu jau specialiai fotkindavai kadrus su savo mylimiausiu gėrimu? 🙂
    Gal ir gera tavo taktika eit pakampiais – nuotraukose nesimato visokių žioplių 😀
    Prajuokinai iki ašarų su tuo įsiutusiu tuk tukininku 😀 😀 😀 😀
    O vaizdai tai nuostabūs!!! 🙂

    Like

    • Specialiai nefotkinau tikrai 🙂 Gal netyčia taip gavosi 😀 Angkor Wat’as tikrai nerealus 🙂 Statau drąsiai į vieną eilę su Iguazzu kriokliais 🙂 Beje, Japonijoj kokias šventyklas ruošiesi lankyti?

      Like

  5. Tokijuje Sensoji Temple, Kyoto Fushimi Inari Shrine (šita turbūt bus pati įspūdingiausia!!!!) Apskritai Kyote pilna šventyklų ir senoviškų pastatų, nes tai senoji Japonijos sostinė ir vienintelis nesubombarduotas miestas. Dar gal ir nieko būtų aplanyti Kinkaku Ji Temple. Pačiame tolimiausiame kelionės taške (dar šiek tiek už Hirošimos) būtinai aplankysiu Itsukushima Shrine. Naroje aplankysiu Todaiji temple su tipo didžiausia bronzine budulio statula 😀 Daug tų šventyklų, bet ne tik jos vertos dėmesio, įspūdingos ir pilys pvz Himeji castle 🙂 O kur dar visokie bokštai su panoramomis 🙂

    Like

    • Kiek pinigų kainuos lankymas visų šių šventyklų? Kyoto Fushimi Inari Shrine šventyklos nuotrauka yra naujausiame GEO Lietuva numeryje, beje 🙂 Visai nieko vaizdelis 🙂 Beje, tam straipsnyje apie Japoniją rašoma apie katastrofiškai senėjančią Japonijos tautą, kur pensininkai sudaro jau virš ketvirtadalio gyventojų, o jaunimas įnikęs į darbus ir plinta “žaliavalgių” judėjimas, kurie niekina lytinius santykius. Apskritai, ketvirtadalis jaunų žmonių iki 30 metų NĖRA TURĖJĘ lytinių santykių Japonijoje, nes tai jiems neįdomu. Tėvai, tavo misija Japonijoje, tikiuosi, švietėjiška? 😀 Būsi sekso guru? 😀

      Like

  6. Kitaip sakant misija atvest japonus į doros kelią? 😀 Nu nežinau kaip čia su jais bus, užsispyrę gal bus labai, o dar kiek žinau ir su anglų kalba jiems prasti popieriai 😀 Bus sunku 😀 Pirkausi aš tą žurnalą vien dėl tos temos, bet kad ten rašo ne apie tai ką galima pamatyt Japonijoj o apie japoniškos šeimos reikalus. Na bent jau nuotraukos gražios 🙂 O 30 puslapyje yra ta mano minėtoji Itsukushima Shrine su savo plaukiojančiais vartais.

    Like

    • GEO Lietuva tuo, va, pasižymi, kad beveik niekada nerašo apie pačią šalį ir ką joje pamatyti. O pasirenka kokią kvailą temą ir ją eskaluoja, vietoj to, kad apie pačią šalį ką nors parašytų ar patarimų duotų… Tas biškį nervina. Nepratęsiu prenumeratos daugiau 😀

      Like

  7. Komentaras apie maistą 🙂 Thai buvome kulinarinėje kelionėje, nes pritrūkom kitos egzotikos. Dar nei vienoje šalyje nuėjau su mintimi miegoti, kaip bus faina rytoj vėl skaniai valgyti 🙂 valgėm nuo turgaus, gatvės iki restoraų ir neturėjau bėdų dėl viduriavimo. Beje neskaniausias ir europietiškiausias maistas buvo viešbučio pusryčiai.. Bankoke pirmas maistas buvo stoties valgykla ir kepti vabalai už kampo, dantis plovimu naktinio traukinio “vonioj” 😉 daugiausia mūsų kompanija viduriavo (beveik ištisai) Filipinuose, o mane išbėrė nuo galvos iki kojų nuo vietinio vandens. Taigi, sekmės 🙂

    Like

    • Vėl kardinaliai skirtinga nuomonė nuo tų atsiliepimų, kuriuos aš girdėjau iš Tailande buvusių žmonių 🙂 Viduriuoja ten dauguma pirmom dienom, kol organizmas prisitaiko prie vietinių bacilų. Sveikinu nepapuolus tarp tos absoliučios daugumos! 🙂 O dėl vandens, tai aš jo negeriu. Kam gert vandenį, jei yra Coca-Cola? 🙂

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s