Thailand 2014 November – VII dalis [Ankoro šventyklos]

2014 m. Lapkričio 5-oji, trečiadienis
Naujas rytas Kambodžoje!!! Nauji įspūdžiai, naujos nematytos vietos, aš buvau labai pakiliai nusiteikęs. Pusryčiams net ryžausi suvalgyti jau kitokio maisto, nei vakar ragautos Kambodžietiškos sasyskos – pasiėmiau ryžių su kiaušiniu išbandyti. Tai prie jų atnešė dar kažkokių skystų (ne tirštų kaip kečupas, bet skystų kaip vanduo) padažų, kuriuos paėmiau ir supyliau ant tų ryžių. Tai dieve, valgiau ir verkiau vėl. doh.gif Taip aštru buvo, kad ne tas žodis. Bet visumoj man patiko. Desertui užkapojau vėl įvairių šviežių vaisių ir 8:30 išėjau pro viešbučio duris. Puikiai pažįstamas tuk-tuk‘ininkas iškart prilėkė ir pakvietė sėstis į jau pažįstama motorizuotą „karietą“. Mane visą naktį kankino negera nuojauta – ar gerai, ar blogai čia padariau suteikdamas jam antrąjį šansą? dry.gif Iš vienos pusės buvo pliusas tas, kad jį jau kažkiek pažinojau, jau žinojau ko galima lauktis ir tikėtis. Jis, savo ruožtu, pažino kažkiek mane ir mano keliavimo būdą. Šiaip turiu pripažinti užbėgdamas už akių, kad šiandien jis jau nebesiūlė nei valgyti, nei vakarinių programų, nereiškė ir pretenzijų dėl per ilgo užsibuvimo. Bet iš kitos pusės – jis žiauriai mane išdūrė. Bet apie viską iš eilės. Išeinam, tuk-tuk’as jau laukė, susiderinau dar kartą dienos planą su juo, kad važiuosim didžiuoju Angkor Wat’o ratu pirmiausiai užsukdami prie jau vakar aplankytos Ta Prohm šventyklos, kurios nespėjau pilnai apžiūrėti, o plius ir foto aparatas buvo nusėdęs. Iškart pasakiau, kad grįždamas užsukti dar kartą norėsiu prie Angkor Wat’o. Tai kas, kad vakar buvau, bet tokį grožį norėjau pamatyti dar kartą. Jis dėl nieko neprieštaravo (keista!). Na, o po visko sutarėm, kad jei spėsim, jis nuveš dar iki Siem Reap miestelio kaiminystėje esančio Floating Village arba plaukiojančio kaimo kartu aplankant mišką, augantį vandenyje ir vadinamu ‘Floating forest’. Dienos planas atrodė labai super, bet kas iš to gavosi, sužinosit vėliau. Už Didįjį turą jau buvo prašoma daugiau pinigų, iš pat pradžių tuktuk’o vairuotojas užsiprašė net 25 USD (primenu, kad vakarykštis mažasis turas tekainavo 15 USD), bet aš jau viešbutyje kadangi buvau pasižiūrėjęs jų siūlomo turo kainas, tai iškart jam pasakiau, kad gali važiuoti iš kur atvažiavęs, nes viešbutis analogišku turu apveža už 20 USD. Vietinis, aišku, kainą pradėjo leisti ir sakyti, kad jis gali pavėžinti už 22 USD. Aš jo prašiau paaiškinti, kodėl turiu su juo važiuoti už 22 USD, jei viešbučio tuk-tuk’u pasinaudojęs galiu apvažiuoti už 20 USD? Jam į šį ganėtinai logišką klausimą buvo sudėtinga atsakyt, tai galiausiai kainą nuleido iki 20 USD. Tiesa, sutarėm, kad jei važiuosim iki plaukiojančio kaimo, tai tada viskas kainuos 26 USD, nes iki to kaimo važiuoti nuo Siem Reap reikia apie 25 km. Sutikau. Ir išvažiavom į dar vieną nepamirštamą kelionę cool.gif

Šiandien važiavom jau visai kitu keliu, nei kad vakar, matomai Didysis Ankoro ratas prasideda visai nuo kitos vietos, nei mažasis, nors pagal žemėlapį viskas pradžioje turėtų būti identiškai. Bet aš nesiskundžau, buvo įdomu pamatyti dar nematytas vietas, pravažiavom net kažkokį vietinį turgų, kuris buvo pilnas žmonių. Labiausiai jame patiko į kelio dulkes padėti visokie vaisiai, o vietiniai perka ir dėl to galvos nekvaršina group.gif Į kelionę buvau iš viešbučio pasiėmęs paskutinę Battery skardinę, tai ją bevažiuodamas į priekį ir išmaukiau, nes po sočių pusryčių linguojant tuk-tuk’e labai miegas ėmė, tiesiog neįmanoma buvo atsimerkus sėdėt. Blogiausia, kad net po Battery skardinės žvalumas neaplankė. Bet viskas išsisprendė pasiekus Ta Prohm šventyklą, kurioje miegai ekstra išsisklaidė, nes reikėjo išlipus dirbti – daryti DAAAUG foto, kurių vakar nesugebėjau padaryti photo.gif Štai kelios jų:

Tos medžių šaknys, apraizgiusios visą šventyklą atrodė tikrai stulbinamai. Jau vakar žavėjausi jomis, bet ir šiandien jos stebino vėl iš naujo. O ir pati šventykla buvo tikrai didelė – pilna visokių užkaborių, kur galima nueit, pralįsti ir paklaidžioti be minios turistų už nugaros. Toks dieviškas jausmas buvo apėmęs ramiai klaidžiojant po griuvėsius, visur čiulbant paukštukams ir esant gaiviam rytiniam orui. Dar netikėtai beeidamas aptikau vietinį vienuolį sėdinti kažkokiam kampe prieš Budos atvaizdą ir deginantį smilkalus. Jis pasiūlė ir man smilkalą uždegti, apsivalyti nuo piktų minčių angel_not.gif Bet aš kažkaip nesusigundžiau. Video apie tai čia:

Tiesa, vienas toks klaidžiojantis turistas mane gerokai nugąsdino, kai kepurnėjausi pro šventyklos nuolaužas ir už kampo vos ne galvom susidūrėm su kitu tokiu vienatvės ieškotoju. Pasisveikinom, jis dar nufotkino mane ir toliau patraukėm savosios egzotikos ieškoti. Šiaip turiu pripažinti, kad išsimiegojus ir pailsėjus nuo įspūdžių, šiandien Tomb Rider šventykla (taip ji vadinama vietiniu, kad turistai lengviau suprastų) visai kitomis spalvomis man pasirodė ir dar labiau patiko, nei vakar, kai jau viskas darėsi į vakarą vienodai.

Su ta Kambodžos vėliavos nuotrauka rankose, tai buvo įdomi situacija – atėjo didelė kiniečių turistų grupė su gidu, kuris rankose ją laikė, tai aš mygom surezgiau planą-chuliganą: gidui į rankas įgrūdau fotiką, kad mane nufotkintų, o pats iš jo pasiskolinau vėliavėlę, kad jam patogiau būtų fotografuoti thumb_yello.gif

Įdienojus Ta Prohm šventyklą okupuoja siauraakiai

Įdienojus Ta Prohm šventyklą okupuoja siauraakiai

Šiaip turiu pastebėti tokį liūdną dalyką, kad dienos metu po šią šventyklą, turbūt, sudėtinga būtų pavaikščioti dėl begalės turistų. Anksti rytais arba prieš pat uždarymą, kaip kad buvo vakar, dar galima ramiai pavaikščioti ir nesistumdyti eilėse. Bet apie 10 h ryto suvažiuoja siauraakių gaujos ir apie ramybę galima pamiršti. smoke.gifTada vaizdai būna tokie, kokie yra nuotraukoje kairėje (nuotrauka ne mano, pasiskolinta iš kito puslapio, bet ji puikiai simbolizuoja vaizdus Ta Prohm šventykloje dienos metu).
Galiausiai pasisotinęs Ta Prohm šventyklos vaizdais grįžau pas vietinį tuk-tuk‘ą važiuoti toliau. Atvirai šnekant, tik dabar, rašydamas dienoraštį, pastebėjau, kad jis specialiai neužvežė net į dvi šventyklas, kurios priklauso Didžiajam Ankoro rato lankymui – Banteay Kdei ir šalia vandens esančią Sras Srang, nes iškart sekantis sustojimas po Ta Prohm šventyklos buvo Pre Rup šventykla su trim bokštais. Ot parazitas… lens.gif

Vietinio vežimas, traukiamas nenusakomos kilmės gyvūno

Vietinio vežimas, traukiamas nenusakomos kilmės gyvūno

Keista, kad tik dabar tai pastebėjau. Ir iškart galiu paaiškint jo tokio elgesio motyvus – gi mes sutarėm, kad jei liks laiko, jis už 6 papildomus USD nuveš iki plaukiojančio miško ir kaimo. Todėl jis ir forsavo visa lankymo grafiką. Dar vienas „pliusas“ vietiniam tuk-tuk‘ininkui. gun_rifle.gifGaila, kad nepastebėjau to laiku…
Pre Rup šventykla nėra labai didelė, bet ji aukšta, viršutinė trečioji platforma siekia net 35 metrų aukštį, nuo kurios atsiveria vėl gražūs Kambodžos džiunglių vaizdai. Lipdamas į tą 35 metrų aukštį prakaitavau kaip pirtyje ir vis stebėjau vaizdą priekyje – ten šmėžavo raudonas vienos bobikės užpakalis, kuri taip sunkiai lipo į šios šventyklos viršų, nu taip sunkiai, kad rodės, jog bet kada pradės riedėti atgal sukeldama griūtį. Turėjau būti pasiruošęs bet kokioms sąlygoms, tarp jų ir greitajam atsitraukimui gelbėjant savo gyvybę surrender.gif O ta bobikė kuo arčiau viršui, tuo kabarojosi vis lėčiau, galiausiai pradėjo lipti keturiom lotuliukas.gif Vaizdas – nemirtingas hihihi.gif

Šventyklos viršūnė buvo pasiekta sėkmingai. Bobikė raudonomis kelnėmis viršuje nuvirto ant šono garsiai šnopuodama, o aš tuo metu grožėjausi vaizdais. Kiekvienas šventyklos kampas dekoruotas akmeniniais liūtais, saugojančiais šventyklą nuo nedraugiškų įsibrovėlių. Gaila, kad liūtai naminiai, turbūt, buvo, nes prastai jie saugojo tiek pačią šventyklą (gerokai apgriuvus), tiek ir patys save (kažkodėl retas akmeninis liūtas Kambodžoje yra su uodega – paprastai ji išlupta su visomis „mėsomis“ būna irnesakyk.gif). Netikri, kažkokie liūtai Kambodžoje gyvena. O čia vaizdai nuo šventyklos viršaus:

Tikrai gražu, bet jau reikėjo judėti toliau. Sekanti pagal planą šventykla buvo East Mebon arba turistinis jos pavadinimas – Elephant temple. Jos pagrindinis akcentas – akmeniniai 2 metro aukščio drambliai šonuose. Archeologai teigia, kad ši šventykla buvo pastatyta Ankoro karalystės vandens rezervuare. Dabar čia vandens nerasi nė lašo, tik džiungles aplinkui. wink.gif Šventykla taipogi apgriuvusi, bet kai kurie drambliai visai neblogai išsilaikę. Šventykla kvadratinė, simetriška, kaip ir beveik viskas simetriška Ankore, su 4-iomis prieplaukomis iš kiekvienos pusės. Anksčiau prie jų švartuodavosi valtys. Dabar kai kurios prieplaukos yra saugomos akmeninių liūtų, kurie žvelgia į tankias džiungles (paskutinė nuotrauka):

Grįžus į tuk-tuk’ą laukė palyginus netrumpas važiavimas iki sekančios Didžiojo Rato šventyklos – Ta Som. Važiuojant vairuotojas staiga baisiausiai pasibaidė, net tuk-tuk’ą sumėtė. Paklausiau, kas čia jam darosi. Pasakė, kad vos nepervažiavo didelės gyvatės, šliaužiusios per kelią. blink.gif Galiu prisiekt, kad nieko nemačiau rolleyes.gif Jau norėjau prašyti apsisukti ir grįžti, bet pagalvojau, kad, turbūt, jos jau nerasim grįžę, visgi kažkiek nuvažiuota jau, tad kelionę tęsėm toliau. Ta Som – maža šventyklėlė, kuri taipogi apaugusi medžiais, bet ne tokiais įspūdingais, kaip Ta Prohm, bet nepaisant to, ir šią šventyklą baigia pasiglemžti gamta maldyklinių fikusų pagalba. Fikusas – tai lapus metantis arba pusiau visžalis medis, užaugantis iki 30 m aukščio, o jo kamieno skersmuo gali siekti iki 3 m. Vaisius – smulki (1-1,5 cm skersmens) figa. Pati šventykla labiau įsiminė ne fikusais, bet apgailėtinu vietinių elgesiu įdarbinant vaikus ir siūlant visiems iš eilės visokius mažmožius. Tikrai net pasišlykštėjau matydamas 3-4 metų vaikus, neseniai pradėjusius vaikščioti, ir siūlančius pirkti iš jų magnetukus, atvirukus ir kitokius mažmožius. unsure.gif Matosi, kad jie net nesupranta, ką sako. Bile prieina prie turistų ir kaip robotai kartoja: “3 magnets – one dollar”. Vėliau sekioja paskui ir kartoja kaip sugedusi plokštelė tą patį per tą patį. O motinos (?) stovi nuošalyje ir stebi veiksmą. Aplinkui laksto vištos, įrengtos prekyvietės visokiais būgnais, aptrauktais gyvatės oda, barškaliukais, dažytomis drobėmis Ankoro vaizdais ir pan. Šventykla-turgus, taip pavadinčiau šį objektą.

Todėl ilgai jame neužsibuvau. Apsidairiau, pagainiojau vištas ir traukiau toliau. clap_1.gifVisai netoli Ta Som šventyklėlės buvo rimtas objektas, man, sakyčiau, vos ne įdomiausias iš tų naujų, vakar nematytų šventyklų – Neak Pean arba turistiniu pavadinimu – Water Temple. Jau pats pavadinimas sako, kad ši šventykla yra vandenyje. Pati šventykla – visiškai neišvaizdi ir netgi pasakyčiau – dėmesio neverta. Bet aplinka kokia… Wow ohmy.gif Esmė tokia, kad šią Jayatataka baray dirbtinio ežero saloje stovinčią šventyklą supa ne tik vanduo, bet ir mirštantis miškas aplinkui. Nudžiūvę balti medžių stagarai ir krūmai kyšodami iš vandens sukuria nepakartojamą atmosferą. Nieko panašaus dar matęs nebuvau. O norint pasiekti Neak Pean šventyklą, iki salos eina siauras lieptelis nuo sausumos, kuris neretai liūčių sezono metu būna netgi apsemtas. Tokių dirbtinių ežerų paskirtis – vis dar diskusijų objektas. Vieni sako, kad taip karalius Jayavarman VII-asis stengėsi užtikrinti žemės ūkio plėtojimą imperijos apylinkėse sukurdamas šį dirbtinį gėlo vandens rezervuarą. Kiti sako, kad tokio ežero paskirtis buvo daugiau dvasinė/mitologinė, nes vandens imperija galėjo gauti iš kur kas didesnio vandens telkinio netoliese – Tonle Sap ežero. O šio dirbtinio ežero paskirtis buvo piligrimų gydymas ežero centre esančioje Neak Pean šventykloje. Kuri versija Jums labiau priimtinesnė – spręskite patys g.gifDirbtinės salos ežero centre stovinčios Neak Pean šventyklos pagrindinis akcentas buvo fontanas, teikiantys atgaivą ligoniams ir juos prižiūrintiems vienuoliams. Tiesa, kaip jau minėjau, pati šventykla man įspūdžio absoliučiai jokio nepadarė, bet, va, Jayatataka ežero vaizdai su mirusiu mišku buvo kažkas nerealaus:

O čia, palyginimui, Neak Pean pačios šventyklos vaizdai, esančios pačiame ežero viduryje. Kur gražiau? wub.gif

Tuo liepteliu einant jis visaip siūbuoja, linguoja, net baisu užsižiūrėjus nužengti tiesiai į vandenį, nes platus jis tikrai nėra. Bet smagu smartass.gif Ties sausuma vietiniai įsirengę palapinę ir groja savo muzikos intrumentais. Kaip žinia, garsas vandens paviršiumi neblogai sklinda, tai ta silpna muzika išvis sukuria pasakišką iliuziją.

Grįžus į tuk-tuk’ą vairuotojas permetė greitai į kitą ežero pusę, šalia Preah Khan šventyklos. Pasakęs, kad lauks kitoje šventyklos pusėje, nurūko palikęs mane prie ežero, nuo kurio buvo galima pasigėrėti mirštančiu ežero mišku iš kitos pusės.

Baugiai atrodo tie pilki, belapiai medžiai ežere

Baugiai atrodo tie pilki, belapiai medžiai ežere

Taip užsimaniau paplaukiot po šį ežerą tarp tų stagarų. Manau, vietinių paprašius, jie greit tokią pramogą suorganizuotų egypt.gif Tuo tarpu iš vietinio nusipirkau vėl citrininio šalto Sprite už 1 USD ir patraukiau link Preah Khan šventyklos. Čia ir prasidėjo mano ilgai trukusi pažintis su vietine suvenyrų pardavėja. Prisikabino ji prie manęs šventyklos dar net nepriėjus ir lydėjo mane beveik iki pabaigos vis siūlydama įsigyti magnetukų ar atvirukų pas ją.

Neįsivaizduojamas vietinių vaikų įkyrumas, siekiant uždirbti 1 JAV dolerį

Neįsivaizduojamas vietinių vaikų įkyrumas, siekiant uždirbti 1 JAV dolerį

Bet ši pardavėja buvo įkyri ir nepasidavė išgirdus žodį: “Ne”. Matėsi, kad ši mergaitė buvo principinga, nepasiduodanti, plius tikrai gerai šnekėjo angliškai. Ne taip, kaip kiti įkyruoliai, temokantys pasakyti “Three magnets – one dollar”. Nors ji mane bandė įtikinti, kad jai 14 metų, bet aš tuo netikėjau. Po to ji savo metus “nuleido” iki 12 metų, bet aš ir vėl nepatikėjau. Bet užtat labai smagiai pasikalbėjom. Jos argumentai dėl magnetų pirkimo mane tikrai linksmino: “If you won’t buy from me anything, I will cry!!!” nail.gif Man pasakius, kad aš esu neturtingas turistas ir kad aš neturiu pinigų, tai ji atsakė gana logiškai: “If you won’t have any money, you won’t be here” notworthy.gif (vertimas – “Jei neturėtum pinigų, tavęs čia nebūtų”). Mąstanti mergaitė pasitaikė ir dar bandė mane prispausti prie sienos tikrai logiškais atsakymais. Tai man patiko dirol.gif Kas įdomiausia, tai aš ėjau, fotkinau ir su ja kalbėjau, tiksliau – atsikalbinėjau. Aš jai bandžiau paaiškinti, kad NEREIKIA man tų magnetų, nusipirkęs jų jau turiu ir pan., bet ji nepasidavė.

Įkyrioji ir nepasiduodanti Angkoro pardavėja :)

Įkyrioji ir nepasiduodanti Angkoro pardavėja 🙂

Sakė, kad galiu nupirkti po magnetą savo žmonai, savo vaikams ir draugams. Aš sakiau, kad neturiu nei vaikų, nei žmonos, nei draugų pioneer.gif Tai ji sakė, kad aš esu didelis melagis ir ji nemėgsta melagių. Aš jai tada sakydavau, kad ji pirma pradėjo man meluoti sakydama, kad jai 14 metų biggrin.gif Na, ir visa karuselė prasidėdavo iš naujo. Buvo labai linksma ax.gif Aš bandžiau ją vėliau užsiundyti ant kitų turistų į juos rodydamas ir sakydamas, kad: “Va, nueik jiems pasiūlyti savo magnetus, jie tikrai nupirks, nes jie tikrai turtingi, aš matau” laugh.gif Tai ji neatstojo nuo manęs, sakė, kad aš privalau nupirkti ir pan. Po to prasidėjo nauji argumentai, kaip pvz: “Aš su tavim jau kalbu 15 minučių, o tu nieko nenupirkai. Jei nieko ir nepirksi, turėsi man duoti pinigų už tai, kad tau kompaniją palaikau” lotuliukas.gif Cirkas be pinigų thumbup.gif Galiausiai, jai gal taipogi atsibodo tą patį apie tą patį kalbėtis, tai liepė (ne paprašė!) jai duoti vietinių pinigų, 1000 ar 2000 rielių už sugaištą laiką (kažkur 0,25-0,50 USD). Bet aš, pirmiausiai, tokių pinigų neturėjau, o antra, tai aš jos neprašiau sekioti paskui mane. Ji tai darė savo noru, rodydama principus, nors jai pasakyta buvo 20 kartų, kad aš tikrai nieko nepirksiu, bet ji bandė paveikti mane savo atkaklumu. Nežinojo, kad sutiko kur kas atkaklesnį ir principingesnį. triniti.gifAnt galo ji sustojo ir pradėjo vaidinti verkiančią, net akis trynė kumštukais. Bet aš nepasidaviau ir į jos vaidinimus nekreipiau jokio dėmesio. Tai po kokių 15-20 min palydos pagaliau buvau paliktas ramybėje. Dar nebuvau sulaukęs tokio aršaus prekeivio savo gyvenime. Niekada liezuvis.gif Tikiu, kad kai kam gali kilti klausimas, kodėl aš cackinausi. Reikėjo duoti tą dolerį ir ramiai sau toliau vaikščioti. Na, mano atsakymas būtų toks, kad aš nenorėjau ir taškas. Kiek pamenu, tai kambodžietiškų rielių aš neturėjau, o paskutinį dolerį buvau išleidęs ant šalto Sprite. Turėjau mažiausią gal 5 USD kupiūrą, bet tiek magnetų juk nepirksiu. Aišku, ji gal būtų davus grąžos (o gal ir ne), bet nei aš norėjau tuos magnetus pirkti, nei jie man reikalingi buvo. Dar, kad nors gražūs magnetukai būtų. Pas tokius vaikus tie magnetai jau apdaužyti, nutrinti būna nuo pastovaus trynimo rankose ir siūlymo turistams. Gėda būtų tokį kam nors padovanot. Žodžiu, buvo, va, tokia istorija bigsmile.gif Jos minusas tik tas, kad per tas derybas beveik nemačiau Preah Khan šventyklos. Teko kiek paėjėti atgal, kad vėl būtų galima ją apžiūrėti ok.gif

Ši šventykla, kaip ir Ankor Tomas, buvo apsupta iškastu kanalu, o į ją vedantys tiltai buvo taipogi dekoruoti gyvatę tempiančiomis asuromis bei dievais. Įdomus pastebėjimas, kad tiek vienų, tiek kitų akmeninių būtybių galvos buvo visiškai nukapotos. Kažkokie vandalai prasisuko…

Na, o po to išėjus į kelia prilėkė tuk-tuk’ininkas ir džiaugsmingai pareiškė, kad VISKAS. Didysis Angkoro ratas apvažiuotas! Buvo nepilnai 14 h dienos. Parazitas, nusuko 2 šventyklas ir dabar džiaugiasi, kad viskas baigta. bash.gif Aš pasakiau, kad kaip ir tarėmės, noriu dar kartą nulėkti iki Angkor Vato. Vertas jis to sugrįžimo. Kambodžietis sutiko kuo maloniausiai (jau tai turėjo būti ženklas, kad kažkas negerai!!!), tik pasitikslino, kiek jame laiko būsiu. Aš sakiau, kad valandą-pusantros. Jis tik pakinkavo galvą kaip koks klapčiukas ir sako, kad labai gerai viskas. Po to turėsim laiko nuvažiuoti iki plaukiojančio kaimo už papildomus 6 USD. Na, spėsim tai spėsim. Bet geriau būtumėm nespėję.

Nufotografavau pravažiuodamas dar kartą nuostabiąją Bayon'o šventyklą

Nufotografavau pravažiuodamas dar kartą nuostabiąją Bayon’o šventyklą

Ankor Vatas pasitiko šįkart jau žymiai šviesesnis. Kadangi buvo jau po vidurdienio, tai saulė palengva krypo vakarop apšviesdama bokštus ir jie nebuvo tokie juodi ir tamsūs, kaip kad vakar pirmoje dienos pusėje. Patarimas ateityje vykstantiems būtų aplankyti Angkorą antroje dienos pusėję, nes man jo tokios spalvos kur kas labiau patiko – jos jaukesnės ir šiltesnės. photo.gif Po to pamačiau nuo Angkor Vato traukiančių vaikų-vienuolių būrelį. Teko susistabdyt juos ir paprašyt nusifotkinti. Jie sutiko, tai visai neblogą nuotrauką pasidariau Angkor Wat’o fone:

Vėliau trumpam užėjau į Angkor Wat’o vidų, užėjau į vietinį turgelį nusipirkti kokoso atsigėrimui, kuris man, beje, nepatiko – salstelėjęs vanduo, visiškai neskanu. Na, ir po to patraukiau atgal link tuk-tuk’o. Visai gundė mintis neplanuotai pamatyti dar ir plaukiojantį mišką su kaimu. Grįždamas atgal vis atsisukinėjau į Angkor Wat’ą ir klausinėjau savęs mintyse, ar dar kada nors gyvenime jį pamatysiu. Labai tikiuosi, kad taip ir kad tai ne paskutinis mano apsilankymas čia. heart.gif

Labai tikiuosi, kad šį vaizdą dar kada nors pamatysiu...

Labai tikiuosi, kad šį vaizdą dar kada nors pamatysiu…

Padariau prieš išeidamas pro vartus dar šią, paskutinę, nuotrauką ir tada grįžau jau pas tuk-tuk’o vairuotoją. Na, ir prasidėjo aiškinimąsis dėl to kaimo. Vietinis man paaiškino, kad važiuot iki ten reikės 40 minučių, ten nuvažiavus bus galima pasiimti laivą ir paplaukioti po kaimą ir mišką. Puikiai pamenu savo klausimą dėl kainos, ta prasme, kiek kainuos laivas? Jo atsakymas buvo: “Nežinau, bet neturėtų daug kainuoti”. Na, kadangi Kambodžoje viskas pigu, tai aš sau galvos pernelyg nekvaršinau. Įlipau į tuk-tuk’ą ir pasakiau: “Okay, let’s go!” Ir tai buvo didžiausia mano klaida Kambodžoje…
Važiavom, važiavom, aš ten pradėjau miegot jau tuk-tuk’e, nes plius ir pavargęs buvau nuo tų šventyklų, o čia važiuoji, vėjukas pučia, geram linguoji į visas puses… Galiausiai privažiavom prie baisios, baisios prieplaukos. Buvo jau po 16 h. Prie tos prieplaukos švartavosi dideli, gremėzdiški ir supuvę laivai, vežantys po 4-5 žmones (ekonomiškumas nulinis). Va, tokie vaizdai mane pasitiko atvykus į prieplauką:

Na, ir ką… Einu prie laivo klaust kainos ir kada čia būtų galima išvažiuoti. O ten manęs laukė smūgis. Man kainą šovė tokią, kad vos nenukritau. swoon.gif Aš tikėjausi, nežinau, na 10 USD. Gerai, 15 USD, bet ne 40 USD už poros valandų pasiplaukiojimą su tokiom griuvenom. Tokią kainą išgirdęs aš pasibaisėjau ir apsisukęs nuėjau. Maniškis tuk-tuk’o vairuotojas tuo metu mane stebėjo. Prilėkė tada ir klausia: “Kas negerai?” Aš jam ir sakau, kad čia kaina nenormali, mokėt 40 USD už valandos pasiplaukiojimą yra absurdas. O jis tada man sako, kad gali suderinti mažesnę kainą. Tipo, atsivertė kažkokią knygelę ir ten parašyta buvo, kad kaina turėtų būti 30 USD!!! Bet tai reiškias jis kainą žinojo dar būdamas Angkor Vate! fool.gif Tik man nesakė, turbūt, nutuokdamas, kad manęs ji nesužavės. Blin, už 30 ar 40 USD Kambodžoj nežinau ką galima nuveikti. Bilietas 3 dienoms į Ankorą kainuoja 40 dolerių, o čia tiek mokėti už pasiplaukiojimą valtimi??? Visiškai neadekvati kaina aplinkai. Blin, mano viešbutyje naktis su pusryčiais ir baseinu kainuoja 22 dolerius/para, o čia už tokią nesąmonę prašomi tokie kosminiai pinigai. Juo labiau, kad dar bando apsukti prašydami oficialioje kasoje 10 USD daugiau, nei reali kaina. Tada aš supykau. censored2.gif Dėl daugelio priežasčių: kad man buvo meluota, nepasakyta kaina iš anksto, nors ją puikiai žinojo vietinis, aš už 30 USD tikrai būčiau nesutikęs plaukti ir čia net nebūčiau važiavęs, bet vietinis taip mane išdūręs išlošė 6 papildomus dolerius, o pikčiausia man buvo, kad taip kvailai išnaudojau paskutinį vakarą Siemreape, vietoj to, kad saulėlydį būčiau sutikęs Angkor Vate, prie to tvenkinio. Būčiau sau atsisėdęs, gėręs kokoso sultis ir stebėjęs žmones, aplinką ir į tamsą paneriantį Ankor Vatą. Ir toks vakaras man būtų super patikęs. O dabar aš trenkiausi 40 min į vieną pusę tam, kad pamatyt apgailėtinos išvaizdos prieplauką ir dabar turėsiu dar tas 40 min dardėti atgal iki viešbučio. Pasiutau ne tas žodis, kad vos tvardžiausi. box.gifMano fizionomija, turbūt, spinduliavo įsiūčiu, kad vietinis greitai manatkes susirinkęs nubėgo iki savo tuk-tuk’u pasakęs, kad lauks manęs jame. Aš dar pagalvojęs ir susitvardęs nuėjau iki vienintelių baltųjų žmonių toje prieplaukoje paklausti įspūdžių iš pasiplaukiojimo, nes mačiau, kad jie atėjo iš dar vieno priplaukusio laivo. Tai stovėjo tokia porelė panašaus amžiaus, aš juos užkalbinau ir paprašiau papasakoti, ką jie matė, kiek mokėjo ir kur buvo. Tai situacija tokia, kad jie mokėjo po 35 USD/žmogui, pasiplaukiojo porą valandų, matė tą plaukiojantį kaimą, bet, pasak, jų vaizdas buvo niekuo neypatingas, o pro plaukiojantį mišką tik praplaukė pro šalį į jį neužsukę (aš kažkaip įsivaizdavau, kad po jį su maža valtele dar galima paplaukioti bus, pasiirstyti tarp medžių, bet, pasirodo, ne). Viskas. Kaip pasakė tas baltasis vyras: “Nothing special”. Žodžiu totalus fiasko. mad.gif Man ne tiek gaila tų papildomų 6 USD buvo, kiek tų kvailai prarastų 2 valandų… Grįžau į tuk-tuk’ą ir vietiniui pasakiau trumpai ir aiškiai: “To the hotel”. Parvažiavom tyloje, aš jam paruošiau lygiai 25 USD, o ne 26 USD tikėdamasis, kad jis to dolerio iš manęs pareikalaus. Nes juk Kambodžoje už dolerį visi gerklę perkąsti gali. Taigi, padaviau tuos 25 USD ir galvoju – sakys jis man ką nors, ar ne. Nes jei būtų pasakęs, būtų buvus drama, aš jai jau buvau pasiruošęs. ph34r.gif Bet vietinis pasiėmė tuos 25 USD ir nieko daugiau nei sakęs, nei atsisveikinęs nuvažiavo. Spėju, jis matė ir suprato, kad man iki sprogimo trūksta visai nedaug. Tai nutarė nerizikuoti. O aš ką… Sutaupiau vieną dolerį ir spjaudydamasis grįžau į viešbutį vis kartodamas, kad NAFIK aš su juo važiavau antrą dieną iš eilės?!?! protest.gif Jau vakar matėsi, kad čia nieko gero nebus. Bet suteikiau antrą šansą, kuris baigėsi, va, taip…
Nusiprausęs ir persirengęs išėjau gazo nuleisti į miestą. Ten antrą dieną jau vyko Bon Om Touk šventės renginiai. Kadangi tai vandens šventė, tai visas veiksmas buvo susispietęs aplink upę. Upės pakrantėse buvo pilna žmonių, stovėjo net gaisrininkų mašina, kuri visus laistė su vandeniu. O vietiniai šventė pilnu tempu.

Naktinis ir švenčiantis Siem Reap'o miestelis

Naktinis ir švenčiantis Siem Reap’o miestelis

Gatvės pilnos žmonių, nėra ką lyginti, kokį Siem Reap’ą aš mačiau pirmąjį vakarą – žmonių buvo 5x daugiau, praeit neįmanoma, gatvės pilnos. Pastebėjau, taipogi, labai daug girtų vietinių. Eina, svyruoja, rėkauja visaip alc.gif Degtinę nesislėpdami pliumpina. Žodžiu, vakarėlis vyksta pilnu tempu. Deja, bet šiandien fejerverkų nebuvo verysad.gif Man kadangi linksma nebuvo, gert nenorėjau, tai nusprendžiau pabandyti dar kartą tą išgirtąjį ir pigų vietinį masažą. Tik šįkart, galvoju, reik išbandyt ne tik pėdų masažą, bet kompleksinį pėdų-pečių masažą. Kaina buvo tokia pati – 2,50 USD. Dariausi jau kitoje vietoje, bet čia mane vėl ištiko nesėkmė. Einant į tą saloną, reikėjo batus ar tapkes palikti ties įėjimu, gi ten visi basi vaikšto. Aš nusiaviau, patraukiau link fotelio atsisėsti ir kažkaip durnai koją pastačiau, ko pasekoje kojos pirštas užsikabino už fotelio odos ir nagas atsilenkė į kitą pusę. bijau.gif Visa laimė, jis nelūžo, bet to pasekoje aš jau šlubavau visą likusį vakarą, o pirštas tvinksėjo. Kaip nesiseka, tai nesiseka visais frontais. Pats masažas buvo skausmingas, kaip ir prieš 2 dienas. Tik šį kartą masažą darė mergyčka ir pėdas spaudaliojo ne su mediniu kuoliuku, kaip tas bachuriukas, o pana spaudinėjo su savo nykščių jį sulenkus. Bet tokias tvirtas rankas ji turėjo, kad su tuo sulenktu nykščių taip sukinėjo, kad skaudėjo ne ką mažiau, nei su tuo mediniu pagaliuku prieš kelias dienas. Aišku, suluošinto mano piršto ji nelietė, nes tik prie jo priartėdavo, tai aš iškart duodavau ženklą, kad būtų atsargesnė, nes dar to betrūko, kad jį pagriebus būtų pradėjus lankstyti į visas puses. Po to baigus su kojomis, priėjo prie pečių, bet ten taipogi jokio malonumo aš nepajutau. Tampo, suka tas rankas, su alkūnėmis pasirėmus jas stengiasi kuo giliau įvaryti į pečių raumenis. O aš įtempdavau raumenis ir jai niekaip nepavykdavo su savo tom alkūnėm ar rankom padaryti taip, kad man skaudėtų. Ji tą matė, juokėsi ir vis prašė atsipalaiduoti. mellow.gif Aš atsipalaiduodavau, bet tik pajusdavau, kad vėl stengiasi suteikti man skausmo, aš vėl raumenis įtempdavau, o ji iškart susinervinus pradėdavo aiškinti, kad aš turiu “Relax”. Žodžiu, bilekas buvo ir šis masažas. Kas per masažo prasmė – daryti taip, kad masažuojančiam skaudėtų? Nesąmonė kažkokia…
Beje, buvau skaitęs, kad vyrams būtent Kambodžoje daromas sėklidžių masažas 000164.gif Kaip skaičiau komentarus internete, tai niekuo nėra susiję su malonumu ar “laiminga pabaiga”. Tas sėklides maigo ir suka taip, kad vyrai klykte klykia. Bet po to, viskam pasibaigus, organizmas tarsi persikrauna ir jauti didelį palengvėjimą. Kurgi ne, po tokių egzekuciju pabėgęs bet kas jaustų palengvėjimą… lotuliukas.gif Aš tokių masažų nesidariau, bet jei kas bandėt, darėt ir turit ką papasakoti, visada galite pakomentuoti apačioje. Bus įdomu paskaityti įspūdžius, patarimus ir atsiliepimus lotuliukas.gif

Pub Street, centrinėje gatvėje, kur naktį virte verda gyvenimas

Pub Street, centrinėje gatvėje, kur naktį virte verda gyvenimas

Po masažo apsukau tradicinį ratą pro Siem Reapo centrą – pro Pub Street, kur žmonių buvo bilekiek, po to praėjau pro Night Market, kur labai gailiuosi, kad nenusipirkau vieno prikolno dalykėlio – būtent ten ir tik ten mačiau super fainą daiktą – krokodiliukų iškamšas.  Tas krokodiliukas gal 40-50 cm ilgio, bet padarytas taip, kad tarsi stovėtų ant užpakalinių kojų, uodega padaryta kaip atrama, tai jis stovi išsišiepęs ir juokingai rankutes sunėręs priekyje. Fainas vaizdas nerealiai. thumb_yello.gif Už tokį krakadylčiką prašė 25 USD. Aišku, kaip visada reikia derėtis, tai aš su tuo pardavėju derėjausi gal 10 min.

Keliauju link naktinio turgaus, Siem Reap'e, Kambodžoje

Keliauju link naktinio turgaus, Siem Reap’e, Kambodžoje

Galiausiai nusiderėjau iki 12 USD, daugiau nei per pusę. Bet aš prašiau 10 USD. Už tiek būčiau tikrai paėmęs, bet už 12 USD nenorėjau pirkt. Iki 10 USD pardavėjas nenuleido, aš dar pavaidinau, kad nepirksiu ir nuėjau. Galvojau kaip visada, pradės stabdyti ir siūlyti mano prašomą kainą. Bet šis nesiūlė sad.gif Nenori, nepirk. Aš dar taip nusiminiau truputuką, nes krokodylčikas superinis buvo. Šiek tiek baiminausi, kad galiu neprasivežt, nes buvau internete nesąmonių prisiskaitęs, kad negalima nieko išsivežti iš Kambodžos ar Tailando, jokių dirbinių iš gyvatės ar krokodilo odos, jokių kriauklių ir kitų egzotinių buvusių gyvų būtybių. Realybė tokia, kad gali vežti kiek nori, niekam neįdomu. Būčiau ramiausiai tą krakadylčiką parsivežęs, kaip parsivežiau visas gyvačių ir skorpionų užpiltines 000054.gif
Žodžiu, dar kiek pavaikščiojęs, nusprendžiau grįžti pas tą pardavėją jau nusipirkti krokodilą už 12 USD, bet jis jau buvo užsidaręs. schmoll.gif Beje, pas jį vienintelį visam naktiniame turguje mačiau tokius krokodiliukus. Daugiau niekur tokių nebuvo. Net panašaus nieko nebuvo. Tikėjausi, kad gal rytoj ryte prieš skrydį atgal į Tailandą spėsiu tą krokodiliuką nusipirkt, bet, deja, naktinis turgus dirba būtent, kad naktimis. Dienos metu jis išvis visas uždarytas buvo. Taip ir likau be krakadylčiko už 12 USD. Ech… fool.gif

La Niche D' angkor Boutique Hotel - baseinas nakties metu

La Niche D’ angkor Boutique Hotel – baseinas nakties metu

Prieš pat vidurnaktį jau patraukiau link viešbučio. Ėjau tamsiomis, retais tarpais apšviestomis SiemReapo gatvėmis link viešbučio, kai pastebėjau elektros stulpais žiurkes lakstančias, kas mane tikrai nustebino, nes į driežus sutinkamus kiekviename žingsnyje jau net dėmesio nebekreipiau. Viešbutis apie vidurnaktį buvo tylus, tylus. Baseino apšvietimas čia net nėra, taipogi nė viena kambarių šviesa nedegė, tik Arūnčikas vaidenosi vis dar 😀 Teko uodegą pabrukus ir man traukti miegot. Pažintis su Kambodža ėjo į pabaigą…

Advertisements

6 responses to “Thailand 2014 November – VII dalis [Ankoro šventyklos]

  1. žinai, sprendžian vien iš tavo fotkių, tai man ta šventykla su medžiais atrodė net geriau nei ta pagrindinė didžioji 🙂 bet gal taip atrodo, kai ten neesi ir nematai to viso masto 🙂 nepasisekė biški su tuo plaukiojančiu kaimu, ką padarysi..

    Like

    • Na, kaip ten rusai sako? Na vkus i cvet tovarisha net 😀 O šiaip tai viskas Ankore gražu, galima savaitėmis po jį klaidžioti ir vis atrasi kažką naujo ir unikalaus. Aš per tas 2 dienas, manyčiau, pamačiau daugiausiai 50% visų Ankoro grožybių. Pilnai tikiu, kad nuvažiavęs ten atrastum naujų ir man nematytų vietų 🙂 O dėl to plaukiojančio kaimo, tai žinai… Galima buvo mokėti tuos 35 USD ir plaukti, bet man tai pasirodė nelogiška kaina už plaukima baisia, surūdijusia gelda

      Like

  2. Su tuo medžiu ir man labiau patiko šventykla 🙂 O šiaip matyt po kurio laiko viskas 🙂

    Like

  3. Išdūrė tave niekšelis tuk tukininkas, o tai neturėjai kokio žemėlapiuko, kad įsivaizduot kaip maršrutas eina? (kažką tokio kaip anoje dalyje buvai idėjęs) Pasisekė jam kad dolerio nepaprašė, prisibijojo 😀

    O ką dar gero parsivežei iš Kambodžos, neskaitant to gyvačių užpilo ir magnetuku? 🙂

    Like

    • Ray Ban akinius už 3 USD 😀 Šiaip, va, gailiuosi, kad to krokodylčiko nepirkau turguje. Būtų puikus suvenyras iš Kambodžos. Hrrr… Pagailėjau 12 dolerių… O ką, tėvai, man iš Japonijos parveši? Samurajaus kardą? 😀

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s