Thailand 2014 November – VIII dalis [Grįžimas į Tailandą]

2014 m. Lapkričio 6-oji, ketvirtadienis
Štai ir išaušo paskutinis rytas Kambodžoje. Po pusryčių teko vėl užsiimti lagaminų pakavimu, daiktų susidėjimu ir rūpintis, kad lagaminas neviršytų 20 kg, nors turiu pastebėti dar kartą, kad AirAsia nelabai kreipė dėmesį į tai, kad lagaminas šįkart svėrė 22 kg, t.y. viršijo leistiną svorį virš 2 kg. Skrydis lėktuvu iš Siem Reap atgal į Tailandą, tiksliau į jo šiaurę, buvo pats brangiausias iš visų skrydžių – kainavo net 490 LTL (su +20 kg bagažu) arba 142 EUR. happy.gif Dar pirkdamas bilietus Lietuvoje turėjau pasirinkimą kur skristi iš Kambodžos – ar į Chiang Rai, ar į Chiang Mai. Ir ten, ir ten bilietų kaina buvo labai didelė. To priežastis – viena svarbiausių švenčių Šiauriniame Tailande – Loy Krathong šventė, kuri švenčiama būtent Tailando šiaurėje, o labiausiai – Čiang Majuje. Šventės motyvas – identiškas Kambodžoje vykstančios Water Festival arba Bon Om Touk šventei: lietingojo sezono pabaiga, kuomet oras tampa vis geresnis, drėgmės pradeda mažėti, o tai reiškia pasibaigųsį sunkiųjų darbų laikotarpį vietiniams gyventojams, kuomet po įtempto nuo aušros ligi sutemų trunkančių ryžių daigų sodinimo darbų jie pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Iki pjūties tereikia luktelėti vos kiek daugiau nei mėnesį.

Water Festival program, Siem Reap, Cambodia

Skaitau festivalio programą šalia upės 🙂

Tuo laiku ekonomiškai pelningos veiklos beveik nėra, tačiau leisti laisvalaikį festivaliuose ir kitokiose šventėse tailandiečiams yra pats tas. cool.gif Verta pastebėti, kad Tailando pietinė dalis šios šventės beveik nemini, o giliausias šaknis ji turi būtent šiaurėje. Loy Krathong šventės sostine laikomas Čiang Majus, nors šią švente pamini visa šiaurinė Tailando provincija. Ir pasisek tu man taip, vos 2 savaičių kelionės metu sudalyvauti net dviejų valstybių vienose žymiausių ir labiausiai švenčiamų švenčių ax.gif Bet viskas turi savo kainą ir viskas labai puikiai pasijautė perkant lėktuvo bilietus. Į Chiang Rai bilietai buvo gal 100 lt pigesni, nei į Chiang Mai, tad nusipirkau bilietus būtent ten. Juolab, kad kaip man atrodė pirkimo procesu, taip yra logiškiau – Chiang Rai yra garsioji Baltoji šventykla, kurią galima bus nuskridus ramiai apžiūrėti, pasivaikščioti po dar vieną Tailando miestą, o po to ramiausiai su autobusu pervažiuoti į Čiang Majų sutaupant minimum 3 h laiko (nereikės 3 h autobusu kratytis pirmyn ir po to 3 h kratytis atgal). Užbėgant įvykiams už akių, šis sprendimas turėjo savų pliusų, bet turėjo ir minusų. Pliusai – taip, Chiang Rai miestelį išžvalgiau daugiau nei pakankamai, pabuvau prie Baltosios šventyklos, atradau super fainą ir mane sužavėjusį Chaing Rai Clock Tower laikrodį, apie kurį prieš kelionę net girdėjęs nebuvau, nes visi Čiang Rajuje mini tik Baltąją šventyklą. mastau.gifMinusai – Chiang Rai buvo visiškas kaimas, kuriame nėra ką veikti, ypač vakare. Kai turėjau galimybę palyginti Loy Krathong šventės šventimą Chiang Rai ir vėliau Chiang Mai, tai skirtumas buvo kaip tarp žigulio ir BMW. O didžiausias minusas buvo nesugebėjimas pačiam nuvykti iki Golden Triangle arba “Auksinio trikampio” – vietos, kurioje susieina trijų valstybių sienos – Tailando, Mianmaro ir Laoso. Tai – antrasis pagal apimtis heroino gamybos regionas pasaulyje, būtų visai įdomu jame apsilankyti yahoo.gif Bet iš Čiang Rajaus iki šios vietos nuvykti pačiam nors ir įmanoma, bet tai, pirmiausiai, labai ilgai užtrunka, reikia važiuoti su persėdimais ir pan. O tokiai kelionei reikia turėti laiko, galima sakyti, tam reikia skirti gerą pusdienį, kurio aš neturėjau. O pasiimant turą iš Chiang Majaus, tave nuveža tiek prie Baltosios šventyklos, tiek prie Auksinio trikampio, tiek papildomai dar užveža prie karštųjų versmių. Tokio varianto minusas – tik kaina, kuri gali svyruoti nuo 1000 bahtų važiuojant su 20 žmonių grupe iki 4000 bahtų/žmogui važiuojant atskiru kondicionuojamu minivenu. Kaina, žinoma, didelė, bet pamatai tikrai daug per vieną pilną dieną. Viską suspėti pamatyti per vieną dieną Čiang Rajuje būnant savarankiškai – taipogi įmanoma, plius tai kainuotų tikrai pigiau, bet sudėtinga, ypač žinant tą faktą, kad turi po pietų spėti į autobusą, kuris važiuoja į Chiang Mai. Na, bet apie tai – tolimesnėje dalyje. Grįžtam prie Kambodžos thumb_yello.gif
Lėktuvas į Chiang Rai su persėdimu Bankoke išskristi turėjo 11:45 h ryto su vos valanda laiko persėdimui Bankoke, nes jau 13:50 kitas lėktuvas kilo iš Bankoko į Čiang Rajų. Antras skrydis buvo gerokai paankstintas, nes perkant antras skrydis buvo numatytas pusantros valandos vėliau, bet dėl Loy Krathong šventės buvo paankstintas. To priežastis – į dangų leidžiami dangaus žibintai. Jie pavojingi lėktuvui, tad jis išskrenda anksčiau, kad spėtų nusileisti dar prieš sutemstant. Mane tai net labai tenkino, nes sutrumpėjo persėdimo laikas Bankoko oro uoste, daugiau laiko lieka Chiang Rai miestui. Prieš išvykstant iš viešbučio nuėjau dar į naktinį Siem Reapo turgėlį tikėdamasis rasti pirkti tą krokodiliuko iškamšą. Deja, nesėkmingai, nes visas turgus buvo uždarytas, neveltui jis vadinamas “Night market”. Taip ir likau be krokodylčiko už 12 USD. Jei kas nors vyks į Kambodžą, tai iškart turėsiu prašymą, ką parvežti dovanų smartass.gif

Treniruotė prieš vakaro varžybas

Treniruotė prieš vakaro varžybas, kurių aš jau, deja, nepamatysiu

Apsukęs ratuką pro centrą grįžau į viešbutį. Reikėjo ruoštis kelionei į oro uostą. Kadangi lėktuvas kilo 11:45, tai nusprendžiau iš viešbučio išvažiuoti 10 h ryto. Iki viešbučio su tuk-tuk’u nepilnas pusvalandis, tai 1:15 h užsiregistruoti į skrydį ir priduoti bagažą daugiau nei pakankamai. Kiek nuvylė La Niche Dangkor Boutique viešbutis, kuris už nuvežimą iki oro uosto užsiprašė 5 JAV dolerių. Pradėjau aiškintis, kodėl reikia mokėti, jei jie reklamuoja pervežima/nuvežimą visur kaip nemokamą. Paaiškėjo, kad nemokamai arba atvežama, arba nuvežama, žodžiu – nemokama paslauga tik į 1 pusę. Kadangi mane atsivežė nemokamai, tai nuvežimas kainuos 5 USD. Teko susimokėti. huh.gif 10 ryto su lagaminais nuėjau į registratūrą, kur laukė tas pats tuk-tuk’ininkas, kuris atvežė į viešbutį prieš 3 dienas ir viskas… Pradėjom riedėti link oro uosto. Nėr ką lyginti su nuotaikom atvažiuojant ir nuotaikom išvažiuojant. Patiko man Kambodža. net labai. Ir negaliu atsidžiaugti, kad iš savo 16 dienų kelionės išskyriau Kambodžai tas 3 brangias (kelionės laiko prasme, ne pinigų) dienas. Nesigailiu ir visiems rekomenduoju būnant Tailande būtinai apsilankyti Kambodžoje ir nuostabiajame Angkor Wat’e. Tikrai verta, čia net nėra ką diskutuoti. Nuimkit po dieną iš Bankoko, Phuketo ar kitų Tailando vietų ir būtinai nuskriskite arba nuvažiuokite į Siem Reap’ą. Nuostabi vieta wub.gif Aš čia praleidau 3 naktis, jų Ankor Vatui pamatyti tikrai pakako. Bet kitoms, tolimesnėms apylinkėms – ne. O jų Kambodžoje įdomių tikrai yra. Kad ir mano nelaimingas Plaukiojantis miškas su plaukiojančiu turgumi mad.gif Bet yra ir tokie perliukai kaip netoli Kulen kalno esančios krioklių estakados ar džiunglėse paskendusi bent iš nuotraukų man labai graži Koh Ker piramidinė šventykla, man labai panaši į inkų trikampes šventyklas Pietų Amerikoje. Aš šįkart apsiribojau Ankoru, žymiausiu Kambodžos turistiniu objektu, bet jei kada nors gyvenime čia sugrįšiu, tai tikrai bandysiu užgriebti ir tolimesnius objektus rolleyes.gif
Oro uoste registracija praėjo sklandžiai, nors lagaminas mano svėrė 2 kg daugiau, nei leistinas limitas. Azijoje, matomai, niekas dėl to galvos nekvaršina. Praėjus patikras buvo likę daugiau nei 45 minutės iki skrydžio, kurias praleidau suvenyrų parduotuvėse thumbup.gif

SiemReap Airport, Cambodia

Štai atskrido AirAsia lėktuvas, kuriuo turėjau grįžti į Tailandą

O ten zyliojant pamačiau parduodamas atvirutes. Kaip žinia, jų buvo ir pačiame Siem Reapo miestelyje, bet kaip jas išsiųsti – čia jau kitas klausimas, nes pašto nėra. Oro uoste paklausus pardavėjo, kaip išsiųst atvirutes, jei ją nusipirkčiau, jis atsakė, kad už 1 USD jis įsipareigoja ir išsiųsti atvirute, ir užklijuoti ant jos pašto ženklą. 1 USD atvirutės kaina + 1 USD pašto ženklas ir išsiuntimo paslaugos 2.gif Kadangi buvo labai graži atvirutė iš paukščio skrydžio su Angkor Wat’u, tai nusprendžiau paišlaidauti. Daviau 2 USD, užrašiau atvirutę ir sau pačiam į namus išsiunčiau. Buvo lapkričio 6 diena… Atvirutę gavau gruodžio 17 dieną, kai jau nebetikėjau, kad ją apskritai gausiu doh.gif Pusantro mėnesio ji keliavo iki Lietuvos, absurdas kažkoks. Iš to pačio Tailando atvirutę gavau per 2 savaites. Iš Brazilijos anksčiau gavau atvirutes per 12 dienų, o čia – pusantro mėnesio. Wow!!! smile.gif
Na, o dabar priartėjom prie vieno didesnių kelionės skandalų ir nesusipratimų. Žodžiu, lėktuvas atskrido, vieni žmonės išlipo, kiti, įskaitant mane, sulipo ir viskas – skrendam į Bankoką.

AirAsia lėktuvo viduje

AirAsia lėktuvo viduje

Po 75 min skrydžio lėktuvas nusileido Don Mueang oro uoste. Tik išėjus iš lėktuvo ir įėjus į oro uostą buvau nustebintas AirAsia profesionalumu – stovėjo graži, pasitempus mergikė su AirAsia simbolika laikydama rankoje lapą su 6 pavardėmis. Tarp jų buvo ir manoji tongue.gif Čia, kaip supratau, buvo surašyti žmonės, kurie tęsė skrydį toliau – connecting flight. Tai mus ten surinkusi ta mergikė nuvedė atskiru taku ir pro atskiras duris įleido į kitą patalpą, kurioje žmonės buvo registruojami skrydžiui į Chiang Rai. Viskas puiku, aš džiaugiausi tokiu servisu, kad nereikėjo kažkur klaidžioti ir, kad AirAsia taip rūpinasi savo keleiviais, kad jie neblūdintų po oro uostą. Bet, tuo mano pakili nuotaika ir baigėsi. Ateinu prie staliuko, sėdi ten bachūriukas angliškai vos šnekantis ir paprašo mano dokumentų. Aš jam paduodu sau raumenį atpalaidavęs pasą, lėktuvo bilietą ir laukiu leidimo eiti toliau. Bachūriukas pasą užlaiko, pradeda šnekėti su šalia sėdinčiu kitu vaikinuku ir žodžiu, atiduoda jis man viską ir sako, kad aš toliau negaliu skristi!!! Aš akis išverčiau: “Kodėl???” ohmy.gif Sako, kad aš neturiu Tailando vizos! Tai okay, aš ją pasidarysiu galutiniame taške, juk Bankoko Don Mueang oro uostas yra tik persėdimo taškas, tranzitas, man čia jokia viza gi nereikalinga! Atskrisiu į Chiang Rai ir ten pasidarysiu tą vizą. Bet tas vaikinukas tik galvą kinkuoja kaip atrajodamas arklys ir apart “sorry” nieko daugiau nesugeba pasakyt. O primenu, kad persėdimui laikas buvo sutrumpintas iki valandos laiko, iš kurios liko jau mažiau nei 40 min. Pradėjau kelti šumą, žmonių registravimas sustojo, atėjo tas antras bachuriukas ir man vėl jie tą patį aiškina, kad man reikalinga viza. Aš jiems atgal: “Kokia, nafik, viza, jei aš išskrendu LAUK iš Bankoko, čia tranzitinis sustojimas?!” blink.gif Visi į mane žiūri, o man labiausiai pikta, kad tie 2 bachūriukai vos švebeldžiuoja angliškai, suprast ką nors – be šansų. Atlėkė ta raudonai apsirengus mergikė, kuri mus visus čia atvedė. Aš jai baisiausiai pasipiktinęs aiškinu, kad vizą išsiimsiu galiniame taške, prie ko čia Bankokas??? Kadangi ji geriau šnekėjo, tai paaiškino, kad viza reikalinga jau čia, tranzitiniame sustojime, nes kitaip į Chiang Rai nenuskrisiu. Tipo, tokia tvarka ir kitaip nebus. Bet ji mane gali palydėti iki vizų išdavimo. Kas beliko? Einam… Nueinam ten, aš žiūriu į laikrodį, kad iki sekančio skrydžio liko jau 35 min, o prie vizų išdavimo langelio žmonių… Nors konteineriu vežk. Bet ta AirAsia mergaitė pasivedė į šoną prie vieno langelio, ta tajų paukščiu kalba pasišnekėjo su vizomis dirbančia darbuotoja ir klausia po to manęs, ar aš turiu 1000 THB susimokėti už vizą. Visa laimė, kad turėjau gal 2600 THB likusių. Tai ji tada padavė man vizos pildymo popierius ir sako, kad greitai supildyčiau – atleis mane be eilės. Blin, pildau, nervuojuos, skubu, galiausiai viską supildau, paduodu ir iškyla nauji bajeriai. frusty.gif NETINKA MANO NUOTRAUKA!!! Klausiu, kodėl ji netinka? Juk kai atskridau į Tailandą prieš 6 dienas, nuotrauka kuo puikiausiai tiko Suvarnabhumi tarptautiniame oro uoste, o šioje skylėje, pigių skrydžių Bankoko Don Mueang oro uosto hub’e, jau nebetinka ta pati nuotrauka?! Pasirodo – netinka. stupid.gif Ji – per maža. Aš, aišku, dar Lietuvoje būdamas mačiau, kad skirtinguose šaltiniuose skelbiami skirtingi nuotraukų išmatavimai išsiimant Tailando vizą. Vienur rašo, kad nuotraukos turi būti 3,5×4,5 cm, o kitur – 4×6 cm, o treti rašo išvis, kad dzin, kokie tie išmatavimai, svarbu nuotrauka būtų ne senesnė, nei pusės metų. Na, mano nuotraukos buvo 8 metų senumo (ups mirksiukas.gif), bet kaip aš galvojau prieš skrisdamas, tai koks skirtumas – netiks, tai vietoje pasidarysiu naujas. Suvarnabhumi didžiausiame tarptautiniame oro uoste Tailande jokių problemų nebuvo: nei dėl nuotraukų naujumo/senumo, nei dėl jų dydžio. Svarbiausia jiems ten buvo pasiimti 1000 batų mokestį už vizą. Ir viskas. O čia, šioje skylėje, jiems, matai, netinka nuotrauka, ji per maža!!! Vajėzus, kas ten pradėjo darytis. fool.gif Ir pirštą sukiojau tai bobšei prie langelio, ir rodžiau Tailando vizą, gautą prieš 6 dienas su ta pačia nuotrauka, ir ko ten jai tik nesakiau. Ta bobikė už lango vis man sako, kad man reikia pateikti tinkamas nuotraukas, o aš geležiniu balsu: “No!!! These photos are OK”. Ir viskas, situacija be išeities. O laikas tai eina… Galvojau, kad viskas – nuplaukė mano sekantis skrydis, nes buvo likę mažiau nei 15 min iki lėktuvo išskridimo! mellow.gif Galiausiai atėjo pati viršininkė oro uosto spręsti konflikto. Pasižiūrėjo ji į nuotrauką, į visą anketą ir sako, kad tokia nuotrauka netinka (ji jau gerai šnekėjo angliškai). Sakau, kad kaip ji galėjo netikt, jei Suvarnabhumi oro uoste tiko? Jos atsakymas: “Tai jie aplaidžiai dirba”! Ir dar dadėjo, kad jie dirba atsakingai ir norint gauti vizą, reikia laikytis visų reikalavimų. Aš jai sakau, kad iš kur man gauti tą gerą nuotrauką, jei mano skrydis už 15 min?! gun_bandana.gif Šis argumentas ją paveikė. Ji pasikalbėjo tajų kalba su ta AirAsia mergaite, šalia stovinčia ir stebinčia visą šią dramą, ji, turbūt, patvirtino, kad man jau ragai – lėktuvas jau tuoj, tuoj pakils, tai tada pati paėmė vizos popierius, pasirašė ant jų, paėmė pinigus, uždėjo antspaudus ir… Laiminga pabaiga? Ne!!! mega_shok.gif Prisikabino, kad parodyčiau turįs bent 10,000 THB pragyvenimui Tailande. Taip, man tai vėlgi nebuvo naujiena, bet to niekas niekada neprašo!!! Tokių nesąmonių prašo nebent indų, pakistaniečių, šri lankiečių ar afrikiečių, bet ne europiečių! Bet kadangi čia vyko konfliktas, tai ta oro uosto viršininkė nusprendė būti iki galo pareiginga ir principinga. O ką man jai rodyti, kai pas mane sumokėjus vizos mokestį belikę 1600 THB??? Paėmiau, jai po nosimi pakišau SEB banko kortelę ir sakau, kad mano visi pinigai yra čia fear.gif “O kur gryni?” – ji manęs klausia. Sakau, kad grynus išsiimsiu atskridęs į Chiang Rai. Ji taip nepatikliai lūpas kraipydama ir galvą nepatenkintai linguodama pasiėmė antspaudą ir… Uždėjo štampą, kad viza gauta!!! Aaaaaaaa, o tada pasileidau bėgom į lėktuvą. Pradžiai, aišku, reikėjo dar praeiti tuos 2 bachuriukus, saugumo patikras ir t.t., ko pasekoje atėjau į lėktuvą paskutinis, bet, svarbu, spėjau blush-anim-cl.gif Nors prisipažinsiu, kad nervų kainavo bilekiek ši situacija. Ko iš jos galima pasimokyt? Nieko… Galiu garantuoti, kad nė vieno nėra prašę parodyti, kad atskridimo metu į Tailandą turite bent 10,000 THB. Čia buvo tos viršininkės kaprizas. O dėl nuotraukų, tai pradžiai jiems patiems reiktų normaliai pateikti informacija, kokio dydžio turi būti nuotrauka. Nes vienoje vietoje rašoma, kad nuotraukos turi būti 3,5×4,5 cm, o kitoje – 4×6 cm. Suvarnabhumi oro uoste į tai niekas nesigilino, o čia, taip sakant, užsiroviau… Bet niekam neužkliuvo jauno Arūnčiko nuotraukos bis.gif Nuotraukose aš visiškai pacukas, 25 metų amžiaus, bet nei abu kartus Tailande, nei Kambodžoje, į tai dėmesio niekas nekreipė. Išvada – jiems visi europiečiai baltaveidžiai yra vienodi. Tikra tiesa dry.gif
Skrydis iš Bankoko į Chiang Rai truko 1:20 h, tai laiko nusiraminti ir atgauti veido spalvą užteko. Plius rūpestį kėlė vis tamsėjantis dangus. Buvo aišku, kad Chiang Rai orai ne patys geriausi, prognozės nemelavo.

Chiang Rai covered with rain clouds

Besileidžiant Chiang Rai pasitiko, toks, va, dangus

Taip ir buvo – nusileidus lijo. Sveiki, atvykę į Tailando šiaurę! Tik papuolęs į Chiang Rai oro uostą supratau, kodėl Bankoke mane vertė susimokėti už vizą. Problema tame, kad Chiang Rai oro uostas yra kaimyno Petro daržinės dydžio. Jau Siem Reap oro uostas buvo mažuliukas, bet Chiang Rai dar mažesnis, be jokios patikros ar vizų patikrinimo. Kas patiko, tai įeinant į oro uostą pasitiko vietinės mergaitės laikydamos Krathong’us – indelius iš bananmedžių lapų su žvakutėmis viduje. Labai gražiai ir mielai viskas atrodė ir iškart davė suprasti, kad papuolėm į Loi Krathong tajų šventės sūkurį. Lagaminai iš lėktuvo atvažiavo super greitai, nereikėjo laukti nė 5 minučių, o tada išėjus iš oro uosto reikėjo ieškoti taksi. Jau žinojau, kad Chiang Rai yra kaimas, kuriame nėra jokio oro uostą ir miesto centrą jungiančio transporto. Vienintelis variantas – taksi. Buvau jau ir kainą susiradęs, kad nepaisant kur važiuoji, kaina su taksi iš oro uosto į miesto centrą yra fiksuota ir kainuoja 200 THB arba 18 LTL. Blogesnis dalykas buvo, kad priėjus prie taksistų, nė vienas jų nekalbėjo angliškai. Absoliučiai. Visi pasiruošę tave vežti, bet kur vežti – tai jau paslaptis g.gif Kartoju jiems sekančio viešbučio pavadinimą, kuris tikrai buvo didelis ir išsiskiriantis iš aplinkos, bet niekas jo nežinojo. Man tai keista – Chiang Rai beveik visi namai vieno arba dviejų aukštų. Aš rezervavęs buvau 3 žvaigždučių viešbutį “The Villa Chiangrai”, kuris, turbūt, vienintelis buvo 6 aukštų pastatas visam mieste, bet niekas jo nežinojo. Galiausiai įsėdau į vieno senuko mašiną ir išvažiavom iš oro uosto teritorijos. Ir įsivaizduokit situaciją: važiuoji taksi neaišku kur, vietos nematytos, kažkokie kaimai aplinkui, taksistas angliškai nė bum-bum, kažką šneka ir vienintelis dalykas, ką jis supranta ir ką aš suprantu, buvo magiški 2 žodžiai: “Villa” ir “ChiangRai”. Viskas! lotuliukas.gif Važiuojam, važiuojam, nieko neprivažiuojam, galiausiai taksistas sustojo prie kažkokio baro. Nuėjo ten, pašnekėjo, grįžęs manęs paprašė viešbučio rezervacijos, parodžiau, ten aiškiai nurodytas adresas, bet matėsi, kad jis nei žino šį viešbutį, nei žino tą gatvę. Vairuotojas man kažką sako, aš išsprogdinęs apuoko akis į jį žiūriu ir sakau, kad nieko nesuprantu. O jis gal per visą kelionę 100 kartų kartojo vieną ir tą pačią frazę, kurią puikiai įsiminiau: “Kap, kap, kap, kap”. Ką tai reiškia – neįsivaizduoju. Bet važiuojam toliau, jis sau “kapsi”, o aš sėdžiu ir galvoju, kuo čia viskas baigsis. Galiausiai šovė man į galvą mintis, kad jis gali paskambinti viešbučiui ir tie jam paaiškins, kur važiuoti. Išsitraukiu rezervaciją, ten yra telefonas, aš jam rodau į telefono numerį ir sakau: “Call by this telephone”. Tas diedukas žiūri į lapą ir toliau “kapsi”. Po to sustojo, su tuo lapu nuėjo į parduotuvę, ten, matėsi, su visais iš eilės kalbėjosi ir niekas nežinojo kur yra šis mistiškasis viešbutis. Tik tada grįžęs į mašiną išsitraukė senutėlį Nokia telefoną, kokių 20 metų senumo, ir pradėjo rinkti numerį. Paskambino, pasišnekėjo apie kažką, ko aš nesupratau, ir pradėjom važiuoti toliau. Aš tada jau iš tolo pamačiau aukštą pastatą, kuris lyg ir buvo man matytas dar rezervuojant viešbutį. Bet aš nieko taksistui nesakiau – galvojau, tas jau žinos kur važiuoti pakalbėjęs telefonu. Bet ne… Sukom ratus, tas 6 aukštų viešbutis tai pasirodydavo iš kairės, tai iš dešinės, bet neartėdavo.

Aukščiausias Chiang Rai pastatas

Turbūt aukščiausias Chiang Rai pastatas, kurio niekaip nesugebėjo taksistas surast

Galiausiai bakstelėjau pirštu į jį ir sakau, kad gal čia Villa Chiangrai. Tuo metu suskambo taksisto telefonas – pats viešbutis perskambino paklausti, kur mes dingom. hi.gifNes aš neįsivaizduoju kiek laiko važinėjom tais ratais. Viso kelionė nuo oro uosto iki viešbučio užtruko kokias 45 minutes, nors atstumas tik 10 km. Ką aš žinau, gal diedukui čia buvo užsiėmimas, vis įdomiau nei be darbo stovėti prie oro uosto… Visa laimė, kad didesnio mokesčio už šį klaidžiojimą nepaprašė – taksi kaina taip ir liko fiksuota iš oro uosto į miesto centrą – 200 bahtų.
Galiausiai paaiškėjo, kad tas aukštas pastatas ir yra “The Villa Chiangrai”, o įvažiavus į kiemą išlėkė viešbučio berniukas, kuris surinko visas kuprines, lagaminus iš taksi bagažinės, susikrovė ant vežimėlio ir nuvežė į viešbutį. Na, mes paskui. Ateinam prie registratūros, o ten vėl niekas nešneka angliškai. Aš vis kaip papūga kartoju žodį: “Map”, o registratūroje sėdinti mergaitė ir berniukas šypsosi man saldžiai ir žiūri kaip į pamišėlį duodami raktus nuo kambario. Aš raktus paimu ir vėl sakau, kad man reikalingas “map” dirol.gif Jie pradėjo dar labiau šypsotis ir galvomis kinkuoti. Galiausiai kažkam paskambino ir po kelių minučių į viešbutį įlėkė uždususi moteriškė, kuri… KALBĖJO ANGLIŠKAI!!! Jėėėė!!! Nežinau iš kur ją išsikvietė, bet tai buvo pirmas sutiktas angliškai šnekantis žmogus Chiang Rajuje. Ji viską paaiškino, padavė žemėlapį, po to tokiu džiaugsmingu balsu manęs klausia: “Ar Jūs žinote, kokia šiandien diena? Jums išskirtinai pasisekė, nes šiandien Loy Krathong šventės diena, visas miestas švenčia!!!” Tai ant žemėlapio pabraižė kur nueiti, į ką pasižiūrėti ir po to išlėkė atgal. Darėsi įdomu, kuo čia viskas baigsis. Beje, viešbutis nors ir didelis, bet buvo kaip išmiręs. Apart registratūroje sėdinčių 2 žmonių, daugiau nieko nemačiau. Nė vieno svečio. Gal dėl to ir kaina buvo labai gera – dvivietis kambarys kainavo tik 18,54 EUR/ para arba 9,27 EUR žmogui. Kainos ir kokybės santykis man labai patiko. Ir nemokamas internetas, ir oro kondicionierius, ir didelis kambarys, ir palydovinė TV, nemokami vonios reikmenys ir t.t. Švaru, nauja ir modernu. O kaina – juokinga. victory.gif Plius kambario langai buvo tiesiai link upės, kurioje sutemus prasidėjo tikras veiksmas. Stebėti kylančius dangaus žibintus buvo galima tiesiai iš kambario niekur neinant. Bet kol kas skubėjau pasidairyti po Chiang Rai esant paskutiniams šviesos likučiams. Tad numetęs daiktus išlėkiau į miestą prasukti ratuką ir susipažinti su apylinkėmis.

Wat Klang Wiang, Chiang Rai

Tik išėjus iš viešbučio aptikau visiškai tuščią, bet puošnią Wat Klang Wiang šventyklą

Turiu pripažinti, kad Loy Krathong šventės akcentai buvo jaučiami visame miestelyje. Tikrai jaukiai ir super maloniai nuteikė prie kiekvieno namelio ar įėjimo pastatyti krathong’ai – indeliai iš bananmedžių lapų su žvakėmis viduje. Tokia buvo jaučiama ramybė, susikaupimas, pamaldumas. angel.gif Atmosfera buvo tikrai kažkas tokio. Labai patiko. Taip klaidžiodamas nuėjau iki Chiang Rai naktinio turgaus, kuris jau užsidarinėjo. Visgi šventės… O po to pamačiau jį… Objektą, iš kurio visiškai nieko nesitikėjau ir kuris mane sužavėjo – tai Chiang Rai Golden Clock Tower.

Golden Clock Tower, Chiang Rai

Nerealiai patiko šis Chiang Rai centre stovintis laikrodis. Tada dar nežinojau, kokias šou programas jis surengia sutemus

Šį auksinį laikrodžio bokštą pastatė tas pats vietinis menininkas Chalermchai Kositpipatas, kuris sukūrė ir garsiąją Baltąją šventyklą. Tai buvo tarsi jo padėka miestui, kuriame jis užaugo. Miestui tai padėjo, nes Baltosios šventyklos traukia pasižiūrėti visi, kurie atsiduria Tailando šiaurėje. Šis auksinis laikrodžio bokštas mažiau žymus, bet man jis super patiko. Ypač, kai perskaičiau, jog čia reikia ateiti 19, 20 ir 21 h. Tuo metu prasideda speciali muzikinė ir šviesų programa. Labai gailėjausi, kad spėjau ateiti tik ant 21 h, ant pačio paskutinio pasirodymo, bet jis mane taip sužavėjo, kad be žodžių. Video su laikrodžio šou programa:

Būčiau žinojęs anksčiau, kad čia tokie pasakiški dalykai vyksta, tai būčiau atėjęs per visus 3 pasirodymus sokiai.gif Gaila, kad visą šventinį ir tokį pakylėjimą mažino vėl pradėjęs krapnoti lietus, bet bent jau jis nepliaupė kaip iš kibiro. Ir tai neblogai 🙂

Night Clock Tower, Chiang Rai

Po laikrodžio muzikinės ir šviesų programos dar nusifotografavau prie jo 🙂

Sutemus prasidėjo Loi Krathong šventės šventimas. Vietiniai būriais traukė link upės, kur nuėjau ir aš. Pasakiškas vaizdas buvo stebėti prieinančius vietinius prie upės po tiltu, uždegančius žvakę, įdedančius ją į išpuoštus krepšelius ir paleidžiančius pagal upės tėkmę. Sako, kad tuose krepšeliuose vietiniai įdeda ir smulkių pinigų. Sėkmei. Patikrinti to fakto nepavyko assa.gif O tokių žybsinčių krepšelių pro šalį plaukė šimtais. Vaizdas – nerealus. Bet dar labiau man patiko ne plaukiančios šviesos pro šalį, o kylantys į dangų dangaus žibintai. Kaip vėliau pasakojo, tai Chiang Majuje tų žibintų vienu metu paleidžiama tūkstančiais ir vaizdelis būna superinis. Chiang Rajuje žibintai kilo geriausiu atveju dešimtimis. Bet kilo ištisai, nuo pat sutemimo apie 19 h iki pat vidurnakčio. Mat atėjusios šeimos paleisdavo pasroviui savo šviečiančius krepšelius, o po to nusipirkdavo dangaus žibintą, kurį uždegę paleisdavo skristi. Todėl tas kylančių dangaus žibintų srautas buvo nesibaigiantis, nors ir nelabai intensyvus. Beje, kaip išsiaiškinau, dangaus žibintai būna dviejų rūšių – paprasti po 20-30 THB ir su pritaisytu fejerverku už 50-60 BHT. Tai su fejerverku ir aš nusipirkau. Video, kas dėjosi po tiltu ir kaip aš leidau dangaus žibintą su vietiniu – čia:

Įdomiai jis padarytas – paprastas dangaus žibintas su pritaisyta didele šalta ugnele, kur ant tortų pas vaikus būna per gimtadienius. Uždegi žibintą, palaikai, kol jis prisipildo šilto oro ir paleidi skristi paskutinę minutę padengdamas tą šaltą ugnelę. Ir tada dangaus žibintas kyla, o iš apačios eina tokia kaip raketos uodega deganti. Fainai žiauriai atrodo 59.gif Deja, bet normaliai nufotografuoti kylančių dangaus žibintų niekaip nepavyko, nes jie juda ir visos nuotraukos gaudavosi išplaukusios verysad.gif Na, bet šiokius tokius, nors ir nelabai vykusius, vaizdus prie upės galiu pademonstruoti:

Prie visos tos stebuklingos atmosferos dar puikiai derėjo ir visokios dūminės uždangos, fejerverkų šaudymas, spragsėjimas – vos ne antri Naujieji Metai. Patiko vaizdas, kai apačioje buvę vietiniai šaudė į buvusius ant tiltų iš raketyčių, o buvusieji viršuje neatsiliko, ir ant žmonių apačioje mėtė petardas ir dūminius užtaisus. Toks neagresyvus, džiaugsmingas kvaitulys visus buvo apėmęs, kuriame reiškiausi ir aš kiek galėjau. Bet link vidurnakčio viskas palengva rimo, tai nuėjau į šalia buvusiame sodelyje įrengtą sceną, kurioje vyko vietinių atlikėjų pasirodymas ir scenos šone buvo įrengta senovinių karietų paroda. Super vaizdai buvo. Apskritai, tai vakaras buvo tikrai šventiškas ir nusisekęs. Visas Chiang Rai buvo paskendęs tokiame lengvame dūmų rūke ir tos kylančios šviesos, fejerverkai suteikė tokį kaip didelio gaisro tolumoje įspūdį. Kaip juokavom Facebooke, kad dega ryžių laukai tolumoje liezuvis.gif

Karietos Tailande

Senovinių dekoruotų karietų paroda Chiang Rai, Loi Krathong šventėje

Tuo diena Chiang Rajuje ir baigėsi. Vėliau žmonės šnekėjo, kad Chiang Majuje vaizdai kur kas įspūdingesni buvo, na, bet visko pamatyt negali juk. Beje, grįžtant į viešbutį labai gąsdino ir šiurpias asociacijas kėlė iš dangaus krintantys jau sudegę dangaus žibintai. Eini sau, o kažkas šnarėdamas nukrenta šalia. O kadangi tų žibintų buvo paleistas ne vienas tūkstantis, tai tie šnarėjimai krentančių vielų buvo dažnai pasikartojantis reiškinys. Aš pilnai suprantu, kodėl Bankoke šios šventės šventimas yra griežtai uždraustas, nes pats mačiau, kaip nusileisdavo ant žemės ne tik sudegusio žibinto likučiai, bet ant visai gretimo stogo prie pat mano akių buvo nukritęs degantis žibintas ir degė ant to stogo gerą minutę, kol užgeso. Manau, kad tokios šventės ne vieną gaisrą sukelia, o Bankoko valdžia griežtai nutarė pažaboti šią šventę ir uždraugė jos šventimą mieste. Todėl visas veiksmas ir persikėlė į šiaurinę Tailando pusę.
O gale belieka tik pasidžiaugti, kad visiškai neplanuotai ir netikėtai pasisekė sudalyvauti vienoje didžiausių metų švenčių tiek Kambodžoje, tiek Tailande. Gyvenimas gražus! didis.gif

Advertisements

13 responses to “Thailand 2014 November – VIII dalis [Grįžimas į Tailandą]

  1. nu jau tas daržinės oro uostas ir kelionė taksi tikrai šypseną sukėlė 😀 laikrodis tikrai gražus buvo. o tam video po tiltu tai kalbėjai kaip selas 😀 jau matyt įpiešęs buvai 😀 nu tokia daugiau transportavimosi diena gavosi 🙂

    Like

    • Pritariu, viena neįdomiausių dienų buvo, ypač dėl to konflikto Bankoko oro uoste. Nors laikrodis vakare tai super patiko. Toks pasakiškas, blizgantis, paslaptingas. Wow 🙂 O po tiltu aš buvau ekstazėj 😀 😀 😀

      Like

      • atrodo, iš kur tokiam miestuke toks laikrodis galėtų būt, kaip ir nesiderina prie aplinkos 🙂

        Like

  2. Air Asia tikrai į bagažo limitus nelabai dėmesį kreipia, kiek teko skristi. Įdomu bus paskaityti apie Baltąją šventyklą, man asmeniškai ji iš nuotraukų gražesnė pasirodė negu matant “gyvai”. 🙂

    Like

    • Agham, dėl to man AirAsia labai prie širdies pasidarė 🙂 O visumoj Tailandas patiko? Kuri vieta labiausiai? Ir kokias dar Azijos šalis esi aplankius? 🙂

      Like

      • Visai atsitiktinai, jau neatsimenu, gal Novaturo puslapyje, perskaičiau kelionės dienoraštį apie Portugaliją. Man taip patiko, kad jau beveik apie visas keliones perskaičiau. Labai įdomiai parašyta ir lengvai skaitosi. Labai dėkoju, lauksim ir toliau kitų kelionių. Šaunuolis !!! 🙂

        Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s