Thailand 2014 November – IX dalis [Baltoji šventykla]

2014 m. Lapkričio 7-oji, penktadienis
Štai ir prabėgo savaitė Azijoje. Kai pagalvoji, tai per 7 dienas spėjau pamatyti labai daug – ir pabuvoti Tailande, ir aplankyti Kambodžą, ir sugrįžti atgal į Tailandą, tiksliau – jo šiaurę. Atvirai pasakius, tai buvo viena turiningiausių savaičių per visas mano keliones, o užbėgant įvykiams už akių – ši kelionė buvo viena įspūdingiausių mano gyvenime. Į TOP-3 tikrai papuola thumbup.gif
Penktadienio rytas prasidėjo žadintuvo čirškimu 6:15 ryto. Pagal planą, turėjau tada atsikelti, pavalgyti lietuviškų sasyskų ir mauti prie pagrindinio objekto Čiang Rajuje – Baltosios šventyklos, kuri atsidaro nuo 8 ryto. Tuo metu žmonių turėjo nebūti išvis ir buvo galimybė po ją paklaidžioti visai vienam. O po to, pagal planą, turėjau grįžti į miestą (Baltoji šventykla visgi yra už 14 km nuo miesto centro) ir pabandyti nulėkti prie mane labai dominusio objekto – Auksinio trikampio, kur susieina 3 valstybių sienos (rašiau apie jį praėjusioje dienoraščio dalyje). Bet kaip ten sakoma? Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Nors žadintuvas nuskambėjo 6:15, bet aš jį išjungęs apsisukau ant kito šono ir sau toliau parpiau iki 8:30 ryto. Nuovargis darė savo. Aišku, atsikėlęs po to keikiausi dėl to, bet jau buvo po visko. Vienintelė paguoda buvo, kad tas 2 papildomas valandai labai skaniai numigau mellow.gif Bet kitavertus, jos man kainavo Golden Triangle nepamatymą ir dėl ko buvau labai nusivylęs. Na, bet miegas pareikalavo savo duoklės taipogi.

Chiang Rai bus station

Chiang Rai autobusų stotis

Žodžiu, atsikėlęs greitai susisukau, susikroviau vėl daiktus visus (visgi, pagal kelionės planą, sekanti nakvynė jau buvo numatyta už 200 km esančiame Čiang Majuje), nunešiau viską į registratūrą ir palikęs saugoti išlėkiau link Chiang Rai autobusų stoties ieškoti kaip nusigauti iki pagrindinio miesto objekto. Ten nulėkus ilgai ieškoti autobuso nereikėjo, nes tik atėjus turistui į stotį, iškart pasigirsta šūksniai “white temple”, “white temple”. Reikia pastebėti ir tai, kad tik šiuos 2 žodžius vietiniai ir temoka blush-anim-cl.gif Taip, va, buvau pakviestas į seną, prieštvaninį autobusą, kuris turėjo nuvežti tuos 14 km iki Baltosios šventyklos.

Ko čia tik nerasi :D

Va, kaip išpuoštas autobuso priekis 🙂

Autobuso archajiškumą puikiai iliustruoja nuotrauka kairėje pusėje. Tokiam autobuse dar neteko būti, kur pas vairuotoją priekyje ant panelės buvo galima rasti visko: ir gėlių, ir maisto, ir kojinių, ir gėrimų, ir šventų altorėlių – žodžiu, visko biggrin.gif Aš nenustebčiau sužinojęs, kad čia, šiame autobuse, vairuotojas ir gyvena yahoo.gif Bilieto kaina – 15 THB arba 1,35 lito / 0,40 EUR. Įlipus blogiausia dar laukė ateityje, kai tas velnio prietaisas užsikūrė ir pradėjo važiuoti. Nuėmiau laiką ir galiu labai tiksliai pasakyti – 14 km atstumą šis senas kledaras nuvažiavo per 50 minučių!!! Aš buvau pasibaisėjęs, nes autobuso vidutinis greitis buvo 15-20 km/h. Jis net trečio bėgio neįsimesdavo, visur važiuodavo ant antro stodamas kiekvienam įmanomam sustojime. Kaip vėliau išsiaiškinau, tai reikėjo nelipti į pirmą pakvietusį autobusą, nes toje pačioje stotyje buvo galima rasti ir kitų variantų (važiuoti minivenu ar songthaew) kaip nuvažiuoti iki šios šventyklos, gal šiek tiek brangiau, bet 2-3 kartus greičiau. Nors kitavertus – kelionė tokiu autobusu taipogi buvo savotiška atrakcija devil.gif
Po 50 minučių kratymosi pagaliau senas kledaras sustojo ir moteriškė, autobuso vairuotojo padėjėja, suriko: “White temple!!!”. Na, ir kokie 6-8 žmonės, visi turistai, žinoma, išlipo. Visiems dar buvo parodyta kitoje plento pusėje esanti stotelė ir, kad norint grįžti į miestą, reikia laukti būtent ten. Šiaip rūpinasi Tailandas žioplais turistais, skirtumas, lyginant su Indonezija, labai didelis.

White Temple across the road

Tolumoje jau matosi gražioji White Temple

Na, ir ką… Kartu su tuo mažu būreliu turistų patraukiau link pagrindinės ir labiausiai aptarinėjamos Tailando šventyklos – Wat Rong Khun smartass.gif Taip, taip, toks yra originalus White Temple arba Baltosios šventyklos pavadinimas. Kadangi tūlas turistas liežuvį nusilaužtų tokį pavadinimą tardamas, tai kaip ir visur, šventyklos pavadinimas supaprastintas iki White Temple, kad visi suprastų blush2.gif Visai šalia šventyklos užmačiau dar prekybos centrą, į kurį užsukau nusipirkti rekordiškai pigaus šalto Coca-Cola buteliuko. 0,59 l (Tailande nėra 0,5 l Colos buteliukų kaip pas mus) Colos buteliukas visai šalia pagrindinio turistinio objekto kainavo tik 15 THB, t.y. tiek pat, kiek ir autobuso bilietas iki čia atvažiuoti.

Coca-Cola and White Temple Chiang Rai

Tailandietiška Coca-Cola Baltosios šventyklos fone

Atsigėręs šaltos Coca-Colos jau patraukiau link pačios šventyklos su liūdesiu stebėdamas aplink ją banguojančias žmonių minias. Kadangi buvo jau po 10 h ryto, tai autobusai iš Chiang Mai atvažiavę vienas po kito stojo šalia šventyklos ir išleisdami atsivežtus turistus dar didindami aplink šurmuliuojančią minią. Na ką, Arūnas turėjo galimybę rinktis – ar 2 h papildomo miego, ar stumdytis tarp žmonių. Pasirinkau pastarąjį variantą verysad.gif
Pati šventykla – labai moderni ir neįprasta, nieko panašaus nebuvau dar matęs tikrai. Labai įdomiai apibūdinamas jos stilius – modernusis budizmas mirksiukas.gif Ją 1997 metais pradėjo statyti vietinis menininkas Chalermchai Kositpipatas. Jis savo kūriniuose naudoja Budos atvaizdą. Kad šio menininko sukurta šventykla yra netradicinė, pasakys kiekvienas, vos į ją pažvelgęs – balta it pienas, blizgi ir švytinti tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Radau tokį kampą, iš kurio fotografuojant tiek daug turistų nesimatė :)

Radau tokį kampą, iš kurio fotografuojant tiek daug turistų nesimatė 🙂

Labai nedaug trūko, kad Baltoji šventykla būtų pigaus kičo pavyzdys, tačiau menininkas tobulai išlaviravo ant šios plonos linijos. Reikia pastebėti, kad šventykla dar nėra baigta statyti. Iš aplink kylančių pastatų galima spręsti, kad ši šventykla netolimoje ateityje virs ištisu kompleksu. Bus proga sugrįžti ir įvertinti kaip ji pasikeitė po 10 ar 15 metų hi.gif Beje, reikia pastebėti dar vieną esminį dalyką – šios šventyklos lankymas nemokamas. Tiesa, keliose vietose galima aptikti aukų dėžutes šiam garsiam menininkui paremti, na, bet aš šioje savanoriškoje akcijoje nesudalyvavau irnesakyk.gif Dar vienas įdomus faktas – kad visos šventyklos Tailande yra aukso spalvos, Kambodžoje – akmens spalvos, o Wat Rong Khun yra vienintelė balta šventykla visame regione. Autorius tai aiškina tuom, kad balta spalva simbolizuoja nesuterštą Budos sielą, o auksas jam atrodo tinkamas žmonėms, turintiems piktų kėslų. Iš serijos: “Visi vagys, tik ne aš” ax.gif

Norint patekti į šventyklos vidų, reikia pareiti siaurą tiltelį, o tai padaryti nėra taip paprasta, nes aplink vaizdai tikrai keri ir kiekvienas jaučia pareigą sustoti ir nusifotografuoti. Todėl ten bent mano buvimo metu visuomet buvo kamštis. O prižiūrėtojai per garsiakalbius varė žmones tolyn: “No photos, move forward”.

Pragare degančių žmonių rankos prašančios pagalbos

Pragare degančių žmonių rankos prašančios pagalbos

O kaip tu eisi pirmyn, kai tokie vaizdai aplink? Pačio tiltelio prieigose vaizduojamas kaip po pragaras su dešimtimis iš po žemės kyšančių rankų, besiprašančių jas ištraukti lauk. Pačio tiltelio prieigose pasitinka 2 pikti demonai su kardais, nuo kurių persikreipusių ir piktų veido išraiškų dievobaimingoms bobutėms greičiausiai nesimiegotų ne tik per pilnatį lotuliukas.gif Tiltelis eina per gražų, negilų ežeriuką, su jame karts nuo karto įsijungiančiais fontanais ir viduje plaukiojančiais didžiausiais karpiais.

Grėsmingi demonai saugojantys šventyklą

Labai jaukiai ir saugiai jaučiausi su tokia grėsminga apsauga už nugaros 🙂

Viskas taip nerealu, kad atrodo, jog esi ne šventykloje, o kokiame nors teminiame parke. Tiesa, perėjus tiltelį, tenka grįžti į realybę – reikia nusimauti batus, nes į pačią šventyklą galima įeiti tik basomis. Ir šiukštu – viduje negalima daryti jokių nuotraukų. Na, aš jos ir nepadariau photo.gif Tiesa, ten buvo pilna piktųjų prižiūrėtojų, kurie visus, bandančius fotografuoti šventyklos viduje, mesdavo be ceremonijų lauk. Bet aš gudrus showoff.gif Nufotkinau taip, kad nė šuo nesulojo 2.gif

Medituojantis vienuolis Baltosios šventyklos viduje

Medituojantis vienuolis Baltosios šventyklos viduje

Beje, daugelis turistų spėliojo – tas medituojantis ir besimeldžiantis vienuolis tikras ar ne? Kokia Jūsų nuomonė? Nes šiaip atrodė kaip tikras, nors visiškai nejudėjo. Vaškinių figūrų muziejuose net keliuose esu buvęs (Berlyno Madame Tussauds ir Amsterdamo Madame Tussauds), tai tikrai tos vaškinės žmonių figūros matosi, kad jos iš vaško. O šis tupintis dzekis – kaip tikras dry.gif
Viduje pasigrožėjus dekoruotomis sienomis išeini vėl į lauką, apsimauni batus ir… viskas dirol.gif Pačiame viduje nėra į ką ten labai ilgai spoksoti. Žymiai gražiau yra pasivaikščioti po augantį Baltosios šventyklos kompleksą. Čia buvo ir laimės šulinys, į kurį turistai masiškai metė pinigus, buvo galima ant specialaus popierėlio su dzinguliuku kažką parašyti (norą ar linkėjimą) ir pakabinti jį ant specialaus dekoruoto medžio. Tų popierėlių prirašytų plazda tūkstančiais ten. Galima buvo pasigrožėti kitais augančiais, bet nebaigtais statyti komplekso pastatais. Taipogi netgi eidamas antrą kartą pro tą pačią vietą pastebėdavai vis naujus ir naujus akcentus, kurių nematei pirmąjį kartą praeidamas. Šventyklos aplinkose buvo galima pamatyti iš žemės lendantį Grobuonį, medyje besiplaikstančias dvasias su ilgomis barzdomis arba įkomponuotą viskio butelį tarp kaukolių. Tikrai labai ir labai gražu smile.gif

Beje, vėliau turistų kiek apmažėjo, gal išlėkė toliau su savo dienos turais, tai per tą patį tiltelį ir iš pragaro lendančias rankas praėjau antrą kartą ir netgi sugebėdamas ten nusifotografuoti, nes žmonių buvo šiek tiek mažiau. Smagi vieta, tikrai, kurią privalu aplankyti esant Tailande. Na, o man jau reikėjo judėti toliau. Neramino vis juodesni ir juodesni debesys besirenkantys virš šventyklos, kurie pranašavo nekokius orus antroje dienos pusėje. Teko mąstyti, ką daryti toliau.

Buvo jau 12 h dienos, tai reiškias, kad prie šventyklos pramaklinėjau neskubėdamas 2 valandas. Tapo aišku, kad prie Golden Triangle tikrai nenusigausiu, nes dar reikėjo grįžti į Chiang Rai, nusipirkti autobuso bilietą į Chiang Mai, susižiūrėti tvarkaraščius ir t.t. Šiek tiek gaila, bet, na, gal kitą kartą… cray.gif

Kelio kugis Chiang Mai

Va, kokie kelio kūgiai buvo prie Baltosios šventyklos. Originalūs tokie, tiesa? 🙂

Beliko atsisveikinti su nuostabiaja šventykla ir eiti link į priekį važiavusios autobuso vairuotojo kompanjonės nurodytos stotelės, kai šalia nestabdomas sustojo vietinio vairuojamas songthaew, kuris vos už 20 batų pasisiūlė parvežti į miesto stotį. Įlipom, kartu dar rusas toks spėjo įšokti ir pasileidom su vėjeliu. Pagaliau išbandyta ir dar viena transporto priemonė Tailande! rolleyes.gif Nežinantiems kas yra songthaew, tai, jo nuotrauka bus žemiau, kur aš išlipęs su vairuotoju atsisveikinau. Tai yra toks kaip dengtas pikapas su sėdimomis vietomis bagažinėje. Beje, ten labai žemos lubos, teko net trilinkam susilenkus eiti atsisėsti ir prieš išlipant. Beje, tai labai paplitusi vietinių keliavimo priemonė, panašiai kaip pas mus mikriukai. Turistai su tokiais važiuoja rečiau, nes jau tokį stabdant reikia žinoti kur jis važiuoja ir pan. Gerai, kad šis pats sustojo, nes jau suprato, kad važiuosim atgal į Chiang Rai miesto centrą. Palyginimui: į priekį autobusas už 15 batų važiavo 50 minučių, atgal už 20 batų grįžom per 15 minučių. Net su tuo rusu normaliai pasikalbėti nespėjau.

Songthaew in Chiang Rai

Va, su tokiu vietiniu mikriuku, kuris vadinasi ‘Songthaew’, grįžau iš White temple

Ten jo paklausinėjau, kaip jis čia atsidūrė, tai, tipo, nusipirko autobuso bilietą iš Čiang Majaus atvažiuoti į Čiang Rajų ir pasižiūrėti Baltosios šventyklos. Su turu važiuoti ir permokėti nenorėjo, plius, kaip jis išsireiškė, jis mėgsta laisvę (visai kaip aš!), o ne kai atveža, paleidžia ir po pusvalandžio pagal tvarkaraštį važiuoji toliau. good.gifAš labai domėjausi, kas vakar vyko Čiang Majuje, gi ten Loi Krathong šventės pats įkarštis turėjo būti. Tai sakė, kad buvo daug dangaus žibintų, daug fejerverkų, begalė žmonių prie upės ir tiek. Labai smarkiai nesureikšmino įvykio, nors sakė, kad tūkstančiais kylantys žibintai atrodė neblogai. O po to jis klausė, kaip Chiang Rajus šventė. Tai sakiau, kad net nėra apie ką kalbėti mastau.gif Keliolika žibintų ir viskas. Tai sakė, kad šįvakar taipogi dar šventė bus, paskutinė diena. Ir dar pridūrė, kad vakare turėtų būti mieste kažkoks didelis fejerverkas šventės užbaigtuvių proga. Tai tryniau rankomis galvodamas kaip čia greičiau spėti susisukti ir nuvykti į Chiang Mai su autobusu. Stotyje kartu su rusu nuėjom prie bilietų langelio, pasižiūrėjau į išvykimų tvarkaraštį su Green Bus, tai patenkintas pastebėjau, kad autobusai į Chiang Mai išvyksta 45 min intervalu, kelionės trukmė – 3 valandos (nors atstumas tik 200 km). Tiesa, skyrėsi bilietų kainos. Vieni autobusai buvo 1-os klasės, kiti – 2-os, treti – VIP. Atitinkamai svyravo ir kainos: 144 THB, 185 THB ir 288 THB už VIP. Pažiūrėjau, kad 1 klasės bilietas už 185 bahtus man visai priimtinas, gaunasi kažkur 16,50 LTL arba 4,90 EUR, o sekantis autobusas bus 13:30 h dienos. Pagalvojau, kad viskas čia labai gerai, spėsiu ir neatsisveikinęs su rusu (jis kažkur dingo) parlėkiau į viešbutį pasiimti lagaminų. Kadangi lėkti atgal su lagaminais per miestą buvo nelabai patogu, nusprendžiau atgal nuvykti poniškai, su taxi bicycle.gif Atvirai pasakius, protingas tai sprendimas tikrai nebuvo. Taksas atvažiavo tik už 10 minučių, sukroviau lagaminus, atsisėdau į taksą, kuris įjungė įdomų taksometrą, kuris skaičiavo ne pinigus, o nuvažiuotus kilometrus, kuriuos po to daugina taksistas iš kilometro kainos. Žodžiu, nuo mano viešbučio “The Villa Chiang Rai” iki stoties buvo 1,9 km ir už tai reikėjo sumokėti 54 bahtus. Aš niekaip nesupratau, iš kur gaunama ši kaina, jei kilometro kaina 15 bahtų, o mes nuvažiavom nepilnai 2 km? Taksistas angliškai, aišku, nešnekėjo listen.gif Bet jis turėjo kažkokią lentelę, kurioje perskaičiau, kad iškvietimo mokestis 20 THB. Klausimas: kam jį reikėjo kviesti, kai gatvėje pilna taksų, laukti dar 10 minučių ir už tai sumokėti dar 20 THB? Bet negali visko juk žinoti… Žodžiu, juokingas pasivėžinimas taksi kainavo 54 THB arba 1,40 EUR. Didesnis nusivylimas laukė jau pačioje stotyje, kai aš drąsiu žingsniu priėjau prie kasos ir sakau, kad man duotų bilietą į 13:30 esantį autobusą. O ta mergikė sako, kad nėra vietų! Okay, duokit į tą nuo 14:15. Atsakymas tas pats – nėra vietų. mega_shok.gif Tai į kurį yra vietų? Tai artimiausias autobusas su laisvomis keliomis vietomis likęs nuo 16 h!!! Bum!!! Susivėliau… Reikėjo iš ryto dar prieš važiuojant į šventyklą rezervuotis bilietus į norimą autobusą, o dabar staiga paaiškėjo, kad turiu ekstra 2,5 valandos Chiang Rajuje. Ką veikti? Juk su kuprine ir lagaminais esi… fool.gif Žodžiu, nusipirkau tą bilietą nuo 16 h su liūdesiu pasiskaičiuodamas, kad Chiang Mai atsidursiu tik 19 h, t.y. jau sutemus. Tada susiradau bagažo saugyklą, arba parodiją, kuri vadinama bagažo saugykla. Gaila nenufotografavau, bet vaizdas kažkas tokio: stovi bachuriukas, pardavinėja ledus, ten gėrimus, laikraščius ir traškučius visokius, na, ir pas jį už nugaros yra bagažo saugykla, aptverta paprasta virvele. Kaimynas Petras kaime ožką savo labiau saugo, nei Chiang Rai autobusų stotyje lagaminus. Gali pasilenkti ir pasiimti ką nori, kai tas bachūriukas nemato, nes saugumo ten realiai beveik jokio. Aišku, iš vienos pusės siena, iš kitos pusės laikraščių stovas su ledų šaldytuvu, bet kitos 2 pusės laisvos. Ir čia – bagažo saugykla! yahoo.gif Tai ką, pridaviau pas jį lagaminus, o kuprinę su visomis piniginėmis, dokumentais ir kitais vertingiausiais daiktais pasilikau ant nugaros. Ir ką – pėstute į miestą!!! Visgi dienos šviesoje aš Chiang Rajaus matęs nebuvau. Bus puiki proga jį apeiti.
Taip patraukiau dar pasivaikščioti po Čiang Rajų. Praeidamas turgelyje nusipirkau labai apetitiškai atrodžiusio arbūzo supjaustytų gabaliukų už 20 THB, bet nelabai patiko, kad jie buvo šilti, lauko temperatūros. Bankoke panašius kai pirkau, tai jie buvo atšaldyti, skanūs, o čia nei du, nei trys, kai reikia valgyti +30 C šiltumo arbūzą… bebe.gifŽodžiu, sukau nemažą ratuką aplink Čiang Rajų praeidamas pro gražuolį vakar jau matyta Laikrodžio bokštą, pro dar vietinės reikšmės šventyklą, pro labai išcackintą Karaliaus Mengrai statulą su skveru. O su ta kuprine eit, tai žinot – malonumas menkas, karšta, sunku, prakaitai muša… karsta.gif Tai galiausiai apie 15 h grįžau į stotį, likus dar valandai iki autobuso, ir tada jau sėdėjau stotyje stebėdamas aplinką. Čia keletas nuotraukų iš dieninio Čiang Rajaus:

Eilinis Lietuviškas bažnytkaimis, tiesa? hihihi.gif Oro uostas taipogi buvo neišvaizdus, kaip, beje, ir autobusų stotis. Labai susidomėjęs stebėjau registravimus į autobusus. Į tuos vietinius, apylinkių autobusus, su kuriuo aš važiavau link Baltosios šventyklos, tai jokios registracijos nėra. Lipi ir važiuoji. Bet į tokius tolimesnius reisus, kaip Chiang Mai, jau vykdoma atskira registracija.

Autobusų stoties viršininkė

Chiang Rai autobusų stoties viršininkė 😀

Sėdi, va, tokia bobikė su vandens buteliukais, atvažiavęs vairuotojas pas ją prisiduoda, priduoda kažkokius lapus, ji ten nurašo/užrašo kažką, viskas vyksta su kuo rimčiausiomis išraiškomis veide, kas man buvo be galo juokinga assa.gif Tiesa, po to dėmesį patraukė kitas vaizdelis, kai šalia manęs klestelėjo tokia moteriškė. Visiškai be kompleksų. Atrodytų, kas čia tokio? Bet faktas toks, kad ant to suoliuko, ant kurio sėdėjau, nuo šalia sėdinčio žmogaus buvo gal, nu nežinau, 30 cm tarpas? Toji ėjo pro šalį, tą tarpą pamatė ir klestelėjo vos ne man ant šlaunies!!! Aišku, aš galėjau pasispausti į kitą pusę jai vietos padarydamas, bet nu jau ne… Atstačiau jai alkūnę į šoną ir nejudėjau iš vietos, sėdėjau kaip geležinis, nors ir nepatogiai. Nu, nafik, galvoju. Nepatogu man, bet bus nepatogu ir tau. Beje, čia taip elgėsi ne vietinė tailandietė, o kažkokia siauraakė. Matėsi, kad jai taipogi nepatogu, nes muistėsi, muistėsi, kol galiausiai atsilaisvino priešais buvusio suoliuko vieta ir ji perbėgo ten prisėsti. Baisu topsecret.gif
Na, o 15:45 atvažiavo pagaliau mūsiškis autobusas. Įlipus ties kiekviena vieta buvo galima rasti mažą 0,25 l geriamo vandens buteliuką ir tokį mažą, mažą 50 g sausainukų pakelį, kurio taip ir nepraplėšiau. Tokie 1st class autobuso privalumai sokiai.gif Nes antroje klasėje negauni nei vandens, nei maisto (jei tai galima pavadinti maistu). Žinant kainų skirtumus (144 THB ir 185 THB), tai už tuos 41 bahtus tikrai galima supermarkete nusipirkti kokio šalto gėrimo puslitrį ir kelis sausainių ar vaflių pokelius. Tad kitiems keliaujantiems šiuo maršrutu siūlyčiau neišsigąsti tos antros klasės autobuso bilietų. Aš nežinau, gal dar kažkuo tos klasės skiriasi, bet pagrindinis 2-os ir 1-os klasės bilietų skirtumas yra nemokamas “valgis” ir “gėrimai” bye1.gif

Kaimo sustojimas Tailando šiaurėje

Sustojimas paimti keleivio kažkur, neaišku kur 🙂

Na, o po to jau pradėjom važiuoti link Čiang Majaus. Kelias buvo gana vingiuotas, nebuvo ilgų tiesių atkarpų, dėl to tuos 200 km ir važiuoja autobusas 3 valandas. Numigau visai neblogai kelionės metu, o iš miego pažadino lietus. Debesys kaupėsi Chiang Rajuje, bet iš jų taip ir nepradėjo lyti. O, va, visai netoli Chiang Majaus taip pilti pradėjo, kad man buvo baisu, kaip čia reikės stebėti tuos degančius žibintus kylančius į dangų per tokį orą. Bet įvažiavus į Chiang Mai lietus liovėsi, o davažiavus stotį asfaltas apskritai buvo sausas, panašu, kad lietaus bent jau centre tikrai nebuvo. Atvažiavom kaip pagal laikrodį – lygiai 19 h. Išlipau iš autobuso ir… Kur eit? book.gif Į kurią pusę? Galvojau iš pat pradžių, kad pasinaudosiu Tuk-tuk’o paslaugomis, net kainą buvau užsirašęs – kelionė nuo autobusų stoties iki miesto centro 50-60 batų. Bet, spėkit, kiek užsiprašė pats pirmas sustojęs tuk-tuk’ininkas? 400 bahtų!!! Po to jie stojo šalia vienas po kito ir kainos buvo nuo 300 iki 400 bahtų. Absurdas!!! Pamatė turistus su lagaminais ir “lupa” pinigus neraudonuodami. Gi čia buvo vos 4 km kelias. sleep.gif Kadangi buvo sustoję 5 ar 6 tuk-tuk’ininkai, kurie giedojo apie tas pačias kainas, tai nusprendžiau paeiti iki pagrindinio kelio. Kaip tyčia labai laiku stotyje pasigavau nemokamą wi-fi, kur google maps pagalba iškart parsisiunčiau vietos žemėlapį ir nusistačiau kelią iki viešbučio. Google kelrodis rodė 55 min ėjimo pėsčiomis iki kelionės tikslo, bet man svarbiausia buvo išeiti tinkama kryptimi iš stoties, o vėliau aš kaip spėjau, ir spėjimas pasitvirtino, tuk-tuk’ų kainos kris. Taip ir buvo. Išėjus į pagrindinį Kaeo Nawarat Road, sustojo pirmas tuk-tuk’ininkas ir pasiūlė iki viešbučio atvežti už 150 THB. Per daug, bet jau ne 300 ir ne 400, kurių prašė pačioje stotyje. Pasakius, kad tiek nemokėsiu, jis neatstojo ir klausė, kiek noriu mokėti. Sakau, kad 50 bahtų! Jis susiraukė ir pasakė, kad šiandien šventė ir už tiek manęs tikrai niekas nenuveš. gossip.gifJuolab, kad miestas pilnas žmonių ir pro jį pravažiuoti be šansų. Kalbėjo tikrai rimtai ir įtikinamai, tad galiausiai sutarėm, jog iki viešbučio jis neveš, o paleis prie tilto per upę. Nuo jo iki Chiang Mai Plaza viešbučio – 5 minutės kelio pėstute. Šis malonumas kainuos 60 batų/1,6 EUR. Sutikau. Ir teko įsitikint, kad labai čia man pasisekė. Nes artėjant prie miesto centro kamščiai gatvėse augo akyse. Tuk-Tuk’ininkas bandė laviruoti, važiuoti visokiais kampais, šunkeliais, kol galiausiai išlindo prie tilto, o ten – pilna žmonių, nėra kur lagamino pastatyt. Padėkojęs vairuotojui pasiėmiau bagažą ir tikra ta žodžio prasme – yriausi per minią link viešbučio. fear.gifRodos, visas miestas prie upės buvo subėgęs. Perėjus upę ir nuo jos tolstant žmonių palaipsniui mažėjo. Bet bėda – niekaip negalėjau rasti tikrai didelio, 4* Chiang Mai viešbučio Chiang Mai Plaza. Ateinu jau lyg prie kelionės tikslo pažymėto mobiliajame telefone, bet jokio viešbučio aš aplink nematau! Tpfu… Sukausi, sukausi, kol galiausiai pamačiau, kad reikia eit iš tolimesnio kampo, pro vartų apsaugą, žodžiu… O jokių ženklų iš gatvės nėra… Pirmą kartą naktį einant tikrai buvo problemų rasti įėjimą į šį, rodos, tikrai didelį viešbutį.doh.gif
Užbėgant už akių dar pasakysiu, kad iš visų gyvenime apsistotų 4* viešbučių, šis Chiang Mai Plaza 4* Hotel buvo pats, pats baisiausias. Tas pats Mandarin’as Bankoke taipogi buvo 4*, bet jį lyginti su šiuo, tai tas pats kaip bandyti su dviračiu aplenkti motociklą. Visas apšepęs, nutrintas, bet, užtat, didelis, net 12-kos aukštų, su baseinu ir su afygienu holu tik įėjus pro duris. Tas holas, turbūt, buvo gražiausia viešbučio dalis. Įeini pro dideles stiklines duris, o ten “gyvai” rytietiška muzika groja, kažkuo man net priminė Druskininkų pirtis vandens parke cool.gif Šiaip aš jau rezervuodamas šį viešbutį turėjau įtarimu dėl jo kokybės, nes jo įvertinimai internete visur sukosi apie 7 balus iš 10, nors tai 4* viešbutis… Žmonės peikė viešbučio pasenusį interjerą, o labiausiai – jo personalą. Netrukus galėjau įsitikinti, kodėl. Situacija: ateinu prie registratūros. Joje – 4 žmonės (visgi viešbutis didelis). Ir… niekas į mane dėmesio nekreipia. Gerai, stoviu minutę, dvi, penkias, kol galiausiai pradedu galvoti, kad esu nematomas, nes į mane niekas jokio dėmesio nekreipia. Vieni žmonės ateina, palieka raktus ir išeina į miestą, kiti išsiregistruoja (tolimesnis stalelis), o prie įsiregistravimo staliuko stoviu aš vienas ir visiems dzin. Galiausiai baigėsi kantrybė ir garsiai angliškai pasakiau: “Ar aš turiu pradėti rėkti, kad į mane kas nors dėmesį atkreiptų”? huh.gif Tada berniukas toks prilėkė, tipo: “sorry, sorry”, davė pildyti kažkokias korteles, iš kur atvažiavau, kur važiuosiu toliau, kelinta diena Tailande ir pan. Padavė ir pats toliau nulėkė. Okay, užpildžiau ten viską per porą minučių ir laukiu toliau. Vėl niekam aš neįdomus. Pamatęs tą bachūriuką, kuris kitus klientus aptarnavo, pasikviečiau ir pareiškiau pretenzijas, kad kas čia vyksta, kodėl aš turiu pavargęs stovėti 15 minučių ir laukti, kol man paduos kambario raktus?! g.gifJis vėl savo: “sorry, sorry” ir padavė raktus nuo kambario, kuris yra… 12 aukšte!!! Pats viršutinis aukštas su AFYGIENU vaizdu į miestą! Gal čia padėjo mano pretenzijos įsiregistravimo metu, bet su visa pagarba – aptarnavimas jau nuo pirmųjų minučių buvo baisus. Maža to, tik nuėjęs į kambarį susigrizbau, kad niekas man nedavė nei wi-fi slaptažodžio, nei davė miesto kokį žemėlapį, nei kažką parekomendavo. Numetė raktus ir viskas. Toks aptarnavimas jau būtų prastas 1-2* viešbučiui, o 4* – išvis netoleruotinas. blink.gif Nors kai paskaitai komentarus internete, tai labai tuo stebėtis gal ir nereikėjo. Kitus išvis vos ne ant 3 raidžių pasiuntė. Faktas vienas – šio viešbučio tikrai niekam nerekomenduoju, nors jis ir 4 žvaigdučių. Šiaip ir kaina jo buvo ganėtinai didelė – 118 EUR už 3 naktis. Gaunasi po 20 EUR/žmogui naktis. Bet aš jį išsirinkau tik dėl to, kad jo vieta buvo tikrai labai gera, plius turi baseiną (bus kur atsigaivinti po veiksmo kupinos dienos), taipogi buvo didelis, bet čia tik paradinė viešbučio pusė, nes seniai teko atsidurti tokiam nudrengtam, apšiurusiame viešbutyje, o apie personalo darbo kokybę išvis net nėra ką kalbėti. Nors, turiu pripažinti, kad atėjus į kambarį buvau apšalęs vaizdo, kurį pamačiau pro langą. wub.gif Vienareikšmiškai – WOW!!!

Aišku, čia labai man pasisekė, kad tokį kambarį gavau ir su tokiu vaizdu, nes jei būčiau gavęs kambarį kokiame 3-iame ar 5-ame aukšte, tai net šio pliuso šis viešbutis būtų negavęs. Bet dabar skųstis negalėjau – stoviu prie lango 12-ame aukšte ir visas Chiang Mai kaip ant delno. O dar tie kylantys dangaus žibintai… ohmy.gif Tiesa, netrukus pastebėjau murzinus ir apčiupinėtus langus, kurie, turbūt, buvo nevalyti nė karto per paskutinius 2 metus, o nuėjus į vonią radau apiplyšusius ir sudriskusius rankšluosčius. Visa laimė, kad jie nors švarūs buvo, bet vaizdelis labai nekoks. Langų problema išsisprendė juos atidarius. Tada jau jokie teršalai netrukdė grožėtis superiniais naktinio miesto vaizdais. Vienareikšmiškai – laaaa faaa angel_not.gif Tiesa, dar teko nusileisti į apačią, į registratūrą, prašyti bevielio interneto kodo bei kokio nors žemėlapio. Tokia mergina visko, ko prašiau, numetė ant stalo ir toliau įniko į savo darbus. Aš toks: “Aaaa, o tai ką galite parekomenduoti? Kur nueiti? Kur artimiausias supermarketas?” Tada ji pabraižė ant žemėlapio ir trumpai pasakė: “Viską rasi čia”. Viskas, laisvas. Aptarnavimas – tragiškas. ban.gif Na, okay, galvoju, kad jau nusileidau, tai reikia nueit nusipirkt bent jau gert tuo pačiu. Išeinu, o žmonių gatvėse dar daugiau. Supermarketas – apgultas. Ir visi glėbiais neša alkoholį. Kas juokingiausiai, tai visos alkoholio kainos supermarkete padidintos. Ant buvusių baltų kainų užklijuotos naujos žalios ir, tipo, reikia pirkti už šias kainas. O aš kažkaip silpnumo akimirkai pasidaviau ir nusipirkau 0,7 l vietinio Regency brendžio dėžutę už kosminius 535 BHT / 48 LTL / 14,20 EUR. Kaip vėliau paaiškėjo, tai permokėjau apie 150 BHT už šio butelio nupirkimą šventės metu. Gavieji gėrimai kainavo normaliai – Coca-Colos 2 l butelis kainavo 42 BHT arba 1,10 EUR, o 100% apelsinų sulčių litras – 66 THB arba 1,75 EUR. Tada viskuo nešinas grįžau į viešbučio kambarį ir… nutariau daugiau į miestą neiti. A ko ten? Įsitaisiau šalia lango kampo, pasistačiau trikojį ir užgesinęs kambaryje šviesą fotkinau bei filmavau vaizdus pro langą gurkšnodamas brenduką ir vis laukdamas to didelio fejerverko, apie kurį rusas Chiang Rajuje minėjo, kad šįvakar jis bus. Taip pralaukiau iki pat 24 h, bet fejerverko taip ir nesulaukiau. Kažką man primelavo liezuvis.gif

Nežinau kaip buvo vakar, bet šiandien ir tų dangaus žibintų nebuvo taip jau LABAI daug, kaip kad rusas pasakojo. Gal dėl to, kad paskutinė šventės diena? Visą vaizdą galėjau palyginti tik su dangaus žibintų kiekiu Chiang Rajuje vakar. Tai taip, čia jų buvo gerokai daugiau, bet tai ir miestas gerokai didesnis. Bet nepaisant visko, vaizdelis buvo tikrai WOW ir kaifavau nuo jo yu.gif Retas atvejis, kai aš niekur neinu iš viešbučio ir visą vakarą praleidžiu jame. Bet tikrai nemaniau ir nemanau, kad prie upės vaizdas būtų buvęs geresnis ok.gif
Taip prasėdėjau iki vidurnakčio vis dar naiviai laukdamas fejerverko ir tuštindamas brendžio butelį, o galiausiai apgirtau ir ėjau miegot. Visgi rytoj jau tikrai anksti reikės keltis, nes lauks įvykių kupina diena (eating_arrow)

Advertisements

10 responses to “Thailand 2014 November – IX dalis [Baltoji šventykla]

    • Žiauriai graži 🙂 O dėl pamiegojimo, tai… 😦 Man ir pačiam buvo labai pikta. Būčiau spėjęs ir į Auksinį trikampį nuvažiuot, gal net persikėlus per Mekongo upę pabūti šiek tiek Laose, o gal net opijaus nusipirkt ir parsivežt į Lietuvą 😀 Ech…

      Like

  1. Man tai istrige tulikai prie baltos sventyklos 😀 jie buvo aukso spalvos! Iejimas irgi tik nusiavus batus ir ziauriai juokingas vidus.. gal kad vandens nuleidimas tai samcio pasemimas is kibiro, nebeatsimenu, tik zinau, kad wc paliko ne ka mazesni ispudi 😀 ir labai gerai musu idegis pasimate prie tos sventyklos :-D:-D

    Like

    • Aukso spalvos? Reiškias jie nuodėmingi!!! 😀 Beje, tokis klausimas – iš Čiang Majaus ėmėt turą ar važiavot savarankiškai iki Baltosios šventyklos? 🙂 Auksiniame trikampyje buvot?

      Like

      • Tai negi tu nematei tu tuliku?? Nebuvom mes minetam trikampy ir turo neemem, ir nesavarankiskai vaziavom 😀 mes sandem vairuotoja su masina ir gidu ir po visus Chiang Majaus ir aplink reikalus jis mus veziojo 😛

        Like

      • O tai kur dar tas vairuotojas jus nuvežęs buvo? Ir kiek kainavo jo paslaugos? 🙂 O tu tulikų, tai nea, nemačiau >:O Teks sugrįžt 😀

        Like

  2. nu baltoji šventykla tai tikrai wow, tik kiek nuvylė jos dydis. tikėjaus bent 4-5 kartus didesnės 🙂
    tai vis dėlto ir jonuką paminėjai 😀

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s