Thailand 2014 November – XVI dalis [Phang Nga Bay grožybės]

2014 m. Lapkričio 14-oji, penktadienis
Štai ir viskas… Išaušo paskutinė diena Tailande. Teoriškai dar Tailande turėsiu rytojaus pusdienį, bet jis nusimatė labai aktyvus ir bėgant, kur laisvo laiko nebus nė minutės. Pasikartosiu trečią kartą – blemba, kaip man trūko tos vienos, paskutinės dienos Tailande, kurią praradau per laukimą kitų žmonių atsakymo dėl prisijungimo kelionei į Tailandą (apie tai jau rašiau du kartus). Na, bet yra dabar jau kaip yra, nieko nepakeisi…
Summer Breeze Hotel išsimiegojau gerai, nesigirdėjo jokio triukšmo iš gatvės. Iš kur jis girdėsis, jei gyveni kaip kameroje – jokių langų, nieko. Net nežinai prabudęs koks oras lauke. Turi nusileisti į pirmą aukštą ir pažiūrėti kokia situacija lauke (extrawink) Na, bet neaišku kas būtų, jei kambarys būtų su langais, o per jį kiaurai eitų visas Bangla Road triukšmas. Nei išsimiegotum, nei pailsėtum. Tad gal labai skųstis kambariu be langų ir negaliu (coolness)
Turas į Phang Nga Bay turėjo prasidėti 9 ryto, taip bent tos saldžiai besišypsančios ir mane akimis ryjančios viešbučio darbuotojos man pasakė. Turbūt jau nereikia net sakyti, kad 9 ryto niekas neatvažiavo manęs paimti. Tailandietiškas punktualumas yra kažkas nerealaus. Jau matomai kelionės metu prie jo pripratau, tai labai nestresavau. Pasivaikščiojau po rytinės saulės nušviestą Bangla Road – koks skirtumas lyginant su naktiniu šurmuliu!!! Naktį ji būna uždaryta, padaryta pėsčiąja zona, o, va, ryte ja važinėjo vietinis transportas, žmonių buvo vienas kitas, turbūt visi po audringos nakties pasliki lovose gulėjo (pleasantry) Rytiniai Patongo vaizdai:

Apie 9:30, taigi užvėlavęs pusvalandžiu, atvyko mikriukas jau pilnas turistų. teko į jį įsibrauti ir man. Po to sekė beveik valandos kratymąsis link privačios Ao Por prieplaukos kažkur netoli Phuketo miesto. Atvažiavus ir išlipus iš mikriuko, iškart pasijautė išskirtinis dėmesys ir komfortas (visgi tokie pinigai sumokėti!). Kol ruošė valtį (negi negalima buvo jos paruošti anksčiau?), tol visi nemokamai galėjo vaišintis arbata ar kava (man net minčių nebuvo tokių – kokia prasmė prie +30 C gerti karštą kavą ar arbatą?) su sausainiais. Va, sausainius kelis ir aš krimstelėjau. Buvo pristatyta oficiali kelionės programa. Sužinojau, kad pasiėmiau labai aukštos kokybės turą su Phuket Seahorse kompanija, kuri daro viską, kad įtiktų savo klientams (skipping) Taip, taip (thumsup) Nors, jei atvirai kalbant, tai labai kažkuo skųstis tikrai negalėjau visos dienos metu. Servisas buvo tikrai aukštos klasės. Davė visiems programas, ką šiandien pamatysim ir kur būsim. Programos pavyzdys (tik aš mokėjau 3500 batų, nors čia nurodyta buvo 3600 batų):

Seahorse Phuket Phang Nga Bay tour

Phang Nga Bay turas su SeaHorse Phuket kompanija

Buvo pristatytas asmeninis mūsų kelionės gidas ir vadovas su labai įdomiu vardu – Igor, nors jis rusas tikrai nebuvo (bigboss) Fainas bachuriukas, jaunas, jei neklystu – 22 metų. Tai jis visus kalbino ten, šnekino, klausinėjo kas ir iš kur atvažiavę, žodžiu – darė viską, kad laikas neprailgtų. Man pasidarė nuobodu, tai atsistojęs nulingavau prie prieplaukos pasidairyti. Tai jis atbėgo paskui mane, gal galvojo, kad nusprendžiau spjauti ir nebeplaukti, nors sumokėjęs buvau 3500 BHT! (unbelievable) Tai dviese pastovėjom ant prieplaukos meiliai, pašnekėjom apie gyvenimą. Jis, sakė, mokosi ir dirba. Aš dar tarstelėjau, kad koks čia darbas – čia malonumas biggrin.gif Tai jis taip kreivai vyptelėjo ir sakė, kad visokių turistų būna. Ir ne viskas būna taip paprasta. Na, gal ir taip, bet tokio darbo aš norėčiau: važinėji sau kiekvieną dieną po įvairias salas, bajeruoji, gyvenimas gražus rolleyes.gif Ech…
Bešnekant pastebėjau, kad žmonės jau pradėjo lipti į valtį, tai teko paskui nubidzenti ir man.
Speed_Boat
Mano širdis vėl virpėjo iš susijaudinimo – pagaliau ir aš išbandysiu greitaeigius katerius arba speed-boat! Kiek aš jų mačiau visur plaukiojant, bet man pačiam juo pralėkt niekada neteko. Nes turų kainos su speedboat visada būdavo 5-10 kartų brangesni, nei su paprastom valtim. Bet pagaliau išaušo ir mano valanda! Žmonių, kaip ir buvo žadėta lankstinuke, buvo ne daugiau 15 + 3 vietiniai: vairuotojas, gidas ir fotografas. Prieš lipant į speedboat’ą reikėjo visiems nusiimti batus ir sudėti į krepšį ir basomis lipti į šią gražuolę. hi.gifĮlipęs pastebėjau, kad tokios 3 visai nieko (tuo metu man taip atrodė) mergyčkos nulėkė į pačią speedboat’o pradžią pralindę pro tokias duris. Nebuvo net jokių klausimų – aš nusekiau paskui jas. Užeinu, o ten – geriausios vietos valties priekyje. Mergikės sau rankšluosčius išsiskleidė ir taip plačiai užsiėmė visas vietas, tarsi jos būtų būtent joms rezervuotos. book.gif Turbūt galvojo degintis visos kelionės metu. Užėjau į priekį aš, po to dar keli žmonės atsekė paskui, bet per tas mergužėles nėra vietos kur atsisėsti. Tai kiti, nebūdami tokie nagli, apsisukdavo ir grįždavo į bendrą patalpą po stogu. Tik ne aš! O kodėl aš turėčiau grįžti, jei visi vienodą kainą sumokėjom? Aš iškart parodžiau joms susipaprastinti, nes ir aš noriu šalia prisėsti. Surauktais veidais mergikės susipaprastino, bet tai buvo tik pradžia swoon.gif Kelionės metu situacija su jomis vis aštrėjo ir aštrėjo, kol galiausiai aš pratrūkau. Na, bet apie viską iš eilės.
Taigi, kelionė į Ao Phang Nga nacionalinį parką prasidėjo. Visiems susėdus pajudėjom iš prieplaukos ir tas speedboat išplaukęs į gilesnius vandenius kaip rovė iš vietos, kad buvo WOW (crazywinker) Priekyje sėdint vos atsimerkti buvo galima. Vėjas blakstienas tiesiogine ta žodžio prasme lipdė prie akių, o sėdint priekyje ypač gerai jautėsi tas speedboat’o šokinėjimas per bangas. Dieve, kokia faina atrakcija! Ypač patiko kaip vėjas pralėkti pro tuos pigesnius turus, kur žmonės lėtai sau plaukė link Ao Phang Nga nacionalinio parko su dideliais lėtais laivais, o mes pro juos pralėkdavom kaip pro stovinčius. Žmonės tik pavydžiai mus akimis palydėdavo, lygiai taip pat kaip ir aš anksčiau liūdnai palydėdavau akimis kaip vėjas pro šalį pralekiančias tokias valtis. (whistly)
Ir štai – mes jau Phang Nga Bay įlankoje. Phang Nga – 400 kvadratinių kilometrų įlanka, esanti Andamanų jūroje, tarp Puketo salos ir Malakos pusiasalio, pietų Tailando žemyne. Nuo 1981 metų ši teritorija saugoma ir yra paskelbta Ao Phang Nga nacionaliniu parku. Klinčių uolos su urvais, sugriuvusios urvų sistemos bei archeologinės vietos – randamos būtent Phang Nga įlankoje. Jos susiformavo prieš milijonus metų, sumažėjus vandens lygiui, kada buvo galima vaikščioti tarp Puketo ir Krabi.

Nepakartojamas grožis

Pirmieji vaizdai įplaukus į Phang Nga Bay įlanką

Phang Nga – įlanka su 42 salomis. Ją sudaro seklus jūros vanduo ir miškingos šlapynės, kuriose bent 28 ekosistemos, vadinamos – mangrovėmis. Skiriamasis įlankos bruožas – karstinės kalkakmenio uolos, vertikaliai išsikišusios iš smaragdinės spalvos vandens. Džeimso Bondo sala ir Koh Panyee kaimelis ant vandens – labiausiai turistus traukiančios vietos. (astonished) Geriausias ir populiariausias būdas iš arčiau pasigrožėti šiais objektais – plaukti valtimi iš šiaurinės Puketo dalies (ką aš ir dariau). Kelionė laiveliu pro kalkakmenio uolas, sustojant ramiuose paplūdimiuose, labiau žavi turistus nei paprasta kelionė turistiniais laivais. Būtų mano valia, tai visą dieną su tuo mūsų speed-boat’u tik ir būtumėme plaukioję nuo vienos salos prie kitos. Bet, deja, programą sudarinėjau ne aš… dry.gif
Pirmas sustojimas buvo prie Panak salos (?). Nesu įsitikinęs salų pavadinimais, nes jos visos ten vienodos (shamrock) Esmė tokia, kad į salą išlipti neįmanoma dėl jos stačių krantų, ir visą ją yra okupavę beždžionės. Man net kilo klausimas – kuo jos maitinasi tokioje mažoje saloje. Atsakymas gimė tiesiog akyse, kai iš laivo joms numete kelias kekes bananų ir kitokio maisto. Gal ir nieko – sėdi sau ir lauki, kol atplauks kokia valtis su žioplais turistais (slingshot) Numeta tau valgyt, pavalgai ir sekančios valties lauki dirol.gif

Kiek pažioplinėję pro valties bortus, buvome vėl susodinti ir nuvežti prie antrojo sustojimo Hong salos prieigose. Šis sustojimas man jau kur kas labiau patiko. Artėjant prie Hong salos apylinkės tiesiog su kiekviena minute vis gražėjo ir gražėjo. Vaizdai – kaip iš paveiksliuko. Ir čia įvyko pirmas rimtas konfliktas su tomis australėmis. unsure.gif Jau pasakojau, kaip jos visą valties priekį buvo okupavę ir tik savo naglumo dėka radau kaip šalia jų įsispausti. Plaukimo metu dar bandžiau jas kalbinti, sužinojau, kad jos iš Australijos ir panašiai, bet didelė šneka neužsimezgė – buvo super arogantiškos. (down) Tai aš daugiau jų ir nekalbinau, pradėjau šnekėti su priešais įsispraudusia pora, kuri, pasirodo, buvo iš Libano. Ir atplaukus į Koh Hong salos įlanką, kurioje vėliau sustojom ir turėjom po salą plaukti su kanojomis, mes nusprendėm nusifotografuoti. To norėjo tiek tie libaniečiai, to norėjau ir aš. Bet kaip nusifotografuoti, kai pačioje valties priekyje tupi tos australės? Aš iš pat pradžių GRAŽIAI jų paprašiau kelioms sekundėms atlaisvinti priekį, nes mes norim nusifotkinti. Reakcijos – nulis. Bet tokia arogancija iš tų 3 mergužėlių tryško, kad WOW. (no2) Seniai su tuo teko susidurti, prisipažinsiu. Aš dar kartą pakartojau savo prašymą. Vėl reakcijos nulis. Na, aš kadangi iš Kauno, tai paėmiau ir per galvas vos ne jų perlipęs įsitaisiau valties priekyje nuotraukai. Tos 3 žertvos (nepabijosiu šio žodžio), sėdi ir net galvos nepalenkia. Matau, tas libanietis mane bando nutraukti ir vis rodo į jų galvas. Aš dar kartą angliškai paprašiau – ar galite palenkti galvas. Reakcijos – nulis. verysad.gif Na, okay, gavome tokias foto, kokias gavome.

Po to apsikeitėm vietomis, nufotkinau aš tuos libaniečius ir dar kartą tų panų paprašiau pasitraukti į šonus. Reakcijos ir toliau į mane nulis. Tarsi koks gavrikas būčiau ir amsėčiau kur nors palei kojas. (winkinalien) Va, tada Arūnčikas supyko. Į priekį atėjo dar keletas žmonių, daug kas nori tos valties priekyje nusifotografuoti, bet negali – priekį okupavusios gražuolės iš Australijos. Tai aš tada specialiai garsiai pradėjau šnekėti su ta libaniečių pora ir su dar kita pora atėjusia iš valties galo, kad, matomai, mergaitės yra kurčios ir jos, matomai, įsivaizduoja esančios laivo princesės. Jos tą tikrai puikiai girdėjo, bet nekreipė nė menkiausio dėmesio. mellow.gif Aš tokio naglumo buvau šokiruotas. Na, buvau girdėjęs, kad australai pasikėlę, jų labai visi nemėgsta, bet kol pats nebuvau iki šiol su jais susidūręs, tai kažkaip nuomonės savo neturėjau. Bet šių 3 mergelių dėka aš greitai savo nuomonę apie australus susidariau ir garsiai ją pasakiau. Gi visi, blin, susimokėjom vienodą sumą plaukti su šiuo greitaeigiu kateriu ir visi turim turėti lygias galimybes. Bet ne, pasirodo yra lygesnių už lygius. mega_shok.gif Visą priekį užsiėmė ir nieko nesiruošė ten įleisti. Net porai sekundžių nuotraukai pasidaryt. Kaip jums? Tik galutinai kateriui sustojus ir Igoriui paskelbus, kad dabar visi plauksim kanojomis pro salos urvus, jos TEIKĖSI atsistoti ir pasišalinti iš valties priekio, nes reikėjo jau lipti į priplaukiančias kanojas. Tik tada gavau normalią proga nusifotografuoti tiek pats, tiek normaliai nufotkinti bei pafilmuoti salos apylinkes.

Tiesa, kol pasifotkinau ir pasigrožėjau, mūsų kateryje likau paskutinis. Jau mane tas mūsų vadovas Igoris net pradėjo skubinti, kad lipčiau lauk į manęs atplaukusią ir laukiančią baidarę. Tai drebančiom kojom įlipau, man ji tokia nestabili pasirodė, o vietinis joje sėdi, baltus dantis demonstruoja ir iškeltą nykštį man rodo. Iškart pagalvojau – kur man tai matyta? (greeting) Taigi Phi Phi saloje, kur lygiai taip pat bendravom dantis ir iškeltus nykščius rodydami su tuo valties vairininku, kuris plukdė į Bamboo ir Mosquito salas! lotuliukas.gif
Šiaip ne taip susirangiau toje guminėje valtyje ir pasileidom paskui jau nuplaukusias baidares (visgi įlipau paskutinis). Iš pradžių galvojau, kad man reikės irkluoti, bet viskuo buvo pasirūpinta. Mano darbas buvo sėdėti valties priekyje ir laikyti lygsvarą (boatride) Na, bandžiau dar ir pafilmuot apylinkes, nes vaizdai buvo tikrai super:

Visas pasiirstymas su baidare po Hongo salą truko 30 minučių. Prisipažinsiu – tikrai mažokai ir tas laikas lėkte pralėkė. Tokiai atrakcijai laiko galima buvo skirti kur kas daugiau. Vietinis tajus nors angliškai ir nelabai šnekėjo, bet stebėtinai gerai per tą pusvalandį su juo “susigrojom”. Ir pro šalį grįžtančias kitas valtis pataškėm, jis su irklu savo kolegas nustumdavo, kad jie į uolas atsitrenktų ir pan. (ras) Žodžiu, plaukėm paskutiniai ir darėm visokias nesąmones. Bet buvo užtat linksma! Ypač dideles jam simpatijas pajaučiau, kai pro šalį plaukiančias australes jis pats paėmė ir su irklu aptėškė! Dieve, koks aš buvau patenkintas (swaying) Negana to, pamatęs, kad aš viską fotkinu ir filmuoju, jis priplaukė prie pat uolos krašto, prie kurio buvo šiek tiek sekliau ir buvo galima išlipti iki kelių į vandenį. Na, ir pafotkino mane pats toje kanojoje, tarsi aš pats būčiau su ja vienas plaukęs. Žinoma, to nebuvo (o gaila šiaip), bet nuotrauka gavosi super. Kiti tokios tikrai neturėjo ir net negalėjo turėti 🙂

Šiaip esu įsitikinęs, kad galima apskritai pasiimti tik kanojų turus po Ao Phang Nga nacionalinį parką. Net pasitikrinau internete – tikrai tokių turų yra. Žinoma, pamatysi kur kas mažiau, bet turint laiko – kodėl gi ne? Manau, nerealiai smagu būtų pasiirstyti pro tokius urvus ir aplink tokias nerealias salas.
O mano kanojininkas, kaip spėju, taipogi pajautė man simpatijas thumbup.gif Nes kai išplaukėm iš paskutinio urvo, visos mūsų katerio kanojos pradėjo plaukti atgal link katerio, o maniškis vienintelis – ne! Parodė, kad dar mane apiplukdins tokią specialią uolą, nuo kurios, kaip jis parodė pirštais, labai geros nuotraukos gaunasi. Woohoo! Aišku, kad plaukiam! Tai padarėm tokį mažą lankstuką, negana to – leido išlipti ant dar vienos seklios vietos nusifotografuoti. Žinoma, tas jo gerumas buvo paremtas viltimi gauti arbatpinigių, čia ir arkliui aišku. Bet, va, jam jų tikrai nebuvo gaila. Pirmą kartą Tailande daviau žmogui “arbatos”. Nes, nu, super tas pusvalandis praėjo. Ir paprikolinom, ir pasifotkinom, ir, kas svarbiausia, matėsi, kad žmogus tikrai stengiasi dėl manęs. Kiti kanojininkai bendrakeleivius nuplukdė iš urvų tiesiai į katerį, o manęs – ne. Tai kai galiausiai parplaukėm į katerį (vėl grįžau paskutinis, kaip kad ir išplaukiau), liepiau jam palaukti ir daviau 100 THB (batų) “arbatos”. Ir tikrai nebuvo gaila (letsplay) O čia papildomos nuotraukos ir vaizdai, kurių kiti turo bendrakeleiviai nematė:

Taip, kad po turo su baidarėmis buvau super patenkintas. Tiesa, reikia pastebėti, kad lauke buvo be galo karšta ir drėgna. karsta.gif O čia jau pradėjo reikštis mūsų brangaus turo privalumai – visiems išdalino šalto gėrimo skardines, kurių buvo daug ir visokiausių rūšių. Atsigert buvo į valias. Aš kokias 3 skardines ištuštinau, kad atstatyti skysčių pusiausvyrą. Tiesa, gėrimai buvo vietiniai limonadai su kringeliais ant skardinių. Net nesuprasi ką geri, bet dzin – kai ištroškęs, tai tie šalti gėrimai suėjo “tolko tak”. Po to paserviravo vaisių stalą – bananų, arbūzų. (water_melon)Ir viskas for free (boi-havinbeverage) Na, dalinai for free, nes sumokėjus 3500 THB sumą panašaus serviso ir buvo galima tikėtis. Tai pasiėmęs graužiau arbūzą ir stebėjau lekiančius pro šalį vaizdus. bigsmile.gif O jie buvo nerealūs:

Ao Phang Nga nacionalinio parko vaizdai

Ao Phang Nga nacionalinio parko vaizdai iš speed-boat’o

Sekantis sustojimas buvo prie Ice Cream Cave arba prie uolos, kurios viduje daug baltų stalaktitų, primenančių ledus. Nuo to ir kilo salos pavadinimas (yoohoo) Šiaip pati uola didelio įspūdžio nepadarė, buvęs kur kas didesnėse ir gražesnėse stalaktitų ir stalagmitų uolose Slovėnijoje ar Sardinijoje, tik tiek, kad ten buvo nors šiek tiek vėsiau ir visur kapsėjo vanduo nuo drėgmės. Įdomus pastebėjimas – Europoje panašaus pobūdžio urvuose tų stalaktitų ar stalagmitų negalima liest, šiukštu, o Tailande… Va, nuotraukoj net užlipęs ant jų. Visiems dzin irnesakyk.gif Bet kitavertus dėl to tie stalaktitai visi aplaužyti ir nučiupinėti (desposearcher)

Grįžus iš turo į mūsų katerį, manęs laukė maloni staigmena – australių valties priekyje… NEBELIKO!!! (prostration) Neatlaikė mergaitės psichologinės įtampos ir pastovaus mūsų su libaniečiu “važiavimo” ant jų. Išsikraustė mergaitės į bendrą patalpą, o visas priekis tapo mūsų! Tvarka bus! (confused-and-angry)Mažas skirtumas – mums ten įsitaisius, visi tie, kurie užeidavo į priekį kateriui lekiant per bangas ir norėdavo nusifotografuoti, vietos iškart padarydavom ir nedarėm dėl to jokių problemų, kaip kad princesės iš Australijos. Maža to – mūsų tilpo kur kas daugiau. Atėjo dar viena pora, po to šiaip keli užsukdavo pašnekėt, atmosfera tapo kur kas draugiškesnė ir laisvesnė palyginus su tomis “princesėmis”, kurios įsivaizdavo, kad valties priekis yra jų ir tiktais jų. (sadu) Grauduma…

Vėjas

Super smagu buvo pasėdėti valties priekyje lekiant visu greičiu per Ao Phang Nga nacionalinį parką. Vėjas buvo tikrai nemažas ir dar tas šokinėjimas per bangas… 🙂 Ach…

Pietūs buvo suplanuoti Koh Panyee plaukiojančiame žvejų kaime. Tai – musulmonų kaimelis pastatytas ant polių, kuriame gyvena apie 2000 žmonių, atvykusių į šią vietą prieš daugiau nei 200 metų. Mano nuomone, šis kaimelis yra totalus turistinis objektas, priverstinai įtraukiamas vos ne į kiekvieno turo programą, nes kitaip – jo egzistavimas taptų beprasmis ir jo net nebūtų. 2.gif Šiek tiek abydna buvo palyginti laiko skirtumus, tarkim, plaukioti baidarėmis po Hong salos urvus ir pakrantes (30 minučių) su valanda (!) laiko skirto pietums ir pasivaikščiojimui po šį kaimą. Būtų mano valia, tai pietų išvis nebūčiau įtraukęs į programą arba juos patiekčiau laive plaukimo metu (taupant laiką), o daugiau laiko skirčiau kitų salų apžiūrėjimui ar tam pačiam ilgesniam plaukimui kanojomis…
Atplaukus ir prisišvartavus prieplaukoje, buvome palydėti prie 2 nukrautų stalų. Su šypsena veide pastebėjau, kad australės laikėsi kaip įmanoma toliau nuo manęs. Hehe (superb) Atsisėdau prie vieno stalo su siauraakiais ir ką… Prasidėjo mano kankynė. Pietų stalas atrodė taip:

Pietūs Koh Panyee plaukiojančiame kaimelyje

Pietūs Koh Panyee plaukiojančiame kaimelyje – stalo asortimentas

Ir ką mes matome? Kiekvienas mūsų gavome gumulą sulipusių ryžių, šiltos Coca-Colos butelį, ledukų kibirėlį, kuris po pusvalandžio virto paprastu vandeniu (lauke gi karšta), na ir nenusakomų valgių, kurių aš, žinoma, nevalgiau. Parodau į vieną ir klausiu: “Kas čia”. Atsakymas: “Fish”. Okay, reiškias nevalgom. “O kas čia?” Tas pats atsakymas: “Fish”. Su liūdesiu prisiminiau apie savo pabaigtas sasyskas (spiteful) Kaip jos čia būtų man pravertę… Galiausiai vienoje lėkštėje aptikau vištų kulšeles aštriai labai paruoštas, tai jas ten paknaibiau truputėlį užgerdamas šilta Coca-Cola. (spice)Žodžiu, neišsiplėsdamas pasakysiu, kad kaip ir tikėjausi ir kaip visada būna – tokie pietūs man būna kažkokia tragedija ir kankynė. Valgomo – nieko, vien žuvis ir jūros gėrybės. Tradiciškai. Mėsos – nerasta. Fe… (tdown) O pietų kaina buvo įtraukta į turo kainą ir, spėju, nemažai kainavo. Blin, geriau būčiau sumokėjęs, kaip pvz, 3000 batų, bet net nelipęs į šį plaukiojantį kaimą… Nors Coca-Cola paserviruotų atšaldytą. Net to nesugebėjo. (shame)
Pakilęs nuo stalo nutariau dar prasieiti tuo kaimeliu. Tai įdomus toks jausmas – eini, apačioje vanduo žliugsi, teška, o jausmas vaikščiojant – tarsi būtum Stoties turguje. Skarmalai, skarmalai, suvenyrai ir vėl skarmalai. Ir visi kviečia užeiti, pačiupinėti ir žinoma – pirkti. Atsigavau tik išėjęs į prieplauką. (search3) Ten buvo ir gaiviau, ir akiai maloniau:


Po kokių 15-20 minučių galiausiai visi sotūs ir laimingi susirinko prieplaukoje. Buvo galima tęsti kelionę toliau. Paplaukus gal 10 minučių mūsų vadovas pranešė, kad artėjam prie pagrindinio ir ilgai laukto Phang Nga Bay objekto – sustojimas Khao Phing Kan saloje, turbūt žymiausioje saloje Ao Phang Nga nacionaliniame parke, kuri kur kas žinomesnė kitu pavadinimu – James Bond island (ohboy) Vos 40 metrų nuo Khao Phing Kan salos yra kita miniatiūrinė, bet labai išvaizdi sala-uola Ko Tapu. Uola yra nacionalinio parko saugomoje teritorijoje, todėl arti priplaukti prie šios salos draudžiama bet kokio tipo laivams. Viena iš draudimo priežasčių – pavojinga uolos forma, kuri staiga siaurėja į apačią. Ši įmantri uola labai pagražina ir taip puikų gamtovaizdį, atsiveriantį nuo siauro Khao Phing Kan paplūdimio, kuris yra tiesiog pergrūstas turistų. Prieplauka prie Džeimso Bondo salos yra siaura ir maža, o laivų, norinčių čia priplaukti – kur kas daugiau, nei leidžia prieplauka. Tai vaizdelis ten graudokas – vieni laivai priplaukia, išleidžia turistus ir vėl atsitraukia, kad kiti vėliau galėtu priplaukti. Triukšmas, spūstys, vanduo nuo motorų net kunkuliuoja. Pirmas vaizdas labai nekažkoks. Tiesa, išlipus ant kranto triukšmas lieka kažkur užnugaryje ir atsiranda kita problema – turistai. Kaip jau minėjau, pliažas su nepakartojamai gražiais vaizdais yra siauras, žmonių daug, tai patikėkit, kas ten darosi… Patarimas, norintiems nusifotografuoti ten be turistų fone – lipkite į vandenį. photo.gif Kaip taisyklė 90% žmonių į jį nelipa ir fotografuojasi nuo kranto. Įlipus į vandenį turi unikalią progą nusitraukti vienas arba padaryti nuotrauką be žmonių fone. Tiesa, kur kas gražesnis vaizdas atsiveria palipus į greta esančią uolą. wub.gif Bet ten praėjimas siauras, žmonių lipančių daug ir visi klega, komentuoja, jausmas – kaip rytiniame pergrūstame autobuse. Aš ten lipdamas dar su tokia ruse močiute paprikolinau. Ji ten savo draugėms skundėsi, kaip čia daug žmonių, kaip visi stumdosi ir pan. Tai įsikišau į pokalbį ir aš (laughing_loudly)Visai smagiai ten papliurpėm su ja. O čia nuotraukos iš garsiausios Phang Nga Bay įlankos vietos:

Tikrai labai gražu, unikali vieta (peekaboo) Kas blogiausia, kad šios salos lankymui davė vėl vos pusvalandį laiko. Blyn, ten, kur gražu – turim laiko pusvalandį. Ten, kur bilekas (kaip kad pietūs Ko Panyi kaime), laiko turim valandą ir daugiau. Kur teisybė??? Per tą pusvalandį nieko doro nespėjau nei pamatyt, nieko. Tik pasifotkinau, pasifotkinau, pabandžiau su žmonių minia palipt aukščiau, ten palaukęs eilėje greitai vėl nusifotkinau ir viskas – žiūriu mūsų turo vadovas jau laksto po prieplauką ir kviečia grįžti į valtį. Dar spėjau įšokti su tapkėm į vandenį paskutinėms foto pasidaryti, tai tas mūsų vadovas, matėsi, nebuvo labai patenkintas tokia mano saviveikla. Tradiciškai į katerį grįžau paskutinis, visi manęs jau laukė sulipę (evilnod)
Išplaukus nuo Khao Phing Kan salos laukė beveik 40 minučių lėkimas per bangas link paskutinio kelionės taško, kuris, mano supratimu, taipogi buvo visiškai nereikalingas – valandos laiko poilsis vienoje negyvenamų įlankos salų. Kiekvienas turas užveža turo pabaigoje į vieną tokių salų poilsiui ar pasimaudymui. Trumpas video apie lėkimą su speed-boat per Ao Phang Nga nacionalinį parką. Bandžiau dar kažką komentuoti, bet per vėją nieko nesigirdi. Bet užtat puikiai galima pamatyti ir pajustį tą greitį. Dieve, kaip šie greitaeigiai kateriai skuodžiai per bangas. (crazydance)Wow:

Tiesa, negyvenamom tas salas nežinau ar galima pavadint, nes atplaukus sulėkė vėl vietiniai ir kiekvieną išlipantį tampė už rankų siūlydami pasivėžinti po Phang Nga Bay įlanką su vandens motociklu. Aš puikiai prisimenu vandens motociklų kainas Palangoje (nes 2 kartus buvau jį nuomavęsis) – 1 minutės kaina 15 litų. Minimalus nuomos laikas – 10 minučių arba 150 litų. Tailande įkainiai buvo tokie: 30 min vandens motociklo nuoma 1500 batų, 15 minučių nuoma – 1000 batų arba 25 EUR. Faktas, kad gerokai pigiau, nei Lietuvoje. (candy)Aš taip stovėjau ir galvojau – nuomotis ar nesinuomot? Keli kiniečiai išsinuomavo tuos vandens motociklus ir nurūko. Kaifas. Bet mokėti 1500 batų už tas 30 minučių rodės daugokai. Galiausiai sugalvojau – duodu 1000 batų už 30 minučių (heya4) Jei nuomoja, imu. Bet nei vienas iš kokių 5 nuomotojų nesutiko su mano tokia sąlyga. Keli siūlė 40 minučių nuomą už 1500 batų, bet aš 1500 THB mokėti nesiruošiau. Aiškinau jiems, kad galiu duoti 1000 batų ir viskas. Tai maksimum, ką išsimušiau – 20 min nuoma už tokią sumą. Dabar galvoju, kad gal reikėjo išsinuomoti, dzin tie 25 EUR. Būtų buvę super palakstyti su tuo vandens motociklu apie salą. (bike2)Bet aš vis tikėjausi gauti 30 minučių laiko už tą pačią sumą. Galvojau, kad jei apsisuksiu ir nueisiu – sutiks su mano siūloma kaina. Pasakęs, kad jei duoda 30 minučių už 1000 batų, tada imu, apsisukau ir einu tikėdamasis išgirsti: “Okay, okay”. Bet, deja, to nebuvo. Matomai per gerai norėjau (money) Na, nesutiko tai nesutiko. Ant smėliuko sau išsitiesiau, nusimaudžiau, atsidariau ryte nusipirktą “fleškutę” ir pradėjau švęsti paskutinį vakarą Tailande. Man buvo liūdna… Jau rytoj tokiu metu būsiu kažkur virš Azijos 11 km aukštyje… Jūs net neįsivaizduojat, kaip nesinorėjo grįžti namo. Visa laimė, tokiom nuotaikom numalšinti buvau pasiruošęs tailandietiško romo. Jis padėjo:

Deja, bet apniko mintys apie kelionę namo

Paskutinis vakaras Tailande prasidėjo

Kadangi saulė leidosi vis greičiau, po valandos buvome vėl sukviesti iš tik mums skirto pliažo į katerį ir laukė dar 40 minučių lėkimas per bangas į Phuketo salą. Aš tailandietiško romo priragavęs staiga tapau labai draugiškas, susidraugavom dar labiau su tuo Igoriu ir libaniečiu, kurio vardo nei tada dorai neištariau, nei dabar prisimenu. Kažkoks nesuvokiamas vardas (meeting)

Tryse valtyje neskaitant šuns :D

Libanietis, tajus ir lietuvis valtyje bendrauja 🙂

Lėkdami šnekėjom apie viską iš eilės. Baisiai susidomėjau išgirdęs, kad libanietis vakar su žmona (!) buvo tame “ping pong show” arba pussy show Patonge, kur vietinės moterys savo putytėmis išdarinėja stebuklus: atidaro butelius, rūko, žaidžia ping pongą (nuo to ir kilo tokių šou pavadinimas), įsistačiusios ten skustuvo galvutes pjausto obuolius ar bananus, o didžiausias hitas, pasak libaniečio, buvo, kai iš vaginos išsitraukė gyvą pelę!!! blush-anim-cl.gif Žodžiu, aš ten klausiau ir buvau pakraupęs. Bet tiek libanietis, tiek mūsų vadovas man aiškino, kad nors kartą gyvenime reikia tai pamatyti. (bum)Na, su tuo aš gal ir sutikčiau, bet mane domino kaina. Dar paklausiau: sakau, kad gatvėje tie ping pong šou reklamuojami kaip nemokami. devil.gif Tai libanietis tik nusijuokė ir atskleidė peripetijas: įėjimas, taip – nemokamas. Bet kiekvienas atėjęs privalo nusipirkti gėrimą, kurio kaina 1000 batų / 25 EUR. Jį išgėrus, gali nusipirkti antrą, bet jo jau kaina bus tik 250 batų. Taip, kad pirkdamas tą pirmą gėrimą susimoki automatiškai ir už įėjimą, ir už šou programą. Viskas trunka apie pusvalandį. Bet dar kelis kartus jie man abu kartojo, kad aš tai privalau pamatyti. Na, sakiau, pagalvosiu (optimistic)
Taip bepliurpiant atvažiavome iki prieplaukos. Turas oficialiai buvo baigtas. Visus paskirstė po mikriukus ir išvežė atgal į viešbučius. (readin)Tiesa, dar norintiems pasiūlė įsigyti filmuotos medžiagos (buvo gi operatorius, kuris filmavo visos kelionės metu). Aš visai susidomėjau to filmo įsigyjimu, bet sužinojus kainą, visas noras dingo. DVD diskas su nuotraukomis ir sumontuotu kelionės filmu kainavo 1600 batų!!! Totalus kosmosas! Dar pasakiau, kad už 800 batų nupirkčiau, bet filmuotojas tokį mano pasiūlymą išgirdęs tokiu niekinančiu žvilgsniu į mane pasižiūrėjo, kad aš daugiau nieko jam ir nebesakiau (blowinbubbles) Beje, turiu pastebėti, kad niekas iš mūsų turo iš jo nei nuotraukų, nei video medžiagos neužsisakė. Gal reiktų dar kartą jam peržiūrėti savo kainodarą?
Patenkintas pastebėjau, kad į Patongą grįšim tuo pačiu mikriuku kaip ir naujieji mano draugai – libaniečių pora. Tai visą kelią lelekinom apie Libaną. Šiaip, turbūt, pirmą kartą girdėjau, kad kas nors taip “važiuotų” ant savo šalies. Pasirodo, kad čia jų povestuvinė kelionė ir jai dokumentus tvarkė vos ne pusę metų. Nes oficialiai iš Libano norint išvažiuoti, reikia sutvarkyti krūvas popierių ir visur klesti korupcija. Ir apkritai – sakė, kad Libane viskas brangu, o algos žmonių mažos. Kokias kainas belyginom, viskas Libane buvo brangiau nei Lietuvoje. O jų vidutinė alga – 300 EUR nesiekia. Kaip jie ten gyvena, nesuprantu? Ir apskritai – gydymas mokamas, nes gali dirbti, bet jei nemokėsi papildomai gydytojui, jis tavęs negydys. Apie mokymąsi, tai ten išvis kosminius pinigus kainuoja. Tas libanietis, tipo, juvelyras, graviruoja visokius laikrodžius ir daro papuošalus, tai jo gyvenimo svajonė – pabėgti į Londoną ir ten atsidaryti savo parduotuvę. To jam ir palinkėkim (strong) Tarėmės vakare susimatyti, daviau savo telefono numerį, bet jie negarantavo, kad paskambins. Sakė, kad labai pavargo ir eis grįžę miegot. Jei netyčia kas pasikeis – pasuks. Bet kadangi skambučio nesulaukiau, reiškias niekas nepasikeitė (tap-fingers)
O kas liečia mane, tai aš jau vaikščiojau kaip zombis. Baiginėjosi jau 15 kelionės diena, iš kurių nei vienos nebuvo ramios. Kiekvieną dieną ant kojų, kraustymąsis, keliavimas, turai, nauji įspūdžiai, naujos vietos – super intensyvi kelionė gavosi. Grįžus į viešbutį svajodavau tik apie atsigulimą ir nusmigimą. (snoring) Bet vėlgi – nebuvo kada. Paskutinis vakaras Tailande, o dar tiek visko nepadaryta. Didžiausia problema grįžus buvo susirasti taksi, kuris 4 ryto galėtų nuvežti iš Patongo į Puketo oro uostą. Jau internete buvau skaitęs, kad ši kelionė kainuos ne mažiau 1000 THB, nes tokia nustatyta vietinės mafijos kaina ir niekas už mažiau tikrai neveš. Kas juokingiausia, tai kelionė iš Phuketo oro uosto į tą patį Patongą kainuoja daugiau nei dvigubai mažiau: 400-450 batų. Ir čia jau nieko nepadarysi. (lost3) Netikėtai man vėl padėjo Summer Breeze Hotel tos saldžiai besišypsančios mergytės. Pasakius, kad reikalingas taksi 4 ryto į kitą salos pusę, jos ten kažkam paskambino, palelekino savo paukščių kalba ir klausia, ar mane tenkins 900 batų kaina? Wow, dar pigiau nei aš galvojau. Žinoma, kad tenkins! Tai viskas, sakė, kad 4 ryto taksi lauks prie viešbučio. Huh, didelis darbas padarytas. Buvo galima atsipalaiduot. Kadangi buvo dar tik 18:30 h vakaro, nusprendžiau nueiti bent jau iki Patongo pliažo pasidairyti. (investigate)Buvo jau sutemę, bet galvojau bent jau pasidairysiu kaip atrodo šis garsus Phuketo pliažas tamsoje. Juolab nuo viešbučio iki jo buvo gal 10 min kelio pėstute. Jau pradėjęs eiti išgirdau labai negražius garsus – griaudėjimą, kuris net plyšaujančią muziką nutildydavo. (thundering)Atėjus į Patongo pliažą pirmiausiai pamačiau krūvas girto jaunimėlio, tiek panų, tiek bernų, visas pliažas skambėjo nuo girto juoko. Dar net 19 h nebuvo, o daugelis čia ant kojų vos pastovėjo visaip rėkaudami ir žvengdami. mastau.gifBet po to mano dėmesį patraukė ištisai žaibuojantis dangus. Panašu, kad lietaus ir šį vakarą išvengta nebus:

Ilgai filmuoti jau nebegalėjau, reikėjo judintis link viešbučio norint grįžti į jį sausam. Deja, bet tai taip ir nepavyko, nors nuo pliažo iki viešbučio buvo vos 10 min kelio. Pradėjus eiti Bangla Road gatve link viešbučio, taip staiga prapliupo lietus, kad viskas vėl plaukti pradėjo. O man teko slėptis 7 Eleven supermarkete. tongue.gif Dar vienas trumpas video iki prapliumpant lietui. Šiaip filmuota čia dar anksti, kažkur 19 h vakaro, tai šioje centrinėje gatvėje dar nebuvo tiek daug žmonių ir mergyčių. Atėjus čia apie 22 h jau vaizdas kardinaliai būtų kitoks:

O lietus pradėjo pilti kaip iš kibiro. Bangla Road žmonių momentaliai nebeliko, visi subėgo į barus ar parduotuves ir laukė, kol viskas baigsis. Laukiau ir aš, bet poto atsibodo laukti. (raining) Gal 20 minučių slankiojau po tą 7 Eleven supermarketą, galiausiai nusipirkau 350 g SangSom romo “fleškutę” už 155 bahtus ir ką, toliau žiūriu, kuo čia viskas baigsis. Tuo tarpu lauke trankėsi žaibai, griaudėjo griaustinis, o aš kaip kvailys stovėjau toje parduotuvėje, nors iki viešbučio buvo likę gal 2-3 minutės kelio. Ir kas blogiausia, tam lietui nesimatė jokios pabaigos, jis nesilpnėjo.

Lietus Bangla Road gatvėje pylė kaip iš kibiro

Lietus Bangla Road gatvėje pylė kaip iš kibiro

Galiausiai mano kantrybė baigėsi. Žinodamas, kad viešbutis už kampo, o aš buvau dar iš turo po Phang Nga Bay salyną su plafkėmis ir savo mėlynais marškinėliais, tai nusprendžiau bėgti iki viešbučio per lietų. Dzin, sušlapsiu kiaurai, bet tai galėsiu persirengti grįžęs. Svarbiausia buvo išsaugoti sausą fotiką. Tai supermarkete paprašiau maišelio, suvyniojau į jį fotiką, nusirengiau maikoną taip sulaukdamas pritariamų pardavėjų šūkčiojimų ir aplodismentų victory.gif Tada fotiką apvyniojau savo marškinėliais ir įkvėpęs oro žengiau į lietaus sieną. Dieve, kaip seniai buvau bėgęs beveik nuogas per lietų yahoo.gif Paskutinį kartą tai dariau gal prieš 20 metų, jei ne daugiau. Bet šiaip, turiu pripažinti, visai patiko! Lietus šiltas, malonus, bėgu sau gatve su tapkėm šlepsėdamas per balas, vanduo tik tyška, upeliais nuo manęs bėga, smagu visai buvo. Tik bijojau labai dėl fotoaparato, kad neperšlaptų, nes jaučiau, kad mano maikonas tapo šlapiu medžiagos gabalu. Bet viskas baigėsi gerai. Per porą minučių atbėgau iki viešbučio, fotikas buvo sausutėlis (maišelis savo padarė), o aš visas varvantis ir pusnuogis nulingavau į savo kambarį antrame aukšte. Grįžęs nusimaudžiau, persirengiau ir kas blogiausia – nežinojau ar dar lauke lyja (gi langų kambaryje tai nebuvo!). (testwall)Išlendu į koridorių, prieinu prie lango – lyja. Grįžtu atgal, atsiguliau ant lovos ir vos neatsijungiau – taip liuliukas suėmė. Na, jau ne, galvoju, reikia kažką daryti, nes tuoj tikrai nusmigsiu. Atsiminiau apie SangSom romą. Tai ką, pradariau ir greit visą tą 350 g gėrimo buteliuką ištuštinau. Vėl išlendu į koridorių pasižiūrėti ar dar lyja lauke. Jau nebe! (rain1)Gerai, galima lįsti lauk. Išeinu sau išdidus visas ir patraukiu link Jungceylon supermarketo. Tikėjausi, ko nors įdomaus ten rasti ir nusipirkti lauktuvėms į Lietuvą. Beeidamas link jo kitoje gatvės pusėje pamačiau kažką panašaus į turgų. Nors pro tą pačią vietą ėjau ir vakar, bet to turgo vakar tikrai nemačiau. Na, dzin, galvoju, užsuksiu pasižiūrėti, ko ten gero yra. Ir vualia!!! Būtent čia aš pirmą kartą Tailande aptikau visokiausių šlykštynių apie kurias tiek buvau prisiklausęs ir girdėjęs būdamas Lietuvoje. Ant pirmųjų prekystalių užmačiau visokias judančias ir krutančias jūros gėrybes visokiausių šlykščiausių formų, kurias tau čia pat gali iščirškinti, jei užsimanytum jų paragauti. Kiek paėjėjus giliau pagaliau aptikau ir garsiuosius Tailando keptus vabalus ir tarakonus!!! Bet tik patį paskutinį vakarą Puketo turguje aš juos aptikau. Ir juos pardavinėjo tik vienas žmogelis visame dideliame turguje. (boast)Siekdamas apsisaugoti nuo pernelyg didelio turistų dėmesio, buvo užsikabinęs baltą lentelę su užrašu, kad negalima fotografuoti jo prekių. O jei labai nori nufotografuoti – kaina 20 batų arba 0,50 EUR. Ir gale prierašas – perkantiems nuotraukos nemokamos! Iškart supratau, kad čia apsipirksiu good.gif Reikia gi į Lietuvą parvežti tikrosios Tailando egzotikos. Pasirinkimas vabalų buvo nemažas. Samtuko kepintų vabalų, žiogų, lervų visokiausių kaina – tik 30 batų. Didieji tarakonai kainavo brangiau – po 20 batų už vienetą. (ate-bug)Tai aš paėmiau 4 tarakonus ir dar 4 samtukus visokių žiogų, lervų, kitokių vabzdžių. Sumokėjau už viską 170 batų + turėjau galimybe visą šį turtą numokamai pafotografuoti. Turiu pastebėti, kad kol jis ten su samtuku savo sėmė visą savo turtą, kiti turistai man per petį ištisai fotkino nekreipdami dėmesio į jo tuos grasinančius užrašus, kad nuotraukos kaina 20 batų (tehe) Štai, naktinio Tailando turgaus gėrybės:

Tiesiog seilės bėga bežiūrint, tiesa? hihihi.gif Beje, pamiršau paminėti, kad esant norui, visą šį turtą pardavėjas apšlaksto aliejumi ir ant ugnies pašildo. Tada, spėju, visi šie gyviai būna šilti, skanūs, kaip gyvi… (nauseous)
Labai prasmingai apsiprekinęs po to turguje dar susidomėjęs buvau planšetės ar mobilaus telefono pirkimu. Išdėlioti gražiausi telefonai, planšetės ant prekystalių už tikrai juokingas kainas – tarkim už 1500-200 THB, kas yra nepilnai 50 EUR. Žinoma, garantijos jokios, kad šie prietaisai veiks, nėra. Bet gal paveiktų nors pusmetį kokį ax.gif Ačiū, dievui, nesugalvojau nieko tokio nusipirkti ir nešinas šiltais vabaliukais grįžau į viešbutį viso šio turto pasidėti. Tada su nauja energija išėjau vėl į vis griausmingesnį naktinį Patongą. (music00) Per Bangla Road eiti buvo net baisu – tik įeini, tame vos ne už rankų tempia į tuos ping pong show kambarius, kiša visokias nesąmones, siūlo nusifotografuoti, mergytės tempia su jomis pasismaginti už porą tūkstančių batų čia pat vietoje esančiuose kambarėliuose. O kur dar barai, muzika, žmonių krūvos. Wow… Užsukęs į tą patį supermarketą, iš kurio beveik nuogas išbėgau, nusipirkau jau 3 (!) SangSom romo 350 g buteliuką. Jaučiau, kad man jo reikia (drinker) Tai po to vaikščiojau vis siurbčiodamas jį ir dairydamasis kaip garnys. Tiesa, po to nusukau į truputuką ramesnes gatves, nes galvą net pradėjo skaudėti nuo to veiksmo centrinėje gatvėje. (partydance)Bevaikščiojant pristojo vienas tajus su didžiule iguana rankose. Klausia, ar noriu nusifotografuoti su ja. Aš jau gerai apsvaigęs, tai klausiu: “Kiek?” Sako – 150 batų. Sakau, kad dėkui, nebereikia. smartass.gif Tas kainą iki 100 batų nuleido. Man tai pasirodė vis vien per daug. Sakau, jei nori, duodu 50 batų (kažkur 1,25 EUR) ir tada fotkinuosi su tavo iguana. Tas iš pat pradžių nuėjo, o kai jau spėjau apie jį ir jo iguaną pamiršt, staiga jaučiu kažkas man ant peties deda iguaną (wishuluck) Tai va, pasidariau už 50 THB nuotraukas su šia gražuole:

Beje, turiu pastebėti, kad labai stebėjausi šio gyvūno oda. Tokia kaip netikra, kaip koks smėlio pripiltas žaislas kad būna. Net pasižiūrėjau ar čia tikrai gyva iguana angel_not.gif Bet galvą kraipė ir akis markstė, tai, turbūt, gyva. Na, nebent, kiniečiai išmoko ir pradėjo labai tikroviškus žaislus gaminti 59.gif Bet nei bėgo nuo rankų, nieko. Sau ramiai guli ir markstosi. Geras yu.gif Visai patiko (thumbup)
Pasifotkinęs su ilgauodege gražuole patraukiau toliau, galvojau užeisiu į kelias suvenyrines parduotuves apsipirkti, bet čia laukė nemalonus netikėtumas – 23 h vakaro jau visos suvenyrus pardavinėjančios parduotuvės buvo užsidarę. Nekažką… O mane jau ir miegas pradėjo be proto imti, tai galiausiai parlingavau į viešbutį ir nuėjau trumpam poguliui. Užsistačiau net kelis žadintuvus, nes miegui laiko turėjau vos 3 valandas. (pocketwatch)Po trijų valandų reikės keltis, greituoju būdu pakuotis daiktus ir su taksu važiuoti į Puketo oro uostą, iš kurio laukė skrydis į Bankoką. (planeride) Reikėjo tikėtis, kad AirAsia lėktuvas nevėluos, nes tokiu atveju aš automatiškai vėluoju į sekantį skrydį į Europą. O tai reikštų dideles problemas. Na, bet apie tai – paskutinėje dienoraščio apie Tailandą dalyje! (yawnin)

Advertisements

14 responses to “Thailand 2014 November – XVI dalis [Phang Nga Bay grožybės]

  1. Pasakiškai gražu 🙂 Čia kaip špargalkę bus galima panaudot ton pusėn susiruošus 😀 Tai tik lauktuvėm vabaliukai buvo, anei vieno nesukrimtai 😀

    Like

    • Na, jau ne!!! Vabalų aš nevalgau 😀 Beje, turiu pastebėti, kad tie mano atvežti vabaliukai buvo labai paklausūs. Net mano teta jų paragauti užsimanė 😀 Nešnekant apie bendradarbius, draugus ir kaimynus 🙂 Būčiau žinojęs, tai ne kelis samtukus jų būčiau paėmęs 😀 O pati būtum ragavus tokio delikateso iš tolimojo Tailando? 😀
      O Phang Nga Bay tikrai labai graži vieta. Tik aš dabar ten antrą kartą jei važiuočiau/imčiau turą, tai bandyčiau ką nors pasiimti originalesnio. Ar tai pasiirstymą su baidarėm, ar gal pavyktų nežinau – kokią valtį išsinuomot 🙂 Bet kad galėtum kuo ilgiau ir daugiau pabūt tarp tų salų pats, kad pačiam bandyti susirast gražias vietas, o ne varyt su visa banda turistų nuo taško A iki taško B 🙂

      Like

      • Aišku ragaučiau 🙂 Beje, skorpionų esu jau ragavus, toks keptas perkeptas, kaip koks traškutis, jokio pasibjaurėjimo nesukėlė 😀 Nors geluonį nulaužiau kažkodėl 😀

        Like

      • Na va, man dar iki tamstos toli kaip iki mėnulio, nes neįsivaizduoju kas turėtų nutikti, kad ryžčiausi valgyti keptą skorpioną. Turi visoje Žemėje nebelikti nė vienos sasyskos 😀 Beje, kur čia jį ragavai, jei ne paslaptis? 🙂

        Like

    • Vytautai, o kas turėtų man jį sukelti? Kad esu raudonas kaip vėžys? Bet toks galiausiai aš tampu visose kelionėse 🙂 Tas libanietis, beje, labai bijojo saulės. Kaip matai iš nuotraukų, ar video, tai jis visada su didžiausia skrybėle sėdėjo ir tepėsi kremu nuo saulės kas valandą. Man tai atrodė juokingai, bet tai ką… Kiekvienas išprotėjęs savaip. Beje, kaip pačiam patiko Phang Nga Bay salos? 🙂

      Like

      • aš pvz nelabai galiu ant saulės būt, tai tik pasiteiravau 🙂 salos liuks, o tie urvai ar labai gilūs, ar ten tik kelis metrus įplauki ir viskas?

        Like

      • Tai ant saulės ir aš nemėgėjas būti. Aš per visą kelionę taip nė karto ant rankšluosčio ir nepagulėjau 🙂 Visada ant kojų ir ant kojų. Kiek įdegiau, tai tik vaikščiodamas 🙂
        O dėl urvų, tai normaliai, visai gilūs. Įplauki ten kaip į vidinius kiemus tokius. Viršuje saulė šviečia, o aplinkui tik uolos. Kaip šulinyje jautiesi. Bet šiaip fainai 🙂 Tau reiktų nuvaryti į Tailandą 🙂 Gamtos pažiūrėt ir vietinių mergikių pakirkint 🙂 O jos su malonumu tam kirkinimui pasiduoda. Patikėk tu manim 🙂

        Like

  2. Jau nebesitikejau sulaukti tęsinio 😊 Aciū, kad daliniesi savo išgyvenimais su kitais 😍

    Like

  3. Super aprasymas. Jau kelintas vakaras kaip skaitau viska 🙂 siaip manau i bondo sala tai stipriai permokejai. Mes dviese sumojejom 3500. Po 1750batu. Nors pradine kaina buklete buvo 3800 vienam. Gav9m viska kaip ir tavo apradyme.tik musu spead boute gal buvo biski daugiau zmoniu. +-20

    Like

    • Dėkui, dėkui 🙂 Gali būti, bet tokių kainų su speed boat’u aš nemačiau. Kada čia plaukėt? Ir ką dar lankėt be Phang Nga parko? 🙂

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s