Indonesia 2015 March – I dalis [pasiruošimas]

Atvirai pasakius, kada nors gyvenime nuvykti pakeliauti po Indoneziją neturėjau jokių minčių ir svajonių. Ką mes žinome apie šią valstybę? Kad ji turi daug ugnikalnių ir kad jos sostinėje Džakartoje svajonių darbas dirbti šiukšlininku. (optimistic) Nežinojote? O aš dar dirbdamas “Senukuose”, pamenu, skaičiau šį straipsnį ir baisiausiai stebėjausi: http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/horizontai/dzakarta-miestas-kur-dirbti-siukslininku-trokstamas-darbas-640-193951
Dar, pamenu, pagalvojau, kad gal kada nors gyvenime būtų visai įdomu pasižiūrėti į tuos šiukšlių kalnus ir į tą neišmatuojamą skurdą. Bet mes visi daug galvojame ir retai pas kurį mintys ar nedrąsios svajonės tampa realybe. Pas mane ši mintis (tikrai ne svajonė) netikėtai ir neplanuotai pradėjo virsti realybe 2014 metų birželio 12-ąją. (think00)Taip, taip, dar net nebuvau išskridęs nei į Izraelį, o Tailandas su Kambodža dar skendo tolimame rūke. Pamenu, savo naujajame darbe atėjus pietų pertraukai pradėjau šniukštinėti internete įvairius kelionių puslapius ir akį patraukė pranešimas, kad yra labai pigių bilietų į Indoneziją. Bilietų kaina nesiekia net 300 EUR! Kelionę tektų pradėti Romoje, o grįžtama į Londoną. Tiek Roma, tiek Londonas iš Lietuvos pigiai pasiekiamas su “RyanAir” arba “Wizz Air” lėktuvais. Viskas tinka. Susidomėjęs pradėjau skaityti ir kuo toliau skaičiau, tuo labiau jaučiau, kad viskas skaitymu čia tikrai nepasibaigs. thumbup.gif Pradėjau dėliotis tolimas, 2015 metų skrydžių datas, žiūriu, kad pasiūlymas jomis dar galioja, beliko nuspręst, kada tiksliai man į tą Indoneziją nuskrist. Iškart mintyse atsirado kovo mėnesis, o konkrečiai – kovo 11 diena. Visgi čia – išeiginė diena, kuri išpuola trečiadienį, tai reikia ją ir išnaudoti. Nes pasiėmus, tarkim, 2 savaičių atostogas, finale sunaudotum tik 13 dienų dėl kovo 11-osios (superb) Gal ir smulkmena, bet taip gi vieną dieną išlošiau su Tailandu (dėl lapkričio pirmosios šventės), dabar vieną dieną išlošiu su kovo mėnesio išeigine. Taip diena prie dienos ir, žiūrėk, jau gaunasi papildoma atostogų savaitė po 2-3 metų. Neblogai, tiesa? smartass.gif
Bet tuo geros naujienos ir baigiasi… Kažkaip aš galvojau, kad man 2 pilnų savaičių Indonezijoje nereikia. Na, ką ten veikt? Šiukšlynai, vargas, skurdas ir pan. Kažkaip sušvietė man, kad užtektų šiai kelionei išnaudoti vos 10-11 dienų. (shame) Pridėjus kovo 11-ąją, gaunasi 11-12 atostoginių dienų, kurių man Indonezijai tikrai pakaks. Todėl galutinai apsisprendęs paėmiau ir už 295 EUR arba 1020 LTL nusipirkau kelionės į Indoneziją bilietus nuo kovo 10-osios, antradienio, iki kovo 21-osios šeštadienio. Kaina – super gera, po šiai dienai geresnės kainos į Indoneziją nemačiau. (thumsup) Viskas atrodė tuo metu neblogai – pasiimu 13 dienų atostogų, iš kurių realiai nusiskaičiuos tik 12 dienų. Grįžtu sekmadienio ryte į Londoną iš Džakartos ir po to su Wizz Air skrydžiu parskrendu į Lietuvą. O pirmadienį – į darbą. Bet galiu jau dabar drąsiai pasakyti, kad toks skaičiavimas buvo klaidingas. Kadangi išskrendu antradienį iš Romos, tai gaunasi, kad pirmadienį dar aš turiu ateiti į darbą. Viskas čia gerai. Bet, jei, tarkim, aš tą pirmadienį pridėčiau prie visos kelionės, tai man automatu prisidėtų dar 2 dienos – šeštadienis ir sekmadienis. (think00)Ir bendroje sumoje išnaudodamas vos 13 atostogų dienų (vieną išminusavus dėl kovo 11-osios šventės), aš gaučiau net 16 atostogų dienų (pridėjus 3 savaitgalius). Nežinau kodėl, bet rezervuodamas bilietus aš šia linkme negalvojau. Mano visas dėmesys buvo nukreiptas į kuo mažesnį atostogų dienų išnaudojimą. Ir tai buvo didelė mano, kaip organizatoriaus, klaida. (sillyme)Tai nulėmė dar įtemptesnę kelionę, nei buvo Tailandas su Kambodža ir daugelio dalykų atsisakymą bei nepamatymą. Plius tai lėmė ir gerokai didesnes kelionės išlaidas bei dar didesnį “bėgimą”. Bet apie viską papasakosiu vėliau, pasakodamas apie pačią kelionę Indonezijoje. Tik noriu užakcentuoti, kad: jei įmanoma, niekada nepradėkite kelionės pirmadienį-antradienį ar trečiadienį. Neapsimoka. (no2) Kur kas geriau, tarkim, keliones pradėti ketvirtadienį ar penktadienį taip papildomai prisidedant dar 2 savaitgalio dienas prie kelionės. Žinoma, tai galioja tik tiems, kurie savaitgaliais nedirba (slingshot)

Skrydžio bilietai į Džakartą, Indonezija

Už 295 EUR įsigyti bilietai į Indoneziją

Ir štai vos už 295 EUR aš jau turėjau elektroninį patvirtinimą skrydžiui į Indoneziją, kuris tuo metu atrodė labai tolimas ir negreitas. Visgi, bilietus 2015 metų kovo 10 dienos kelionei įsigijau 2014 metų birželio 12 dieną, t.y. likus net 9 mėnesiams iki kelionės. (heya4)Perspjoviau net bilietų pirkimą į Tailandą likus nepilnai 8 mėnesiams iki kelionės. Na, bet jei nori keliauti pigiai, turi mokėti planuotis savo gyvenimą ir savo atostogas. Aišku, siūliau kartu keliauti ir daugiau žmonių, bet visi pasibaidydavo sužinoję, kad perku bilietus į kelionę, kuri bus po 9 mėnesių. Kas įdomiausia, praėjus 2-3 mėnesiams, sulaukiau dviejų (!) skirtingų žmonių žinučių, kad jei surandu bilietus už tokią pačią kainą, jie skrenda kartu. (winkinalien) Man belikdavo atsakyti: “Jūs ką, juokaujat?” Tokių pigių bilietų nebuvo jau ant rytojaus, birželio 13-ąją, o yra optimistų, kurie tiki, kad tokią kainą galima rasti po mėnesio ar dvieju, žodžiu – bet kada, kada jie užsinorės prisijungti prie kelionės. Žinoma, prisijungti galite ir kviečiu, bet bilietų kaina skrendant tais pačiais reisais jau kainavo apie 700-800 EUR. Už tokią sumą keliauti norinčių nebeatsirado. Kas įdomiausia, tai su tokiais per vėlai atsibudusiais susiduriu pastoviai ir nuolat. mellow.gif Atrodo, aiškini žmonėms, kad tokios žemos kainos būna kelias valandas per metus. Valandas, ne dienas! Tokius bilietus pigių kelionių medžiotojai iškart išperka ir juos užmačius – miegot NE-GA-LI-MA!!! Imi ir perki, o po to jau galvoji, kaip skrisi, ką darysi su atostogomis ir pan. Žinoma, jei negali sau leisti nusipirkti bilietus likus pusmečiui ar daugiau iki išvykimo, tai tada susitaikyk su tuo, kad pirksi bilietus 3x brangiau likus mėnesiui iki kelionės. Paprasta.(heartysmile)
Nusipirkęs bilietus birželio 12-ąją, galima sakyti, kad iki pat 2015 metų sausio mėnesio aš šios kelionės daugiau “nečiupinėjau”. Na, pasižiūrėdavau skrydžių kainas į Romą arba grįžimą iš Londono kovo 22-ą dieną, bet ne daugiau. Tuo metu buvau užsiėmęs Tailandu (ohboy) Ir tik grįžęs iš savo pirmosios kelionės po Aziją, teko palengva prisėsti ir galvoti, ką aš čia noriu pamatyti Indonezijoje. Pirmiausiai, su kuo aš susidūriau, tai su informacijos stygiumi. Jautėsi nežmoniškas informacijos stygius planuojantis kelionę į Indoneziją palyginus su informacijos gausa internete apie Tailandą ar tą pačią Kambodžą. ax.gif Lietuviškai informacijos, galima sakyti, beveik nebuvo. Tai viską rinkausi iš užsienietiškų puslapių. Pirmiausiai, ką padariau, tai atsispausdinau Indonezijos žemėlapį ir žymėjausi jame populiariausias ir labiausiai turistų lankomas vietas. (investigate)Ir tada pradėjo ryškėti mano padaryta klaida rezervuojant bilietus tokiam trumpam laikotarpiui. Įdomiausios šalies vietos išmėtytos po visus šalies kampelius, į kuriuos greitai nukakti įmanoma tik skrydžių pagalba, o jie, kaip žinia, kainuoja.

Žemėlapis Indonezija turistinės vietos

Pagrindinės turistinės vietos Indonezijoje

Indoneziją sudaro virš 17000 salų, kurių didžioji dalis yra neapgyvendintos. Čia galima pamatyti ir laukinius orangutangus, ir nepakartojamus ugnikalnius, ir komodo varanus, dar kitaip vadinamus drakonus, kurie oficialiai pripažinti vieninteliai iki mūsų dienų išlikę kažkada Žemėje karaliavusių dinozaurų palikuonimis, ir garsiąją bei labiausiai visus nuviliančią Balio salą. Apie Balio salą aš dar tikrai papasakosiu (evilnod) Plačiai ir išsamiai. O dabar apsiribosiu trumpa pastaba: jei kada nors išgirsite, kad tai rojaus ar dievų sala, tai, žinokit, arba tai, kas taip sako, niekada nėra buvęs Balio saloje, arba kitas variantas – tai buvus jo vienintelė išvyka už Lietuvos ribų. Tada ši sala gal ir gali kažkuo sužavėti. Nes Balis yra, turbūt, didžiausias išpūstas burbulas turistams privilioti, su kuriuo aš kol kas esu susidūręs. (tdown) O smulkiau apie ją papasakosiu vėliau, jau pasakodamas savo įspūdžius saloje.
Su siaubu akyse planuodamas savo kelionės maršrutą Indonezijoje stebėjau, kad laiko realiai aš niekam neturiu. Atskrendu į Džakartą per pietus kovo 11-ąją dieną, o išskrendu kovo 21-ąją pirmoje dienos pusėje. Realiai turiu laiko tik niekingas 9 PILNAS dienas visai Indonezijai pažinti. Košmaras. (testwall) Krapščiau savo pakaušį vis galvodamas, ką aš galvojau rezervuodamas bilietus tokiai trumpai kelionei. Nes buvo akivaizdu, kad pamatyti galėsiu 3 Indonezijos vietas ir ne daugiau. (down) Liko klausimas – kaip jas paskirstyti. Na, žinoma – viena sala buvo Balis. Aš, žinoma, ja pakraupau, bet visumoje nesigailiu, kad į ją užsukau.

Turistas moka kyšį Balio policininkams

Vietinių motorolerių vairuotojų Balio policija nestabdo. Bet tik pamato važiuojantį baltąjį, jis iškart sustabdomas

Dabar bent jau žinau kas tai per vieta ir tapau liudininku kaip vietiniai nebaudžiami gali reketuoti ir tyčiotis iš atvykusių turistų. Ir tuos turistus reketuoja ne tik paprasti vietiniai žmonės, bet ir vietinė policija. Išvis visoje Indonezijoje baltasis turistas yra BANKOMATAS. Vaikščiojantis ir kalbantis bankomatas, kurį būtinai vietiniai turi nugręžti. Kuo daugiau ir kuo smarkiau. (confused-and-angry)Čia jiems vos ne kaip garbės reikalas. Ir tai labiausiai juntama Balyje, kuriame kiekvienas turistas tampa savotišku įkaitu. Kodėl įkaitu? Nes ten išėjus iš oro uosto tampi niekas be vietinių. Čia nėra JOKIO transporto, nors tai labiausiai lankoma turistinė vieta visoje Indonezijoje. Gi jos vyriausybė tą puikiai žino ir supranta, bet nieko nedaro, kad situaciją pakeistų ir atveria vartus korupcijai ir vietinių reketui. (money) Balio sala didelė, atstumai nemaži, ir vietiniai puikiai žino, kad atvykę turistai bus priversti naudotis jų paslaugomis. Nes kitaip nepajudėsi niekur. Žinoma, nenorintys “šerti” vietinių pinigais, gali bandyti nuomotis motorolerius po salą važiuoti. Bet tada atsiranda kitos problemos – policija. Kuri tik pamato baltąjį sėdintį ant motorolerio, puola jį gaudyti ir stabdyti. Bei reikalauti motorolerį leidžiančių vairuoti teisių. Jei Jūs galvojate, kad jiems tinka tradicinės europietiškos teisės – Jūs klystate. Jie ramiausiai tau paaiškins, kad šios teisės Indonezijoje negalioja ir jie:
A. Konfiskuoja Jūsų išsinuomota motorolerį
B. Paskiria iki 1 milijono rupijų siekiančią baudą
Tragedija. Atostogos sugadintos? Nebūtinai!!! Užtenka uoliesiems Balio policininkams pasiūlyti 100,000 rupijų “kyšį” ir jie pastebimai sušvelnėja. (letsplay)Maža to, jei primokėsi viršaus, gausi jų garantuotą apsaugą, kad tą dieną daugiau joks policininkas Jūsų nestabdys. O ant rytojaus – nauja diena ir vėl nauji kyšiai. Nenustebkite, jei tas pats policininkas Jūsų lauks ryte prie viešbučio, kad pasiimti savo dienos duoklę. Bet aš vėl išsiplečiu pasakodamas apie Balio salą ir jos kuriozus. O tik norėjau pasakyti, kad visa tą turistų reketavimo sistemą reikia pamatyti savomis akimis. Kad susidaryti nuomonę ir įspūdį ir suprasti, kas per skylė yra Balio sala. Nes nieko tokio panašaus, net nežinau ar kur dar galima pamatyti pasaulyje.(desposearcher)
Taigi, iš mano 9 turimų dienų, trys buvo paskirtos Balio salai. Kas dar? Mane labai domino tie paslaptingieji komodo varanai, kuriuos pamatyti galima tik Indonezijoje ir niekur kitur. Tad dar 3 dienos buvo paskirtos Flores salynui. Na, o paskutinis sustojimas buvo suplanuotas Džogdžakartoje, Javos salos kultūrinėje ir istorinėje sostinėje. Iš jos labai patogu aplankyti garsiąją Borobuduro ir Prambanano hinduistinių šventyklų kompleksus, kurie įtraukti į pasaulinį UNESCO šedevrų sąrašą. (astonished) Taipogi vos keliolika kilometrų nuo Džogdžakartos stūkso aktyviausias Indonezijos ugnikalnis – Merapis, kuris paskutinį kartą buvo galingai išsiveržęs 2010 metų spalio mėnesį.

Viso bus aplankytos 4 vietos

9 dienų kelionės po Indoneziją planas

Planas beveik sudėliotas, bet man buvo liūdna, kad niekaip neradau variantų, kaip įterpti į kelionę Bromo kalno aplankymą, kaip pamatyti nuodingąjį Ijen kraterį ar paplaukioti ant didžiulių vežlių nugarų Javos saloje. Viskam kitam trūko laiko. (cry) Dar bandžiau dėlioti variantus kaip keliauti naktimis su vairuotoju, kaip pvz., iš Džogdžakartos link Bromo kalno ir vėliau link Ijen kraterio. Bet tokių paslaugų kainos – astronominės + vis vien labai lėtai judi. Bėda tame, kad kelių sistema visoje Indonezijoje labai prasta, daug salų, žemės drebėjimų, išsiveržimų ir pan. Tad 200 km sau gali važiuoti vos ne 4-5 valandas. Ir tai dar būtų greitai. Turint laiko, būtų galima rinktis lėtus, bet nežmoniškai pigius vietinius traukinius. Na, bet aš turėdamas vos 9 dienas negalėjau leisti sau, kad ir beveik nemokamai, bet parą laiko važiuoti traukiniu iš Džogdžakartos link Balio salos arba pusdienį iš Džakartos į Džogdžakartą. (sadu) Vizualiai – atstumai nedideli. Bet norint juos įveikti – reikia apsišarvuoti didele kantrybe ir turėti didelį laisvo laiko rezervą. O pas mane kadangi nebuvo nei pirmo, nei antro, tai teko visur skraidyti. Bet ir čia manęs laukė netikėtumai. Pirkdamas bilietus aš buvau spėjęs perskaityti kelis atsiliepimus apie Indonezijos oro linijų punktualumą ir jų nenuspėjamumą, bet aš net blogiausiuose savo sapnuose negalėjau tikėtis, kad visi 5 vidiniai skrydžiai Indonezijoje bus tokie košmariški. (nauseous) 2015 metų vasario mėnesį įsigijau šiuos 5 vidinius skrydžius Indonezijoje pagal sudarytą kelionės planą:
1. Džakarta – Džogdžakarta (su nacionalinėmis, brangiausiomis ir, pasak atsiliepimų, PATIKIMIAUSIOMIS Garuda Indonesia avialinijomis)
2. Džogdžakarta – Balis (skrydis su AirAsia, kuri Tailande nė karto nepavedė)
3. Balis – Labuan Bajo (vėl Garuda Indonesia)
4. Labuan Bajo – Balis (Garuda Indonesia)
5. Balis – Džakarta (skrydis su AirAsia, kuri Tailande nė karto nepavedė)
Tai va, mielieji. Iš šių 5 skrydžių, NĖ VIENAS nepraėjo sklandžiai ir be bajerių. (planeride)Vėlavimai po keletą valandų – čia mažoji blogybė. Kur kas didesnė blogybė, kai jau būdamas Indonezijoje gauni LAIŠKĄ į elektroninį paštą (!!!), kurio gali neperskaityt, nes Indonezijoje internetas tikrai yra ne visur, kad tavo skrydis rytojaus vakare yra atšaukiamas. Arba kitas variantas: nueini į oro uostą, skrydis jau už valandos, o net registracijos langelis priduoti bagažą neatidarytas. Arba dar kitas variantas: nesurinko reikiamo keliaujančių žmonių skaičiaus, tai tavo skrydį nukreipia per kitas avialinijas ir visai kitokiais laikais. Ir tą sužinai, žinoma, atėjęs į oro uostą. Košmaras kažkoks…(lost3)

Garuda Indonesia flight ticket to Yogyakarta

Garuda Indonesia bilietas iš Džakartos į Džogdžakartą

Bambukų valstybė, aš kito paaiškinimo Indonezijai neturiu. Arba dar viena situacija, kuri mane galutinai Indonezijoje “nurovė”: oro uoste priduodi lagaminus, gauni bilietą su atspausdinta informacija, kad skrydis bus vykdomas nuo 22A vartų. O tokių vartų visame oro uoste… nėra! (wild) Maža to, nors tavo bagažas priduotas ir tu praėjęs saugumo patikrą (reiškias, nebegali grįžti į laukiamąją salę), o tavo skrydžio tablo nėra. Prieini oro uosto darbuotojų paklausti, kas, blet, čia vyksta? (veliangry)Nes jau nervai nebelaiko, tai jie patys nieko nežino. Artėja tavo skrydžio laikas, bagažas priduotas, o iš kur skristi – niekas nežino. Normaliai? (wacko1) Apkeliavęs jau daug šalių esu, skridęs iš įvairiausių oro uostų, bet tokio chaoso kaip Indonezijoje tikrai niekur daugiau nemačiau. Ten pats oro uoste turi kovoti už save ir už tai, kad būtum priimtas į lėktuvą. Nes kaip supratau, lėktuvas gali ir išskristi be tavęs, bet su tavo priduotu bagažu. Tavo ir tik tavo problemos, jei nerandi vartų, pro kuriuos praėjęs pateksi į lėktuvą. Ir niekam neįdomu, kad tokios info nėra pakabintuose išvykimo tvarkaraščiuose. (wait2)Arba, va, paskutinė situacija – ateini prie nurodytų vartų, o prie jų – nė vieno žmogaus. Na, galvoji, kad gal dar ateis. Lauki, lauki, lieka pusvalandis iki išvykimo – prie nurodytų išvykimo vartų žmonių nėra. Paklausi ten sėdinčio personalo darbuotojo, kame reikalas? Parodai bilietą, o jis… nieko nežino. (warn) Nusiunčia prie kitų vartų. Nueini, ten žmonių jau lyg yra, bet pasirodo, kad iš čia skrendama į visai kitą Indonezijos vietą. Taip ir lakstai kaip durnelis po oro uostus ieškodamas tų tikrųjų, paslėptų išvykimo vartų. Tragedija. (worried2) O pinigus už skrydžius, ypač jų nacionalinės oro linijos – Garuda Indonesia, plėšia tarsi keliautum Europoje, nors serviso JOKIO nėra. Jau aš apie Tailandą kalbėjau, kad ten vietiniams rūpi tik tavo pinigai. Bet Tailande sumokėjęs už kažką gauni tų pinigų vertą paslaugą. Ten apie tave šokinėja, stengiasi ir pan. O Indonezijoj – visiems rūpi tik paimti iš tavęs pinigus, bet esminis skirtumas nuo Tailando, kad juos sumokėjęs, dar nereiškia, kad tu gausi kokybišką paslaugą ir ar išvis ją gausi. (cheesedoff)
Galutinis sudėliotas planas po Indoneziją, kurio jau keisti nebegalėjau dėl nupirktų lėktuvo bilietų, buvo toks:
2015-03-09 Skrydis vėlai vakare su Wizz Air iš Vilniaus į Romą. Nakvynė Romoje
2015-03-10 Skrydis su egzotinėmis SriLankan Airlines iš Romos per Kolombą į Džakartą
2015-03-11 Tik nusileidus Džakartoje, turėjau spėti į sekantį vidinį skrydį iš Džakartos į Džogdžakartą
2015-03-12 Džogdžakarta
2015-03-13 Džogdžakarta
2015-03-14 Skrydis iš Džogdžakartos į Balį. Ir iš Balio skrydis į Labuan Bajo, Flores salyną
2015-03-15 Išvyka pas Komodo varanus
2015-03-16 Išvyka pas Komodo varanus, vėlai vakare skrydis atgal į Balį
2015-03-17 Balis
2015-03-18 Balis
2015-03-19 Balis
2015-03-20 Skrydis iš Balio į Džakartą, nakvynė Džakartoje
2015-03-21 Atgalinis skrydis su SriLankan oro linijomis iki Kolombo. Ten turėsiu beveik 7 h sustojimą, tai susiplanavau išėjimą iš oro uosto ir pasidairymą po vakarinę Šri Lankos sostinę – Kolombą
2015-03-22 Grįžtu į Londoną ir iš jo grįžtu į Vilnių su Wizz Air skrydžiu (cookie)
Šiek tiek nepatiko, kad turėjau skristi į Romą išvakarėse, nes antradienį nebuvo jokio tinkamo skrydžio iš Lietuvos ar Lenkijos į Italijos sostinę. RyanAir lėktuvas leidosi Ciampino oro uoste likus vos porai valandų iki mano išvykimo iš Fiumicino oro uosto į Šri Lanką. Buvo akivaizdu, kad per 2 valandas tikrai nespėsiu pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą, todėl teko susiplanuoti skristi išvakarėse ir nakvoti Romoje. (coolness) Pamenu, gaudžiau Wizz Air skrydį keletą mėnesių. Kiekvieną rytą stebėjau kainas, kol galiausiai “pagavau” skrydį vos už 34 EUR. Buvau patenkintas, kol vieną gražų rytą nepamačiau to pačio skrydžio vos už 29 EUR (emb) Vis vien permokėjau… Grįžtamąjį skrydį iš Londono Lutono į Vilnių nupirkau tikrai už pačią geriausią įmanomą kainą – 47 EUR (su registruojamu bagažu). Per 2 mėnesius aktyvaus kainų stebėjimo, tai buvo pati mažiausia kaina, tai likau patenkintas devil.gif
Sudėliojus visą kelionės planą ir supirkus visus įmanomus skrydžius, reikėjo dar rezervuoti ir viešbučius. Aptikęs -10% Agoda nuolaidos kodą, jo dėka rezervavau visus viešbučius kelionės metu. Iš principo Agoda svetainėje visi viešbučiai ir taip pigesni, nei populiariojoje Booking.com svetainėje, o pritaikius dar papildomai -10% nuolaidos kodą, kaina išvis gaunasi nepermušama. Čia – labai gerai, bet kita vertus – didelių stebuklų ten nesutaupai, nes viešbučių kainos Indonezijoje maloniai stebino. (boast)Kaip pavyzdį galiu pateikti tikrai padoraus viešbučio kainą Ubud’e, Balyje: 1* Bale Bali House / Ubud 2 naktys žmogui kainavo vos 14,17 EUR!!! Arba vos daugiau nei 7 EUR para/žmogui. Čia kol kas yra pigiausia mano rezervuota nakvynė gyvenime. good.gifIr čia kaina viešbučio su pusryčiais ir kondicionieriumi kambaryje!!! Indonezijoje viešbučiai buvo pigesni net nei Tailande ar Kambodžoje! Šiuo klausimu Indonezija labai neblogai pasirodo (tehe) Užskaitau!
Likus mažiau nei mėnesiui iki išvykimo į Indoneziją, pradėjau žiūrinėti orus čia ir nieko kito apart lietaus man nerodė. Kur pasižiūri – ten lietus. Džakartoje – lietus. Džogdžakartoje – lietus. Balyje – lietus. (raining) Esmė tokia, kad Indonezijoje ištisai lyja. Ir tą patį orą rodo visas 15 dienų į priekį. Kaip patys vietiniai vėliau man aiškino, tai šiek tiek mažiau lyja tik vasaros mėnesiais, t.y. nuo birželio vidurio iki kažkur rugsėjo vidurio. O visus likusius 9 mėnesius – lyja beveik kasdien. Visgi Indonezija yra ties pačia ekvatoriaus linija, pačiame centre. Tiesa, lietūs čia ateina ir praeina. Retai būna, kad lyja nuo ryto iki vakaro kaip mūsų Lietuvėlėje, bet užtat tas porą valandų kai lyja, tai net namo sienos dreba. (rain1)Apie tai man papasakojo mano naujoji susirasta pažįstama Viktorija (giveheart) Ieškodamas internete informacijos apie Indoneziją aptikau tokią mergyčką, pasivadinusia Wiktoo slapyvardžiu, kuri, pasirodo, mokinasi ir gyvena jau pusmetį Džogdžakartoje, Indonezijoje. Parašiau jai, pradėjom susirašinėti, tai ji tik patvirtino, kad lyja čia ištisai ir gausiai. Savaime suprantama, tai manęs džiuginti negalėjo besiruošiant į šią kelionę. Pakraupau nuo jos tokių laiškų (čia tik vienas pvz. iš daugelio):

P.S.šiandien kaip vakar iki 13 švietė saulė, o va po to audra, net motoroleriai laukė kol nustos lyti, nes gatvės buvo pavirtusios į upes, jie čia neturi kanalizacijos sistemos, tai niekur vanduo normaliai nesubėga:)

Pradėjau galvoti, kad keliaujant į Indoneziją reikia nusipirkti botus yu.gif O šiaip su Viktorija sutarėm būtinai pasimatyti, kai atvyksiu į Džogdžakartą. Net preliminarų planą sudarėm, ką veiksim ir kur eisim wub.gif Bet, kaip dažniausiai ir būna, planai taip ir lieka tik popieriuje (peekaboo)
Įtampą besiruošiant kelionei didino ir problemos darbe, nes man nunešus atostogų prašymą staiga išgirdau pareiškimą, kad manęs niekas niekur neišleidžia. Maža to, pasakė, kad mane priėmė į darbą tam, kad dirbčiau, o ne tam, kad atostogaučiau. Persiprašau – bet aš naudoju savo paties sukauptas atostogas!!! Sakyčiau prašyčiau išleisti neapmokamų atostogų, tai tada racijos dar galima rasti tokiame pasakyme, bet dabar… (ponder) Atvirai pasakius, pasiruošimas Indonezijai buvo kur kas chaotiškesnis ir nervingesnis, nei pasiruošimas kelionei į Tailandą ir Kambodžą. Tai buvo tarsi pirmieji pranašingieji ženklai, kad ši kelionė nebus tokia sklandi ir ideali lyginant su pirmąja kelione į Aziją. Ir tie ženklai nemelavo dry.gif Pagal streso lygį ir nuotaikas, tai šią kelionę buvo galima lyginti su mano antrąja kelione į Braziliją, kuomet likus 2 dienoms iki išvykimo, aš dar nežinojau ar skrendu, nes mano “Senukų” vyr. vadybininkė buvo vis dar nepasirašius ant atostogų prašymo. (okyes)Ta įtampa, nori to ar nenori, kažkaip persidavė ir pačiai kelionei, ko pasekoje ji buvo kur kas prastesnė, nei pirmoji. Tai vat labai panašiai buvo ir su Indonezija. Nevyko pasiruošiamieji darbai taip, kaip norėtųsi ir galutinėje sumoje šioje kelionėje taip ir neatsipalaidavau normaliai. Juo labiau, kad tai buvo viena blaiviausių kelionių mano gyvenime. Buvau net šokiruotas, kai nuvažiavęs į Indoneziją niekur nesugebėjau gauti alkoholio (yoohoo) O jo, kaip tyčia, šį kartą iš Lietuvos, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, neatsivežiau. Totali nesėkmė 2.gif

Įspėjamieji ženklai Indonezijos tualetuose

Įspėjamieji ženklai Indonezijos tualetuose

Kaip ir prieš kelionę į Tailandą buvo viskas supirkta, surezervuota ir sumokėta, taip ir prieš šią kelionę buvo jau viskas sudėliota. Jei prieš kelionę į Tailandą dar net neišvykęs iš Lietuvos buvau išleidęs 976 EUR, tai prieš išskrendant į Indoneziją jau buvau išleidęs 807 EUR. Kelionė trumpesnė, tai ir išleisti pinigai mažesni. Viskas čia normalu. Buvau sau išsikėlęs tikslą kelionės metu “tilpti” į 4000 LTL / 1160 EUR sumą. Nes, kaip man tuo metu atrodė, tai ganėtinai realu: skrydžiai supirkti, viešbučiai surezervuoti ir apmokėti, visokie pervežimai taipogi nupirkti. O Indonezijoje viskas pigu, tai nebus ten kur tų pinigų išleisti. blush-anim-cl.gif Reikėjo matyti, kaip pradėjau tik atvažiavęs į Indoneziją “kelti” savo galimų išleisti pinigų kartelę, nes buvo akivaizdu, kad netilpsiu nei į 4000 LTL nustatytą kelionės sumą, nei į 4200 LTL, nei į 4500 LTL… Na, bet apie viską – tolimesniuose įrašuose (readin) Pasakysiu tik tiek – jei vykstant į Tailandą mano atlikti “namų darbai” veikė ir man padėjo sutaupyti ne vieną šimtą eurų, tai Indonezijoje tie mano atlikti “namų darbai” neveikė (prankster) O kaip jie gali veikti, kai suplanavęs esi kelionę leisti vienaip, o po to gauni laišką, kad tavo skrydis atkeltas beveik 4 valandomis anksčiau? Ir tu negali pabaigti jau suplanuoto turo? Turėjau minčių nuomotis Balyje motorolerį ir rizikuoti nepapulti vietinei policijai į nagus. Bet tik atvažiavus ir pamačius jų stovinčius reidus keliuose, supratau, kad rizikuoti tikrai neverta. Na, ir taip toliau… tongue.gif Atrodo, ta pati pietryčių Azija, taip pat stipriai buvau pasiruošęs abiejoms kelionėms, bet Indonezijoj, skirtingai nuo Tailando ir Kambodžos, niekas neveikė arba veikė tik iš dalies. Mano akimis žiūrint – didžiausias Indonezijos minusas tas, kad jie nori “plėšti” pinigus iš turistų panašiai kaip Tailandas, bet skirtingai nuo Tailando, jie neturi išvystytos tokios turizmo infrastruktūros, plius jie NEMOKA suteikti bent jau panašių paslaugų, kokias suteikia jų kaimyninė šalis. Bet užtat noru pasipelnyti iš turistų jie tiesiog “degte dega”, net, pasakyčiau, labiau nei tailandiečiai. Tokių kuriozų šioje kelionėje buvo, kad nežinodavau – čia juoktis ar verkti? (slaphead) Ar kam nors į snukį duoti? (threaten) Buvo ir tokių situacijų, kad viešbučiui vos policijos neiškviečiau ir registratūroje jau “fuck off” žodžiais svaidžiojausi, nes buvo neįmanoma kitaip. Baisi, atsilikusi šalis. Tiesa, prieš išvykdamas aš to dar nežinojau verysad.gif Dar aš nežinojau, kad kovo 9-osios vakarą pradėsiu vieną sunkiausių ir nervingiausių kelionių savo gyvenime…
Gal skaitant susidaro nuomonė, kad aš labai gailiuosi, kad vykau į šią šalį. Ne, taip tikrai nėra. (taped)Visokia patirtis yra naudinga ir aš manau, kad iš po Indonezijos manęs jau niekas nenustebins. Tokios kelionės grūdina. Bet… jei į Tailandą turiu tolimų minčių dar kada nors gyvenime sugrįžti, tai tokių planų su Indonezija tikrai neturiu. Nebent kas nors nemokamai vežtųsi (shamrock)

Advertisements

38 responses to “Indonesia 2015 March – I dalis [pasiruošimas]

  1. Panašu, kad įdomūs nuotykiai laukia skaitytojų :D, t. y. ir manęs 😀 Tai kaip tas atostogas išsikovojai?

    Like

    • Galų gale išleido, nes jau buvau pasiruošęs nešti pareiškimą, kad išeinu iš darbo. Graudu, bet šiaip taip sunkiai atostogų išėjau tik “Senukuose” 😦

      Like

  2. 47 eur is londono i LT kovo menesi pigiausia buvo? Kazkaip ziemos sezonu vis randu is stanstedo ar lutono po mazdaug 30 eur, tiesa tik i Kauna skraidau.

    Like

    • Kodėl sakai, kad nieko būtum nepamatęs? 🙂 Gal kaip tik dar geriau būtum susidėliojęs visą kelionę. Nereikia savęs nuvertinti 🙂

      Like

    • Šito klausti nevalia 🙂 🙂 bet pastabesni galėjo jau viską suprast, praslydo keliuose reportažuose keli kadrai 🙂

      Like

  3. Okei, kiekvieno pasakojimo pradžia yra beveik įdomiausia dalis:) Susiskaitė įdomiai, kaip visad 🙂 Kaip visad klausimas, kada galima tikėtis kitos dalies, sekančio pirmadienio rytą? 🙂
    P.S. o skaičiukai nurodyti puslapio viršuj kairėj nenumaldomai mažėja:D

    Like

    • Mažėja, Jauniau, mažėja… 🙂 Jau viskas, Australijos viza gauta, viskas užsakyta, sudėliota, belieka nuspręst – bandyti vežti nelegaliai sasyskas į Australiją ar ne 😀 Nes jei pagaus – gaunu iškart baudą 😀 Ir nemažą 🙂 O jei nepagaus, tai galėsiu net Australijoje jomis mėgautis 🙂
      O šiaip dabar pagal grafiką visas dienoraščio dalis įmetu šeštadieniais 🙂 Tik, va, kaip bus su šiuo savaitgaliu – nežinau. Gal tradicija nutrūks 🙂 O gal ir ne 🙂

      Like

  4. O kurioj vietoj ta Australija įsipaišys, ar čia atskira kelionę? Tradicijas laužyt negražu :D, tad lauksim šeštadienį naujos dalies 🙂

    Like

    • Taigi iš Filipinų atėmiau jau po to kelias dienas ir paskyriau jas Australijai. Dabar laukia išvis nenormali kelionė. Per 2 savaites pabuvosiu ir Dubajuje, ir Australijoje, ir Filipinuose. Net nežinau, ar gyvas grįšiu po tokių tempų 🙂

      Like

  5. Sasyskos? Na kadangi jos jau tapo kaip ir trečiuoju keliautoju, kuris visai nepervargęs atsilaiko beveik iki kelionės pabaigos, tai aš taip visai rimtai skaitau, kad reikia nieko negalvojant jas imti ir į Australiją – prašys ar neprašys parodyt jų pasus, tai jau čia lemta sužinot už kelių savaičių. Ko gero taip net įdomiau 🙂
    O jei rimtai, tai kažkodėl turiu įtarimą, kad ši kelionė bus pati pačiausia, ir bus daug nuotykių. Visai būtų įdomu, jei rastum noro padaryti bent minimalią įžangą ir įmestum šios kelionės planus – taip iš anksto, prieš pačią kelionę, kad ir mes žinotumėm kokių daugmaž nuotykių laukti 🙂

    Like

    • Sasyskos tapo treciuoju keliautoju 😀 Cia – geras!!! 🙂 Uzskaitau! 😀 Matai, jei as jas imu i Australija, tai tada vel yra kryzkele – deklaruoti jas muitinei ar ne. Jei deklaruosiu – 90%, kad jas atims ir sunaikins 😦 Jei nedeklaruosiu ir bandysiu prasivezt slapta, tai cia velgi – jei suniukai oro uoste uzuos jas, gausiu apie 1000 EUR bauda ir prasikeiksiu. O jei neuzuos, tai valio 🙂 Sedesiu Sidnejaus krantinej ir valgysiu sasyskas 🙂 Dieve, tai butu mano svajones issipildymas 😀
      Kelione zada buti super ispudinga, bet mane neramina finansine keliones puse. O kadangi ju pries sia kelione truksta, tai… :/
      O sios keliones planas toks (jei tikrai idomu):
      1 diena: Vilnius-Kijevas-Dubajus. Nakvyne Dubajuje su tarakonais
      2 diena: Dubajus iki pat vidurnakcio. O iskart po vidurnakcio isskrendu i Manila
      3 diena: 13 h dienos leidziuosi Maniloj. Turesiu 10 h tarpa Maniloj, per kuri planuoju nusigauti iki centro (jei toks Maniloj yra, nes kaip raso, kad centro sis miestas neturi ir apskritai Manila Metro yra 7 miestu sajunga)
      4 diena: skrydis vidurnakti i Sidneju. Leidziuosi Sidnejuj 12 h vietos laiku. Smagumai su muitine. Vakaras Sidnejuje
      5 diena: Sidnejus
      6 diena: Isvyka i Melynuosius kalnus
      7 diena: Nesu apsisprendes: arba isvyka i Karaliskuosius sodus uz Sidnejaus, arba dar po Sidneju pasibastyti, aplankyti Sidnejaus zoologijos soda ar dar kas nors
      8 diena: 13 h skrendu lauk is Sidnejaus 😦 Griztu i Manila. Is Manilos ta pati vakara isskrendu i Cebu. Nakvyne Cebu
      9 diena: turetu buti nerealu – vyksiu plaukioti su bangininiais rykliais, isvyka i netoli esancius krioklius ir t.t. Vakare griztu i Cebu.
      10 diena: isvyka i Boholio sala is Cebu. Sokoladiniu kalvu lankymas. Velai vakare parplaukiu atgal i Cebu
      11 diena: Skrydis ankstyvas is Cebu i Puerto Princessa. Po to visa diena trankysiuos dzipnyje is Puerto Princessos i El Nido pakrante
      12 diena: El Nido
      13 diena: El Nido
      14 diena: Pusdieni trankausi atgal i Puerto Princessa is kurios isskrendu atgal i Manila. Nakvyne Maniloje, naktinis Manilos gyvenimas
      15 diena: Iki pietu pabunu Maniloje ir vaziuoju atgal i oro uosta. Prasides skrydziu maratonas atgal is Manilos per Dubaju, Kijeva i Vilniu

      Komentarai? 🙂

      Like

      • Uuuj… Manila tai nuoširdžiai yra vienas baisesnių miestų, kuriam esu buvus, tavo vietoj stengčiausi nepraleisti ten nei valandos. 😀 Man deja teko praleisti 3 dienas… Mano nuomone nėra ten nei jokio normalaus centro, nei jokio objekto, kurį būtų verta pamatyti. Jei turi 10h laisvo laiko galiu patarti nuvykti į miestuką Tagaytay. Iš Manilos (žiūrint kurios vietos) 1-2h kelio. Ten galėsi pasigrožėti Taal vulkano vaizdu, galima ir valtim aplink pasiplaukioti.

        Like

      • Tai, kad teks i Manila atskristi net 3 kartus… Ir nori nenori, teks joje pabuvoti pirmaji karta apie 10 valandu, antraji karta atskridus – 4 valandas, treciaji karta atskridus jau net nakvosiu Maniloj. Kiek skaiciau, tai ten eismas – tragiskas, susisiekimo nera, jei kazkur vaziuot, tai tik su taksu. Tai ir i Tagaytay miestuka vaziuot su taksu is oro uosto? Bijau, kad kosmosa gali kainuoti… O plius ir laiko (sviesos laiko), butu ne tiek jau ir daug. Nes jei leidziuosi Maniloj atskrides apie 13 h dienos laiku, o ten temtu, speju, kaip visoj Azijoj – apie 18-19 h. Tai to laiko nekazka sviesoje nuveikti ir liktu 😦

        Like

      • Eismas tikrai tragiškas, bet tai visur Pietryčių Azijoje jis panašus. Aš kadangi turėjau laiko tai naudojausi viešuoju transportu, ten po miestą važinėja jeepney (veikia kaip lietuviški mikriukai) ir autobusai, bet reikia tiksliai žinoti kur nori važiuoti. Aš į tą patį Tagaytay turėjau važiuoti Jeepney iki vienos autobusų stoties, o iš ten autobusu, bet realiai kai išėjau į gatvę ir turėjau susistabdyti reikiamą Jeepney buvau apakus, nes tikrai eismas belekoks, tie Jeepney švilpia pro šalį ir visi važiuoja į skirtingas kryptis, aš net nespėju perskaityti kur. 😀 Po to atradau labai gerą metodą – prieini prie policijos pareigūno ar eismo reguliuotojo (jų ten gan daug), pasakai kur reikia važiuoti ir jie tau sustabdo reikiamą Jeepney, o po to jau pačiame Jeepney prašai keleivių, kad pasakytų kur reikia išlipti. Filipinuose dauguma žmonių puikiai kalba angliškai. 🙂
        Taxi iš oro uosto į Tagaytay tikrai jaučiu kainuos daug.. Bandyčiau imti taxi iki autobusų stoties, o iš ten autobusu, gal susisuktum per kokias 2h, bet kai dienos laiko ne tiek ir daug, tai nežinau ar apsimoka…
        Na galiu tik paguosti, kad Filipinuose labai pigus vietinis romas. 😀

        Like

      • Apie tuos džipnius skaičiau. Su juo reikės iš Puerto Princessa oro uosto važiuoti iki El Nido. O dėl Manilos… Hmn… Kaip skaičiau, tai jie pergrūsti važinėja. Tiesa? Šiaip tas pirmas 9 valandas, pagal planą, norėčiau praleisti Ritz parke Maniloj ir jo apylinkėse. Ten yra kažkoks Manilos fortas, promenada. Užtektų kaip pirmai pažinčiai. Pasivaikščiočiau kol sutemtų ir viskas – atgal į oro uostą, o po to – į Sidnėjų. Ar čia blogas planas? Dėl Tagaytay reikės pagalvot sugrįžus trečiąjį kartą, kai jau nakvynė Maniloje bus. Bet vėlgi… Išskrist iš Manilos turėčiau 15 h. Tai nebent ten varyt iš pat ankstaus ryto. Kad spėt ir pasidairyt, ir dar spėt grįžt į oro uostą. O pinigus kur keitei? Skaičiau, kad oro uoste keisdamas prarandi vos ne 15%. Tai, sakiau, reikės iš bankomato išsiiminėt kaip kad Bankoke dariau. Dėl vietinio romo, tai jei jis toks pats dratas, koks ir tailandietiškas romas, tai nekažką. Bet kokiu atveju, Indonezijos klaidų nekartosiu. Vešiuos litrą iš Lietuvėlės 😀

        Like

  6. Tikrai kad wow 🙂 aišku, kad įdomu, net pasiguglinau apie daugumą vietų, o kai kurių net girdėti nėra tekę. Einu dar guglint, užsikabinau 🙂 O tu dėliok paskutinius kablelius eilinei pasakojimo daliai, aš jau pasiruošęs virtualiai tęst pradėtą kelionę 🙂

    Like

  7. Vajėėė kiek grožių tavęs laukia 🙂 Ir tom išsprogusiom akim gyvūnėlių turbūt pamatysi 🙂 Tik va tos sasyskos gali tapti pačiom brangiausiom pasaulyje 😦 Bus įdomu ką nuspręsi šiuo klausimu 🙂 Šeštadienis jau į pabaigą, o pasakojimo tęsinio dar vis nėra 😦

    Like

  8. pagooglinau ką tu ten žadi pamatyti ir galėčiau pasakyti, kad vaizdai labai panašūs į tailando salas. bus įdomu palyginti įspūdžius 🙂 o su tom sasyskom gal nerizikuok. nežinau kokio skanumo jos turi būti, kad taip rizikuotum 🙂

    Like

  9. Hehe 🙂 Dėkui, dėkui už palaikymą ir gražius žodžius. Deja, bet vakar dienoraščio neįkėliau, nors jis visas jau parašytas. Dabar reikia tik fotkes sukelt ir bus viskas. Manau, kad rytoj jau tikrai bus nauja dalis. Bet ji bus, spėju, paskutinė prieš mano grandiozinę kelionę 🙂 Nors… Kas žino? O dėl vaizdų Filipinuose, tai daug ko nepamatysiu dar… Laiko nebeužteks viskam. Pirminis planas (dar kai nebuvo Sidnėjaus įtraukta) buvo prasukti pro Coron, aplankyti didžiausias ryžių plantacijas Filipinuose – Banaue Rice Terraces bei nuvykti prie Mayono vulkano. Bet visa tai buvo išbraukta atsiradus galimybei pigiai nuvykti iki Sidnėjaus. Heh…O dėl sasyskų prasivežimo pro australų muitinę, tai, jaučiu, aš jas vešiu kelis pakelius. Bet deklaruosiu, kad vežu. Aišku, 99%, kad jas konfiskuos (na, patirsiu keleto eurų nuostolį, bet dzin), bet kaip skaičiau forumuose, tai labai priklauso ir nuo pareigūno, ant kokio užtaikysi. Vieni labai principingai dirba, o kiti net nelabai gilinasi. O geriausiai, va, skaičiau, kaip viena moteris darė – tipo, deklaravo, kad vežasi maistą, jos ten paklausė kas per maistas, ji parodė ten sausainius, sūrio ir pan (ką galima prasivežti), o, kaip ji rašė, mėsos ir dešros buvo tašės apačioje. O kai geranoriškai pats parodai viršuje esantį maistą, tai tos tašės ir nekraustė. Kažką panašaus ir aš planuoju suregzti 🙂 Niekuo nerizikuoju. Blogiausiu atveju atims ir patirsiu keleto eurų nuostolį. Dzin 🙂

    Like

    • O tai drabuziu nereikia deklaruoji? jei jau leistina maista kaip sausainisu reikia? Tai leistinus drabuzius irgi gal reikia? 😀

      Like

      • Drabuziu nereikia, bet reikia deklaruoti batus, jei ant ju yra zemiu 🙂 Ivezama avalyne i Australija turi buti svari ir be jokiu zemiu 🙂

        Like

    • bet tai kur logika deklaruoti nelegalius dalykus? Kas apskrirtai deklaruoja nelegalius dalykus kirsdami siena? 🙂

      Like

      • Tai čia ir slypi visa esmė. Jei deklaravai, tarkim, žemėtus batus, tai australų pareigūnai juos nukreipia į karantino zoną ir ten dezinfekuoja ir atiduoda po to tau atgal. Procedūra – ne nemokama 🙂 Bet tu visada gali pasirinkti – dezinfekuoti ar, tarkim, sunaikinti. Nes i Australijos žemę negali, tipo, pervežti jokios bakterijos dėl jos unikalios gamtos išsaugojimo… Tas pats ir su mėsos gaminiais, nes laikoma, kad ant jos yra labai daug bakterijų. Deklaruoji, tarkim, sasyskas. Jas apžiūri ir pasako – praleidžia (10%) ar turi dezinfekuoti ir už tai susimokėti arba išvis utilizuoti (90% atvejų)

        Like

  10. Aloha seni! Žinau, kad esi komentarų manijakas tai reikia ir man čia ką nors parašyti, kad jau pasirodžiau ir perskaičiau 😀

    Tai sakai Viktorija paliko tave ant ledo? Taip ir nebesusitikot toj Džogdžakartoj? Liūdna…

    Užkliuvo nuotrauka iš tūliko. Neįžiūriu tose mažose nuotraukose kas ten tau tokio baisaus gali nutikt jei šiksi neatsisėdęs?? Įkas koks varanas į subinę ar nukrisi ir užsimuši? 😀

    Ir pabaigoje rašei kad po Indonezijos turbūt tavęs jau niekas nenustebins, aš manau, kad jei nuvyktum į kokią Afriką tai pamatytum to ko net ir Indonezijoj nematei 😀

    Like

    • Nia, tėvuk 🙂 Viktorija ant ledo nepaliko. Kaip galėjo palikt, jei aš jos veidrodinį Nikon fotoaparatą vežiau? 🙂 Ir šiaip labai lėtai skaitot. Šis dienoraštis jau 3 savaičių senumo, o Jūs tik dabar perskaitėt. Yra kur pasitempti 😀
      O dėl Afrikos, tai visko gali būti. Tai ir yra viena tų priežasčių, dėl ko aš į Afriką visiškai nesiveržiu. Va, būsiu jau ir Australiją aplankęs greitai, o iki Afrikos taip niekada ir nenusibelsiu 🙂 Teks tau ten apsilankyt ir man papasakot kaip kas 🙂

      Like

  11. PAstebėjau ir aš kad skaitant antrą dalį, atsirado ir atsakymas dėl Viktorijos. Na vėluoju aš šiek tiek, prisipažystu 😀 Šitą pirmą dalį įkelei kai buvau Portugalijoj, tai per telefoną nenorėjau skaityt 😀 😛 Užtat dabar iškart abi pavariau 😀
    Dėl Afrikos tai tau jau Jurate daug ką galėtų papasakot. O aš irgi nežinau kada ten nuvarysiu 🙂

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s