Indonesia 2015 March – VIII dalis [Balio šventyklos ir reketas jose]

2015 m. kovo 17-oji, antradienis
Pirmasis rytas Balio saloje! Po nemigo nakties laive “Bale Bali House” viešbutyje parpiau kaip užmuštas. Ryte visas pabudau sustingęs ir sulaužytas, bet reikėjo greitai prasijudinti – juk šiandien manęs laukė didi ir sunki užduotis: kovos su vietiniu teroru diena! Tik išėjus iš viešbučio kambario, vos ne tarpduryje, mane pasitiko liežuvį iškišęs ir visų kūno dalių laižymui pasiruošęs vietinis šunėkas Blacky. Nelabai buvo kada jį niurkyti, nes visai šalia kambario ant Balio stiliaus raižinėtų ir išpuoštų baldų buvo paserviruoti pusryčiai. (appycooking) Žinoma, jie nebuvo kažkuo labai ypatingi, bet, come’on, vos už 14 EUR/para dviems žmonėms gauni dar ir pusė velnio pusryčius! Pasaka išvis 2.gif O visumoje, tai šie, va, pusryčiai Ubude buvo tikrai geresni ir sotesni, nei pusryčiai gauti Labuan Bajo viešbutyje, kur pusryčiams buvo paduota vos 2 blyneliai. Čia bent jau vaisių buvo papjaustyta prie kiaušinienės ir karštų sumuštinių (cookie):

Užkandus buvo galima ruoštis jau dienos turui, kuris turėjo prasidėti 8:30 ryto. (blowinbubbles) Vienas iš brolių jau laukė vidiniame viešbučio kieme žvangindamas mašinos raktais. Paprašiau palaukti, nes dar reikėjo padaryti paskutinį įrašą Facebook’e ir atsisveikinti su visais pažįstamais ir mylinčiais mega_shok.gif Juk išvažiuoju ne šiaip pasidairyti po Balio salą – išvažiuoju kovoti su vietiniais teroristais! Kas čia žino, kuo viskas pasibaigs…

Kelionė po Balio salą prasidėjo

Kaip matote, Balyje šaligatvių nėra

Įsėdus į mašiniuką iškart pasigailėjau, kad taip “lengvai” buvau apsirengęs – šakės, tie vietiniai kaip atsuka kondicionierių. Mašinoj, turbūt, buvo ne daugiau +15 C. (cold) Visas kalakatodamasis sėdėjau ir baisiausiai apsidžiaugiau po 15 min važiavimo sulaukęs pirmojo sustojimo – Tegalalang ryžių terasos tėra už 15-20 min kelio nuo Ubudo. Čia atsidūrėm lygiai 9 h ryto, t.y. tikrai anksti, ko pasekoje čia buvo vos keli pavieniai žmonės. Kaip vėliau paaiškėjo, net vietiniai reketininkai nebuvo spėję čia dar sulėkt – taip anksti dar buvo. (happy) Na, bet kadangi tik atvažiavus jų dar nebuvo, tai palikęs vairuotoją laukti prie mašinos pradėjau leistis į pirmą kartą gyvenime matomas ryžių terasas. Pirmieji įspūdžiai girdimi ir matomi – čia:

Trumpas komentaras: žiauriai drėgna, dušna, nes nėra jokio vėjelio, bet tikrai gražu ir labai žalia. (shamrock) Iškart matėsi, kad šios kalno šlaituose įrengtos terasos yra kruopščiai prižiūrimos vietinių: visi ryžių daigiai susodinti tvarkingomis eilėmis, pastoviai drėkinami, padaryti net vandens nubėgimo latakai, išminti specialūs takeliai tarp terasų praeiti žmogui. Žodžiu, tikrai nieko panašaus prieš tai matęs nebuvau ir visai vaizdelis man patiko. (peekaboo) Kadangi žmonių viduje praktiškai nebuvo (neskaitant sutiktų pavienių slampinėtojų, tokių kaip aš), tai buvo labai smagu ir taip ramu jomis vaikštinėti klausantis čiurlenančio vandenėlio, kuris bėgo nuo vienos terasos į kitą. (mrsun) Pirmosios Tegalalang ryžių terasų nuotraukos:

Bevaikštinėdamas po ryžių terasas nusprendžiau pabandyti užlipti ir ant kitoje šlaito pusėje esančių terasų. Kad jau atvažiavau, tai reikia gi viską apžiūrėti, nors buvo tikrai be proto ten karšta ir dušna karsta.gif Nusileidus į apačią ir pradėjus kilti terasomis į kitą šlaito pusę susidūriau su pirmuoju “Donation” postu (ate-bug) Elementariausiame keliukyje, tik pradėjus kilti, žiūriu, stovi medinė pašiūrė su vietiniu dėduliu snaudžiančiu joje. Na, aš net dėmesio į jį nekreipdamas einu toliau. (yawnin)Dėdulis staiga pabudo ir pradėjo rėkti kažką savo kalba bei rodyti man į užrašą didelėmis angliškomis raidėmis: “DONATION” (lietuviškai – “Auka” arba “Dovana”). Na, Jūs kaip žinote, aš tikrai buvau nenusiteikęs šiandien nei kam nors ką nors aukoti, nei juo labiau dovanoti. Papurtęs galvą ėjau toliau net nekreipdamas dėmesio į pasipiktinusio indoneziečio šūksnius pavymui. Pirmoji kliūtis buvo įveikta lengvai. Bet viskas vyko kaip ir žaidimuose – pirmi lygiai būna lengvi ir kuo toliau, jie vis sunkėja (drunkard) Panašiai buvo ir Balyje (sarcastic)

Užlipus ant ryžių terasų kitoje šlaito pusėje atsivėrė dar gražesni vaizdai, nes saulė švietė iš už nugaros taip dar labiau išryškindama tą salotiškai žalią dominuojančią augalų bei augančių ryžių spalvą. Aplink vyravo tokia ramybė, tokia harmonija, kad jaučiaus kaip pasakoje. Niekur išeiti ir toliau kažkur važiuot visai nesinorėjo. bigsmile.gif Kildamas terasomis į viršų ir pyškindamas su fotoaparatu į visas puses staiga šlaito viršūnėje priėjau antrą “DONATION” punktą. Kuriame sėdėjo jau du indoneziečiai, kurie buvo nepalyginamai agresyvesni už tą seną dėdulį šlaito apačioje (Normaliai? Aukoti turi ir ryžių terasos apačioje, ir ryžių terasos viršuje – Indonezijoje ir ypač Balyje turi aukoti kiekviename žingsnyje ir už kiekvieno kampo). tongue.gif Aš pro tą medinę suręstą pašiūrę bandžiau eiti vėl net nekreipdamas dėmesio į jų spygavimus “Donation, donation!” Aš nežinau, gal indoneziečiai nežino ką reiškia “aukojimo” pats principas. Nori – aukoji, nenori – ne. Aukojimas nėra privalomas. Niekada ir niekur. Nes jei jis yra privalomas, tai jau nėra auka, tai jau yra – mokestis ir turi būti išduodami bilietai!!! (salute2) Bet, kaip žinia, žmonės Indonezijoje tamsūs ir neišsilavinę. Jie įsivaizduoja, kad užrašas “Donation” įpareigoja turistus mokėti pinigus. Žinoma, iš dalies čia kalti ir patys turistai, kurie nusileidžia ir duoda keliasdešimt tūkstančių rupijų tokiems reketininkams. O pastarieji darosi po tokių aukų išsireikalavimų vos įžūlesni ir įžūlesni. unsure.gif Tai įsivaizduokit vaizdą, kai man einant pro tą medinę pašiūrę ir net nesiruošiant nieko aukoti, staiga vienas iš tų indoneziečių iššoko ant tako, užtvėrė man kelią ir neleidžia praeiti! Iš serijos: neduosi pinigų, niekur tu toliau neisi! Tai, žinokit, net savimi nusistebėjau – suėmiau tą naglą indonezietį už pečių ir jėga patraukiau sau iš kelio. (threaten) Ramiai ir užtikrintai. Ir dar grėsmingai pridūriau: “NO DONATION!” Turiu pastebėti, kad naglumas iš karto baigėsi. Žinoma, savo adresu sulaukiau kažkokių frazių vietinių kalba, bet kadangi aš jų nesupratau, tai ir pykti labai negalėjau. (veliangry) Kas įdomiausia, tai visą šį procesą stebėjo iš priekio ateinantys 3 turistai, kurie jau leidosi terasa žemyn viską apžiūrėję. Persimečiau su jais keliais žodžiais, tai jie buvo lygiai taip pat pasipiktinę iškreipta “Donation” sąvoka Balyje. Bet paklausus, ar jie eidami į priekį ką nors mokėjo, tai sakė, kad dėl šventos ramybės už 3 žmones sumokėjo 50,000 rupijų arba 3,5 EUR. Tipo, mizeris čia ir neverta kelti kipišo. Na, čia jau požiūrio klausimas. (prankster2) Kaip jau ir minėjau, kadangi tokiems anglams ar australams tie 50,000 IDR nėra dideli pinigai, todėl jie jais svaidosi kiekviename žingsnyje, ko pasekoje tie vietiniai vėliau ir darosi tokie nagli ir įsivaizduoja, kad vos ne visi turistai jiems turi mokėti. Patys turistai skatina vietinius plėšikauti ir reketuoti. O kodėl ne? Indonezijoj pragyvenimo lygis žemas, o čia staiga atsiranda galimybė lengvai ir paprastai prasimanyti pinigų iš Balyje niekada netrūkstančių turistų. Tai kodėl neimti, jei turistai duoda? good.gifBet iš kitos pusės, įsivaizduokit situaciją – Jūs einate pasivaikščioti savaitgalį į parką kuriame nors Lietuvos kampelyje, kadangi esu kaunietis, tai kaip pavyzdį pateiksiu Nemuno salą, ir aptinkate Nemuno saloje ant takučio sėdintį žmogelį ant taburetės, kuris pasikabinęs būtų aukų dėžutę ir prašytų iš Jūsų aukos už tai, kad atėjote čia pasivaikščioti. Jūs, žinoma, galite aukoti, galite ne, bet kaip reaguotumėt, jei Jums į tą Nemuno salą jis net užeiti neleistų ir aukos pradėtų ne prašyti, o tiesiog reikalauti, nes visi kiti čia ateinantys žmonės jam duoda po tuos pačius 2-3 EUR. Ir kuo toliau, tuo daugiau tokių aukų prašančiųjų atsirastų vis daugiau ir daugiau – vienas prie įėjimo į Nemuno salą, kitas – pačioje saloje, trečias – prie išėjimo. (tdown) O kodėl ne? Gi čia pelningas biznis – paprašai aukos ir kvaili turistai jas moka. Per dieną taip iš kiekvieno praeinančiojo surinkus po 2-3 EUR, dienos pabaigoje turėtų gautis įspūdinga suma. Kaip Jums toks verslo planas? smartass.gif Nes Indonezijoje, o labiausiai – Balyje, ši reketo forma yra LABAI giliai įleidusi šaknis. Nes, tarkim, šios šalia Ubudo esančios Tegalalang ryžių terasos yra oficialiai neapmokestintos, kaip koks savotiškas parkas, kuriame auga ryžiai. Vietiniai pamatė, kad tokie neįprasti akiai vaizdai traukia turistus, tai nusprendė iš to turėti naudos. Ir, kas blogiausia, kad tai plinta kaip koks užkratas. (cerebrate) Nes tų “Donation” punktų Balyje pilna ant kiekvieno kampo, prie kiekvieno nors kiek dažniau turistų lankomo objekto, iš kurių labiausiai išsiskiria, mano jau minėtoji didžioji Besakih šventykla, kurios lankymas manęs šiandien dar tik laukė už poros valandų. (money) Taip, kad kreipiuosi į visus keliaujančius į Balį. Pagalvokite patys, ar verta tiems vietiniams dalinti tas rupijas į kairę ir dešinę jiems prisidengus “aukojimo” skraiste. Jūs, turistai, patys tiesiogiai prisidedate prie šio užkrato plitimo, o po to patys skundžiatės, kad vietiniai negavę aukų suagresyvėja ir pradeda jų reikalauti ir išmušinėti iš atvykusiųjų. (sadu) Jums gal atrodo, kad tas euras ar du rupijomis yra menkniekis, bet žinant kiek turistų praeina pro kiekvieną objektą kasdien Balyje, manau, Jums žadą atimtų sužinojus kiek jie surenka tų “aukų” dienos pabaigoje. Ypač žinant Indonezijos pragyvenimo lygį. O po to vietiniai pripranta prie tų aukų, jie jau sau mintyse tai įteisina kaip oficialų mokestį, kurį jie patys nustatė. Ir negavę baisiausiai pasiunta ir, va, kaip man dabar, neleidžia eiti toliau per ryžių terasas. Ar ne absurdas? Ir tik panaudojus jėgą nustumiant tą naglą vietinį į šalį bei parodžius, kad čia jų niekas nebijo, o jei reikės, laisvai galima pereiti prie aktyvesnių veiksmų, vietiniai atsitraukė. (okyes) Žinoma, buvo baisiai nepatenkinti, kažką rėkavo man ta savo paukščių kalba, bet kai nesupranti, tai ir širdies neskauda rolleyes.gif Taigi, pašalinus tą įkyrią kliūtį nuo kelio ir užlipus į aukščiausią kito šlaito tašką, kaip ir tikėjausi, atsivėrė dar gražesni ryžių terasų vaizdai:

Pafotografavus ir pasigėrėjus vaizdais vėliau laukė grįžimas pro tuos abu “Donation” punktus (nes grįžti juk reikia tuo pačiu keliu). Turiu pastebėti, kad grįžtant niekas nieko man nesakė nei pirmame, nei antrame aukų rinkimo punkte, tad grįžau be jokių incidentų. Tiesa, jau išėjus iš ryžių terasų pastebėjau prie kelio lakstančius vietinius ir renkančius pinigus už įėjimą nuo kelio pusės į Tegalalang ryžių terasas!!! Kurių nebuvo mums tik atvažiavus 9 h ryto (unbelievable) Tiesa, manęs grįžtančio jie jau pinigų neprašė, bet prisikabindavo prie kiekvieno atvykstančiojo. Kai kurie mokėjo, tik nežinau kiek (think00) Faktas vienas – nėra jokio Tegalalang ryžių terasų lankymo mokesčio!!! Nėra jokių kasų, jokių įteisintų apsilankymo čia kainų ir t.t. Paprasčiausiai tai yra niša, kuria vietiniai surado ir skuba naudotis. Ar mokėsite vietiniams, ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, tik aš pasikartosiu, kad tokie savanoriški pinigų dalinimai į kairę ir į dešinę galų gale atsisuka prieš tuos pačius turistus.(letsplay)
Tiesa, meluočiau sakydamas, kad nelikom nepastebėti ir mes. Grįžus nuo terasų ir susitikus su laukiančiu vairuotoju, nuėjom iki paliktos mašinos, kad važiuoti toliau. Ir ką Jūs galvojate? Iškart prisistatė dar vienas vietinis reikalaudamas pinigų už… parkingą!!! swoon.gif O tas parkingas yra paprasčiausias sustojimas šalikelėje!!! Lietuviškas palyginimas: įsivaizduokite, kad važiuojate palei Nemuną ir pamatote gražią atodangą. Sustojate šalikelėje, o čia prisistato diedukas iš šalia esančio kaimo ir pareikalauja vieno euro už mašinos palikimą šalikelėje. Mokėtumėte? Ne? O kodėl tada Balyje už analogišką pinigų reketavimą visi moka? (ponder) Prie Tegalalang ryžių terasos nėra jokios aikštelės, jokių ženklų apie mokamą parkingą – nieko. Paprasčiausiai atvykusios mašinos stoja šalikelėje, o vietiniai iškart prisistato prašydami parkingo mokesčio. Komentarai?
Na, o mūsų atveju tai įvyko akibrokštas – kadangi aš atsisakiau mokėti už parkingą, tai tam vietiniui pinigus padavė… vairuotojas. Taip sakant, susimokėjo iš savų. (emb)Nežinau, kiek jis ten davė – 10,000 ar 20,000 rupijų, bet kažkokį banknotą įdavė (tiesa, tikrai ne patį didžiausią). Vietinis iškart atsikabino ir nubėgo kitos aukos ieškoti, o mes galėjome kelionę tęsti toliau.
Pajudėjome apie 10 h ryto, tai Tegalalang ryžių terasoje praleidome apie valandą laiko. Sekantis sustojimas – garsioji vandens šventykla Tampak Siring, kuri buvo už 30 min kelio nuo pirmojo sustojimo. Tampaksiringe esančios Tirta Emprul šventyklos vidiniame kieme trykšta šventas šaltinis, pasižymintis magiškomis gydomosiomis savybėmis, tad čia traukia minios vietinių, kurie maudosi šventykloje esančiuose specialiuose baseinuose. Anot legendos, šio šaltinio kūrėjas yra dievas Indra, kuris ieškodamas švento vandens prasiskverbė į žemę. Įėjimas į šią šventyklą jau buvo mokamas ir kainavo 15,000 rupijų (kiek daugiau nei euras). Aš niekada neprieštarauju oficialiai įteisintiems mokesčiams ir kainoms, tad susimokėjęs už bilietą patekau į šventyklos vidų prieš tai apvyniotas sarongu (gink dieve, nueisi į šventyklą be skaros apie klubus – nuodėmės neišpirksi net 1000 aukų vietiniams sumokėjęs victory.gif). Gerai, kad mano marškinėliai buvo su rankovėmis, nes kitaip dar ir pečius būtų apmuturiavę. (extrawink) Kas pirmiausiai patraukė dėmesį Tampaksiringe, tai didžiuliai šimtamečiai medžiai ir… plytas ant galvos nešančios moteriškės. Ir tokių buvo ne viena:

Matomai kažkokie remonto darbai vyko šventykloje, tai vietinės moterėlės buvo įdarbintos medžiagų tiekimui užtikrinti (superb)Kaži, kodėl tokia praktika Lietuvos statybų aikštelėse nėra taikoma? hihihi.gif

Dėl pačios šventyklos ir tų šventų baseinų, tai kaip matote iš video ir nuotraukų, juose turškėsi tik vietiniai. Nemačiau nei vieno turisto, kuris tikėtų stebuklinga šio vandens galia. Ir išvis, aš kai toks niekuo netikintis, tai man rodos, kad visi tokie, va, procesai ir pasirodymai yra kaip darbas ir demonstracija turistams, kad jie turėtų ką fotografuoti ir pasakoti grįžus kitiems. (prostration) Žinoma, galiu klysti, bet tokia mano nuomonė yra. Nes, manau, tikrai jau praėję laikai, kuomet žmonės tikėjo stebuklinga vandens galia ar stebuklingais švento žmogaus prisilietimais (no2) Nors gal aš ir klystu. Bus norinčių padiskutuoti šiuo klausimu?

Neapsistojant tik ties baseinais ir šventais šaltiniais, pati Tampak Siring šventykla buvo visai graži, įdomiai dekoruota Indonezijos mitologinėmis būtybėmis, ginančiomis ir apsaugojančiomis šventyklą ir joje besilankančiuosius. (astonished) Tipiniai mitologiniai personažai buvo: žmogus-paukštis (su paukščio snapu) Garuda, žmogus-dramblys (su dramblio straubliu) Ganesha ir žmogus su liūto galva Narashima. Va, ir paaiškėjo, iš kur kilo nacionalinių Indonezijos avialinijų “Garuda Indonesia” pavadinimas – tai juk žmogus, su paukščio snapu (winkinalien) Ir galintis, turbūt, skraidyti (oldman) Arba bent jau užkapoti yu.gif Beje, labai šventykloje buvau pamalonintas užtikęs saulės vartus su išdidžiai juose blizgančia SVASTIKA!!! wub.gif Matau vaizdą, kaip tokia svastika kabėtų kur nors Europoj. Taigi kiltų tarptautinis skandalas (slaphead) O žydai, turbūt, aparpuolį prie šių vartų gautų (pleasantry)

Laikydamasis savo tradicijų, landžiojau ir klaidžiojau po šventyklą visais įmanomais takais ir takeliais. Ir, žinoma, kad “užsiroviau”. dry.gif Pamatęs kažkokius vartus už kurių buvo nemažai žmonių, aš su angeliška ramybe juos atsidariau ir užėjau vidun pasižiūrėt kas ten vyksta. (investigate) Vajėzus, koks triukšmas kilo, prilėkė prie manęs baisiausiai putodamasis baltai apsirengęs vietinis ir mane išvijo. Pasirodo, kad sutrukdžiau kažkokią ceremoniją (taunt) Na, kam nepasitaiko (meeting) Beje, toks įdomus pastebėjimas: kadangi šios šventyklos lankymas yra oficialiai įteisintas ir gauni bilietą užėjęs, tai viduje nebuvo nė vieno “Donation” punkto. Kaži, kodėl? (boi-havinbeverage)

Tampak Siring, temple, šventykla, Balis, Bali, sala, Indonezija, Indonesia

Dar vieni gražūs vartai su mitologinėmis būtybėmis Tampak Siring šventykloje Balyje

Kiek pasisukiojęs po šventyklą patraukiau jau link išėjimo ir spėkit kur papuoliau?! Žinoma, kad į turgų!!! Šios ir kitų vėliau lankytų šventyklų lankytojai Balyje po vizito turi praeiti tikrą vietinių mėsmalę, t.y. ties išėjimu įkurtą turgų, kuriame tu kas 5 sekundes sulauki po 10 skirtingų pasiūlymų ką nors pirkti. (crazydance) Žinoma, aš į suvenyrus nespjaunu, o jie Balyje tikrai buvo įdomus ir nematyti. Kas įdomiausia, tai net po ilgiausių ir sunkiausių derybų, tą patį daiktą turgaus pabaigoje randi vis vien gerokai pigiau. (drinker) Tarkim, kaip pavyzdys, nusipirkau ant durniaus specialiai tradicinę iš palmės lapų padarytą ryžių laukuose dirbančių indoneziečių kepurę. Iš pat pradžių už ją prašė net 300,000 rupijų, kas, savaime suprantama, yra švelniai tariant per daug. Galiausiai kainą nusimušiau beveik 6 kartus (!!!) ir nusipirkau už 55,000 rupijų arba 4,10 EUR. Jau patenkintas su ta kepure ant galvos žingsniuoju link išėjimo, kai visai pabaigoje net be jokių derybų ją buvo galima nusipirkti už 30,000 rupijų! (shame) Panašiai išsidūriau ir su tokiu specialiai drožinėtu Balio motyvais kaulu (pirkau dovanų). Pradinė kaina buvo ta pati 300,000 rupijų, nors pirkau visai kitoje vietoje, po ilgų gal 10 minučių trukusių derybų finale jį nusipirkau už 70,000 rupijų, o turgaus pabaigoje tas kaulas be jokių derybų kainavo 50,000 rupijų. (prankster) Patarimas tik vienas – nieko nepirkite pirmoje turgaus pusėje, nes ten kainos didžiausios. Žinoma, galima pasiklausinėti kainų, kad susidaryti nuomonę, bet esmė tokia, kad Indonezijoje paklausus kainos, nuo tavęs pardavėjas jau nebeatsikabina. Seka paskui kainą numušinėdamas ir vis aiškindamas, kad jis pavalgyt už ką neturi. Galiausiai, va, nusimuši kainą 5-6 kartus, nusiperki tą daiktą, rodos, tikrai pigiai, o finale jį randi dar pigiau kainuojantį net be jokių derybų… Liūdesys… Panaši patirtis buvo ir Stambule, kur, rodos, kainą po 10-15 min trukusių derybų nusimuši taipogi iki tokių žemumų, kad jau net norisi nusipirkti, nes galvoji, kad tikrai pigiau jau negali būti. Nusiperki, nueini patenkintas, o už kampo tą patį identišką daiktą net be jokių derybų randi pigiau. (warn) Hrrr…

Tiesa, reikia dar atskirai pažymėti ir tokį nutikimą, kad renkantis kepurę ir ją pavarčius, iš jos iškrito 2 negyvi tarakonai biggrin.gif Va, kaip smagu (deadtired2) Gal čia priedas buvo prie pirkinio? (clap2) Nes to mano baisiausio pasibaidymo pamačius tuos tarakaškes indonezietė nesuprato. Sau ramiais nervais juos susirinko iš kepurės ir… Ne, į burną neįsidėjo, nors aš mintyse jau laukiau tokio tęsinio (laughing_loudly) Išmetė kažkur blush-anim-cl.gif Ir klausiamai žiūrėjo į mane, tarsi klausdama: “Na, tarakonai… Ir kas čia tokio? Juk negyvi” (crazywinker)
Sekantis turo sustojimas buvo Kintamani miestelis, esantis net 1400 metrų aukštyje virš jūros lygio ir kuris Balyje garsėja super gerais panoraminiais vaizdais į vis dar veikiantį Baturo ugnikalnį bei šalia jo esantį to paties pavadinimo ežerą. Pirmieji vaizdai ir įspūdžiai atvykus:

Žinoma, esant norui, galima Balyje susiorganizuoti ir atskirą visą dieną trunkantį kopimą į šį, nepilnai 2 km siekiantį, ugnikalnį arba pasipalukiojimą ežere. (boatride) Būtų visai smagu, bet aš tokioms atrakcijoms, kaip visada, neturėjau laiko. (down) Teko tik pasigrožėti atsivėrusiais vaizdais, kurie tiesiog akyse prastėjo dėl vis labiau besirenkančių debesų (taip, taip – buvo jau po vidurdienio, nes atvykome apie 12:30 h dienos, tai kaip ir Džogdžakartoje prie Merapio ugnikalnio, taip ir čia prie Baturo ugnikalnio, po vidurdienio kalnus apninka debesys ir nieko daugiau nebesimato). Liūdesys šiek tiek, bet tokia jau ta Indonezija. Čia juk po pietų dažniausiai lyja (raining)

Netrukus šį vaizdą paslėpė debesys ir beliko pas apačioje nufotografuotą moterėlę ragauti įvairiausių vaisių, kurių pavadinimų aš gyvenime buvau negirdėjęs. Žinoma, ir pačių vaisių absoliučioje daugumoje buvau nevalgęs. Gal, va, vienintelio kertuočio vaisių buvau jau ragavęs – taip taip vadinamas drakono vaisius arba dragon fruit, kuris man visada yra toks be skonio, bet valgomas, nes vandeningas ganėtinai. (water_melon) O kadangi Baturo kalno ir ežero per debesis jau nebesimatė, tai nutariau pasivaišinti pas šią moteriškę ir paragauti tokių egzotinių ir negirdėtų vaisių kaip: karambolai, pasiflorai, mangustinai, rambutanai, kinkanai ir tie, kurių pavadinimų man nepavyko įsidėmėti. Va, visas prekystalis su nematytais ir dauguma neregėtais vaisiais:

Kokių tik čia vaisių nebuvo...

Egzotinių vaisių stalas Kintamani kaimelyje prie panoramos

Ar kuris nors vaisius patiko? Sunkus klausimas. Skonis jų – labai jau netradicinis. (nauseous)Nesakau, kad visi jie buvo neskanūs, bet tikrai nepasakyčiau, kad kažkuriuo labai buvau susižavėjęs. Vėliau nusipirkau puskilogramį mangustinų, kurie lyg ir pasirodė man skaniausi, bet galiausiai net ir tų nusipirktų mangustinų nesugebėjau suvalgyti – supuvo ir teko išmesti. Visgi mandarinai su greipfrutais yra skaniausi! (tap-fingers)
Na, o dabar papasakosiu esminę istoriją įvykusią prie šios vaisių prekyvietės su ta moterėle nuotraukoje. (lost3) Esmė tokia, kad nei aš prašiau mane tais vaisiais vaišinti, nei ką, ji pati juos ėmė, lupo ir siūlė. Na, o kodėl aš turėčiau atsisakyti? Vaišini, tai ragauju, juolab, vaisiai nematyti. Išragavau beveik visų vaisių, o ji per tą laiką stebėjo mane ir jei aš smarkiai nesiraukydavau, ji tuos vaisius jau kraudavo į maišiuką. Padarė ten tokį miksą, prikrovė tų vaisių, ir galiausiai viską pabaigus, ji jau duoda man juos ir sako, kad duočiau jai už juos 200,000 rupijų (beveik 15 EUR)!!! (stunned) Vos ne pusė tiek, kiek kainuoja visas dienos individualus turas su vairuotoju ir automobiliu!!! Aš jai iškart pasakiau: “No!”, nes kaina buvo absurdiška. Tai ji ten kažką kalbinti pradėjo, aš, kaip visada, nieko nesupratau, tai ji pasikvietė kažkokią kitą bobelę, kuri šiek tiek geriau gaudėsi anglų kalboje. Atbėgus ta bobelė pradėjo klausinėti, kodėl aš neperku tų vaisių. Tai aš ir sakau, kad jų kaina absurdiška. Tai ji tada paėmė, nuėmė gal pusę vaisių, duoda gerokai pratuštėjusį maišiuką ir sako, kad dabar kaina jau tik 100,000 rupijų (arba 7,5 EUR). (taped)Aš, žinoma, nepirkau vis vien. Bobelės abi labai susinervino, pradėjo rėkauti, tai už kiek aš noriu nusipirkti šiuos vaisius. Aš neseniai apturėjęs patirtį turguje su suvenyrais, už kuriuos kaip vėliau pamačiau, kad permokėjau, tai galvojau, kad ir čia panaši schema bus. Sakau, kad duodu 50,000 rupijų ir taškas. (pardon)Bobelės tarpusavyje pasitarė, bet iš mimikų matėsi, kad jas mano pasiūlyta kaina šokiravo. Aš kadangi tų vaisių ar taip, ar taip nelabai norėjau pirkti, tai apsisukau ir tykiai, tykiai galvojau patepsiu mieles į mašiną, kad jau važiuot iš čia. Nepavyko, ta angliškai kalbanti atlekia mataruodama vaisių maišeliu ir sako, kad duočiau 80,000 rupijų ir galiu važiuoti. Aš nesutikau ir sakau, kad imčiau viską tik už 50,000 rupijų. Jei tinka – imu. O, va, tada sulaukiau tų “nuoširdžių” ir “visada besišypsančių” Balio žmonių (labai daug kur apie vietinius Balyje taip atsiliepiama, kas yra visiškas melas ir neteisybė) akibrokšto, dėl kurio, atvirai pasakius, norėjosi pasivyti tą moterėlę ir už tokius žodžius kaukštelti jai kakton. verysad.gif Man nesutikus už tuos vaisius mokėti 80,000 rupijų, ji tada man į akis pareiškė: “You shouldn’t come to Bali!!! We don’t want you here! I wish you die in Bali!!!” Vertimas nesuprantantiems: “Tau nevertėjo atvykti į Balį! Tokių kaip tu mums čia nereikia! Aš linkiu tau numirti Balyje!!!” Wow!!! (scared1) Komentarai? Aš, atvirai pasakius, po tokių proziško pasisakymo buvau net šokiruotas. Visą šią tiradą girdėjo ir vairuotojas, kurio vėliau ir paklausiau – ar čia normalu? Ar visi vietiniai Balyje taip bendrauja su turistais? Tai jis tik šypsojosi ir atsakė kažką iš serijos: “Visokių žmonių būna, visokių reikia”. (duno) Bet mane, žinote, kas stebino ir vis dar tebestebina? Visame internete mirgėte mirga lietuvių atsiliepimai apie Balį kaip, tarkim, cituoju:

“Balį tikrai turėtumėte žinoti, ši sala – rojaus ir meilės kupina sala, su tiek daug besišypsančių ir ramybe dvelkiančių žmonių vienoje vietoje”

Čia kas – anekdotas? (readin) Ir tokių (ar panašių) komentarų internete – tikrai daug. Žinoma, sutapimas ar ne, bet visi tokie atsiliepimai yra senoki (3-5 metų senumo) ir parašyti moteriškos lyties atstovių. Bet… Su visa pagarba, jei kažkam Balyje vietiniai pasirodė visada besišypsantys ir dvelkiantys ramybe, tai kažkam reiktų gerai pagalvoti, ar jie tikrai buvo Balyje. Gal kažką sumaišė? angel_not.gif Kad ir su Filipinais, nes ten žmonės tikrai buvo super, patys normaliausi, paslaugiausi ir nuoširdžiausi iš visų Azijos lankytų šalių. Protu nesuvokiama, kaip apie Balį taip galima rašyti. Yra tik vienas logiškas paaiškinimas, kad, tarkim, 2012 ar 2013 metais dar nesidėjo ten tokie cirkai, kokie dedasi dabar, bet aš tuo nelabai norėčiau tikėti. Taip smarkiai išsikreipti vietinių mąstymas ir elgesys per porą metų paprasčiausiai negali. Tai turi turėti kur kas gilesnes šaknis… O gal taip atsiliepiantys žmonės tas aukas arba taip vadinamus “Donation” dalino Balyje į akirę ir į dešinę kiekviename žingsnyje? Tuomet tikiu, kad taip elgiantis visiems vietiniams tu tampi geriausiu draugu (greeting) Bet kitavertus – negi tokiu nebūtum ir toje pačioje Lietuvoje? Išeik, va, savaitgalį į miestą ir pradėk pinigais mėtytis į šalis – daug besišypsančių draugų aplink susirinks. Garantuoju (ohboy)

Kintamani, panorama, Batur, volcano, lake, Bali, Indonesia

Neoficialus sustojimas su prekyvietėmis dešinėje pusėje prie Baturo ugnikalnio panoramos

Taip, kad Kintamani kaimelį ir Baturo ugnikalnio panoramą palikau visaip prakeiktas (sadybye) Bet tai buvo tik pradžia. Kaip jau minėjau, kuo toliau, tuo mano praeinami “žaidimo lygiai” vis sunkėjo. O sekantis lygis buvo jau boso – mano ne kartą minėta Besakih šventykla, kuri buvo gal už 20 min kelio automobiliu nuo Kintamani kaimelio. Atvirai pasakius, prisiskaitęs visų tų blogų komentarų internete apie šią vietą jaučiau nerimą ir nejučia įsitempiau, kai atvažiavom į automobilių stovėjimo aikštelę šalia šventyklos. Na, galvojau, dabar tai bus – šou prasideda!!!

Road from Kintamani mount Batur to Besakih temple

Tokiais, va, keliais reikia važinėti Balyje. Pakeliui link Besakih šventyklos

Atvažiavus iškart reikėjo nusipirkti bilietą į šventyklą už tą pačią fiksuotą 15,000 rupijų sumą bei sumokėti 5000 rupijų už parkingą, kurį vėl kažkodėl sumokėjo pats vairuotojas iš savo pinigų. Negana to, vairuotojas dar mane apjuosė savo pačio sarongu, nes Besakih lankytojams jo nemokamai, skirtingai nuo kitų šventyklų, neduoda. Bet jį, žinoma, galima nusipirkti už kosminę sumą visai šalia įėjimo. Šįkart vairuotojas tikrai išgelbėjo ir padėjo sutaupyti pinigų. Pagarba. (swaying)

Balio saloje, nuotykiai, kelionė, Setonas, Arūnas

Taip pasidabinęs patraukiau link įėjimo

Apjuostas skara ir nusipirkęs bilietą pagaliau jau buvau pasiruošęs įžengti į vietinių mafijos valdomos šventyklos teritoriją. Atvirai pasakius, įsitempęs buvau maksimaliai ir pasiruošęs viskam. Su pirmais “scam’o” arba apgavystės elementais teko susidurti nenuėjus net 100 metrų – jau internete buvau skaitęs ir ieškojau akimis balto kiosko, kuriame dauguma turistų “išsiduria” atiduodami ten vietiniams bilietus, kurie realiai neturi net jokios teisės jų tikrinti. mellow.gif O toliau be tų bilietų niekur negali eiti ir turi mokėti šimtus tūkstančių rupijų vietiniams už palydą ir gido paslaugas, kurių tikrai visai nereikia. Ir ką Jūs galvojat? Einu sau link Besakih šventyklos, matau jau kioską ir aplink jį stovinčius baltai apsirengusius vietinius, aš visas tik įsitempiu ir einu pro šalį galvodamas: “Užkabins ar neužkabins?” Naivuolis… Iškart sulaukiau šūksnio mano adresu: “Hello mister, show me your ticket!!!” (spice)Va, jau prasideda – prašo, kad parodyčiau bilietą. Retorinis klausimas – įdomu kaip be bilieto išvis iki tos būdelės patekti galima? Parašiutu nusileisti? Nutariau likimą patampyti už ūsų ir ištraukęs rodau jiems savo bilietą. O vienas tų indoneziečių ištiesęs rankas jau nori jį iš manęs paimti. Visai taip, kaip buvau skaitęs internete!!! Aš stipriai suėmiau savo bilieto vieną pusę, rodau indoneziečiui, o jis ima bilietą ir traukia į save. Aš jo nepaleidžiu ir sakau, kad: “Va, bilietas yra, kokios problemos?” Tada indonezietis bilietą paleido ir sako legendinę frazę, kurią, turbūt, girdėjo jau visi, kurie lankėsi Besakih šventykloje: “You need the guide to visit the temple” (Tau reikia gido, jei nori aplankyti šventyklą). Aš bilietą kišu į šortų kišenę ir stebint kokiems 4 vietiniams sakau: “Aš net neisiu į tą Jūsų šventyklą” ir… nuėjau link jos (pinnochio) Niekas manęs nesivijo, niekas iš to pirmo apgavysčių punkto daugiau nieko man nesakė. Dar vienas lygis įveiktas (wishuluck)Po to einant reikėjo prasibrauti pro gaują vaikų siūlančių pirkti knygutes, atvirukus ir karoliukus visokius, bet ir juos šiaip ne taip prabridau tikra ta žodžio prasme. Vėliau dar prisikabino įkyrus vietinis siūlydamas savo, kaip gido paslaugas, bet apsimečiau angliškai nesuprantančiu (music00) Ir štai, iš už kampo, kairėje pusėje pasimatė vienas rimčiausių Balio objektų – didžioji Besakih šventykla, taip vadinama Balio „šventyklų motina“ arba Pura Besakih – didžiausia ir švenčiausia šventykla Balyje, esanti 900 metrų aukštyje ant Agungo ugnikalnio šlaito. Nuo priešistorinių laikų Balyje ji laikoma šventa vieta. Pirmą kartą Besakih šventykla paminėta 1007 mūsų eros metais. Nuo Gelgelų dinastijos, valdžiusios XV amžiuje, laikų ši šventykla laikoma svarbiausia ir švenčiausia visoje Balio saloje.
Pasukus jau į finišo tiesiąją, jau iš toli mačiau ties pagrindiniais laiptais kylant į šventyklą stovinčių baltai apsirengusių vietinių indoneziečių pulkelį. Kaip visi rašė (visgi pasiruošimas šio objekto lankymui pas mane buvo be priekaištų) internete, čia praeiti būna sudėtingiausia ir kartais net neįmanoma, nes vietiniai užtveria laiptus ir neleidžia jais lipti, kol nesumoki aukos ir nesumoki gidui už jo paslaugas, nes, tipo, viešai visi skleidžia melą, kad į šventyklą galima užeiti tik su gidu, nes ten vyksta ceremonijos ir vieniems užeiti kategoriškai draudžiama. (wait2) Būtų buvusi mūsų didesnė chebra, tai, sakyčiau dzin, galima būtų bandyti eiti tiesiai ir šturmuoti laiptus tiesiausiu keliu tuos naglus vietinius nustumiant nuo tų laiptų, jei neleistų jais lipti. Bet kadangi buvau vienas ir be palaikymo komandos, nutariau bandyti praeiti šonu, kaip kad patarimuose internete buvo įvardintas toks alternatyvus nesusiduriant su vietiniais patekimo į šventykla būdas. Nes šoniniuose laiptuose į šventyklą vietiniai nestovi ir jų nesaugo skirtingai nuo centre esančių pagrindinių laiptų. Tai aš taip palengva nusukau į dešinę, praėjau pro tualetus ir išėjau tiesiai prieš šoninius laiptus, kurie buvo gal už 20 metrų nuo pagrindinių (netoli, žodžiu). Ir tada mane baltamarškiniai indoneziečiai pagaliau užmatė!!! Tiesa, jie mane pastebėjo, kai aš jau lipau ant pirmojo laipto (desposearcher) Ir tik pasigirdo: “Mister, mister!!! Wait!!!” Ir, žiūriu, atlekia pas mane iškart du baltai apsirengė vietiniai. Aš tik pavarą įjungiau ir pradėjau skubos tvarka lipti tais laiptais į jų pusę net nežiūrėdamas. Kol jie šaukdami manęs palaukti atlėkė tuos 20 metrų iki laiptų, aš jau buvau kokius 15-20 laiptelių palipęs aukštyn. Mintyse pasiruošiau susirėmimui ant laiptų, nes galvojau jie vysis mane paskui, bet… Netikėtai net man pačiam vietiniai pastoviniavo laiptų apačioje (man lipant toliau), pašūkavo, kad man reikalingas gidas ir kad negaliu eiti vienas į šventyklą, bet kadangi aš net neatsisukau į juos (apsimečiau angliškai nesuprantančiu), tai jie apsisukę grįžo prie pagrindinių laiptų laukti kitų aukų. irnesakyk.gif Taip, va, aš be jokių papildomų aukojimų ir nereikalingo gidų samdymo papuoliau į baisiąją Besakih šventyklą! Žinoma, būčiau ėjęs tiesiai link centrinių laiptų, spėju, taip lengvai būčiau neišsisukęs, bet kadangi visi laiptai vis vien viršuje sueina į vieną aikštelę, tai koks skirtumas. Galiu sau leisti užlipti ir šoniniais (whistly) Pabuvau neišdidus. Kol kas

Taip, va, iš didelio debesies buvo maža lietaus. Bent jau mano atveju. (appy) Tiesa, užbėgant į priekį galiu pasakyt, kad taip paprastai viskas tikrai nesibaigė, bet aš jau pats vėliau tą vietinę mafiją paprovokavau, kai jau viską išvaikščiojęs buvau. Negalėjau ramiai pro juos grįždamas praeiti (giveheart) Na, bet apie tai vėliau.
Pačioje Besakih šventykloje praleidau 2 valandas ir per tą laiką sulaukiau 2 pretenzijų ir pastabų, kad vaikštau ten be gido. Bet dėl abiejų pastabų buvau aš pats kaltas. Vieną kartą naglai įsibroviau į vykstančios ceremonijos vidų ir šventąjį pagrindinį kiemą, kuriame sugebėjau net nusifotografuoti fotoaparatą ant taimerio uždėjęs, kol atlėkė baisiausiai persikreipęs vietinis šaukdamas, kad man čia ne vieta (basketball2) Kaip vėliau sužinojau, tai net su gidais čia užeiti turistams neleidžiama, o aš ne tik, kad užėjau, bet dar ir nusifotografavau trikojį pasistatęs 😀 Antrą tokią pastabą gavau dar pačioje pradžioje pradėjęs nardyti įvairiausiais šventyklos užkaboriais, iš vieno kurių išlindo toks baltai apsirengęs dėdulis klausdamas, kur mano gidas ir ką aš čia veikiu. (testwall) Atsakiau, kad man jis nereikalingas ir apsisukęs nuėjau – tuom kalba ir baigėsi. Reikia pažymėti, kad Besakih šventykloje nuo ryto iki vakaro vyksta visokios ceremonijos, kurių metu baltai apsirengę Balio gyventojai meldžiasi ir atgailauja savo dievams. Tad iš vienos pusės tie apačioje sėdintys vietiniai nemeluoja sakydami ateinantiems turistams, kad šventykloje vyksta ceremonijos, nes jos čia vyksta visą laiką nesibaigiančiu srautu. Bet tai nereiškia, kad į šventyklą negalima užeiti ir čia lankantis tikrai gidas nereikalingas (optimistic) Gal tik į tuos vidinius šventyklų kiemus brautis negalima ir trikdyti besimeldžiančiųjų, bet, na, tarkim, aš to nežinojau (teasing)

Realiai Besakih šventykla yra vienas didelis šventyklų kompleksas, kurį sudaro net 22 įvairiausių dievų ir dvasių šventyklos, kuriems nusilenkti suvažiuoja visi Balio gyventojai. Vat čia tikrai tikiu, kad žmonės nuoširdžiai atvažiuoja melstis ir aukoti aukas dievams, nes mačiau dideles mokinių ar net studentų grupes, nešinas aukomis, visokiais krepšeliais ir pan. Maža to, net stebėjau, kaip mokyklinio amžiaus mergaitės krovė savo aukas šventyklų akmeniniams dievams po kojomis ir dar į jas įdėdavo smulkius rupijų banknotus! Prasisukus pro tas aukas dar ir uždirbti galima thumbup.gif Beje, buvo labai šmaikštu stebėti turistus vaikščiojančius tais pačiais keleliais tarp šventyklų lydimus vietinių “gidų”, kuriems, kaip spėju, paliko ne vieną šimtą tūkstančių rupijų už palydą. Kaip tik video tai puikiai matosi, kuomet vaikšto keli turistai vedini baltai apsirengusio vietinio “gido”:

Galiausiai užkopęs į patį šventyklos viršų radau ten dar vieną vietinių būrelį benešantį aukas savo dievams. Tiesa, šis būrelis buvo ne toks pamaldus, net gana triukšmingai nusiteikęs, tai pakviečiau visus nusifotografuoti photo.gif Jie su malonumu sutiko. good.gif Visai smagiai laiką, turiu pastebėti, aš čia kol kas leidau. Vienintelis mane tikrai neraminęs dalykas buvo vis labiau besirenkantys debesys. Kaip žinia, Besakih šventykla stovi 3100 m aukščio ugnikalnio Agung papėdėje, kuris yra aukščiausias ir švenčiausiu Balio kalnas, dar vadinamas „motinos kalnu” arba „pasaulio bamba”. Vienintelė bėda ta, kad debesys per šį kalną nesugeba “persiristi” ir po pietų tų debesų renkasi vis daugiau ir daugiau. Galiausiai net sutemo, nors dar temti buvo tikrai anksti bei pradėjo lyti!!! (rain1) Visiškai nefaina pasidarė vaikščioti po šią šventyklą tokiu oru. Kadangi tai buvo paskutinis turo sustojimas, skubėti grįžti į mašiną labai neskubėjau. Savotiškai net įdomu buvo stebėti ištuštėjusią Besakih šventyklą ir po stogu nuo lietaus pasislėpusius vietinius Balio gyventojus:

Pradėjus lyti, žmonių šventykloje liko tikrai labai mažai, bet vietiniai reketininkai centrinių laiptų apačioje ties įėjimu blaškėsi laukdami ir tikėdamiesi sulaukti dar naujų aukų (ir pavienių jų vis sulaukdavo). Tada man kažkas sušvietė, kad reikia juos aplankyti!!! ax.gif Ir išdidžiai pradėjau leistis žemyn centriniais laiptais tiesiai tiems centrinių laiptų apačioje stoviniuojantiems gangams į rankas:

Besakih temple, šventykla, gangs, mafia, scam, reketas, reketininkai, Bali, Indonesia

Leidžiuosi centriniais laiptais pas apačioje slankiojančius baltai apsirengusius reketininkus

Kaip matote iš nuotraukos, žmonių apačioje ties centriniu įėjimu visiškai nebuvo. Bet aš jau besileisdamas laiptais iš tolo pamačiau artėjančius du vyrus, kuriuos pirmiau už mane apsupo vietiniai su savo kvailais reikalavimais aukoti bei įsigyti gidą. Ir aš sau leidau nusileidęs laiptais prie jų prieiti ir paklausti, ką jie čia daro. Vienas jų atsisukęs į mane ir sako, kad jiems neleidžia apstoję vietiniai eiti toliau, tai nuomojasi gidą už 100,000 rupijų!!! Tai aš bent 4 vietiniams reketininkams girdint paėmiau ir pasakiau garsiai bei aiškiai: “EI, JUMS NEREIKIA JOKIO GIDO EITI Į ŠVENTYKLA!” (heya4)Vajėzus… Efektas buvo toks, tarsi į širšių lizdą būtum vandens šliūkštelėjęs! (wild) Iškart mano adresu pasipylė siūlymai man dingti kuo toliau iš čia ir panašiai. (cheesedoff) O aš tiems turistams ir toliau sakau vietiniams girdint, kad nedarytų nesąmonių ir eitų kur jie nori, kad norint lankyti šią šventyklą tereikia nusipirkti bilietą už 15,000 rupijų ir viskas!!! Daugiau viskas čia yra nemokamai ir kad nereikia pinigais šerti vietinių mafiozų (taip ir pasakiau). Tai tas vyras, su kuriuo kalbėjau, tik šyptelėjo ir pasakė: “Žinau”. Blin, žino, kad viskas nemokamai, bet savo noru tiesiog atiduoda vietiniams reketininkams pinigus!!! Kur logika? Tai jo ir paklausiau, ką jis čia daro ir kodėl moka pinigus net žinodamas, kad to daryti nereikia? Tai atsakė, kad nori ramiai pasivaikščioti, o gal dar tas “gidas” ką nors ir įdomaus papasakos. Tipo, nėra ta suma tokia didelė, kad negalėtų susimokėti. (yoohoo) Paklausiau iš kur jie yra, tai sakė, kad iš Suomijos. Na, tiesos yra – suomiams tie 100,000 rupijų arba 7,50 EUR tikrai yra mizeris. Jie net nepajus, turbūt, tokių išlaidų, bet vėlgi… Per tokius kaip jie kiti permoka ir sumoka dar daugiau, o vietiniai darosi tik naglesni ir naglesni. Prisistačius jų “gidui” ir jiems pradėjus lipti tais centriniais laiptais į viršų aš dar pavymui šūktelėjau, kad bent jau šventyklos viduje už nieką neaukotų pinigų, nes tos aukos – dar vienas vietinių uždarbiavimo būdas! Tie tik linktelėjo galvą lipdami, o aš likau vienas su 3 baltamarškiniais indoneziečiais, kurie buvo gatavi mane žvilgsniais nužudyti. O aš tokią durną šypsenėlę įmetęs ir klausiu jų: “So you are those mafia gangs in this temple?” (tehe) Maža to, dar įjungiau fotoaparatą ir nufotografavau juos tupinčius ties centriniais laiptais (vienas, tiesa, spėjo su skėčiu užsidengti):

Besakih temple, šventykla, gangs, mafia, scam, reketas, reketininkai, Bali, Indonesia

Štai šie didvyriai, bijantys net būti nufotografuoti!

Vajėzus, kaip jie susinervino… Prisiklausiau tokių palinkėjimų ir pasiūlymų, kad net čia nesurašysiu visų. (wild) Va, ko man prilinkėjo tie malonūs ir visada besišypsantys Balio gyventojai:
– Subankrutuoti
– Numirti
– Prarasti visus pinigus, kad negalėčiau išvykti iš Balio salos ir mirti čia
– Niekada gyvenime neturėti pinigų
– Kad mano vaikai būtų panašūs į šunį
ir t.t. ir t.t. Aš net visko neprisimenu jau (bigboss) Tiesa, po to viską apvainikavo toks nuoširdus vieno to reketininko pareiškimas: “You are a very bad man. Your place is not in Bali!” (evilnod) Va, kaip gražu. Aš esu labai blogas žmogus ir tokiems kaip aš – Balyje ne vieta!!! devil.gif Žinoma, jei nemoki vietiniams ir nepasiduodi jų reketui, tau Balyje ne vieta. Atminkit visi čia atvykstantys!!! (thumsup)
Aš dar tada specialiai apsukęs ratuką vėl grįžau prie centrinių laiptų ir demonstratyviai jais pradėjau lipti. Nežinau kas man užėjo, bet, sakau, neapykanta Indonezijai ir šlykštiems vietiniams gyventojams man veržėsi per kraštus. (confused-and-angry) Vietiniai reketininkai tik žiūrėjo į mane, bet jau nieko nesakė – leido lipti aukštyn centriniais laiptais be jokio gido Ir jokių aukų neprašė 59.gif Ir kūnais laiptų neužtverinėjo yahoo.gifBėda tikra (worried2) Koks aš negeras žmogus (spiteful)

Besakih temple, šventykla, Bali, Balis, Indonesia, Indonezija, inside, viduje

Aukos dievams Besakih šventykloje šventajame kieme

Tiesa, antrą kartą ilgai vaikščioti lyjant lietui po Besakih šventyklą nesinorėjo, tai prasukęs ratuką netrukus vėl nulipau žemyn ir nuėjau jau link išėjimo. Misija “Besakih šventykla” buvo baigta!!! (slingshot)Gaila, kad buvo jau vakaras, o ir oras subjuro, tai nebuvo daug turistų. Kaži, ką vietiniai būtų darę, jei aš taip būčiau į tiesos kelią stengęsis atvesti daugiau turistų ir padėjęs jiems nemokamai praeiti į šventyklos vidų nemokant lempinių mokesčių už “gido” paslaugas bei neaukojant pinigų vėjais. Turbūt tikrai būčiau miręs Balyje (sillyme) Vietiniai mirtingieji baltai apsirengę “dievai” būtų neatleidę man tokio akibrokšto (fortuneteller) Ypač pamatę, kaip aš ramiausiai vaikštinėjau po apleistą pagrindinį ir centrinį Besakih šventyklos kiemą, kuriame paprastai vieną ceremoniją keičia kitos. Deja, bet užslinkus lietaus debesims, kiemas buvo tuščias ir galima buvo čia veikti ką tik nori. Tiesa, tie žemai kebantys ir griaudėjantys debesys atrodė visai įspūdingai bei mistiškai. (thundering) Video čia:

Grįžau į mašiniuką triumfuodamas.  Mano krūtinėje šaudė fanfaros!!! (strong) Žinoma, gaila, kad tiems suomiams nespėjau padėti sutaupyti 100,000 rupijų, bet… Jie dėl to nelabai ir pergyveno. Jei kada nors grįšiu dar į Balį (kuo aš absoliučiai netikiu, na, bet visko pasitaiko), pasistengsiu daugiau žmonių išgelbėti nuo vietinių reketo. Pažadu (coolness)

Besakih temple, šventykla, Bali, Balis, Indonesia, Indonezija, inside, viduje

Įėjimas į Besakih šventyklą kaip niekada tuščias

Išėjau iš Besakih šventyklos 16 h vietos laiku, nors nuotraukoje atrodo, kad jau gūdus vakaras, tiesa? (pocketwatch)Nors kol iš Besakih davažiavom iki Ubudu ir viešbučio, tai jau tikrai temti pradėjo, nes grįžus galiausiai į viešbutį laikrodis rodė 17:30 h. Planuose buvo dar nuvaryti ir į Ubude esantį beždžionių mišką (Monkey Forest), bet jau buvo per vėlu. O kito tokio šanso, deja, bet jau nebus, nes rytojaus vakarą jau turėjau sutikti Kutoje – centriniame Balio linksmybių bei vakarėlių mieste. Tiesa, reikėjo vėl grįžus išspręsti organizacinius rytojaus turo ir pervažiavimo iš Ubudo į Kutą klausimus. O čia, vat, viešbutis tikrai pasiūlė gerą sandorį: jei imu jų turą po centrinį Balį aplankant Tanah Lot vandenyje esančią šventyklą, Džatiluvio didžiausias Balyje ryžių terasas bei gražiąją Ulun Danu Beratan šventyklą esančią ežero pakrantėje, ir užbaigiant turą Kutoje (man ten išlipant), tokio turo kaina 600,000 rupijų arba po 300,000 rupijų dviems (kažkur po 22,50 EUR). Pasaka… Juk vien tik taksas ar automobiliu nuvažiavimas iš Ubudo į Kutą ar joje esantį Balio oro uostą kainuoja 250,000 rupijų už kelionę į vieną pusę! O čia vienu šūviu du zuikiai būtų nušauti – ir prasukam turą pro centrinį Balį, ir kelionę užbaigiam Kutoje. Net pats viešbučio savininkas pasakė, kad čia bus labai gera kaina ir geresnės tikrai niekur negausim. Bene pirmą kartą kelionėje indonezietis nemelavo ir kažkokios naudos pagaliau turėjau ir aš. (boast)

Balio sala, Balyje, Bali island, gods, dievai, skulptūros, Arūnas, Skersis

Visur Balyje pilna tokių, va, vietinių dievų meno kūrinių, kurie atrodo ganėtinai grėsmingai

Vėliau dar išėjęs į smarkiai vakarėjantį Ubudą pakalbinau gatvėse taksi vairuotojus, stovinčius prie supermarketo, šalia kelionių agentūrų domėdamasis, kiek kainuotų kelionė iš Ubudo į Kutą. (search3) Tai šnekos prasideda nuo 300-350,000 rupijų. Žinoma, nusijuokus išgirdus tokią kainą ir pasakius, kad nenusišnekėtų, vairuotojai iškart “muša” kainą žemyn, bet faktas buvo, kad čia labai viskas gerai nors kartą gausis Indonezijoje – turo metu būsiu dar automatiškai pervežtas ir paliktas man reikalingame mieste, kuriame turėjau rezervavęs viešbutį sekančioms 2 naktims.
Pats Ubudas sutemus didelio įspūdžio nepadarė. Vaikščioti po jį ganėtinai sudėtinga dėl šaligatvių nebuvimo. Jei ir būdavo didesnėse gatvėse šaligatvis, tai jis būdavo maksimum metro pločio bei nepritaikytas vaikščioti žmonėms: ant jų užstatyti motoroleriai, automobiliai, dėžės, visokie Balio dirbiniai išskaptuoti iš medžio šalia esančiose dirbtuvėse ir panašiai. (bike2)O jei dar reikia prasilenkti su žmonėmis, tai išvis – paprasčiau jau žingsniuoti gatve, ką aš ir stengiausi daryti nekreipdamas dėmesio į prasilenkti bandančių motorolerių pypsėjimus. Balyje gatvėmis vaikščioti nebuvo labai malonu ir paprasta, nes tos “didesnės” gatvės Ubude buvo geriausiu atveju 2 juostų – po vieną į kiekvieną pusę, nes visose kitose gatvėse vargiai 2 priešpriešais atvažiuojančios mašinos gali pasilenkti.

Balio sala, Balyje, Bali island, gods, dievai, skulptūros, Arūnas, Skersis

Tipinė gatvė Ubude, Balyje

Apskritai Balyje keliai siauri, visiškai nepritaikyti intensyviam eismui. Įsivaizduokit ten kelių infrastruktūrą – siauros gatvės, be šaligatvių, o aplink pilna vietinių indoneziečių bei begalės turistų, kurie visada kažkur juda. Kamščiai ir strigimai tarsi užprogramuoti. Dar vienas Balio absurdas.  Vaikščioti prasidėjus vakarui ir pasipylus į gatves tiek motorinėms transporto priemonėms, tiek žmonėms, buvo kažkokia tragedija. O jei dar gatvėse būdavo dalinami visokie kvietimai į restoranus ar Balio tradicinius šokius ir kitus kultūrinius pasirodymus, tai praeiti pro tokį kelią užtvėrusį ir kelis turistus susistabdžiusį vietinį išvis būdavo košmaras. (partydance) Žinoma, gavau keletą skrajučių ir aš ateiti pasižiūrėti Balio meno kolektyvų pasirodymų, bet aš kai su menu susipykęs esu nuo pat gimimo, tai net minčių tokių neturėjau (wacko1) To betrūko, kad vakarą praleisčiau sėdėdamas ir žiūrėdamas į vietinių šokius ar dainas (bum)Nors, va, pamatęs ant motorolerio besiropščiančia vieno tokio šou dalyvę, aš iškart prie jos priskretau ir jai baisiausiai nustebus klestelėjau ant motorolerio sėdynės prašydamas mane pavežti (ras) Matėsi, kad mergina amo neteko ir nežinojo ko griebtis, tai teko ją raminti bei pasakyti, kad noriu su ja tik nusifotografuoti (byee):

Balis, Ubudas, Balio sala, tautiniai, motyvai, Arūnas Skersis, Balio saloje

Net į meninius pasirodymus vykstama su motoroleriu jau pasidabinus visais tautiniais drabužiais

Kadangi vakarinis Ubudas niekuo absoliučiai nesužavėjo, o ir pasižiūrėt absoliučiai nebuvo į ką, tad galiausiai paržygiavau į viešbutį ir nusprendžiau daugiau niekur neiti, nes tikrai nebuvo į ką ten žiūrėti. Ubude, turbūt, vienintelė vakaro pramoga eiti kur nors pasėdėti bei pasižiūrėti vietinių kultūrines-menines programas arba prisėsti kur nors pavalgyti kabake. (candy)Daugiau ką ten veikti – aš neįsivaizduoju. Nuoširdžiai. O žinant, kad Indonezijoje temsta 18 h, tai tą laisvą laiką iki einant miegoti tikrai sudėtinga prastumti. Vakar dieną nuėjau miegoti 19 h, nes buvau pervargęs nuo visko, o šiandien pratempiau vos vos ilgiau – iki 20 h. Grįžęs į kambarį paragavau vakar pirktos ryžių degtinės (pagaliau paragautas vietinis alkoholis Indonezijoje!!!), pasėdėjau “Facebooke” pasirašinėdamas su visais ir žiūriu, kad jau snaudžiu telefoną po pagalve pasikišęs išsidrėbęs skersai lovos. (snoring) Kažkaip Indonezijoje vis nepavykdavo nei normaliai išsimiegoti, nei nueiti miegoti ir atsigulti vėliau, tarkim, apie vidurnaktį. Pastoviai eidavau miegoti apie 20-21 h vietos laiku, kas Lietuvoje būdavo apie 14 h dienos. Toks gaudavosi kaip popietės prisnūdimas su daug atsibudimų, na, o apie kėlimąsi 7 ryto Indonezijoje arba 1 h nakties Lietuvos laiku jau buvau ne kartą rašęs (cry) Tailande miegojau tikrai geriau, net sunku pakomentuoti kodėl, nes laiko juosta vis vien panaši (skiriasi viena valanda). Gal dėl to, Tailande neidavau miegoti taip anksti, ten judesys visur būdavo kiaurą naktį, tai ten grįžęs po vidurnakčio tik padedi galvą viešbutyje ant pagalvės ir viskas, viso gero lotuliukas.gif O, va, Indonezijoje, šiuo klausimu buvo sudėtingiau. Eini miegoti anksti iš neturėjimo ką veikti, o tas miegas visada būdavo toks negilus ir su daug prabudimų. O tik, žiūrėk, jau įmingi, tai žiūri, kad jau reikia keltis, nes jau 7 ryto… Žinoma, tikėjausi, kad nuo rytojaus viskas bus kitaip. Juk pervažiuosiu į kita miestą ir nakvosiu dabar 2 naktis didžiausiame ir triukšmingiausiame mieste Balyje – Kutoje, kurioje, kaip visur rašė, buvo pilna barų ir verda aktyvus naktinis gyvenimas. (partier)Patikrinsim. Nedaug jau liko (heartysmile) Nes jau tie aplankyti Indonezijos bažnytkaimiai (Džogdžakarta, Labuan Bajo, Ubudas) su savo ribotomis ir minimaliomis vakaro pramogomis tikrai pradėjo įgrįsti. Tuo metu nuoširdžiai tikėjau, kad Kutoje bus kur kas geriau book.gif

Advertisements

44 responses to “Indonesia 2015 March – VIII dalis [Balio šventyklos ir reketas jose]

  1. Prajuokino, kad tau pasakius, kad 200K uz vaisius per brangu numuse kaina perpus, bet ir sumazino kieki per pus. Juk logiskai tai lygiai taip pat per brangu, bet vietiniai sakei su logika nebendrauja 🙂

    Del laiko zonu – man tai neaktualu kokia tuo metu zona Lietuvoje, as iskart prisitaikau prie vietines zonos 🙂

    Like

    • O kas čia nelogiško? 🙂 Jei 200,000k rupijų už vaisius man per daug, tai sumažino kiekį per pusę ir galiu nusipirkt pigiau 😀
      O šiaip kaip Balis? 🙂 Gražu?

      Like

      • Tau per brangu buvo ne del to, kad per didelis kiekis, o del to, kad per daug norejo uz atitinkama kieki.

        Jei man sukraus 10kg bananu ir sakys 30 euru ir man atsisakius paliks 5kg bananu ir 15 euru tai man tai bus LYGIAI TAIP PAT per barngu.

        Balis – foto grazios, bet vietiniu ikyrumas nepatio 🙂

        Like

      • Geras pastebėjimas. Užskaitau 🙂 O dėl vietinių įkyrumo ir akiplėšiškumo, tai mane stebina, kad beveik niekur tai nėra pažymima (atsiliepimuose ir pasakojimuose po Balio aplankymo). Visi tik dūsauja, kokia tai dieviška sala. Man tai yra didelė mįslė, nes ten nieko dieviško tikrai nemačiau. O prie viso to pridėjus vietinę fauną, ši sala išvis tampa tragedija 🙂

        Like

  2. Labiausiai patiko ryžių terasos, nors ir mažytės, bet su tom palmėm nerealiai atrodo. Ir labai norėčiau visų tų neregėtų vaisių paragaut 😀

    Like

    • Kaip jau minėjau, mandarinai ir greipfrutai tikrai skanesni 🙂 O tos terasos tikrai fainos, bet, na, nežmoniškai ten nėra oro ir nerealiai karšta. Jokio vėjelio, tik begalinė drėgmė nuo to vandens tekančio visur 🙂

      Like

      • Esu buvus tik Longsheng ryžių terasose, ten drėgmės nebuvo, bet labai atvira vieta, tai saulė tiesiog gyvus degino. Ir taip, ir taip nelabai gerai, bet pamatyt tuos grožius noris 🙂 O su didesne drėgme nei Brazilijos džiunglėse nesu niekur susidūrus. O tai Indonezijoje dar drėgniau? O kaip Filipinuose, Tailande?

        Like

      • Visoje Azijoje drėgna ir karšta, tikrai negalėčiau pasakyti, kad Indonezijoje troškiau, nei Tailande ar Filipinuose. Faktas vienas – jei esi ne didmiestyje (juose kažkaip sausiau), o kažkur prie vandens, tai užtenka paėjėti greičiau nekalbant jau apie kokį nors lipimą – ir visas apsipili prakaitu. Ir apsipili taip, kad net nuo nosies ir antakių prakaito lašai varva 😀 Vat Brazilijoj man tikrai nieko panašaus nebuvo. Tiesa, nuo Iguazzu krioklių grįžom varvantys, bet tikrai ne nuo prakaito 😀
        Beje, jau turėjo susigulėti Brazilijos įspūdžiai. Ir kaip? 🙂 Kartosit?

        Like

  3. Nekartosim, turbūt 😀 Viskas labai labai buvo super, bet yra vietų, kur dar norėtųsi nuvykti ir kur nesam buvę, o piniginė neguminė, deja 🙂 Bet nesakau, kad ne, nes ten dar yra ką pamatyti.

    Like

    • Supratau… O aš Brazilijoj taip gerai jaučiausi, kad jau galvoju apie 4-ąjį nuvykimą ten 🙂 Kadangi 2 paskutinius metus atostogaudavau tik Azijoje, tai, dieve, koks širdies atsigavimas buvo Brazilijoj, kur niekas tavęs už rankų netąso ir nesiūlo nupirkti/pavežti/padėti ar dar kažką. Super 🙂 Tikiuosi, panašiai bus ir Peru. 4 months to go…

      Like

      • Ar busdienorastis apie Brazilija? Kadangi cia jau apie Tailanda, Indonezija, Kambodza daug priskaityta, butu idomu palyginti keliones ispudzius/nuotaikas skaitant apie Brazilija.

        Like

    • Tai jei tokias išvykas skaičiuoti, tai buvo dar ir Berlynas, ir Stambulas, ir Paryžius 🙂 Visos, va, 2015-ųjų savaitgalinės išvykos 🙂 Blin, gerai gyvenu, kai pagalvoji 😀

      Like

  4. Nepaisant visų pinigų kaulytojų vaizdai labai gražūs. Bet į Indoneziją vykti paskaičius tavo įrašus nenorėčiau. 😀
    Kita dalis jau paskutinė turbūt bus?

    Like

    • Deja, bet dar ne 🙂 Likusios 2 pilnos dienos Balyje dar. Bet kaip suprantu, jau bendrą įspūdį visi apie Indoneziją susidarė ir man reikia pasiskubinti užbaigti pasakojimus apie šią kelionę ir šią šalį? 🙂

      Like

  5. Nelabai ką ir atsimenu, prieš dešimtmetį buvau. Senamiestis ten dėmesio vertas labiausiai, pakrantėj dar buvom pasivaikščiot, rūmuos Jakaterinos berods, tik ten į vidų tai nėjom. Už magnetuką prisimenu, kad nuplėšė žiauriai daug, senamiestyje pirkom. Labiau Saremą išmaišėm, Talinui tik diena buvo skirta.

    Like

    • Na va, aš jau grįžau iš Talino. Nežinau, antrą kartą, turbūt, nevažiuočiau. Nesakau, kad ten kažkas blogai ar dar kažkas, bet nuobodus ir neįdomus miestas. Visą senamiestį per pirmas 3-4 valandas išnaršai, o ką toliau veikt – paslaptis… Na, gerai, nuėjau iki laivų terminalo, aplankiau tą laivų muziejų, atėjo vakaras – ką toliau veikt? O ką veikt sekančią visą dieną? Kainos baruose kosminės, tarkim, Kijevo kotletas kainuoja 15 EUR, o barščiai (ne šaltibarščiai) 5,90 EUR 😀 Kiaulienos kepsnys 20 EUR 😀 Net po suvenyrines nekilo noras vaikščioti, kuomet pamačiau, kad suvenyriniai stikliukai kainuoja 6-8 EUR, magnetukai 3-5 EUR 😀 Tiesa, prekybos centruose (“Rimi”, “Maxima”) kainos jau tokios kosminės nebuvo, panašios į kainas Lietuvoje (gal 10% brangesnės). Žinoma, apsilankiau vietiniame McDonald’s, tai jei pas mus cheesburgeris kainuoja 1,10 EUR, tai estiškame McDonald’s jo kaina 1,20 EUR. O daugiau pramogų kažkokių man asmeniškai trūko. Galvojau gal išmėginsiu “Balloon Tallinn” pakilimą į orą su virš Talino sklandančiu oro balionu, bet iki jo nuėjus ir pamačius kainą supratau, kad nebenoriu 😀 20 min pakilimas virš Talino su oro balionu pritvirtintu lynais prie žemės (realiai tik iškelia ir nuleidžia) kainuoja 25 EUR. Tai vat tokios tokelės. Kaip sakant, pabuvau, pliusą užsidėjau (visgi, pirmą kartą buvau Estijoje), bet grįžti nežinau ar norėčiau. Pigiau jau, kažin, ar pavyktų nusigauti, nes autobuso bilietai kainavo po 3 EUR į vieną pusę ir jau pigiau vargu ar būtų įmanoma nusigauti. Problema, kad ten nėra ką veikti. Nebent, va, būtų išvyka su gera chebra ir važiuotumėm pabaliavot į Taliną. Tada – gal 🙂 Bet toks kelionės variantas sunkiai įmanoma. Pabaliavot galima kur nors ir arčiau nesitrenkiant 600 km iki Talino 🙂 Toks, va, mano trumpas review apie Jonines Taline. Tiesa, naktimis ten beveik nesutemsta. Šakės, vidurnaktį šviesu dar 🙂

      Like

      • Geras, atrodo ne tiek ir daug nuo musu i siaure, o vidurnakti dar sviesu. Pas mus dar 23 val salyginai sviesu buna, bet iki vidurnakcio netempia 🙂

        Like

  6. Aš tai tęsinio laukiu nesulaukiu 😀 Arūnai, apsamanos tuoj pasakojimas apie Indoneziją, jau visas mėnuo kaip nieko naujo neįdedi 😦

    Like

    • Aš vis dar laukiu Nidos komentaro apie Indoneziją… Jau turėjo prieš 3 savaites grįžti, bet kol kas – nė gyvos dvasios. Gal kas nutiko? O gal kaip tik – Indonezija taip patiko, kad negali dar atsigauti? 🙂

      Like

  7. beje, Arūnai, kaip ir visur pasaulyje (tą ir pats pastebėjai), turėk pinigų ir tau visi šypsosis. taip ir indonezijoje turbūt. visi tie, kurie rašo kokia nuostabi balio sala turbūt nelabai suka galvas dėl kainų, moka kiek paprašo ir tada visos kelionės nuostabios tampa 😀 kai turi pinigų viskas kurkas paprasčiau 🙂

    Like

    • Tiesiai į dešimtuką… Nėra net ką pridurti. Nebent pasakysiu tai, kad, tarkim, ir Lietuvoje tau šypsosis, jei pinigais taškysi į šalis, vienintelis skirtumas nuo Indonezijos ir Azijos tas, kad surauktų veidų nedemonstruos, jei tų pinigų neduosi ir tavęs nestumdys ir leis praeiti gatve, o Azijoje tie vietiniai įprato būti šeriami pinigais. Ir jei esi baltasis ir tų pinigų neduodi – staiga patampi labai blogas :O

      Like

    • Cia gal svarbiau ne ar turi pinigu, o ar is principo leidi save apmulkinti ar ne. Manau setonas net ir milijona turedamas is principo nemoketu sukciams ar pan.

      Like

      • Tikrai, žinau, yra žmonių, kurie su tavim nesutiktų. Ir kuriems juokinga skaitant tokias mano “kovas” su vėjo malūnais. Man kažkada vienas čia pasakęs buvo, kad: “Nematau problemos sumokėti ten porą eurų, jei nuo to jis mieliau su manim bendraus, kažką patars ar šiaip malonus pabus”. Vieni žmonės šypsenas perka ir tame nemato nieko blogo.

        Like

      • vienam gal ir sumokėtum dar… bet vienam sumokėsi, kitam sumokėsi, trečiam… jau žiūrėk ir 300€ palikai vien už šypsenas… negerai, kad tai vyksta…

        Like

      • Va, čia jau teisingas mąstymas 🙂 Beje, pradėjau rašyti jau naująją dalį apie Indoneziją. Joje jau bus kur kas mažiau negatyvo – palyginus rami diena buvo 😀 Ir dar man labai įdomu kur dingo Nida, kuri į Indoneziją buvo išvykus… Taip laukiu jos komentaro su įspūdžiais, bet jau 3 savaitės praėjo nuo grįžimo į Lietuvą, bet komentarų kaip nėra, taip nėra. Gal negrįžo? :O

        Like

      • greičiausiai tiek įspūdžių, kad pamiršo čia mus visus 😀 apsilankys kai kitai kelionei ruošis 😀

        Like

  8. Sveiki, Arūnai,
    atsiprašau,kad dingau, bet taip užkrovė darbais grįžus, o dar ir draugai vasarą mane prisimena /gyvenu pajūrį/, kad nepastebėjau, kaip laikas prabėgo.
    Jei trumpai – Indonezija man patiko, ar grįščiau – gal tik į Sumatrą ar Sulavesio šiaurę, nes pamačiau viską, ką norėjau.
    Labai padėjo tavo pasakojimai, preliminarių kainų nuorodos. mums derėtis nebuvo sunku, nes turėjom ,,atkalę” firminę frazę: ,,my friend payd”, ir sakydavom tavo kainas, beveik visuomet jas ir gaudavom.
    Žmonės man pasirodė mieli ir draugiški, aišku bandymų pasilupikauti buvo( Lietuvoj to irgi yra).
    Pabandysiu rytoj trumpai aprašyti savo įspūdžius apie kiekvieną salą ir labai laukiu malonaus sekančios tavo pasakojimo dalies pasiskaitymo.:)

    Like

  9. Sveiki, trumpai apie Balio salą.
    Transferį iš Denpasaro oro uosto į Ubudą užsakėm iš viešbučio (300,000rup.-21eur.)- tokia kaina nurodyta viešbučio svetainėje( nors iš pradžių norėjo 50,000 daugiau). Su visuomeniniu transportu visiška tragedija, teko važiuoti iš Gilimanuko (tai uostas iš kurio keltu keliesi į Javos salą) į Š. Kutą 120km- 6val. autobusu: stoja kur nori, po pusvalandį kažkur dingsta, žodžiu, viešpaties keliai nežinomi.. Kaina dviem 200,000-14eur.(irgi reikia derėtis)Iš Ubudo į Gilimanuką taupydami laiką važiavom taxi: 130km-3val. kaina 600,000r-41eur.( prabangiai gavosi 🙂 ).
    Pats Ubudas man įspūdžio nepaliko- gan tvarkingas miestelis ir tiek. Samdėm vairuotoją nepilnam dienos turui aplankant ryžių terasas ir tris šventyklas, kaina 250,000-17eur. O didžiausią įspūdį paliko bezdžionių miškas – 3val. kaifavom stebėdami tuos gyvūnus.
    Žodžiu, kelionė į Ubudą ir iš jo bei lankytini objektai atsėjo apie 1350,000-93eur dviem, jums spresti- tai daug ar mažai 🙂 .

    Like

    • Laba diena, Nida,
      Malonu sulaukti pagaliau atsiliepimų iš grįžusiųjų ir keliavusių po Indoneziją! 🙂 Smagu, kad nenusivylėte Indoneziją ir netgi norėtumėte čia grįžti. Bet net ir iš Jūsų komentarų nematau jokių liaupsių Balio salai. Kaip jau ir minėjau – ši sala patinka visiems, kol joje nepabuvoja 😀 Kas per išpūstas burbulas dėl šios salos, nesuprantu… Viešojo transporto nėra, tvarkos nėra, tik pilna užsidirbti norinčių vietinių. Manau sutiksite, kad transporto paslaugos tiek Balyje, tiek Indonezijoje, yra nerealiai brangios ir išpūstos (palyginus su likusiomis kainomis šalyje). Jei esi turistas, gi nesėdėsi vienoje vietoje ir kažkur norėsi nuvažiuoti, į kažką pasižiūrėti, o viešojo transporto čia nerasta. Esi priverstas naudotis vietinių paslaugomis, kurie plėšia pinigus kaip išprotėję. Sakyčiau, čia Indonezijos valdžios specialus sprendimas, kad vietiniai galėtų užsidirbti. Graudoka…
      Dėl beždžionių miško, smagu, kad Jums patiko ir gaila, kad pats neturėjau laiko jame apsilankyti. O kaip Balio šventyklos? Ar patiko kuri nors? Ir kaip Ijen krateris? Ar nevykote iki jo?

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s