Indonesia 2015 March – IX dalis [Balio šventyklos 2]

2015 m. kovo 18-oji, trečiadienis
Šįryt vėl laukė “malonumas” susipakuoti visus daiktus ir judėti į naują viešbutį Kutoje. unsure.gif Kažkaip niekam neužkliuvo klausimas, kodėl turėdamas 4 naktis Balyje pasirinkau 2 naktis nakvoti Ubude, o 2 – Kutoje. Tai net nežinau, verta plėstis šiuo klausimu ar ne. Na, trumpai tariant tam buvo dvi priežastys. Pirmoji: iš Ubudo visos pagrindinės Balio šventyklos ir įdomiausi objektai pasiekiamos greičiau. Nors šiuos 2 miestelius teskiria 35 km, bet kaip jau rašiau, kelionė tarp jų tais siaurais Balio keliukais trunka maždaug pusantros valandos. O tai yra daug, ypač žinant, kad Balyje 18 h jau temsta. Antroji priežastis – man jau reikėjo pradėti galvoti po truputį apie grįžimą į Lietuvą. (lost3) Kutoje specialiai pasirinkau viešbutį toliau nuo centro, bet, kad būtų sąlyginai netoli ir oro uosto, kurį man trūks pliš reikės pasiekti pėstute. Kodėl pėstute, paklausite? Tikrai ne dėl taupumo ir ne dėl plėšikaujančių vietinių už pavežimą. Paprasčiausiai, artėjantis penktadienis Balio saloje bus ypatingas. (stunned) Ale man sekasi kelionėse pataikyti ant vietinių švenčių. Rodos, specialiai gi netaikau, bet amžinai paskutinėse kelionėse pataikau ant didžiausių švenčių metuose tose lankomose šalyse. Primenu: Kambodžoje pataikiau ant vienos didžiausių švenčių metuose – Vandens šventės arba „Water Festival“. Tailande – ant Loy Krathong, o dabar, Balyje, paaiškėjo, kad stebuklingai “pasisekė” pataikyti ant vienareikšmiškai didžiausios šios salos šventės – Nyepi arba “Day of Silence” (Tylos diena) su šurmulinguoju ir labiausiai turistus traukiančiu “Ogoh-ogoh” paradu išvakarėse. Kai sekasi, tai sekasi… (evilnod) Manantiems, kad man labai pasisekė, skubu nuraminti, nes ta sėkmė labai jau tokia sąlyginė. Esmė tokia, kad vieną dieną per metus Balis apmiršta parai laiko. Tai ir vadinama Nyepi arba “Day of Silence” (Tylos diena).

Šią dieną Balyje nedirba niekas – pradedant oro uostais ir baigiant parduotuvėmis ar net viešbučiais. Maža to, negalima net išeiti į gatvę. devil.gif Saloje turi vyrauti absoliuti tyla ir ramybė. Taip minimi saloje hinduistų Naujieji metai. Šią apmąstymams skirtą dieną viskas turi būti uždaryta, o turistai iš esmės lieka įkalinti viešbučiuose, kuriuose atjungiama net elektra (tiesa, ne visuose). Šią dieną žmonės nedirba, nežaidžia, o kai kurie – net nekalba ir nevalgo. dry.gif Tai laikas skirtas meditacijai, praeities nuodėmių apmastymui ir geresnės ateities planavimui (kaip išdurti daugiau turistų). Viešą šių taisyklių laikymąsi Balyje, kur daugumą gyventojų sudaro hinduistai, užtikrina tvarkdariai su sarongais, lazdomis ir tradiciniais durklais. Nepaklusus ir išėjus į gatvę bei užmačius šiems tylos saugotojams, gresia areštas, kelios paros belangėje ir didelės baudos. (prankster2) Šios dienos data kiekvienais metais keičiasi ir, pasisek tu man taip, kad beplanuojant kelionę pamačiau, jog ši Tylos diena išpuola ne bet kada, o… šeštadienį, dieną, kurios metu aš pagal pirminį planą turėjau išskristi iš Balio į Džakartą, o iš jos – į Londoną. Supratęs, kad nešdintis iš Balio reikės penktadienio vakarą, pamačiau, kad ir tai nebus taip paprasta padaryti. (worried2) Nyepi dienos išvakarėse vyksta triukšmingas ir siautulingas “Ogoh-ogoh” paradas, kurio metu Balio kaimai demonstruoja milžiniškas visus metus gamintas skulptūras, kurios turi išvilioti blogąsias dvasias iš jų slėptuvių, kad Balio „vaiduoklių gaudytojai“ galėtų įvilioti jas į spąstus ir išvyti iš salos. Bėda, kad jau šių Naujųjų Metų išvakarėse neįmanoma pajudėti Balio keliais, kurie būna blokuoti vietinių ir jų sukonstruotų monstrų. Jei likčiau Ubude, tai tuos 35 km tektų pėdinti pėstute. Galite įsivaizduoti, koks manęs laukė šokas tai sužinojus dėliojant kelionės planą po Balį? Žinoma, dėkojau sau nors už tai, kad apie tai sužinojau dar būdamas Lietuvoje, o ne, tarkim, Balyje. Išvis būtų pravalas. Ir dar labiau dėkojau, kad ta “Tylos diena” buvo šeštadienį, o ne, tarkim, kokį penktadienį taip tuščiai parandant visą parą Balyje. Neįsivaizduoju malonumo sėdėti uždarytam viešbutyje 24 valandas su atjungta elektra. Ką veikti? Miegoti visą dieną? (yawnin)Žinoma, kai rinkausi viešbučius Kutoje, tai mačiau akcijas skelbiamas, kad, tarkim, rezervuojant viešbučiuose 3 dienas, į kurias įeina Nyepi diena, mokama tik už 2 dienas ir pan. Bet čia ne tik pinigų, bet ir prarasto laiko klausimas. Žinoma, jei atvažiuoji į Balį mėnesiui, tai ta prarasta para – dzin, bet jei atvažiuoji kelioms dienoms ar savaitei – tada ši šventė tampa nemaloniu akibrokštu. Visa laimė, kad aš ją “kabinau” tik krašteliu, o ne pilnai ir visu “gražumu” (būčiau prasikeikęs). Todėl apdairiai paskirsčiau savo 4 turimas dienas Balyje taip, kad per didžiąsias šventes būčiau Kutos pakraštyje, iš kurios pėstute paprastai galėčiau pasiekti oro uostą. good.gif Tam tikslui idealiai tiko 3* “Solaris Hotel”, nuo kurio Google Maps rodė, kad oro uostas pasiekiamas per 30 min pėstute. Tiesa, panašiai užima ir nukulniuoti iki Kutos centro, bet pirmenybę atidaviau trumpesniam atstumui su lagaminais nuo viešbučio iki oro uosto, nei valandą laiko “irtis” su lagaminais per žmonių minias Kutos centre šėlstant “Ogoh-ogoh” paradui. Užbėgant už akių galiu pasakyti, kad, va, nors vienu savo sprendimu nesigailėjau – viešbutis buvo idealiai pusiaukelėje ir nuošaliau viso triukšmo. Plius buvo su baseinu ir nemokamais pusryčiais (appycooking) O dvi sekančios naktys jame kainavo su pritaikytu Agodos nuolaidos kodu tik 43,42 EUR arba vos 10,85 EUR/žmogui už naktį. Primenu – viešbutis su baseinu ir nemokamais pusryčiais, o kambaryje buvo LCD televizorius su kabeline, oro kondicionierius (cold) bei nemokamas wi-fi (happy) Vienas iš nedaugelių dalykų, kas mane Indonezijoje žavėjo, tai būtent – viešbučių kainos (astonished) Jos čia gerokai pigesnės, nei, tarkim, Tailande. O gaunama kokybė už tokius pinigus viršijo visus lūkesčius. Man įdomu, ką Europoje būtų galima rasti už tokią kainą (investigate)Palapinė kempinge daugiau kainuoja (thumsup)

Atsisveikinimas su Blacky

Atsisveikinimas su Blacky

Tad atėjus laikui, su visais lagaminais ir kuprinėmis įvirtome jau į kito brolio vairuojamą mašiną. Žinoma, gaila buvo palikti po kojomis besipinantį Blacky, bet ką jau padarysi. (sadybye) Ateis nauji gyventojai ir jau rytoj šis šunėkas manęs neprisimins (no2)
Atėjo laikas pradėti antrąjį dienos privatų turą už 600.000 IDR po centrinį Balį su galutiniu pervežimu ir paskutine stotele Kutos mieste taip sutaupant dar kelis šimtus tūkstančių rupijų už pervažiavimą iš Ubudo į Kutą. Jau rašiau, bet tikrai dar kartą pasikartosiu, kad Balyje transporto klausimas yra tragedija. (deadtired2) Vien dėl to galima šios salos nekęsti. Jei nori nuvažiuoti ką nors čia pamatyti ar aplankyti – turi mokėti kosmines sumas, nes jokio viešojo transporto čia nėra. O bandantiems taupyti ir važinėti su motoroleriu, tenka mokėti dar didesnes kyšių sumas vietinei policijai. (confused-and-angry) Smagu… Beje, http://www.pigusbilietai.lt svetainėje sulaukiau tokio nepažįstamo žmogaus komentaro apie Balio salą. Cituoju:
„Neseniai grįžome iš Indonezijos (buvome birželio pabaigoje). Pasiskaitęs neigiamų atsiliepimų šiame puslapyje ir pateiktose nuorodose, Balyje suplanavau praleisti tik 2,5 dienos ir dėl to labai gailiuosi. Tikrai nėra taip baisu, kaip rašoma. Galbūt kažkam taip ir pasitaikė, tačiau aš gyvenau Ubud, o salai apžiūrėti užsisakiau vairuotoją visai dienai. 8 valandoms mašina su vairuotoju kainuoja apie 600.000 IDR, todėl jei važiuoja daugiau nei du žmonės, tikrai nebrangiai išeina. Kiek buvome šventyklose (tiesa nebuvome Besakih Temple), nebuvo jokių reketavimų. Taip, gana įkyriai siūlydavo gido paslaugas, bet nebuvo jokio agresyvumo ir atsisakius daugiau nebeklausdavo. Taip pat ir įėjimo kainos buvo tokios, kaip ir nurodyta, ir vėliau jokių papildomų mokėjimų nereikalavo.
Dėl vairavimo motorolerį – nėra ko tikėtis, jog nesusidursi su korupcija, jei pats pažeidinėji taisykles ir neturi reikiamų dokumentų. Kadangi neturėjau tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, rinkausi dviračio nuomą, su juo galima apžiūrėti artimas apylinkes.
Apibendrinant, siūlau neišsigąsti neigiamų atsiliepimų, tačiau pasiruošti iš anksto, užsisakyti pervežimus ar turus iš patikimų vairuotojų ir nebus jokių problemų. Aš gyvenau Ubud, kuris yra labiau skirtas ramybės ir gamtos mėgėjams, galbūt gyvenant Kutoje ir būtų kažkos skirtumas. Na o iš oro uosto irgi iš anksto užsisakiau pervežimą ir taip išvengiau derybų su vietiniais taksi.” (cookie)
Aš jam puslapyje nieko neatrašiau, bet pakomentuosiu čia. Žmogus rašo, kad 600,000 IDR arba 45 EUR dienos turas pavažinėti po Balio salą nėra brangu. Turiu klausimą – ar jis yra susipažinęs su Indonezijos kainomis? Matuojant kainomis Europoje ar ypač kokioje Italijoje, brangu nėra. Bet mes juk šnekam apie Indoneziją!!! (unbelievable) Kur realiai net sočiausi pietūs nekainuoja 100,000 rupijų, o vidutinė alga yra 2-3 mln rupijų? Vietiniai praveža 4-5 turistus per mėnesį ir jiems nereikia daugiau dirbt. Tie 600,000 IDR yra KOSMINĖ kaina Indonezijos mastais. Už tiek savaitę laiko 4-5 žmonių šeima prasimaitintų. (prankster) Visi puikiai supranta, kad permokama ir permokama daug už tas paslaugas, bet atvykęs į Indonezijos salą tampi vietinės valdžios ir vietinių gyventojų įkaitu – čia nėra jokio kitokio transporto ir esi priverstas mokėti, jei nors ką nors nori pamatyti daugiau nei viešbutis ir 5 km spindulys apie jį. Dieve, net Tailande pigiau kainuoja turai į tigrų narvus. O pvz., viso dienos dramblių turas su nuvežimu-parvežimu (pagal nuvažiuotą atstumą, tikrai, manau, prasukama daugiau kilometrų, nei Balyje pasivėžinant tarp šventyklų), įskaičiuotais pietumis bei safari po džiungles ant dramblio nugaros kainuoja ~60 EUR/žmogui. O čia moki 45 EUR (kad ir dviems žmonėms) už tik paprastą pavežinimą nuo vienos šventyklos iki kitos. Ir viskas. Ar tai normalu? Mano nuomone – NE! (tdown) Kaina – neadekvačiai didelė.

Bali, Balio sala, korupcija, policija, motoroleris, motor bike, corruption, police

Policijai visai nerūpi vaikai ant motorolerių važinėjantys po du, po tris be šalmų ir liemenių

Kitas klausimas – motoroleris. Žmogus tvirtina, kad aš pažeidinėčiau taisykles vairuodamas motorolerį be tam reikalingų dokumentų. Aš nediskutuosiu tokiu klausimu, kaip, tarkim, visame pasaulyje pripažįstamomis lietuviškomis ar amerikietiškomis teisėmis, kurios suteikia galimybę vairuoti transporto priemonę bet kurioje pasaulio šalyje išskyrus Indoneziją (kaži, kuom ji tokia išskirtinė? (shame) O gal tai dar vienas būdas pasipelnyti iš turistų?). Aš pakomentuosiu šią vietą kitu kampu – jei jau mes esame tokie teisūs, tai kodėl ta korumpuota vietinė policija nestabdo ir nebaudžia Balyje važinėjančius vaikus po 2-3 susėdusių ant motorolerių? Ir kurie neturi nei šalmų, nei liemenių ir važinėja beveik basi? angel_not.gif Kodėl? Prie viso to, aš LABAI abejočiau, kad tiek vietiniai vaikai, tiek suaugusieji visi turi tas „international driving licence“. Labai abejočiau… Taikomi dvigubi standartai? Kas galima vietiniams, tas negalima turistams? O gal tai paprasčiausias noras pasipelnyti? Vietinė policija žino, kad iš vietinių nieko daug neišpeši. Net patarlė mūsų sako, kad iš ubago lazdos neatimsi. O, va, sustabdyk turistą, pagąsdink, kad pasodinsi į kalėjimą dėl transporto priemonės vairavimo neturint leidimo, ir tavo kišenės momentaliai papilnės kokiu pusmilijoniu rupijų? (money) Internete, va, radau idealiai situaciją atspindinčią nuotrauką – vietiniai važiuoja su motociklais, policijai jie neįdomus. Bet, kaip matote, baltasis buvo sustabdytas iškart jį pamačius:

Bali, Balio sala, korupcija, policija, motoroleris, motor bike, corruption, police

Eilinis policijos reidas Balyje stabdant tik turistus

Galima tik spėlioti kuom šis konkretus sustabdymas nuotraukoje baigėsi… Nuotrauka, kaip jau rašiau, deja, bet ne mano. Bet savo akimis mačiau analogiškus policijos reidus Balyje ir kaip viena mergina iš nevilties rankomis skėsčiodama net šokinėjo abejingai prie jos stovintiems policininkams kažką jiems aiškindama, kai tuo tarpu basi ir pusnuogiai vietiniai nesustodama lavina važiavo pro šalį. Bet jie vietinių policininkų nedomino. Jie laukė tvarkingai, su šalmais ir liemenėmis važiuojančių turistų. Tik tokį pamato – iškart stabdo ir “ateik pas tėvelį pasikalbėti”. Graudu… (sadu)
Žmogus rašo, kad užsisakė pervežimo paslaugas iš viešbučio. Gaila, kad neparašė kiek jos kainavo. Nenustebčiau, kad vietiniai tą patį kelią nuvažiuotų 10x pigiau, nes viešbučiai iš tų pervežimų uždarbiauja taipogi ir lupa atsakančius pinigus, kartais net daugiau, nei kokia kainą gautum po ilgų derybų Balio oro uoste. Na, bet tai jau lyrika… mellow.gif Ir kitas klausimas – kodėl turistai atvykę į Balį yra priversti naudotis tokiais pervežimais? Kiekvienoje normalioje šalyje oro uostą su miestais jungia viešasis transportas. Taksi ir pervežimo paslaugos yra pagal pasirinkimą – norintiems greičiau ir patogiau nuvykti į viešbutį – tada prašom. Bet visada yra mažiau patogus, bet PIGUS būdas nuvykti į viešbutį ar norimą vietą. Balyje to nėra. Kodėl? Čia atvykęs esi priverstas naudotis taksistų paslaugomis, nes kitų variantų važiuoti iš taško A į tašką B paprasčiausiai nėra, nes niekas tuom nėra suinteresuotas (konkrečiai – vietinė valdžia, žmonės ir t.t.). (bigboss) Įvesi kokį nors pigų autobusą kursuojanti aplink salą, taigi kiek Balyje nevalgiusių šeimų liks!!! Normalu tai ar ne, spręskite kiekvienas pats. Bet pasikartosiu: daug šalių jau esu jau aplankęs, manau. Bet niekur tokių nesąmonių su transportu kaip Balyje nėra. Niekur! Žinoma, tarkim, Filipinuose situacija su viešuoju transportu taipogi nėra stebuklinga, bet palyginkime taksi kainas Filipinuose ir Balyje. Filipinuose už taksi nuo oro uosto iki viešbučio mokėjau kažkur po 4-6 EUR (Cebu ir Maniloje). Balyje – 20 EUR (ir dar gerokai pasiderėjus). Kodėl toks skirtumas? (pinnochio) Kuo tas Balis toks išskirtinis, kad mokėti tokias kainas? Kuro kainos gi visoje Azijoje panašios… Šį klausimą galima nagrinėti iš kurios norite pusės – viskas vis vien susiveda į vieną – norą vietinių pasipelnyti iš atvykusių turistų bejėgiškumo. (wild)Kur jie dings, pėsti gi iš oro uosto neis su lagaminais… O vietiniams irgi gerai. Užauga vaikas, jo tikslas – nusipirkti automobilį. Ir viskas. Nereikia nei mokslo, nei jokio išsilavinimo. Visas likęs gyvenimas, tai sėdėjimas prie oro uosto ir turistų laukimas. Juolab žinant faktą, kad jų atskrenda tūkstančiais per dieną ir jie niekur nedings – vis vien turės kreiptis dėl nuvežimo į viešbučius ar dar kur nors. Ne į tave, tai į tavo draugus. (spiteful) Lengvas ir pelningas gyvenimas. Tereikia nors kartą per dieną “pasigauti” turistų ir gyvensi kaip inkstas taukuose. (slingshot)
Taigi, visus kviečiu į Balį (yoohoo) Pasišvaistysit pinigais į šalis už menkiausią krustelėjimą, o išvažiuojant suprasite, kad:
A. Savaitės kelionė kainavo tiek, kad tokiuose kaip Filipinuose už išleistą sumą galėtumėte prabūti tris kartus ilgiau
B. Būsite pavargę nuo amžinų derybų su vietiniais ir jų siūlomų paslaugų kiekviename žingsnyje
C. Nieko labai tokio įspūdingo Jūs čia taip ir nepamatėte. Paplūdimiai? Balis jais tikrai negarsėja. Šventyklos? Na, jos savotiškai įdomios, bet tikrai nėra ką lyginti, tarkim, Balio šventyklų su garsiuoju Angkor Watu. Čia kaip lyginti Mersedesą su Moskvičiumi. (down) Balio ceremonijos ir procesijos gatvėse baltai apsirengusių vietinių? Nuvažiuokite sekmadieniais prie Lietuvoje esančių bažnyčių. Garantuoju, kad panašių procesijų pamatysite ir čia. Ypač per atlaidus visokius yahoo.gifNuostabi Balio gamta? O, leiskit paklausti, kuo ji skiriasi nuo gamtos bet kurioje kitoje Azijos šalyje? Tarkim, nuo to pačio Tailando ar Filipinų? Ryžių terasos? Na, jos gražios, bet yra kur kas didesnių ir įspūdingesnių ryžių terasų tiek Vietname, tiek ir Filipinuose. Užtenka susivesti į Google „Banaue Rice Terraces“, va, ten tai vaizdai… (heya4)
Liksiu prie tos pačios nuomonės, kad Balį „rojaus sala“ gali vadinti tik du tipai žmonių (iš tų, kurie čia lankėsi, žinoma, nes ne paslaptis, kad daugelis žmonių kalba, kad jų svajonė – nuvykti į Balį, nors paprastai čia atvykę baisiausiai nusivilia šia „rojaus“ sala):
1. Religiniai fanatikai (nes jau ko, ko, bet religijos ir tų religinių procesijų čia netrūksta)
2. Žmonės, kurie daugiau niekur nebuvo Azijoje išskyrus Balio salą
O kur dar vienas Balio „malonumas“, jei pataikysite ant jau minėtos „Tylos dienos“, kuomet 24 h būsite uždarytas viešbučio kambaryje ir negalėsite iš jo niekur išeiti? (cerebrate) Rašoma, kad kai kurie viešbučiai Nyepi dienos metu atjungia net ir elektrą, kad visur vyrautų totali tyla. Ir matau vaizdą: sėdi toks žmogelis prisiskaitęs apie „rojaus“ salą Balį, prakaituoja (juk elektros nėra, kondicionierius neveikia), ir skaičiuoja sekundes iki vidurnakčio, kuomet visa ši religinė nesąmonė baigsis. (sillyme)„Nuostabi“ patirtis „nuostabiajame“ Balyje tongue.gif Visa laimė, kad tokios šventės yra kartą metuose, o ne kiekvieną mėnesį ar kiekvieną savaitę. Va, galėtų vietiniai sugalvoti ir padaryti tokias „Day of Silence“ kiekvieną sekmadienį arba paskutinį mėnesio sekmadienį (sarcastic)Būtų labai smagu matyti turistus kiekvieną savaitę susispaudusius viešbutyje ir keikiant Balį bei jo religines šventes (ate-bug)
Taigi, šios dienos ture turėjau pamatyti sekančias Balio šventyklas: Taman Ayun, kuri laikoma viena svarbiausių šventyklų Balyje, vieną gražiausių Pura Ulun Danu Bratan šventyklą, esančią Bratan ežere apsuptą kalnų, vėliau pagal planą lankysim Jatiluwih – didžiausias ryžių terasas Balyje ir paskutinis objektas judant jau link Kutos bus aplankyta garsioji ir viena pagrindinių šventyklų Balyje – Tanah Lot, kuri pastatyta tiesiog jūroje. (swaying) Šios dienos turas turėjo būti kur kas įdomesnis ir ilgesnis, nei vakarykštis. Visos šiandien aplankytos vietos žemėlapyje išvykstant iš Ubudo ir kelionę baigiant Kutoje:

Dienos turas Balyje

Antros dienos turas po centrinį Balį

Kaip matote, šiandien laukė kur kas ilgesnė kelionė pagal nuvažiuotą atstumą. Ir ji truko gerokai ilgiau. (think00)Na, bet apie viską iš eilės: pirmas sustojimas buvo prie Taman Ayun šventyklos. Ji stovi mažame Balio kaimelyje Mengvi ir primena apie kažkada buvusią šios vietovės didelę svarbą. Norint papulti į vidų, reikėjo susimokėti jau tapusią standartu įėjimo kainą – 15,000 rupijų arba kažkue 1,10 EUR/žmogui. Tokie mokesčiai negąsdino, tad susimokėjęs papuoliau į šventyklos vidines sodų terasas su skirtinguose lygiuose išdėstytais kiemeliais, kurie buvo apjuosti vietoje esančio tvenkinio, kuriame žydėjo daugybė lelijų. Kaip ir vakarykštėje lankytoje Besakih šventykloje, taip ir Taman Ayun šventykloje buvo galybė pagodų, kylančių virš vidinio kiemo. Tos Balio šventyklų pagodos – skiriamasis Balio salos bruožas. Turiu pripažinti, kad visai neblogai jos atrodo bigsmile.gif Keletas nuotraukų:


Taman Ayun šventykloje užtrukau apie valandą – tiek laiko užteko apeiti visus kiemelius ir pamaklinėti jos soduose. Smagu, tylu ir labai žalia visur buvo. (shamrock) Bet ilgai gėrėtis tuo nebuvo kada – reikėjo judėti į sekantį objektą – į garsiąją Pura Ulun Danu Bratan šventyklą, esančią kalnuose ant ežero kranto. Vairuotojas taip spaudė tais kalnų keliukais tai aukštyn, tai žemyn, tai į kairę, tai į dešinę, kad man gale sėdint net negera pasidarė (teasing) Dieve, kokie baisūs tie Balio keleliai, be jokių ženklų, siauri ir vingiuojantys. Vienu metu teko net prašyti sustoti, kad nors kiek atsigauti galėčiau (appy) Tiesa, trumpo sustojimo metu tinginiauti nebuvo kada. Tuojau pat įlindau į šalikelėje buvusius ryžių laukus ugnikalnių fone (giveheart) Žiūrėkit, su ta vakar įsigyta kepure atrodau kaip tikras ryžių sodintojas (taunt)

Arūnas Skersis taipogi darbavosi Balio ryžių laukuose

Arūnas Skersis taipogi darbavosi Balio ryžių laukuose

Taip pro šali važiuojantys turistai net nesuprastų – tikras čia vietinis po tuos laukus kapstosi ar turistas išsidirbinėja biggrin.gif Nors, žinoma, vietiniai taip neprakaituoja kaip turistai. Kadangi saulė kilo vis aukščiau, karštis prie žemės lenkė vis labiau karsta.gif Kiek pamaklinėjęs po ryžių laukus grįžau į mašiniuką ir važiavom toliau. Galiausiai tikslą pasiekėme. O čia manęs laukė pirmoji, ir bene vienintelė proga, kuria aš pasinaudojau ir… išdūriau vietinius (whistly) Įėjimas į Pura Ulun Danu Bratan šventyklą kainuoja 30,000 rupijų arba 2,20 EUR/žmogui. Atvažiavus gavosi tokia situacija, kad aš prie kasos iškart nenuėjau, o drąsiai nužirgliavau tiesiai prie įėjimo, prie kurio stovėjo gal 4-5 žmonių grupelė, kuri kaip tik vietiniam kontrolieriui rodė savo įsigytus bilietus. Na, o aš, būdamas naglas kaip tankas, jiems ten bilietus rodant ėjau ir praėjau pro šalį (clap2) Kontrolierius kažką bandė man sakyti, bet aš jau jį buvau praėjęs ir nutariau neatsisukinėti į jo šūksnį. Ir ką Jūs galvojate – įvyko neįsivaizduojamas akibrokštas Indonezijoje – turistas NEMOKAMAI papuolė į mokamą objektą!!! Kontrolierius manęs nesivijo, o aš sau tvirtu ramiu žingsniu įžengiau į dar vienos šventyklos teritoriją sutaupydamas “net” 2,20 EUR (laughing_loudly)Va, nors kartą ir turistai išduria vietinius vertelgas (okyes)Žinoma, čia nebuvo noras pasipelnyti, čia buvo normalus įėjimo mokestis, bet, žinokit, buvo nerealiai gera ant širdies išdūrus pirmą kartą pačiam indonezietį rolleyes.gif
Šnekant apie Pura Ulun Danu Bratan šventyklą, tai ji man, turbūt, buvo pati gražiausia iš visų Balio šventyklų. Neveltui ji pavaizduota ir ant 50,000 rupijų banknoto, kuriuos net 2 parsivežiau į Lietuvą (tehe) Jei kam reikia – kreipkitės, galėsim pamainyti thumbup.gif Šventykla stovi ant Beratan Bedugul ežero kranto apsupta kalnų. Vaizdelis – net labai glostantis akį. Šios šventyklos vaizdai labai dažnai vaizduojami reklaminiuose bukletuose ir yra vienas pagrindinių objektų reprezentuojančių Balio salą. Štai mano pirmieji įspūdžiai atvykus:

Kaip matote, pati šventykla tikrai nėra didelė, bet ne dydyje esmė. Kompaktiška, graži, su įspūdingu sodu netoliese bei pasivaikščiojimo takais ežero pakrantėje. Ir svarbiausia – čia nebuvo jokių reketininkų! (drinker)Tiesa, norint pasifotografuoti šventyklos fone, reikėjo apsišarvoti kantrybe, nes norinčių tą padaryti netrūko. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – laukdamas, kol prasiskirstys žmonės susipažinau su portugalų pora good.gif Labai fainai pabendravome (kiek teko pažinti portugalų, tai visi buvo labai faini žmonės), aš jiems pasigyriau, kad buvau Portugalijoje ir ją visą pravažiavau (optimistic) Deja, bet Lietuvoje jie nesilankė, bet iškart pasakė, kad mes – krepšinio tauta. Aš tai nuolankiai patvirtinau, o tas portugalas man ir sako, kad jis vaikystėje rimtai sportavo krepšinį ir kad mane dar dabar aploštų. Vajėzus, kaip mano savimeilė buvo įžeista!!! (basketball2)Gaila, kad, turbūt, visame Balyje nė su žiburiu nerastum krepšinio aikštelės. Nes kitu atveju iššūkis būtų priimtas (salute2) Po to aš juos pafotkinau šventyklos fone, jie – mane ir apskritai labai draugiškai papliurpę išsiskirstėm photo.gif


O čia – dar vienas video su jau minėta portugalų pora bei šventyklos vaizdu iš kitos pusės:

Kaip matote, pati Pura Ulun Danu Bratan šventykla nėra didelė – pafotografavęs ją iš įvairių pusių nuėjau vėliau ežero pakrante toliau. O ten prasidėjo išvis nerealūs vaizdai – gražiai nušienauta žolytė, medžiai, teliuškuojantis ežero vanduo ir kalnai… wub.gif Tokia ramybė ir relaksas, kad wow. Daugelis turistų buvo sukritę ant žolytės ir užkandžiavo ar šiaip grožėjosi vaizdais. (peekaboo) Visur gražu, kai šviečia saulė. Vienintelė problema, kad Indonezijoje ji šviečia paprastai tik iki pietų (mrsun) Bet kol saulė maloniai šildė, tikrai smagu buvo čia pamaklinėti ežero pakrantėje. Kadangi čia buvo ir trobesių, tai neatsisakyčiau čia ir pagyventi porą dienelių. Laikas tikrai neprailgtų. Beje, esant norui, galima šiame ežere ir pasiirstyti valtymi ar pasivažinėti motorinėmis valtimis (boatride). Žinoma, ne už dyką:

Na, bet ramiai aš iš šios šventyklos nesugebėjau vis vien išeiti (slaphead) Sugebėjau net čia rasti tos indonezietiškos naglumo ir pinigų reikalavimo dvasios. (letsplay)Kaip? Ogi sodelyje, kurį reikėjo praeiti grįžtant nuo šventyklos. Situaciją stengsiuosi perpasakoti be savo moralų ir išvadų. Nuspręskite Jūs, kas čia teisus, o kas ne. Ir ar tai – normalu ar ne. (taped)Žodžiu, einu sau takučiu link išėjimo per sodą ir žiūriu – viename sodo kampe stovi tokie kaip stovai su skėčiais nuo saulės su šalia jų prirakintais įvairiausiais paukščiais, iš kurių įspūdingiausiai atrodė milžiniškas šikšnosparnis, taip vadinamas “flying fox”, kuriuos tik iš tolo mačiau būdamas laive ties Komodo sala prieš kelias dienas. Be jo ten dar buvo įvairių spalvų didelės papūgos, ereliai ir net didelė pelėda. Pasidarė įdomu, priėjau arčiau. Žiūriu netoliese sėdi du vietiniai, kurie mane pamatę prišoko ir sako, kad jei noriu – galiu su tais paukščiais ant rankų nusifotografuoti. Paslaugos kaina – 50,000 rupijų. Tiek mokėti už paprastą nuotrauką su vienu iš paukščių aš nesiruošiau, tad nusprendžiau tik bendru vaizdu nufotografuoti iš toliau patį tą kampą su paukščiais šalia šventyklos esančiame sodelyje. Kaip atsiminimą. Vietiniai tuo metu sėdėjo. Ir aš taip paėmiau ant kaklo buvusį pakabintą fotoaparatą, paspaudžiau “Power On” mygtuką, objektyvas išvažiavo ir vietiniai baisiausiai rėkdami pašoko iš savo vietų, prilėkė prie manęs ir pradėjo šaukti, kad nedrįsčiau fotografuoti jų paukščių! (threaten) Aš net nesupratau iš pat pradžių, sakau: “Gi aš ne su paukščiais fotografuojuosi, tik noriu patį parką su jais įamžinti”. Jiems neįdomu – negalima ir viskas. Nesvarbu – ar pats su paukščiais fotografuosiuosi, ar vienus paukščius fotografuosiu, turiu mokėti 50,000 IDR. Pradėjau ginčytis. Vietiniai atsistojo priešais mane ir nieku gyvu neleidžia tų paukščių fotografuoti, kol jiems neduosiu pinigų. swoon.gif Aš stoviu, “verdu” ir tuo tarpu prieina kiniečių turistų grupelė. Abu vietiniai tuo metu sukaupė dėmesį ties jais ir nuo manęs pasišalinę nuėjo prie jų tikėdamiesi jiems įsiūlyti savo šią pramogą ir uždirbti pinigų. Tuo metu aš vėl staigia įsijungiau foto aparatą ir greitai nufotografavau tą visą paukščių paviljoną (pavadinkim taip).(pleasantry) Nuotrauka čia su kampe matomu rankomis mataruojančiu ir prie manęs lekiančiu vienu iš 2 vietinių:

Ulun Danu, Bratan, temple, šventykla, Bali, Balis, ežeras, birds, photo

Paukščiai nelabai matosi, bet įžiūrėti galima dešiniajame kampe žemyn galva pakibusius šikšnosparnius, kairiajame – papūgas ir už jų – pasipiktinusį rankom mojuojantį vietinį

Padarius šią nuotrauką, tas vietinis esantis toliau greitai pribėgo prie manęs šaukdamas, kad aš jam dabar turėsiu duoti 50,000 rupijų už šią foto. Į smulkmenas nesileisiu, ką aš jam išsakiau ir kad vos neįvyko susistumdymas, bet aš jam jokių 50,000 rupijų, žinoma, kad nemokėjau. Vienas kitam pasakę daug “gražių” palinkėjimų išsiskirstėm. (veliangry) Istorijos pabaiga. Ši istorija man priminė Rio de Žaneiro paplūdimiuose pastatytas smėlio pilis ir kitokius objektus, kuriuos jei nori nufotografuoti, turi duoti 5 realus. Žinoma, aš jų nedaviau nei Brazilijoje, nei Indonezijoje, bet, na, ką Jūs galvojate iš principo apie tokią situaciją?  Sakyčiau, tuos paukščius tupdyčiau ant rankos ar ant galvos – susimokėčiau be jokių problemų. Bet susimokėti už tai, kad kažkas atnešė nukankintus ir surakintus paukščius į parką ir juos sutūpdžius ant stovo reikalauti pinigų vien už tai, kad juos nori nufotografuoti? Dar metai, kiti, pradės pinigus lupti už tai, kad į juos vien žiūri. (ponder) Na, jau ne… Čia tas pats, kaip Lietuvoje pamatyti vežimą tempiantį arklį su ūkininku, kuris baisiausiai pasipiktintų, kad nufotografavai jo arklį eidamas pro šalį. (winkinalien) Komentarai?
Taigi, net tokioje ramioje ir gražioje vietoje esančioje Pura Ulun Danu Bratan šventykloje sugebėjau sukonfliktuoti ax.gif Turbūt, esu labai negeras žmogus arba kitas variantas – turiu labai blogą aurą… (strong)

Ulun Danu, Bratan, temple, šventykla, Bali, Balis, ežeras, birds, gardens

Ulun Danu šventyklos teritorijoje buvo tokie kaip po sodai su tokiais gyvūnų maketais

Grįžus į mašinoje laukiantį vairuotoją leidomės toliau į kelionę po Balio salą. Tik sugrįžus vairuotojas uždavė dar tokį įdomų klausimą: “O Jūs bilietą įsigijote į šventyklą?” Atsakiau, kad ne, nes manęs niekas jo neprašė blush-anim-cl.gif Tai ir jis juokėsi, nes, sakė, mane stebėjo ir jam buvo keista kaip tas kontrolierius mane praleido be bilieto. Na, praleido tai praleido (pardon) Negi dabar grįši ir susimokėsi (meeting)
Sekantis sustojimas buvo prie didžiausių Balyje Jatiluwih ryžių terasų, kurios užima didesnį nei 33 km2 plotą ir kurios globojamos UNESCO kaip pasaulio paveldas. Dar važiuojant keliu atsiverdavo vienas už kitą įspūdingesni panoraminiai šių ryžių laukų vaizdai, tad baisiausiai nekantravau išlipti. Atvažiavus prie įėjimo, iškart prisistatė rinkliavų rinkėjai, tad teko susimokėti 20,000 rupijų įėjimo ir 5,000 rupijų parkingo mokestį (viso kiek mažiau nei 2 EUR). Susimokėjus ir gavęs bilietus galėjau oficialiai užeiti į šiuos nepamirštamus Jatiluwih ryžių terasų laukus. Kvapą gniaužiantis vaizdas, suteikiantis naują reikšmę žodžiui „žalia“. Išsidėstę terasomis aukštyn, šie laukai sudaro į dangų vedančių neapsakomai žalių laiptų vaizdą, kurie tęsiasi nuo horizonto iki horizonto. Ta žaluma tiesiog draskė akis 59.gif Čia buvo žaliau net nei Brazilijoje! Deja, bet jau iš toli matėsi per tuos ryškiai žalius laukus užslenkantis didžiulis šešėlis – nuo kalno sparčiai leidosi didelis debesis – visgi jau buvo vidurdienis, o Jūs gi visi žinote, kad Indonezijoje saulė šviečia tik iki pietų (rain1)Užslinkus debesiui, vaizdelis pastebimai suprastėjo…

Ryškiai salotinė žalia laukų spalva pavirto tamsiai purvinai žalia, kuri jau taip akies nebedžiugino. Nepaisant to, laukai buvo įspūdingi. (coolness) Tai vienur, tai kitur matėsi laukus dirbantys žmonės, bet man asmeniškai jų buvo gerokai per mažai norint prižiūrėti tokius sunkiai suvokiamus ir išmatuojamus ryžių plotus. Beje, ties įėjimu perskaičiau informaciją, kad Balyje ryžių derlius nuimamas 3 kartus per metus!!! Galite įsivaizduoti?

Po šiuos laukus galima klaidžioti valandų valandas, bet aš apėjau su nedideliais nukrypimais pagrindiniu turistiniu taku. Nueiti į šoną galima ir rekomenduotina, bet labai… purvina (extrawink) Nes ta ryžių laukų žemė be galo trapi ir norint, tarkim, nušokti ar užšokti nuo vienos terasos laiptelio ant kitos – kojos iki kulkšnių sminga į žemę. Labai patogu vaikščioti tomis terasomis tikrai nėra. Bet dėl tokių vaizdų verta:

Grįžus link išėjimo, lauki smagi pramoga – kiniečiai turistai buvo nusipirkę durianą pas vietinį vaisių pardavėją, kurio kvapas rietė nosį iš tolo. Nežinantiems kas yra durianas arba durijus, paaiškinsiu: tai vaisius augantis Pietryčių Azijoje. Iš išvaizdos jis primena kokosą su dygliais, o po luobele slypi kreminės spalvos minkštimas. Bet žymiausias jis dėl savo kvapo… Apie duriano aromatą tiesiog sklando legendos. (spice)Kokių tik epitetų jis nesulaukia! Dvėselienos, pūvančio svogūno, nešvarių puskojinių, tualeto, supuvusių kiaušinių kvapas… Duriano kvapelis toks siaubingas, kad su juo neleidžiama įeiti į daugelį viešų vietų – prašoma suvalgyti ir išmesti prieš įeinant į patalpą. (wacko1) O internete apie šį vaisių rašoma štai kas: “O valgo šį vaisių daug kas, mat, priešingai nei pasibaisėtinas kvapas, duriano skonis – dieviškas. Valgiusieji tvirtina, kad jis primena rinktinio grietininio vanilinio kremo skonį. Vietos gyventojai labai mėgsta nesunokusių virtų vaisių dėti į įvairius patiekalus. Malaizijoje duriano vaisiai naudojami saldainių, ledų ir pyragaičių gamyboje. Durianas – puikus pagrindas pieno kokteiliams, o su alkoholiu jis nedera. Turistai paprastai ragauja duriano taip, kaip žmonės pirmą kartą ragauja degtinės: staigiai iškvėpę ir užspaudę nosį. Kalbama, kad kartą paragavus „dvokiančio vaisiaus“ minkštimo, jo norisi dar ir dar“. Deja, bet taip tik kalbama. Prisiversti paimti nors kąsnį duriano į burną gali tik sloga sergantis žmogus (nauseous)Duriano dvokas ir smarvė tokia, kad didžiąją daugumą net pykina jį užuodus. Ką jau kalbėti apie jo valgymą. Bet, va, siauraakiai turistai nusprendė jo nusipirkti ir paskanauti ties išėjimu iš ryžių terasų. Jie juk dideliu protu nepasižymi… lotuliukas.gif

Durijaus vaisius, durianas, Indonezija, Balio sala

Supjaustytas durianas. Smarvė neišpasakyta

Vietinis indonezietis jį prapjovė, išskobė minkštimą ir davė jiems ragauti. Deja, bet ta pati kiniečių porelė nelabai jo galėjo valgyti per jo kvapą, nors bandė ir nosį užsikimšę dėtis į burną, ir ko tik nedarė, tad galiausiai siūlė visiems išeinantiems iš Jatiluwih ryžių laukų paragauti šio Azijos skanėsto. (byee) Buvo tų, kas ragavo, bet tikrai ne aš (crazywinker) Kaip tik buvo smagu stebėti žmones, kurie užsikimšę nosis bandė kramtyti šį “vaisių karalių”, o nuriję skubiai ieškojo kuo užgerti ir žiaugčiojo, nes, sakė, skonis ne ką geresnis, nei kvapas. Faktas nepatikrintas (crazydance) Apie kokį patikrinimą čia gali būti šneka. Man užteko per metrą užuosti šviežiai perpjauto duriano kvapą, kad pajusčiau, jog mažai trūksta iki garsiųjų Jonuko purškimų. Pasiimčiau duriano gabalėlį, Jonukui duotumėm išgerti ir vienas šalia kito atsistoję galėtumėm lenktyniauti kas toliau purkštels (ras)
Beje, daug kur rašoma, kad vietiniai gyventojai mėgsta ir perka durianus, nes jie pigūs ir labai maistingi. Tai, žinokit, paklausiau grįžęs vairuotojo, vėliau paklausiau dar kelių vietinių – nei vienas man jų neprisipažino, kad jie valgo šį siaubingai dvokiantį vaisių. Čia, turbūt, panašiai kaip su tarakonais ir lervomis Tailande. (bum)Sakoma, kad juos vietiniai valgo kasdien, bet realiai juos perka tik turistai (tap-fingers) Tame tarpe, beje, buvau ir aš. Ech… Bet kad buvo labai smagu tokių lauktuvių parvežt į Lietuvą. victory.gif O duriano net prie geriausių norų neparveši. Su jais neįleidžia niekur – nei į lėktuvus, nei į traukinius, nei į viešbučius. Pilna Azija tokių ar panašių ženklų:

Durianas, durijus, vaisius

Ką draudžiama daryti transporto priemonėse Azijoje

Aplankius Jatiluwih ryžių terasas, teliko paskutinis objektas šios dienos ture – Tanah Lot šventykla. Baisu buvo, kad tik lyti nepradėtų, kol iki jos nuvažiuosim (raining) Bet kadangi iki jos laukė beveik pusantros valandos kelionė Balio nuostabiausiais keliais ir keleliais, oras ne tik, kad nesubjuro dar labiau, bet netgi pasitaisė! (thundering)Privažiavus salos kraštą ir vandenyną net saulė pasirodė!!! Ir kuo labiau artėjom prie šios dar vienos labai žymios Balio šventyklos, tuo baltai apsirengusių žmonių procesijų gatvėse vis daugėjo ir daugėjo. (prostration) Iškart eismas sulėtėjo iki minimumo, nes Jūs jau žinote, kad Balyje keliai yra ypatingai siauri. O kai ištisą kelio juostą užima šie procesininkai, eismas apskritai sustoja. (snoring) Visa laimė, kad mes judėjom priešinga procesijų kryptimi (kadangi jau buvo vakaras, tai procesijos jau judėjo tolyn nuo Tanah Lot šventyklos). Nepavydėjau žmonėms, judantiems nuo šventyklos ta pačia kryptimi, nes automobilių ir motorolerių eilė judėjo žmogaus žingsnio greičiu. (warn) Košmaras…

Balis, Bali, island, sala, Indonezija, Indonesia, ceremony, procesija, ceremonija

Nesibaigiančios procesijos Balio keliuose

Atvykus prie Tanah Lot šventyklos laukė tradiciniai mokesčiai – 30.000 IDR įėjimo mokestis ir 5000 IDR parkingas. book.gif Susimokėjus ir praėjus pro vartus papuoliau tarsi į pirmykštės bendruomenės apeigas – aplink buvo pilna visaip linguojančių baltai apsirengusių žmonių procesijų, kurios nenutrūkstama vaga judėjo nuo jūros kranto. (fortuneteller) Teko tiesiog braute brautis prieš srovę, kad prieiti prie tos šventyklos. Video čia:

Tanah Lot šventyklos funkcija – garbinti dievą Dewa Baruna arba Bhatara Segara. Pašaliniai į šventovės vidų nėra įleidžiami, tačiau gali stebėti, kaip vietiniai neša aukas savo dievams. (candy) Šiuo metu už Tanah Lot šventyklos priežiūrą yra atsakingi trys gretimi kaimai: Braban, Kelating ir Tibu Biyu. Aukojimo ceremonija yra atliekama kas 6 mėnesius, remiantis Hindu-Javos kalendoriumi. Galiu garantuoti, kad žinant mano “sėkmę”, aš tikrai papuoliau ant tų aukojimų ceremonijų pačio piko, nes tikrai nemanau, kad kiekvieną dieną tiek tų aukojančių vietinių čia būna. (testwall)Priėjus prie vandens dėmesį patraukė tikrai ne šventykla, pastatyta ant uolos, bet kalnai šiukšlių palikti tų dievobaimingų aukotojų. Vaizdelis – kaip pas mus po masinių renginių. Per šiukšles teko vos ne bristi. Ir niekas nesivargino jų surinkinėti – viską vis vien jūra nuplaus. (search3) Toks, va, vietinių požiūris į tvarką ir jos laikymąsi.

Pati Tanah Lot šventykla iš arti didelio įspūdžio nepadarė. Tiksliau – absoliučiai jokio įspūdžio nepaliko. Kažkokia uola apaugusi medžiais ir pro juos kyšantys stogai. Viskas. (duno)Nei gražu, nei įdomu. Tiesa, turiu pripažinti, kad užlipus ant šlaito ir iš didesnio atstumo vaizdelis gerokai pasitaisė. Bet apie tai – vėliau. Būtent šiuo metu maklinėjant pakrantėje prie Tanah Lot manęs laukė bėda ir visų Balyje surinktų prakeiksmų atpildas prie tų induistinių šventyklų. Pagrindinis induistų dievas Šiva man atkeršijo už panieką ir nesiskaitymą su vietiniais (nors čia dar labai didelis klausimas, kas su kuom labiau nesiskaitė). (scared1)Vaikščiodamas pakrante ir šokinėdamas nuo vieno akmens ant kito aš slystelėjau (akmenys gi šlapi) ir norėdamas su visu foto aparatu neįdribt į vandenį iš visų jėgų stengiausi greitai perstatyti atraminę koją su Jordan tapke ir kaip kaliau su pirštu į kitą akmenį, kad net žalia akyse pasidarė. (cry) Į vandenį neparvirtau, bet naudos iš to buvo mažai – jausmas buvo toks, tarsi pirštas būtų lūžęs. Keikdamas Balį ir visus jo dievus rypavau pirštą apsikabinęs ir stebėdamas kaip piršto nagas tiesiog akyse juoduoja ir tinsta.(cheesedoff)

Tanah Lot, temple, šventykla, Balyje, Balis, Indonezija, Indonesia

Ant šių slidžių akmenų aš ir paslydau

Kurmi, ką daryt? Grįžt į mašiną? Na, jau ne! Pastovėjau ant vienos kojos, giliai pakvėpavau kurdamas keršto planus Šivai ir Baliui, kol skausmas šiek tiek prislopo. (wait2) Tiesa, atsispirti su kairės pėdos pirštais aš jau nebegalėjau, tai tęsiau turą apie Tanah Lot šventyklą toliau šlubuodamas, nes kairę koją su tapke primindavau tik kulnu ir ko pasekoje judėjimo greitis nukrito iki 0,5 km/per valandą – atsispiriant visa pėda sužeistame piršte skausmas buvo nepakeliamai aštrus, tarsi skilę kažkas būtų. (bike2) Todėl vaikščiojau kaip koks klipata pasiremdamas tik kairės kojos kulnu. Žinoma, nuotraukose to nesimato:


Kiek sunkiau buvo lipti ant skardžio, bet palengva, palengva užsikabarojau. Kaip jau ir minėjau, vaizdelis nuo ten buvo kur kas geresnis, nei iš apačios (desposearcher). Kelioms akimirkoms net primiršau skausmu pulsuojantį savo pirštą:

Ten viršuje, kaip tyčia, buvo ir toks pažintinis takas visai šalia skardžio, nuo kurio atsivėrė man Portugalijos Algarvės regiono pakrantes primenantys vaizdai. (ohboy) Teko prašlubuoti kaip pensininkui visą tą kelią ir dar laiptukais palypėti į viršų ir žemyn. (oldman) Net karštis išmušė – ir nuo skausmo, ir nuo pastangų jį sumažinti bei nieku gyvu sužeistu kojos pirštu neatsispiriant nuo žemės, nes jausmas buvo toks, tarsi kas nors su peiliu jį bandytų nupjauti – labai aštrus skausmas buvo. verysad.gif Bet nepaisant visko vertėjo pajudėti ir pasivaikščioti tuo taku šalia uolų, nes vaizdai buvo tikrai neblogi. (heartysmile) O čia net vestuvininkus užtikau bepozuojančius nuošaliau nuo žmonių:

Aptikau ten ir restoraną tiesiog ant skardžio krašto, buvo mintis ten prisėsti ir kokių sulčių stiklinę išgerti bei pailsėti, bet pamačius kainas – noras greitai praėjo (superb) 60,000 IDR arba 4,50 EUR už sulčių stiklinę mokėti nesinorėjo. Juolab, grįžus į pagrindinį taką, vedantį link Tanah Lot šventykos radau “7 Eleven” supermarketą, kuriame 425 ml šalto “Sprite” buteliukas kainavo vos 6000 IDR arba 10 kartų mažiau (boi-havinbeverage) Beje, tame take pilna įvairiausių suvenyrinių parduotuvėlių, barų ir savadarbių prekyviečių, kurios buvo jau tuščios. Panašu, kad visi vietiniai buvo susirinkę į tas aukojimo ceremonijas arba paprasčiausiai jau buvo per vėlu yu.gif

Kol parklibėjau iki vairuotojo, jau ir sutemti spėjo. (emb)Parodžiau jam pirštą ir sakau, kad gal lūžo? Jis apžiūrėjo ir “nuramino” mane, kad pirštas nelūžęs, bet greičiausiai lūžo nagas ties pačia šaknim ir jis po kelių dienų man paprasčiausiai nukris. Ir liksiu be nago irnesakyk.gif Dieve, kaip “smagu”… Nesugebėjo Balio dievai manęs nudaigoti, tai nors nagą pasiims kaip auką 2.gif Bet aš nepasiduosiu ir juo labiau – nebankrutuosiu čia, kaip man linkėjo visa eilė vietinių smartass.gif Čia visai kaip toje rusiškoje Strelki grupės dainoje: “Я буду жить тебе назло!!!” (visai graži daina, beje – norintys paklausyti, galite spausti čia)

Šioje vietoje turas buvo faktiškai baigtas. Beliko nuo Tanah Lot šventyklos nuvažiuoti į netoliese esančią Kutą ir į mano sekantį rezervuotą “Solaris Hotel” viešbutį netoliese Balio oro uosto. Atstumas nebuvo didelis, gal 25 km, bet juos važiavom, nemeluoju, beveik pusantros valandos!!! (pocketwatch)Ir pats vairuotojas nervinosi, bet nieko nepadarysi – papuolėme į kamščius (jau, turbūt, nebereikia priminti, kad Balio gatvės yra ne daugiau 3 metrų pločio, kur eismas vyksta abejomis kryptimis) ir stūmėmės į priekį metras po metro. Viešbutį pasiekėme tik 19:30 h vakaro. Atsiskaičiau su vairuotoju lengva širdim jam atidavęs tuos sutartus 600,000 rupijų, nes žinant, kad jam dabar reikėjo grįžti atgal į Ubudą esant tokiam eismui, spėju, jis grįžo gerokai po 21 h vakaro. Tikrai atidirbo žmogus pilnu etatu. Neturiu priekaištų. (boast) Na, o pats su lagaminu šlubuodamas nuėjau iki “Solaris Hotel” registratūros. Čia manęs laukė paskutinės dvi naktys Balyje. Kaip ir priklauso 3* viešbučiui, kambaryje buvo A/C (kaip gi be jo!), LCD televizorius, lagaminų nereikėjo tempti į 3 aukštą – buvo liftas ir net baseinėlis viešbučio vidiniame kieme. (water_melon)Kainos/kokybės santykis – daugiau nei superinis (primenu, kad viešbučio kaina buvo juokingai maža: 2 nakvynės dviviečiame kambaryje su pusryčiais kainavo vos 43,32 EUR dviems arba 21,66 EUR/žmogui už dvi naktis). Žinoma, viešbutis nebuvo labai blizgantis, matėsi “nusidėvėjimo” žymių faktiškai kiekviename kampe, bet, dieve, kam tai rūpi? (music00) Vos už nepilnus 11 EUR/para gauni padorų viešbutį su visais patogumais, baseinu ir pusryčiais. Ir visai geroje vietoje. Ko daugiau norėti?

trauma, smūgis, į uolas, juodas, nagas, pirštas, kelionė

Mano pirštas tą vakarą

Taipogi reiškiu pagarbą viešbučio personalui. (greeting) Registratūroje dirbusi mergikė pastebėjo, kad aš ten vos paeinu, paklausė kas nutiko. Parodžiai jai savo pirštą jau geltonai pajuodusį, tai ji net nusigando. Sako: “Gal Jums reikalingas daktaras?” Sakau, kad nereikalingas, neturiu aš pinigų daktarams dar mokėti į kelionės pabaigą hihihi.gif Tai davė kažkokį decinfekcinį skystį tipo pirštui apvalyti (nors jo visai nereikėjo, gi jokios žaizdos nebuvo). Paėmiau (wishuluck) Tada pakilau į kambarį ir audringąjį pasirodymą šiai dienai baigiau. (partier)Planų buvo eiti susipažinti su Kutos naktiniu gyvenimu, kuris garsiausias visame Balyje, ypač dėl ant kiekvieno kampo pardavinėjamų haliuciogeninių grybukų arba kitaip vadinamų „magic mushrooms“, bet su tokiu pirštu tikrai nesinorėjo niekur eiti bei žmonių juokinti. (partydance) Planavau pajudėti rytoj, paskutinį vakarą Balyje (drunkard) Bet apie tai – jau kitoje dalyje. (readin)

Advertisements

40 responses to “Indonesia 2015 March – IX dalis [Balio šventyklos 2]

      • O tu galvoji, kad nerašant kelis mėn. čia žmonės eina ir kas dieną po kelis kartus refresina? Naivuolis 🙂 Be to, nereiktų taip peikti kitų nuomonės, nes negalvok, kad tavo vieno ji teisinga. Nes kaip matau, vien tik todėl, kad neaplankei geriausių vietų, o važiavai į nuvalkiotas turistines, čia rašai nesąmones. Būnant Balyje neaplankyti Beždžionių miško ar Nusa Dua regiono… tu gal juokauji? Ko ten tada važiavai? Kainos maisto, viešbučių, transporto, ten vienos mažiausių. Derėtis, taip, reikia ir tai netrunka. Oro uostas, Taxi 20EUR, ALIO, keliauninke, ar žinai tokį UBER? jis veikia ne tik VLN. Auto visai dienai 40EUR, dažniausiai beveik naujo mikriuko (7-9 vietų), su vairuotuoju, kuris sugaišta 12-14val, nes dar turi tavę pasiimti ir grįžti į vietą, susimokėti už kūrą, mašinos nuomą. Ir tai manai daug? Tu gal į Lietuvą atvykusiems turistams pats primoki pinigų ar nori jiems parodyti savo šalį ir šiek tiek uždirbti? Apvažiavęs daug Azijos ir deja į tavo aprašytą žmonių kategoriją nei vieną nepapuolu, nes Indonezija tikrai turi savą grožį ir daug kuo lenkia kitas šalis ir ten tikrai dar sugrįšiu.

        Like

      • Tai tu, ponuli, esi naivuolis, jei nežinai tokios funkcijos kaip naujienų prenumerata. O prenumeratorių yra ne vienas 🙂 Tada nereikia čia eiti ir refreshinti kas dieną šio puslapio. Viską galima atlikti kur kas paprasčiau, jei žinai kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. O jei tavo žinios apsiriboja Internet Explorer’io paleidimu ir WWW adreso suvedimu, tai tuomet ką aš tau galiu daugiau pasakyti? Sėskis, du.
        Na, o dabar pasigilinam į tavo argumentus dėl Balio. Rašai, kad viešbučių, transporto ir maisto kainos čia vienos mažiausių. O čia su kuom lygini, leiskit paklausti? Lietuva? Europa? Azija? Dėl viešbučių kainų – ginčytis negaliu, nes čia jie tikrai pigūs (bet lygiai taip pat pigūs viešbučiai yra ir Šri Lankoje, ir Filipinuose, ir tame pačiame Tailande), o maisto vietinio aš nevalgau – tad šiuo klausimu irgi nėra labai ką diskutuoti, bet dėl TRANSPORTO, tai jau čia smarkiai nupjovei grybą. Kaip jau ir minėjau, galiu labai konkrečius skaičius pateikti taksi paslaugų įkainius Balyje ir, tarkim, Filipinuose ar netgi Šri Lankoje. Va, ten tai yra tikrai PIGU. Balyje – nėra pigu mokėti 20 EUR už 20-30 km kelionę. Su visa pagarba. Kaip jau buvau rašęs, čia – Azija, o ne Europa. Kaip ir nėra normalu derėtis iki negalėjimo ant kiekvieno kampo, jei nori kažkur pajudėti. Taip, žinau kas tai yra UBER. Bet niekada juo nesinaudojau. Ar dėl to aš tampu automatiškai netikęs keliautojas? 🙂
        Ir, žmogau, mes kalbame apie Indoneziją, o ne Lietuvą ar kokią kitą Europos šalį. Indonezijoje už 40 EUR arba 600,000 IDR savaitę ar net dvi 4 asmenų šeima išgyventi gali. Kiek teko šnekėtis, tai ten žmonių mėnesinė alga yra apie 2-3 mln rupijų. O čia už vieną pilną dieną trunkantį pavėžinimą tu teoriškai gauni 20-25% mėnesiui pragyvenimui reikalingų pajamų. Lengva paskaičiuoti Lietuvos mastu. Jei 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 600 EUR, tai už analogišką dienos trukmės kelionę turistas čia turėtų susimokėti ~150 EUR sumą. Ir tai tu vadini NEBRANGU? 🙂 Plius mes kalbame apie salą, kurioje atstumai realiai yra juokingi. Per visą dienos turą vairuotojas susuka kiek kilometrų? 100? Maksimum 150? Čia tas pats, kaip mokėti 150 EUR Lietuvoje už kelionę iš Kauno į Druskininkus. Ir tik į vieną pusę 🙂
        Žinoma, kad Indonezija savotiškai unikali – tiek šiukšlių ir tokio skurdo dar niekur neteko matyti 😀 Ir dar niekur neteko sutikti tokių ĮKYRIŲ žmonių, kurie nesupranta žodžio “Ne” arba “Nereikia”. O jei šnekant rimčiau, tai Indonezija įdomi savo gamta ir retais ar tik vieninteliais čia sutinkamais gyvūnais. Dėl šio dalyko – pliusas Indonezijai, sutinku. Taipogi mane žavėjo visur horizontuose dunksantys ugnikalniai – to neneigsiu irgi. Bet mūsų diskusija prasidėjo lyg ir ne dėl Indonezijos kaip šalies grožio, o dėl Balio salos “unikalumo” ir absurdiškai jai priskiriamo “rojaus” salos epiteto 🙂 Ar teisingai supratau? Galiu paklausti kuom Balio sala yra gražesnė/unikalesnė/įdomesnė nei Palawan sala Filipinuose? Arba Phi Phi archipelagas Tailande? Arba galima mėginti palyginti net tą pačią Sardiniją Italijoje ar Santorini salą Graikijoje? O kiek dar yra gražesnių salų tiek tame pačiame Tailande ar Filipinuose, kuriose man neteko pabuvoti? Balio sala garantuotai išsiskiria tik dviem dalykais: turistų pinigų “melžimu” visur kur tik įmanoma bei korupcija pradedant vietine policija ir baigiant vietine valdžia, kuri užmerkus akis dėl salos infrastruktūros gerinimo, kuris yra tikrai apgailėtinas. To net vietiniai neslepia. Tad jei turite, ponuli, kitokių argumentų dėl ko kiekvienam turistui verta atvykti į Balį, nes čia jis ras tai, ko neras niekur kitur Azijoje, tai prašome jais pasidalinti. Bus įdomu paskaityti ne tik man 🙂

        Liked by 1 person

  1. Žinok jau akis buvau pražiūrėjus tęsinio belaukiant 🙂 Labai jau didelis tarpas buvo. Bet tau jau gi Peru šviečias, turbūt nėr laiko dienoraščiui. Fainai, kai yra kelionių laukimas, aš nieko doro nerandu kitiems metams. Iš šios dalies labiausiai patiko ryžių laukai ir ta skrybelė nereali, prikolnai taip atrodo. Laukiu jau Filipinų, sūnus planuoja ten, įdomu kaip kas ir už kiek. Su banginiais gal plaukiojai? Jei taip, ar labai brangu?

    Like

    • Na, tekstas daugiau mažiau greitai susirašo, labai ilgai trunka tas nuotraukas sukelt, aprašyt, video sudėti ir pan. Na, bet svarbu pajudėjo viskas 🙂 Pažadu, kad kitos dalies tiek laukti nereikės.
      Dėl kelionių kitiems metams, tai buvo tikrai neblogų variantų. Kad ir tie patys Havajai iš Rygos už 305 EUR. Dieviška kaina 🙂 Ar ta kryptis nedomina?
      Jap, ryžių laukai patiko ir man. Tiek Jatilluwih, tiek Tegalalang. Toks neįprastas ir dar niekur nematytas vaizdas. Tie ryžiai šiurena vėjui pučiant, žalia, gražu 🙂 Ech…
      Dėl Filipinų, tai ten vienareikšmiškai buvo geriau nei Indonezijoje. Nesulyginamai. Vietiniai ne tokie įkyrūs, paslaugūs ir net tokie baikštūs sakyčiau. Plius visi šneka angliškai (didelis privalumas). Na, o geriausia dalis – taksi kainos. Vien dėl to galima važiuoti į Filipinus. Nes jei Balyje moki už pervažiavimus bilekiek, tai Filipinuose važinėji faktiškai nemokamai 🙂 Ant tiek išpindėjęs buvau, kad antroje kelionės pusėje pradėjau į supermarketus važiuoti ir grįžti su taksi. O ko ne? Jei jų kaina ~1 EUR? 🙂
      Dėl bangininių ryklių, tai aš net nuotrauką buvau įsikėlęs į Faceboką, kur aš plaukioju šalia šito monstro. Įdomi atrakcija, bet kad būtų kažkas super ir norėčiau pakartoti – tikrai ne. Buvo banguota jūra, tai bilekiek jos vandens pririjau, kad net pykino. Plius aplink belekiek žmonių turškėsi. O tų banginių priplaukdavo du, geriausiu atveju – trys. Negali jų nei paliesti, nei ilgiau pasigrožėti, nes jie plaukia ir praplaukia nuo vandens paviršiaus maistą rydami (juos šeria tuo metu iš valčių). Kažkaip nežinau. Tikėjausi daugiau. O ir kaina didoka kaip už 20 minučių atrakciją – 1100 PHP arba 23 EUR. O jei nori, kad tave pafotografuotų po vandenių šalia ryklio, tai teko dar 550 PHP susimokėti (11 EUR). Bendrai pramoga kainavo vos ne 35 EUR tik už 20 minučių veiksmo 🙂 Na, vieną kartą pabandyti privaloma, bet antrą kartą tikrai nesirinkčiau tokios pramogos. Neverta

      Like

      • Nu, net aš užsinorėjau su tais banginiais paplaukiot, nors baisiai atrodo, dar kartu su maistu įtrauks 🙂 Jie Cebu buvo ar kur kitur? O ryžių laukai man su palmėm taip gražiai žiūris, dar norėčiau pamatyt, kai visi laukai geltoni būna. Havajus planavom prikabint, kai po JAV keliavom, bet neįtilpom į laiką ir į biudžetą. Kada nors tikrai bus, Maui, berods taip rašos, labai buvo sužavėjus iš kažkieno pasakojimo. Šiuo metu noriu Meksikos, tiek užsikepiau, kad ne tas žodis, bet nerandu tinkamo varianto nebrangaus. Visaip dėliojaus tavajam puslapyje įmestą varinatą, bet nebuvo patogiai su skrydžiais į Briuselį iš LV ir dar ten oro uostus keist reikėjo, žiemą nesinori to. Dar tiktų Tailandas, nes tuo pačiu Kambodžą prigriebčiau. O ir į Dubajų bilietų dairaus, ten turiu kur apsistoti. Bet jei nelemta, tai bus Šveicarija ir Alpės, turbūt 😀

        Like

      • Dėl tų bangininių ryklių, tai net pasirašai prieš lipdamas į vandenį, kad už viską esi pats atsakingas ir pasirašai, kad neliesi tų ryklių ranka. Tipo, reikia laikytis atstumo nuo jų ten. Atstumas neįvardintas, na, bet pagal nutylėjimą – metro, dviejų metrų. Tai aš jų ranka neliečiau, bet su koja atsispyriau 😀 Nes vieną kartą tas ryklys tiesiogiai ant manęs plaukė ir vos ne užplaukė. Teko atsispyrinėti nuo jo. Tada to jūros vandens ir pririjau taip, kad net supykino. Viau, kaip šlykštu buvo 🙂 Beje, buvau labai nutebęs su koja pajutęs tų ryklių odą. Kažkodėl įsivaizdavau ją minkštą, gličią, o buvo tokia šiurkšti, kieta ir aštri net. Kaip kokia uola :O
        Į Meksiką buvo po 400 EUR bilietų iš Rygos ir Talino. Gal net dabar yra. Ir oro uostų nereikia keisti 🙂
        O į Tailandą taipogi jau kelis kartus buvau įkėlęs pasiūlymus iš Vilniaus su “Turkish Airlines” už 404 EUR. Manau, kad labai padorus variantas. Beje, viešbučius, tikiuosi, rezervuojate savo kelionėse ar savaitgalinėse išvykose per šią nuorodą:
        http://www.booking.com/?aid=851528

        Į Dubajų taipogi bilietų po ~210 EUR būna iš Vilniaus su “Ukrainos avialinijomis”. Taip, kad yra tų pasiūlymų 🙂 Tik reikia nemiegoti ir greitai suktis 🙂
        Dėl Havajų, tai aš dar labai nesigilinau į juos. Žinau, kad turėsim 8 pilnas dienas ten, atskrisim į Honolulu, į Oahu salą, o išskrisim lauk iš Maui salos, Kahului miesto. Specialiai taip sudėliojau kelionę, nors ir brangesni bilietai apie 30 EUR buvo taip keliaujant. Bet taip garantuotai bent jau 2 Havajų salyno salas pamatysim. Tik dar reikės kažkaip tas turimas 8 dienas paskirstyti. Gal reikės 4 dienas skirti Oahu, o 4 dienas – Maui ar kažkaip panašiai. Nors viena diena išeis tranzitui plaukiant (arba skrendant) iš vienos salos į kitą, tai kažkuriai salai laiko liks tikrai mažiau 🙂

        Like

  2. nu, Arūnai, biški kritikos rėšiu 😀
    žinok jau biški akis bado, kai kėkvienoje(!) dalyje vos ne 30% rašliavos yra savo tiesų įrodinėjimas (ir stumimas ant kitų, kurių nuomonė nesutampa) ir kokie gobšūs vietiniai. vieną, kitą kartą paminėti nėra blogai, bet pas tave tai sudaro labai didelę dalį pasakojimo 😀
    šiaip prie nuotraukų aprašymų neskaitau, tai dėl manęs jų gali ir nebūt (minėjai, kad daug laiko užima), taip pat būtų patogiau, kad pavienės nuotraukos atisdarytų lygiai taip pat kaip ir kai būna įdedamos kelios (kad nekrautų naujo puslapio). nepaisant to perdėto stumimo ant visų, šiaip pasakojimas super. šios dienos vaizdai buvo vieni iš geresnių šioje kelionėje 🙂

    Like

    • Supratau 🙂 Sekančioje dalyje jau taip nebestumsiu ant Balio. Pažadu 🙂 Kažkaip kai pradedu rašyt, prisimenu visas ten vykusias nesąmones, tai labai šūdas visas sukyla, tai išsilieju. Bet kadangi tu jau antras žmogus man tą patį sakai, kad jau užtenka. Tai vadinasi tikrai užtenka. Persistengiau 🙂

      Like

      • O aš noriu palaikyti Šėtoną.Jis labai nuoširdžiai viską rašo,dėl to jo pasakojimai tokie gyvi ir įdomūs.Nekalbant jau apie tai,kad juokiesi iki ašarų.Plius labai daug naudingos info-man,pvz.labai svarbu-kiek kas kur kainuoja,ir permokėti visai nesinori.Labai mėgstu viską susiplanuoti,nes turiu ne vieną kelionę į metus,o keturias -penkias,tai,jei protingai paskirstai pinigus,gali dairytis naujų bilietų.Aš vadovaujuosiu principu-kur reikia sumokėt,sumoku,bet,kur galima to išvengti-tada pataupau.Tarkim,Balyje,Munduko apylinkėse norėjau pamatyti krioklius džiunglėse-viešbutyje gidas užsiprašė 25 dolerių.Mes trise-gal ir nieko-bet nusprendėm eiti vienos,klausėm vietinių kelio,ir puikiai radom tuos krioklius.aišku,pora kartų paklydom,bet užtat nebindzeno iš paskos koks įkyrus pagalbininkas.O už sutaupytus pinigus prašmatniai pavakarieniavom.O,tarkim,Tanzanijoje neišvengi baisaus mokesčio už safarius-ten kainos klaikios-bet neturi pasirinkimo-pėsčias tarp liūtų gi nevaikščiosi,tai moki be atsikalbinėjimų.Kutoje visai dienai nuomavom mašiną už 400000 rupijų,kad apvažiuotume gražiausius pliažus Uluwatu pusiasalyje,tikrai buvo labai gražu,bet vairuotojas buvo toks bjaurus ir nemalonus,kad prisiminimai ne patys geriausi.Nors,aišku,kai atvažiuoji į tokią egzotišką šalį,priimi jų taisykles,gyvenimo būdą,tada viskas būna gerai.O aš neturiu šio tinklapio naujienų prenumeratos,bet kasdien žiūriu į puslapį pigusbilietai,ir ne kartą jau pasinaudojau nuostabiais pasiūlymais.Dabar mano kišenėje jau yra bilietas į Iraną.Ačiū,tau,Šėtone,nekantriai lauksiu tęsinio.

        Like

      • Labai ačiū už palaikymą 🙂 Beje, dėl Jūsų kelionių – kaip Jūs rezervuojate viešbučius? 🙂 Jei per Booking.com, tai gal galite tai daryti per šią nuorodą?
        http://www.booking.com/?aid=851528

        Jau visiems ją kopijuoju iš eilės, nes tikrai daug žmonių vis kur nors nusiperka bilietus, o tų rezervacijų, tai nesakau, kad VISAI nėra, bet tikrai mažai ir jos retos. O kai paklausi, kodėl nerezervavo viešbučius per šią nuorodą, tai jau amžinas atsakymas: “Pamiršau” arba “Nepagalvojau”. Taigi… 🙂
        Beje, dėl Irano – kaip įsigijote vizas? Kiek jos kainavo?
        Ir kokios Tanzanijos safarių kainos? Girdėjau, kad jos didelės, bet jei galima – skaitine išraiška? Čia buvo vienos dienos turai ar ilgesni?
        Beje, apie Balį ir Uluwatu, tai sekančioje dalyje apie tai pasakosiu, kaip tik rašau 🙂

        Like

      • Arūnai, tik suprask mano kritiką teisingai. Nesakau, kad turi kitaip rašyti ar pan. Tavo tas sakymas tiesiai šviesiai ir atvirumas tikrai suteikia daug šarmo tavo pasakojimam. Tiesiog, db vos ne kėkvienoje pastraipoje kartoji tuos pačius žodžius. Tai va, tiesiog mažinti to pasikartojančio teksto 🙂

        Like

  3. Būtinai užsakinėsiu viešbučius per jūsų puslapį.Kai važiuoju į tolimas šalis,visada ieškau viešbučių vietoje,o europoje dažniausiai per airbnb.Tanzanijoje buvau sausio mėn-ėmėm 2 dienų safarį į gražiausius parkus-Lake Manyara ir Ngorongoro kraterį ,tai po kruvinų derybų nusiderėjom iki 270 dolerių žmogui už 2 dienas.į tai įėjo džipas 6 žmonėms,maistas,ir nakvynė palapinėje.Tai labai pigu,nes mūsų pakeleivis mokėjo po 200 į dieną,bet,nakvojo,aišku,prabangiai,apartamentuose.O Irano vizos neturiu,žadu ją gauti atvykus oro uoste 15 dienų.turi kainuoti apie 50 eurų.

    Like

    • O vat man AirBNB nepatinka. Esu naudojęsis tris kartus ir visus kartus tik todėl, kad nieko pigaus ir padoraus tame konkrečiame mieste paprasčiausiai nebuvo. Tai buvo liepos mėnesį Maljorkoje (visi viešbučiai kainavo virš 100 EUR/para), liepos mėnesi Kopenhagoje (ten viešbučių kainos taipogi kosminės) ir rugpjūčio mėnesį Aja Napoje, Kipre, kur pigiausias viešbutis kainavo 200 EUR/para – totalus kosmosas. Tai va šiais atvejais ėmiau per AirBNB, nes ten buvo 2-3 kartus pigiau. Bet gyvenimas su šeimininkais ir ta savotiška priklausomybė nuo jų man nepatiko. Viešbutyje, savo kambaryje, esi karalius 🙂 Ką nori tą darai, kad ir nuogas po kambarį vaikštai. O, va, kai gauni atskirą kambarį kad ir name, ten jau situacija kur kas neužtikrintesnė 🙂
      Jap, girdėjau, kad Tanzanijoje kainos už safarius kosminės. O šiaip iš principo – patiko tie safariai ar ne? Daug gyvūnų matėt? Buvo kokių nors nuotykių? 🙂
      Ir kokie planai Iranui? Iš Kalašnikovo dykumoje pašaudyt, kas dar? 🙂

      Like

  4. užsisakinėju per airbnb dėl taupumo.bet visada imu apartamentus-su šeimininkais negyvenu.ir dažniausiai ilgesniam laikui.pvz šią vasarą nuomavau visą namą mentone-čia žydrojoje pakrantėje prie monaco-kaina-50 eurų parai trims žmonėms,kalnuose,iki jūros pusvalandis peškom.viešbučio neįpirkčiau-labai brangu.svarbiausia,kad būtų virtuvė,eini į turgų,perki žuvį,gaminiesi namie.supermarkete vynas rose-1,80 euro butelys,geri terasoje su vaizdu į kalnus,o kavinėje alus-7 eurai.tai ir skaičiuoji.
    Tanzanijoje safariai kaip ir patiko,nors nesu aš gyvūnų mylėtoja.vis tiek jie labai komerciniai,tarkim,prie liūtų susigrūda kokia 10 džipų.man,pvz,berlyno zoologijos sode labjau patiko.o safary esu buvusi šri lankoje,tai nieko kažko naujo tanzanijoje nepamačiau.Didesnį įspūdį paliko Kilimanjaras-kai atsikeli anksti ryte viešbutyje,išeini į balkoną-ir štai jis,šis kalnas,priešais tave.Jis matosi tik anksti ryte,nes po to dingsta debesyse.
    o Irane keliausiu apsigaubus skara,klausysiu muedzino balso,vaikščiosiu po mečetes,stebėsiu žmones.

    Like

    • Na, ten kur brangūs viešbučiai – AirBNB tikrai geriausia išeitis. Bet jei galima padorų viešbutį pasiimti už 15-20 EUR/parai nuo žmogaus, tai aš vis vien esu už viešbučius. Man patinka ten judesys, galimybė pašnekėti su daug skirtingų žmonių, galų gale yra registratūra, kurioje gali gauti bet kokią tau reikalingą informaciją 🙂
      O jo… Kilimandžaras tikrai įspūdingas kalnas. Ir tos savanos jo papėdėje. Deja, bet šiuos vaizdus mačiau tik nuotraukose. O kaip tie liūtai reaguoja į aplink juos susigrūdusius žmones? Turbūt atbukę jau nuo tų žmonių ir džipų sekiojančių paskui? O yra galimybė kur nors pasimėgauti tikra laukine gamta? Ne tuose rezervatuose?
      Tai lauksim įspūdžių iš Irano. Tikėkimės patiks. Aš, pvz., žiauriai nenorėjau skristi prieš 2 metus į Izraelį. Man ši šalis asocijavosi su krikščionybe, bažnyčiomis ir kunigais (visų trijų negaliu pakęsti). Bet nuskridus buvau maloniai nustebintas. Tiek danguje sproginėjančiomis bombomis bei kaukiančiomis oro pavojaus sirenomis Tel Avive, tiek keliuose bevažiuojančiomis kilometrinėmis tralų su tankais ir artilerija virtinėmis (tuo metu kaip tik Izraelis paskelbė apie invaziją į Gazos ruožą), tiek Negyvąja jūra ir Eilatu 🙂 O labiausiai – Haifos kabančiais sodais 🙂 Ech… Nostalgija 🙂

      Like

  5. Man tas stumimas ant vietinių tai nemaišo 🙂 Aš kaip geografas, tai galiu pagirti tamstą dėl žemėlapio įkėlimo. Iškarto pasidaro aiškesnis bendras vaizdas, koks maršrutas, kur jo pradžia kur pabaiga, kur randasi tie lankytini objektai. Gali kelt juos dažniau, vaizdo tikrai nesugadina.
    Viešbučių kainos tai tikrai stebina. Europoj už tokią kainą gautum nebent kokią supuvusią skylę 😀 O čia va viešbutis su visais patogumais 🙂 Gyvenant per AirBNB nebūtinai gali gyvent tik su šeimininkais, galima pasirinkt kad išnuomuotų visą butą be jokių šeimininkų. Sakai viešbutyje sutinki daugiau žmonių, bet va mano pirma patirtis buvo Barselonoje kai išsinuomavom butą pačiame centre. Butas turėjo 3 privačius kambarius. Tai galiu pasakyt kad sutikom ir susipažinom su daugiau žmonių nei jų būtume sutikę viešbutyje. Kadangi viešėjome 9 dienas, tai kai kurių kambarių gyventojai keitėsi ne kartą. Buvo jaunimėlio iš Rusijos Sankt Peterburgo, susipažinome su pora iš Urugvajaus, dar ir dabar palaikau kontaktus, jei kada nuvykčiau į Montevidėjų tai tikrai priimtų į svečius 🙂 Bendraujant gali gauti šviežios patirties ir patarimų iš jų jau aplankytų objektų 🙂 Aišku pirmenybę aš irgi visada teikiu viešbučiams, bet jei man kokiam mieste norėsis gyvent centre o viešbučių kainos ten bus kosminės, tuomet žiūrėsiu ką siūlo AirBNB.

    Like

    • Pakartojote mano žodžius – AirBNB yra alternatyvus pasirinkimas, kuomet viešbučių kainos būna kosminės. Bet esant galimybei rinktis, visada pirmenybė bus suteikiama viešbučiui 🙂
      Dėl Urugvajaus, tai kažin ar kada ten vyksi 🙂 Kažkada domėjausi lankytinais objektais Paragvajuje ir Urugvajuje, tai nekažką 🙂 Visiškai nekažką.
      Dėl žemėlapių turėsiu omeny 🙂 Gaila, internete nėra tokio puslapio, kuriame būtų galima pasidaryti savo paties kelionės žemėlapį, kuriame galėtum sužymėti aplankytas vietas, kur nakvojai, kaip keliavai (lėktuvu, mašina ar laivu) ir pan. Keista, kad niekas tokio dalyko dar nesukūrė. Būtų visai smagu tokį map’uką pasidaryti kiekvienoje kelionėje

      Like

  6. Jau nebesitikejau naujos dalies siemet, vis reciau uzsukdavau patikint 🙂
    Skaitysiu sianakt arba ryt 🙂

    Like

  7. As kazkam pritariu – del manes irgi gali nevargti su nuotraukomis ir video jei jos tiek uzima laiko. As geriau 2 dalis dienorascio per ta pati laika be nuotrauku rinkciaus nei viena su nuotraukom ir video. Arba uztektu tiesiog sumestu nuotrauku nuorodu, kas uztruktu trumpai 🙂

    Tai ar nagas nukrito kaip sake vietinis? As irgi esu susitrnkes pirsta panasiai (bet labiau per viduri, ne per naga) tai rimtai istines buvo, po keliu dienu net uzsukau i traumatologini, tai net daktare sake, kad greiciausiai bus luzes pirstas, bet rentgenas parode, kad neiko nebuvo, zodziu tiesiog sutrenkimas buvo, bet gana baisokai atrode melyne, juodulys ir tt..

    Like

    • Dėl nago labai pergyvenau 😀 Bet nenukrito. Man kažkaip labai baisiai ir skamba, ir atrodo, kai nukrenta nagas. Vaje… 🙂 O tavo atveju? Liko nagas savo vietoje? 🙂 Šiaip tapkės kelionėse labai nepraktiškas apavas. Nieko nėra geriau už kedus. Būčiau su jais buvęs – net nieko nepajautęs, spėju, būčiau. Bet, va, kaip tyčia…

      Like

      • Man nekrito nagas, nes kaip rasiau, per viduri pirksto visa melyne ir tt buvo 🙂

        O kodel su tapkem vis lakstai jei nepraktiskas? 🙂
        Tapkes dar papildomai nepatogu tuo, kad labiau trinasi padai, daug trumpesnio atstumo reikia, kad susidarytu nutrynimai, pusles nei jei butum su kedais. Cia aktualu jei labai daug vaikstai kelionese, ypac be sustojimo ilgesnius atstumus.

        Like

      • Tapkės turi vieną didelįpranašumą prieš kedus – jose neprakaituoja kojos. Nes visą dieną prabuvus su kedais +35 C karštyje, juos nusiėmus būna oro pavojus 😀

        Like

      • va, aš ir nustebęs buvau, kad visur su tom tapkėm vaikštai. nu ir ištvermė pagalvojau 😀

        Like

      • Tai, kad su kedais labai kojos prakaituoja šiltuose kraštuose. Žinoma, jei laukia intensyvi diena, tai dediesi kedus. Bet kai visur su mašina tave vežioja kaip poną, galima ir su tapkėmis pabūti 😀

        Like

      • Tas tavo straipsnis tai pasenusių močiučių tauškalai (netgi paimtas iš bobiško žurnalo Ji24), skaityk užsienio spaudą. Jeigu ką tai šiuo metu sandalai + kojinės yra netgi paskutinis mados klyksmas. Jei netiki va pasiskaityk http://www.independent.co.uk/life-style/fashion/socks-with-sandals-faux-pas-or-fashion-forward-a7085481.html Kitam strapsnyje rašoma “Socks and sandals reigned supreme in Milan as the footwear of choice for Spring 2016 with the look tromping down many a runway including those of Versace and Bottega Veneta. Calvin Klein Collection and Marni among other luxury labels also showcased the socks-and-sandals pairing.” Viskas, diskusija baigta šiuo klausimu, daugiau nieko nenoriu apie tai girdėti.

        Like

    • As gal ne toks jautrus, su kedais ir prie 40 laipsniu atsiputes vaikstau, nepasakyciau, kad ten kazkas labiau diskomfortisko nei prie +20 vaiksciojant. Aisku kai nusiimi jau matosi, kad labiau suprakaitave, bet kad jaust kazkoki didesni skirtuma prie 40 nei prie 20 – nelabai, galbut koks minimalus nebent. Ir cia su siaip kokiais kedais, jei imti kokius geriau kvepuojancius tai isvis turbut lafa butu 🙂

      Like

  8. Perskaičiau visus pasakojimus per keletą vakarų, net knyga buvo numesta į šalį 🙂 Labai įdomu, išsamu ir šmaikštu! Nekantriai laukiu tolimesnių istorijų bei kelionių aprašymų. Ir baltai pavydžiu dėl artėjančios kelionės į Peru 😉

    Like

    • Labas, Agne 🙂 Smagu, kad patiko 🙂 O dėl Peru, tai aš nelabai sau pavydžiu. Baisu dėl tų aukščių ir kalnų ligos 😦 Reikės kokos lapus kramtyti, o tada durnas pasidarai 😀

      Like

  9. as ir busiu is tu kur foto gali but tik nuorodos 🙂 man tai nesudarytu problemu atskirai atsidaryt ir pasiziuret 🙂

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s