Philippines 2015 November – I dalis [pasiruošimas]

Nežinau kaip Jums, bet man Filipinai visada buvo kažkokia paslaptinga valstybė.  Tailandas, Indonezija, Vietnamas, Kambodža – daugmaž su jais viskas aišku, o, va, Filipinai visada buvo kažkoks paslaptingasis vaikis, nutolęs nuo žemyninės Azijos dalies gana toli ir besilaikantis atokiau nuo visų kitų. Visai kaip Japonija. Kažkodėl visuomet gretinau šias dvi valstybes, nes abi yra izoliuotos nuo žemyno (neturi žemyninių sienų su jokia kita šalimi), abi išsidėsčiusios salose ir abi sunkiai pasiekiamos.  Pripažinkime, kad Tailande buvusių yra labai daug tarp Jūsų šeimos narių, giminaičių ar pažįstamų. O, va, kelione į Filipinus tikrai ne dažnas pasigirti gali. Jie laikosi gana nuošaliai, pagrindinę turistinio pyrago dalį palikę didiesiems Azijos rykliams – jau minėtoms šalims kaip Tailandas, Vietnamas ar ta pati Indonezija.
Galiu pasakyti atvirai – apie Filipinus daugiausiai buvau girdėjęs tiek, kad tai yra dažnai taifūnų niokojama šalis. Tekę skaityti ne kartą žiniasklaidoje apie vienoje ar kitoje Filipinų saloje (kurių yra virš 7000) įstrigusius ir negalinčius iš šalies išvykti turistus dėl siaučiančių baisiausių ir stipriausių vėjų, kurie šioje pasaulio dalyje vadinami taifūnais.  Neapsieinama ir be potvynių, kuriuos atneša šie vėjai. Man, kaip dideliam kataklizmų mylėtojui, tai visada skambėjo labai viliojančiai.  Nuoširdžiai prisipažįstu, kad visai norėčiau gyvai kada nors pamatyti tikrą uraganą, tornadą ar taifūną. Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad įspūdžių užtektų visam gyvenimui… Tik, vat, čia turi LABAI jau pasisekti, kad papulti į šalį, į kurią kažkuriuo konkretu metu atslinktu taifūnas ar uraganas. Galiu garantuoti, kad būčiau pirmas, kuris nulėktų prie jūros pasitikti atūžančių vėjų 
Taigi, grįžtam prie kelionės į Filipinus pradžios. Kaip jau minėjau, didelių vilčių ar planų nuvykti į Filipinus neturėjau. Bet viskas greitai keičiasi gavus pranešimus į paštą apie vieną ar kitą akciją (kaip dažniausiai pas mane ir būna).  2015 metų sausio pabaigoje, dar prieš savo antrąją kelionę į Aziją, į tą baisiąją Indoneziją, gaunu staiga laišką apie „Cebu Pacific“, Filipinų žemų kaštų skrydžių bendrovės, super mega promo akciją – bilietai įvairiomis tarptautinėmis kryptimis faktiškai nieko nekainuoja, o jų kaina prasideda vos nuo 0,25 EUR + mokesčiai!  Skambėjo gražiai, pajutau, kad visai smagu būtų paskraidyti už tokią sumą. Vienintelė bėda, kad „Cebu Pacific“ į Europą neskraido.  Susidomėjimas dingo, visas reklamas išjungiau ir gerą pusdienį buvau ramus, kol vėliau viename forume pamačiau idėją kaip tos pačios kelionės metu aplankyti dvi šalis – Dubajų ir Manilą už juokingus 300 EUR prabūnant kiekvienoje šalyje kiek tik nori laiko. Paskaitau, o ten gi šnekama apie mano jau žiūrinėtą akciją nuo „Cebu Pacific“!  Kažkokie čekai ar vengrai buvo nusipirkę bilietus iki Dubajaus su „Wizz Air“, o iš Dubajaus su „Cebu Pacific“ iki Manilos ir atgal tais pačiais segmentais. Viską sudėjus jiems ten bilietų kaina gavosi apie 300 EUR kiek pamenu. “Blin, gal ir neblogai” – pagalvojau.  Dar prisiminiau savo seną ir nepavykusią įgyvendinti 2010-ais metais idėją nuskristi į Dubajų už 600 LTL su “Air Baltic”, o čia išvis super dublis gaunasi – vienoje kelionėje uždedu pliusą ir Dubajui, ir vėliau nulekiu net iki pačių Filipinų! Visai neblogai… Pradėjau knisti bilietų kainas iš Vilniaus į Dubajų, nes net neįsivaizdavau tada kiek tie bilietai gali kainuoti. Rezultatai nudžiugino. Finale sudėliotas rezultatas buvo ne ką prastesnis, nei forume gyrėsi tie čekai. „Ukrainos avialinijų“ skrydis Vilnius-Kijevas-Dubajus į abi puses kainavo 261,16 EUR su registruojamu bagažu. Na, o „Cebu Pacific“ skrydis iš Dubajaus į Manilą kainavo juokingą kaina – 1 AED (JAE dirhamas), kas yra 0,25 EUR!

Bilietai vos po 1 AED arba 0.25 EUR!!!

Žinoma, papildomai dar prisidėjo oro uosto mokesčiai, kurie kainavo 95 AED arba nepilnai 25 EUR, bet tai čia mizeris! Nu, šakės, buvau susižavėjęs.  Vos už 25 EUR nuskristi iš Dubajaus į Manilą ir grįžti atgal!!! Čia – daugiau nei NEREALU!!!  Tiesa, šiek tiek džiugesį aptemdė faktas, kad į „Cebu Pacific“ skrydžio kainą nėra įskaičiuotas registruojamas bagažas. Na, kiekvienam savo, bet manęs galimybė po kitame pasaulio krašte esančią valstybę dvi savaites bastytis tik su kuprine ant nugaros nežavėjo – nei parsiveši suvenyrą kokį, nei kokio vietinio gėrimo butelį.  Nusprendžiau imti lagaminą, kuris kainavo ne tiek jau ir mažai – 238 AED arba nepilnai 62 EUR į abi puses. VISKAS!!! Taip netikėtai ir neplanuotai buvo sudėliota kelionė už 333 EUR iš Vilniaus į Dubajų (praleidžiant ten dvi dienas) ir vėliau tęsiant kelionę į Manilą bei grįžtant atgal tais pačiais skrydžių segmentais.  Kelionės laiką pasirinkau 2015 metų lapkritį (tradiciškai, kuomet Lietuvoje būna pats šlykščiausias oras), t.y. turėjau skristi net už 10 mėnesių nuo bilietų pirkimo datos. Bet kaip už tokią kainą, tai galima bus ir palūkėti… Laikas netruks prabėgti, o tokių kainų nebeliks:

Pirmas sudėliotas kelionės paketas – Dubajus ir Filipinai už 333 EUR

Tradiciškai paskelbiau savo FB sienoje apie šį sėkmingai susidėliotą paketą ir pakviečiau norinčius prisijungti – kuo daugiau žmonių keliauja, tuo ir smagiau, ir pigiau. Jau, turbūt, net nereikia rašyti, kad norinčių skristi kartu tikrai atsirado, bet… Praėjus porai mėnesių nuo naujienos paskelbimo Ir kuo toliau, tuo norinčių prisijungti daugėjo (buvo ne vienas ir ne du užklausimai, ar yra dar bilietų tokiomis kainomis). Deja, bet tada „Cebu Pacific“ akcijos jau buvo seniausiai pasibaigusios bei pamirštos, o skrydžiai iš Dubajaus į Manilą jau kainavo po ~150-200 EUR į vieną pusę. Ir dar be bagažo. Pasakius, kad bendra skrydžių suma kainuos plius minus 650-700 EUR, norinčių prisijungti greitai nebelikdavo Atvirai pasakius aš jau nustojau stebėtis tokiais žmonių lėtais apsisukimais. Tokių pigių bilietų kainos pasikeičia jau sekančią dieną, o čia žmonės pareiškia norą skristi kartu praėjus porai mėnesių ir tikisi, kad kainos bus vis dar tokios pačios… Naivumas neišpasakytas.
Deja, bet ramiai savo nusipirktais bilietais ir susidėliotais skrydžiais ilgai mėgautis negalėjau. Ramybė baigėsi 2015-ųjų balandį, kaip tik sugrįžus iš Indonezijos, kuomet gavau laišką iš „Cebu Pacific“, kad mano pasirinktas skrydis lapkričio 16-ąją iš Dubajaus į Manilą yra atšauktas ir man automatiškai priskirtas sekantis naujas išvykimas – lapkričio 17-ąją, t.y. po paros.  Jei netinka, man gali grąžinti pinigus Hahahaha, labai juokinga. Grąžins man 0,25 EUR Tiesiog nežinosiu kur dėti tokius pinigus gavęs. Lakstyčiau po namus ir ieškočiau kur juos paslėpt…  Juokas juokais, bet teko spręsti dilemą – ar verta pasilikti Dubajuje 3 pilnas dienas, ar bandyti keisti skrydį į ankstesnį, bet tuomet Dubajuje liktų labai mažai laiko. Nuomonės net Facebook‘e klausiau:

Didžioji dilema – kaip paskirstyti atostogas 😀

O FB žmonių nuomonės labai skyrėsi. Vieni buvo už geresnį Dubajaus pažinimą, kiti – už Filipinus.  Galiausiai buvo priimtas sunkus sprendimas – Dubajui palikti vos vieną pilną dieną pridedant 2 dienas prie Filipinų. Visgi jie yra ir toliau, ir juos sunkiau pasiekti. O į Dubajų galima nuskristi vos už ~250 EUR ir šiaip, vos ne bet kada sugalvojus.  Žinant kaip toliau viskas susiklostė – tai buvo tiesiog Saliamoniškas sprendimas. Jei būčiau sutikęs su automatiniu „Cebu Pacific“ skrydžio priskyrimu lapkričio 17-ąją, vėliau Australijos taip būčiau ir nepamatęs. Nebūtų jai užtekę laiko niekaip…  Na, bet tuo metu, 2015-ųjų balandį, aš net minties apie jokią Australiją neturėjau. Ir labai karštligiškai sprendžiau klausimą kaip dabar man pakeisti automatiškai „Cebu Pacific“ man priskirtą skrydį į Manilą lapkričio 17-ąją į ankstesnį skrydį lapkričio 15-ąją, sekmadienį. Finale nutariau paskambinti į Filipinus, į „Cebu Pacific“ būstinę. Tą skambutį prisimenu kaip šiandien Kalbėjausi gal 15 minučių ir viskas TAIP LĖTAI vyko, kad vienu metu jau galvojau, kad iš manęs ta filipinietė operatorė tyčiojasi. Paskambinus aš naiviai tikėjausi, kad pasakysiu jai vardą, pavardę, rezervacijos numerį ir man skrydį pakeis. Deja, bet tos informacijos neužteko. Teko jai diktuoti ir skrydžio laikus, ir skrydžio numerį, ir rezervacijos numerį, kelis kartus reikėjo minėti keliautojų skaičių, jų pavardes, būtinai paminėti, kad perkeltų ir bagažą. Ir visa ši informacija buvo tikslinama po du kartus Pamenu, kai baigiau kalbėti, tai visa nugara buvo šlapia. Na, bet viskas pavyko – į email‘ą naujas patvirtinimas įkrito teisingas. Žinoma, iš pat pradžių liūdėjau, kad Dubajuje turėsiu vos vieną pilną dieną, vis svarsčiau, kad, galbūt, suklydau ir reikėjo Dubajuje pasilikti 3 dienas. Bet gegužės pabaigoje šios mintys buvo žiauriai nugesintos visiems laikams
Buvo penktadienis, gegužės 29 diena. Prieš pat darbo pabaigą man staiga į telefoną atėjo pranešimas, kad į paštą gautas naujas laiškas nuo „Cebu Pacific“. Vėl kažkokia akcija. Aš jį atsidarau… O ten – BOMBA!!!  Taip, tai buvo žinia, kad „Cebu Pacific“ paleido naują super duper grande liuksišką akciją, kurios metu tarptautiniai skrydžiai, tame tarpe ir į Sidnėjų Australijoje, nekainuoja ir vieno euro.  Tereikia vėl susimokėti oro uosto mokesčius. Tiesiog žaibo greičiu nulėkiau prie kompo, suvedžiau „Cebu Pacific“ svetainės adresą ir pradėjau žiūrėti datas – ar yra tokių pigių bilietų man reikalingomis datomis – būtent nuo lapkričio 16-osios iki lapkričio 27-osios, kuomet aš būsiu Filipinuose. Turėjau vos 11 dienų laikotarpį tų pigiausių akcijinių bilietų suradimui… Ir ką Jūs galvojate? RADAU!!!  Tiesa, ne visam laikui, o vos 4 dienoms iš mano turėtų 11 dienų Filipinuose. Galima buvo pasirinkti ir ilgesnę viešnagę Australijoje, bet kaina grįžtamojo skrydžio jau buvo nejuokinga.  Žinoma, kitas pasakytų, kad neverta 4 dienoms skristi į Australiją, kad čia yra totali nesąmonė, nes vis vien nieko nespėsi pamatyti per šį laiką. Galbūt… Bet kadangi aš jau būsiu Filipinuose bet kokiu atveju, kol kas tuo metu, gegužės pabaigoje, jokių viešbučių Filipinuose dar rezervavęs taipogi nebuvau, tad savo kelionės planą dar galėjau minkyti kaip norėdamas. Žinoma, žiauru buvo palikti Filipinams vos 7 dienas, bet mane tiesiog monstriškai užvaldė mintis apie galimybę pabūti 4 dienas ne bet kur, o Sidnėjuje!!!  Vos ne pačiame tolimiausiame didmiestyje, esančiame nuo Lietuvos. Priminsiu, kad Kauną ir Sidnėjų skiria nei daug, nei mažai – net 15,400 km! Kai tuo tarpu Rio de Žaneiras nutolęs „tik“ per 10,800 km.
Tai buvo tikra BOMBA… Kas blogiausia, kad perkant bilietus reikėjo įvesti paso duomenis, o jo aš su savimi į darbą pasiėmęs neturėjau. Visa laimė, kad jau buvo pati darbo savaitės pabaiga ir netrukus galėjau lėkti namo. Su dviračiu Nes buvo gegužės galas, šiltas oras ir visa kita… Tai dieve, kaip aš myniau namo…  Puikiai supratau, kad didelė tikimybė, jog grįžus šių bilietų gali ir nebebūti. Beliko kuo stipriau minti pedalus ir tikėtis geriausio Ir apvaizda manęs pasigailėjo! Grįžtu visas šlapias namo, prilekiu prie PC, drebančiomis rankomis suvedu vieninteles buvusias ir man tikusias pigiausių skrydžių į Sidnėjų datas 2015.11.17-2015.11.21 – YRA!!! Dar vis YRA!!!  Aaaaa, PERKAM!!! Perkam ir negalvojam!!! Kas bus tas, dzin tie Filipinai Ir nupirkau… Tiesa, galutinėje kainoje bilietai kainavo kur kas brangiau, nei iš Dubajaus į Manilą ir atgal, nors bazinė jų kaina buvo ta pati. Brangiau kainavo tiek visi mokesčiai, tiek ir lagamino transportavimas (kaip gi aš be jo?). Viso bilietai Manila-Sidnėjus-Manila kainavo 156 EUR su bagažu. Pridedame jau išleistus 333 EUR už bilietus per Dubajų į Filipinų sostinę ir gauname įdomų paketą: už 490 EUR sumą per dvi savaites turėsiu galimybę:
• Praleisti 1 pilną dieną Dubajuje su nakvyne jame
• Praleisti pusdienį Maniloje su vakariniu grįžimu į oro uostą ir tolimesniu skrydžiu į Australiją
• Praleisti 4 pilnas dienas Sidnėjuje (4 nakvynės)
• Praleisti 7 dienas grįžus į Filipinus – tik tiek jiems, deja, beliko
Žinoma, kelionės pradžia žadėjo būti ekstremali – naktis lėktuve skrendant į Manilą, po to visą diena praleidi Maniloje ir vėl visą naktį skrendi iš Filipinų į Sidnėjų. Kada miegoti? Na, bet miegas palauks, svarbiausia, kad aš TURIU BILIETUS Į AUSTRALIJĄ!!!  Visas toks super intensyvus 3 šalių lankymas kainuos man vos 490 EUR. Gal ir neblogai? Kaip Jūs galvojate? Aš bent tuo metu jaučiausi kaip girtas…  Australija? Sidnėjus? Are you kidding me?! Informacijai suvirškinti net išėjau pasivaikščioti po Kleboniškio mišką, nes emocijų buvo kalnai.  O jau grįžus buvo galima apie tai pasigirti ir FB:

Aš skrendu į Australiją – neįtikėtina!!!

Bet mano to CRAZY vakaro darbai dar buvo nebaigti.  Pasirodo, „Cebu Pacific“ akcija vyko ir vidiniams skrydžiams šalies viduje. Teko greitai ekspromtu galvoti kelionės planą po Filipinus, kol buvo galima įsigyti tokių nesveikai pigių bilietų faktiškai už dyką.  Dar tą patį vakarą buvo įsigyti ir šie bilietai Filipinų viduje:
• Manila-Cebu skrydis su bagažu ir maistu lėktuve (užsisakiau net jį iš anksto!) – 22,50 EUR
• Cebu-Puerto Princesa skrydis su bagažu ir maistu lėktuve (buože labai lengva tapti) – 18 EUR
• Puerto Princesa-Manila skrydis su bagažu ir maistu lėktuve (gerai, kad verslo klasės nebuvo, nes būčiau dar ir į ją bilietus nusipirkęs) – 19 EUR
Taip, va, netikėtai vos vienos akcijos dėka per vieną vakarą buvo sudėliotas VISAS kelionės planas.  Kuriuo iš esmės buvau labai patenkintas tiek tada, tiek dabar. Žinoma, laiko poilsiui ir atsipalaidavimui šioje kelionėje nebuvo numatyta išvis ir buvo akivaizdu, kad reikės ištisai miegoti ant lagaminų arba lėktuvuose, bet užtat kiek visko pamatysiu!!!  Dubajus, Filipinai ir, žinoma, SIDNĖJUS!!! Totalus išsitaškymas! Aš buvau euforijoje!
Sekančią savaitę su -10% nuolaidos kodu rezervavau viešbučius reikiamose šalyse per “Agoda” rezervavimo sistemą ir užsiėmiau detaliu kelionės planavimu – ką kiekvienoje šalyje per tokį trumpą laiko tarpą galima pamatyti.  Kalbant apie Dubajų – su juo viskas buvo aišku. Kadangi turėsiu vos kiek daugiau nei 26 valandas jame (daugiau nei parą), tai per šį laiką privalau pamatyti garsiuosius ir nuostabiuosius Dubajaus fontanus, apsilankyti šalia esančiame viename didžiausių prekybos centrų pasaulyje – Dubai Mall ir, jei pavyks, nuvažiuoti į dangoraižių alėją Dubai Marine rajone. Veiklos vienai dienai – per akis, dar reikės žiūrėti kaip viską spėti.  Su Australija buvo kiek viskas sudėtingiau. Pirmiausiai, ten vykstant reikėjo eVisitor (subclass 651) elektroninės vizos, kuri suteikia leidimą būti šalyje iki 90 dienų ir Lietuvos piliečiams yra visiškai nemokama. Net buvo dingtelėjusi mintis: „O jei man jos neduos?“ Kas tada?  Bilietai juk visi supirkti… Bet nerimavau be reikalo – oficialiame Australijos imigracijos puslapyje https://www.border.gov.au/Trav/Visa-1/651- tereikėjo susikurti paskyrą ir pateikti informaciją eVisitor leidimui gauti. Viską supildžius ir paspaudus „Apply“ viza buvo suteikta per 20 minučių. Buvau šokiruotas tokio sklandaus ir efektyvaus sistemos veikimo.
Deja, bet kaip paaiškėjo vėliau, taip paprastai Australijos vizą gali gauti tik tam tikros kategorijos žmonės. Trumpai tariant, jei esi vyras virš 25 metų, tau viza suteikiama automatiniu būdu. Jei esi moteris, tada prasideda visai kiti reikalai… Buvau „apšalęs“, kai pamačiau, kiek dokumentų reikia pateikti norint gauti šią eVisitor (subclass 651) moteriai…  Tai tik keli iš jų:
• Ant oficialaus įmonės blanko patvirtinimą iš darbovietės, kad tikrai tokiu ir tokiu metu konkretus asmuo atostogaus su oficialiu įmonės antspaudu
• Oficialų patvirtinimą, kad esi tos konkrečios įmonės darbuotojas, būtinai turi būti nurodyta, kiek laiko asmuo dirba, kokias pareigas užima ir, žinoma, kokį atlyginimą gauna
• Maža to, reikėjo pateikti banko patvirtintą paskutinių 3 mėnesių išrašą apie sąskaitos likutį ir gaunamas pajamas
• Pateikti detalų planą, ką Australijoje veiks, kokias vietas lankys, su kuo važiuos ir t.t.

Vyrams viza į Australiją išduodama be jokių papildomų klausimų

Kadangi man NIEKO PANAŠAUS pateikti nereikėjo, tai aš buvau, švelniai tariant, šokiruotas dėl tokių reikalavimų moteriai atvykstant į kengūrų šalį. Na, bet pavyko kažką sukombinuoti su tais oficialiais darbovietės blankais, o banko sąskaitos išrašą išvis nusprendžiau padirbti.  Kas čia per nesąmonė – dėl tokio dalyko vykti į banką ir dar prašyti, kad oficialiu savo spaudu patvirtintų informacijos teisingumą? Ištraukiau iš e-banko Excel formatu sąskaitos likučio balansą, skaičius padidinau (juk į Australiją vyksta tik turtingi žmonės) keletą kartų ir išsaugojęs prikabinau prie laiško Australijos imigracijos tarnybai. Viską išsiuntus buvo labai neramu – praeis ar nepraeis tokia savivalė ir toks piaras Bet po kokios savaitės gavom patvirtinimą, kad viskas gerai – elektroninis leidimas atvykti į Australiją suteiktas ir moteriškos lyties atstovei Taip buvo įveikta dar viena kliūtis.
Kita mane labai neraminusi vieta buvo didžiausių apribojimų sąrašas vykstant į Australiją: ko ten negalima įsivežti. Žinoma, net skrendant į Braziliją ar Peru turi pažymėti deklaracijose, kad į šalį neatsiveži jokių riešutų, pieno ir mėsos gaminių. Bet visi puikiai žinome, kad į šias šalis prasiveždavau sasyskų kilogramais ir jas rydavau kelionės metu Niekas ten netikrina ir niekam neįdomu – dėl šventos ramybės pažymi deklaracijoje, kad maisto neturi ir visiems ramu. Bet, va, internete buvo begalės istorijų apie tai, kad Australijos muitinė kruopščiai tikrina kiekvieną atvykusį žmogų ir jei randa nedeklaruoto maisto – žmonės gauna tūkstantines baudas.  Labiausiai įsiminusi istorija buvo apie 2 atostogauti skridusius pensininkus, kurie pamiršo deklaruoti lėktuve gautą maistą, kurį paprasčiausiai įsidėjo į kuprinę (berods tai buvo bananas ar obuolys). Ir už tai abu pensininkai gavo beveik po 4000 AUD (Australijos dolerių) baudos.  Arba, va, skaičiau tripadvisor istoriją apie studentą, kuris vežė saliami dešrą ir jos nedeklaravo. Dešra buvo aptikta šunų pagalba, konfiskuota ir utilizuota, o studentas gavo 6000 AUD baudą.  Ir visur mirgėjo patarimai, kad geriau jau viskas, kas valgoma – deklaruoti, nes mažiau skaudės piniginę. O jei maistas būna deklaruotas – tave iškart nukreipia į atskirą patikrą, kur visą maistą apžiūri priskirtas tavo asmeninis karantino pareigūnas ir vis vien galiausiai viskas atimama ir utilizuojama, nes teoriškai į Australiją galima įsivežti TIK konditerijos gaminius, t.y. meduolius ten visokius, sausainius, šokoladą ir pan. Bet ar čia maistas? Man, kaip tikram lietuviui, reikia MĖSOS!!! Pageidautina sasyskų pavidale Bet kaip jas pravežti? Nes pilnas internetas nuotraukų apie Australijos karantino zonoje vaikštančius gražius ir mielus šuniukus su pareigūnais. Jei šuo užuodžia maistą, jis prieina ar atsitupia prie kuprinės ar lagamino bei palaimingai vizgina uodegą žiūrėdamas į tave savo šlapiomis akytėmis. O tave jau krato tuo metu karantino pareigūnai O šuns uoslės neapgausi… Ir ką daryti? Nevežti išvis maisto? Bet pasigilinus ir vėliau ir gyvai įsitikinus maisto kainomis Sidnėjuje, rizikuoti ir kažką galvoti tikrai REIKIA. Nes su mūsų atlyginimais Australijoje gali bankrutuoti ir per tas 4 dienas. Maisto kainos ten kosminės! Man buvo kilusios net kvailos idėjos dešreles sukišti į, tarkim, 2 L „Coca-Cola“ butelius. Gi nemažai ten tų sasyskų tilptų. Po to tą plastmasinį butelį užsuki ir vualia! Pro plastmasę joks kvapas nepraeina ir joks šuniukas jo neužuos. Bet… jei pagaus? Kas tada? Išvis, matau vaizdą: Australijos karantino pareigūnas ištraukia iš lagaminos plastmasinį 2 L “Coca-Colos” butelį, pilną prigrūstą sasyskų. Gi čia iš klumpių išvirsti galima su tokiomis aferomis Žodžiu, ši problema mane kankino iki pat skrydžio į Australiją pradžios. Nes aš, žinoma, maisto vežiausi nemažai ir nesiruošiau badauti ir Australijoje, ir po to iš jos dar grįžęs savaitei į Filipinus. Kaip ši problema buvo išspręsta – papasakosiu dienoraščio dalyje, kurioje rašysiu apie atvykimą į Australiją. O jis buvo tikrai įdomus ir stresinis, nes kas mane bent kiek pažįsta, tai žino, kad aš žmogus linkęs rizikuoti Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi

Didysis galvos skausmas dėl bent kokios nors rūšies maisto įsivežimo į Australiją

Na, o sunkiausia buvo sugalvoti veiklos planą 7 dienoms Filipinuose.  Dar kol nebuvau nusipirkęs bilietų į Australiją toks labai jau pirminis planas buvo nuvykti iš Manilos į Coron salą, pabūti ten, po to su laivu plaukti žemyn į Palawan salą, vėliau skristi į Cebu, aplankyti Boholio salą, vėliau nuvykti į Legazpi salą, Donsol kaimą, kuriame galima paplaukioti su didžiausiomis žuvimis pasaulyje – bangininiais rykliais, ir žymiausią Filipinų kurortą – Boracay.  O kur dar Banaue ryžių terasos, kurios yra pačios didžiausios visoje Azijoje? O kur dar įvairūs krateriai bei kriokliai išsidėstę 50 km apie Manilą? Man jau ten kilo sunkumų dėliojant planą turint 12 dienų Filipinuose (pagal pradinį variantą). O dabar tas laikas sutrumpėjo išvis iki 7 dienų.  Tad jos taip ir buvo paskirstytos – 3 dienos Cebu ir jo apylinkėmis bei 3 dienos Palawan saloje, kurioje yra gražiausia Filipinų vieta – garsioji El Nido pakrantė su begale klinčių uolų bei salų apylinkėse. Na, ir viena diena pranyksta pervažiavimuose.

Trečios kelionės planas su aplankytomis vietomis

Taigi, planas paruoštas, viešbučiai rezervuoti, skrydžiai nupirkti, informacija apie galimą veiklą kiekvienoje vietoje surinkta – belieka sulaukti pačios kelionės!  Tradiciškai pasiskaičiavau, kiek jau pinigų buvau išleidęs prieš pačią kelionę. Primenu, kad lygiai prieš metus vykdamas į Tailandą, dar prieš kelionės pradžią buvau suinvestavęs viskam 976 EUR. O vykdamas į Indoneziją – 807 EUR. Prieš šią grandiozinę kelionę per 3 visiškai skirtingose pasaulio dalyse esančias valstybes buvau išleidęs TIK 799 EUR!  Kadangi į šią sumą buvo įtraukti jau visi viešbučiai ir skrydžiai, nusistačiau bendrą kelionės tikslą – “tilpti” į 1600 EUR, t.y. pačioje kelionėje išleisti jau ne daugiau 800 EUR, kad bendrai visa kelionė neviršytų 1600 EUR. Buvo tik neramu dėl australiškų kainų, bet nesitikėjau ir netikėjau, kad taip visas australiškas išlaidas amortizuos Filipinai. Galiu pasigirti, kad į nustatytą biudžetą sutilpau ir net liko, o Filipinus ir jų kainas aš šlovinu po šiai dienai Tiek Indonezijai, tiek Tailandui toli iki Filipinų kainų prasme. Tiems, kas ieško pigaus ir kokybiško poilsio, Filipinai turėtų būti Nr.1 kryptis. Mane labiausiai šokiravusios kainos Filipinuose buvo: jų vietinio “Tanduay” romo 700 ml butelys kainuoja 1,80 EUR O stiklinis 300 ml buteliukas “Coca-Colos” 0,25 EUR Vos už 2 EUR gauni visą komplektą vakarui Aš jau nekalbu apie tai, kad net į supermarketus važiuodavau su taksi, nes jo kaina svyruoja apie eurą. O kai esi dviese, tai susimesti tenka išvis po 0,50 EUR Valanda interneto kavinėje kainuoja nei daug, nei mažai – 0,15 EUR Žinokit, čia net neverta pradėti rašyti, nes čia gali niekada nebaigti vardinti filipinietiškas kainas. Faktas kaip blynas – taip pigu dar niekada ir niekur nebuvo. Jokioje mano kelionėje. Kažin, ar yra Azijoje šalis, kurioje būtų pigiau nei Filipinuose? Net toje pačioje vargingoje Kambodžoje buvo brangiau. Nebent gal kokiam Mianmare? Arba Indijoje? Na, bet čia jau galėtų pasidalinti nuomone žmonės, kuriems tekę ten lankytis Būtų labai įdomu palyginti kainas. Bet bent jau man – Filipinai, net ir praėjus metams laiko, išlieka kaip idealiausia atostogų kryptis ieškantiems pigaus ir kokybiško poilsio. Aš tikrai nesakau, kad ten super duper gražu, Brazilijoje tikrai gražiau, bet ieškantiems gamtos, vandenyno ir ramybės už centus – tai nepamainoma kryptis. Tos pačios palmės, tas pats baltas švelnus smėliukas, tas pats Azijos karštis ir šiltas mėlynas vanduo Kaip mes vėliau diskutavome, tai atvykus, tarkim, į Manilą ir iš jos išskridus į pasirinktą Filipinų salą bei ten būnant dvi savaites bei niekur iš jos nevažiuojant, tikrai galima išsitekti 2 žmonėms už 200-250 EUR sumą.  Žinoma, komforto daug nebūtų, bet jei tikslas pigiai pailsėti, tai tokį variantą tikrai galima susikombinuoti. Keliaujant po Filipinus, normalu, kad išlaidos auga. Bet tikrai ne tokiais tempais ir tokiomis sumomis kaip Balyje ar Indonezijoje
Žodžiu, faktas vienas – kai tapsiu pensininkas ir reikės Lietuvoje laukti mirties gaunant 250 EUR pensiją, reikės spjauti į viską ir vykti gyventi į Filipinus (kad ir nelegaliai, nes turistai ten gali būti iki 30 dienų).  “Nusėsi” kokios nors salos kaimo glūdumoje, bus visada šiltas ir geras klimatas, nereikės rūpintis jokiais mokesčiais už šildymą, o už gaunamą lietuvišką pensiją gal ir negalėsi sau visko ten leisti, bet bent jau turėsi galimybę mėgautis šviežiais ir skaniais vaisiais kasdien bei turėsi stogą virš galvos su kiekvieną rytą gaunamais pusryčiais. Įdomu – kiek ilgai taip pavyktų pragyventi? Netikiu, kad vietiniai imtų ir skambintų į Filipinų imigracinę tarnybą, kad priduoti tokį atvykusį senolį. Gal tik sudėtingiau būtų su ligomis ir vaistais, bet vis vien manau, kad ten senatvė būtų kur kas smagesnė, nei pas mus
Tokia, va, filosofine gaida ir baigsiu naujos pasakojimų dalies anonsą  Ačiū, kad skaitote. Ir dar didesnis ačiū, kad komentuojate!