Philippines 2015 November – IV dalis [spūstys Maniloje]

2015 m. lapkričio 16-oji, pirmadienis
Taigi, “Cebu Pacific” skrydis 5J 7945 iš Dubajaus į Manilą prasidėjo. Nors turėjome pakilti 23:10 h Dubajaus laiku, bet skrydis buvo atidėtas iki 23:50 (tikėtina, jog dėl nespėjimo susitvarkyti su keleivių eilėmis), o pakilome realiai jau po vidurnakčio. Nors tai buvo transatlantinis skrydis, o ir lėktuvas buvo gana naujas – Airbus A330-300, kuriame telpa virš 430 keleivių, bet komfortas skrydžio metu buvo žemiau kritikos. (duno) Nebuvo nei kaip patogiai atsisėsti, nei išvis – kaip tilpti toje siauroje kėdėje. Gal jis specialiai buvo surinktas filipiniečių prašymu pagal jų ūgio standartus? Nes man su savo ūgiu į sėdynę sutilpti buvo be šansų. Bandžiau į praėjimą kišti kojas (visa laimė, kad sėdėjau prie krašto), bet tada už jų kliūdavo pastoviai lėktuve vaikščioję žmonės ir stiuardesės. Tiesa, filipiniečiams dar toli iki mūsų tautą išguldžiusios ligos (taunt) Ne paslaptis, kad lietuviai masiškai serga pūslės uždegimu (coolness) Nežinojote? (optimistic) Tikrai nesu matęs nė vienos daugiau tokios tautos, kurios atstovai taip masiškai lakstytų į tualetus pakilus lėktuvui (laughing_loudly) Man net juokas suima skrendant su “RyanAir” ar “Wizz Air” lėktuvais iš Lietuvos ar grįžtant į Lietuvą, nes visada būnu vieno vaizdo liudininkas: tik pakyla lėktuvas ir būna išjungiamos saugos diržų lemputės – visi masiškai pakyla ir išsirikiuoja eilėse prie tualeto durų abiejuose lėktuvo galuose (wishuluck) Tarsi komanda būtų buvus duota (unbelievable) Pastebėjote? Gal ši liga užkrečiama, nežinau, bet metai bėga, o lietuvių eilės prie lėktuvo tualeto durų vis ilgėja ir ilgėja (ras) O, va, skrendant paskutinį kartą su “Wizz Air” lėktuvu (grįžtant iš Peru) iš Londono į Vilnių, tai žvengėm susiriesdami: tik lėktuvas pakilo, aš jau buvau įspėjęs chebrą iš anksto, kad tuoj bus cirko numeris, tik reikia išgirsti komandą – garsinį signalą, kad galima atsisegti saugos diržus. Tai lėktuvas pasiekė reikiamą aukštį, cingtelėjo tas visiems iki skausmo pažįstamas garsas ir per lėktuvo saloną nušnarėjo kylančių ligonių siluetai tongue.gif Po kelių minučių, tiek priekyje, tiek ir lėktuvo gale jau laukė po kokius 5-7 žmones eilėse prie tualetų! Ir kas juokingiausia, eilės netrumpėjo – vieniems nusilengvinus ir atsisėdus, visada juos pakeisdavo nauja pamaina 59.gif Dieve, dieve, kitą kartą reikės šį vaizdą nufilmuoti (richierich) NIEKUR daugiau tokio vaizdo nepamatysi, tik skrisdamas lietuvių pilname lėktuve (astonished)
Na, bet paliekame mūsų tautą ramybėje ir grįžtame prie mano kančių ir skausmo kupinos kelionės į Manilą, kuri buvo ilga. Labai, labai ilga. Turbūt, daugiau jokiame lėktuve taip neskaičiavau minučių ir sekundžių kaip naudodamasis “Cebu Pacific” avialinijomis (tai liečia ne tik šį skrydį). Kažkiek paminkiau telefoną – praėjo 15 minučių, kažkiek pažaidžiau – praėjo dar 15… Pasnaudi – užmušta dar 15 minučių. Ką toliau veikti? 2.gif Nuėjau į tualetą (partier) O ką – vis vien pramoga. Dar 5 minutės pratemptos. Žiūriu – pradėjo nešioti valgį. Kuris, kaip paaiškėjo, yra mokamas. Kas įdomiausia, tai labai daug keleivių jį pirko. Turbūt iš neturėjimo ką veikti – vis užsiėmimas skrydžio metu. (ate-bug) Aš, deja, alkanas nebuvau. Kai kenčiu – paprastai nevalgau, va kur bėda (wineglass)
Žodžiu, praėjus valandai ar pusantros nuo pakilimo, žmonės šiek tiek jau apsiramino, stiuardesės taipogi nustojo lakstyti ir supratau, kad man suteiktas šansas! Reikia kažkokiu būdu bandyti užmigti. Ir jau bluostą sudėjęs pradėjau kažką sapnuoti, kai pasigirdo pats baisiausias garsas, kokį tik gali išgirsti lėktuve nakties metu – tai kūdikio verkimas. Mano dideliam siaubui paaiškėjo, kad vos per kelias vietas sėdėjo šeima su mažu vaiku. (prankster2) Na, ir tas vaikas paleidęs gerklę koncertavo daugiau mažiau pusę skrydžio nutildamas tik keliolikai minučių. Kaip jau minėjau, tokio sunkaus ir sudėtingo skrydžio dar apturėjęs nebuvau… Nei miegoti, nei patogiai sėdėti, nei į ką nors žiūrėti, nei apskritai ką nors veikti. Gali tik sėdėti, bukai stebėti priešais esančios sėdynės atlošą klausydamas vaiko klykimo. Pasaka, o ne skrydis. (deadtired2)

Arrival, Philippines, immigration, card, imigracijos, kortelė, Filipinai

Imigracijos kortelė į Filipinus

Žodžiu, šis 8 valandas trukęs skrydis man kainavo, turbūt, savaitę gyvenimo (taped)Nemiegojau faktiškai absoliučiai, neskaitant kelių snustelėjimų, kuomet vaikas nutildavo. (snoring) Po kažkiek laiko stiuardesių atneštą užpildyti imigracijos į Filipinus kortelę sutikau kaip didžiausią šventę – PAGALIAU bus ką veikti kelias minutes!!! Atvykimo kortelę supildžiau beveik dailyraščiu – laiko tam turėjau į valias (swaying) Išvis, galėjau jas užpildyti visam lėktuvui – vis greičiau laikas būtų praėjęs (boast) O gal dar pavyktų ir vieną kitą pesą užsidirbti (appy)
Sunku net apibūdinti mane aplankiusias nuotaikas, kuomet pajutau, kad lėktuvas pradėjo leistis. PAGALIAU!!! Mano noras buvo vienas – nešdintis iš to lėktuvo neatsisukant (pardon) Ir kuo greičiau! Vienintelė problema, kad nusileidus Maniloje jau po 12 valandų aš vėl turėsiu į jį sugrįžti, nes lauks sekantis lygiai tiek pat 8 valandas trunkantis skrydis su “Cebu Pacific” iš Filipinų sostinės į Sidnėjų. Žinant kas manęs vėl lauks, jau net tas ir didžiulis noras pamatyti išsvajotąją Australiją sumažėjo… verysad.gif Būtent šios kelionės metu supratau, kad bilietų kaina – toli gražu dar ne viskas kelionėje. Svarbu ir avialinijos. Kartais tikrai geriau sumokėti 50 EUR brangiau už bilietus, bet skristi tvarkingai, su įskaičiuotu bagažu, maitinimu ir pramogomis skrydžio metu. (heartysmile) Neverta vaikytis galimybės kuo pigiau nuvykti iš taško A į tašką B, jei tas skrydis bus gerokai ilgesnis, nepatogesnis, su daugiau persėdimų ir be jokio komforto. Galiu prisipažinti, kad būtent šie 4 ilgi skrydžiai su “Cebu Pacific” šios kelionės metu man padėjo tai suprasti, nes iki šio momento aš visuomet orientuodavausi į kainą – kad ji būtų kuo pigesnė. Gal jau senstu, bet po šios kelionės pradėjau jau mąstyti apie didesnį komfortą victory.gif Nes man dar taip nebuvo anksčiau, kad su SIAUBU laukčiau naujo skrydžio. O skrendant su “Cebu Pacific”, deja, bet į lėktuvą stengdavausi visuomet įlipti pats paskutinis – kad kuo mažiau laiko jame praleisti. Ir po šiai dienai mano blogiausių avialinijų sąraše pirmą vietą užima ne bet kas, o “Cebu Pacific”. Net “Wizz Air” ar “RyanAir” aš vertinu kur kas aukščiau, nei šią Filipinų žemų kaštų oro linijų bendrovę. Europietiškos avialinijos bent savo keleivių priverstinai nešaldo, kad jie pirktų pledus norėdami sušilti… (cold) Graudu, bet tokia tiesa. (emb) Žmonės internete net puslapius kuria: “Kaip išgyventi skrydį su “Cebu Pacific”. Netikite? Va, įrodymas: https://whatiloveandlive4.wordpress.com/2015/07/30/tips-to-survive-cebu-pacific-budget-flight-dohaqatar-manila/

Baggage, reclaim, area, Manila, airport, bagažas, atsiėmimas, oro uostas, Filipinai

Bagažo atsiėmimo sektorius Manilos oro uoste su papuošta Kalėdų eglute tolumoje

Ir štai, galų gale, 11:30 h dienos nusileidome Maniloje. Didelių eilių prie pasų patikros nebuvo, tad jau po keliolikos minučių stovėjau prie juostinio konvejerio laukdamas savo brangiojo (tiesiogine prasme, juk tiek už jį buvo sumokėta!) lagamino. (slingshot)To betrūktų, kad sumokėjus 75 EUR jis dar neatskristų!!! Viskas buvo gerai, lagaminą gavau ir buvo galima užsiimti skubiais darbais. Reikėjo kuo skubiau Manilos oro uoste surasti bagažo saugyklą. Pagal dar Lietuvoje sudarytą planą reikėjo čia palikti visus lagaminus ir krepšius, o po to kažkokiu būdu nuvykti į Manilos centrą – nesėdėsi gi tas 12 valandų oro uoste laukdamas sekančio skrydžio į Sidnėjų – tą laiką buvau suplanavęs pažinčiai, kad ir trumpai, su Filipinų sostine. book.gif

Baggage, storage, area, Manila, airport, bagažas, saugojimas, oro uostas, Filipinai

Užmačiau pagaliau man reikalingą nuorodą link bagažo saugyklos

Išėjęs į bendrąją oro uosto zoną negalėjau nepastebėti pirmo į akis labai krentančio momento: jau Tailande ir Indonezijoje vietiniai buvo mažiukai, bet Filipinų gyventojai išvis liliputai! (blowinbubbles) Tai puikiai matosi ir nuotraukoje prie bagažo atsiėmimo, ir šioje nuotraukoje iš bendros atvykimo salės – visi vietiniai man buvo iki pažasties ar dar žemesni. Va, net radau statistikos internete – vidutinis filipinietės moters ūgis 150 cm, o vyro – 160 cm. Ir tai yra antra žemiausia Azijos tauta ūgio prasme. Patys žemiausi, pasak statistikos, yra Indonezijos gyventojai. Keista, bet man asmeniškai tas ūgio skirtumas Filipinuose jautėsi gerokai labiau, nei kelionėje po baisiąją Indoneziją (fortuneteller)

Baggage, storage, area, Manila, airport, bagažas, saugojimas, oro uostas, Filipinai

Pagaliau aptikta bagažo saugykla Manilos oro uoste

Susiradęs pirmajame oro uosto aukšte esančią bagažo saugyklą iškart puoliau studijuoti jos kainoraštį. Lyginant su Filipinuose esančiomis kainomis, bagažo saugojimas buvo LABAI brangus. Lagamino pridavimas saugoti 24 valandoms kainavo 350 pesų arba PHP (~7 EUR), o paprastos kuprinės – 300 PHP (~6 EUR). Už panašią sumą, kaip vėliau paaiškėjo, galima nuvažiuoti privačiu mikroautobusu iš vienos salos galo į kitą (letsplay) Na, bet pasirinkimo kito neturėjau – gi neisi su lagaminais ir kuprinėmis vaikščioti 10 valandų po miestą esant +31 C karščio. karsta.gif Kadangi už bagažo saugojimą reikėjo mokėti filipinietiškais pesais, kurių aš, žinoma, neturėjau, tad teko oro uoste ieškoti valiutų keityklos ir keisti paskutinius turimus 55 EUR už kuriuos gavau lygiai 2750 pesų! Gautas kursas buvo: 50 pesų už 1 eurą. (money) Užbėgant už akių pasakysiu, kad skirtumas nuimant maksimalią pinigų sumą bankomate buvo mažiau nei minimalus – atskaičiavus pinigų išgryninimo + banko mokesčius skirtumas buvo mažiau nei 1 pesas už eurą, kas realiai yra niekinis skirtumas. Išvada: pinigų nusiėmimas Filipinų bankomatuose beveik niekuo nesiskiria nuo pinigų keitimo Manilos oro uoste. O keičiant didelę pinigų sumą iš karto, galima net išlošti. Beje, filipinietiški pinigai labai spalvingi ir gražūs:

Philippines, money, peso, pesos, banknotes, banknotai, filipinietiški, Filipinų, pinigai, kupiūros

Filipinietiški pinigai buvo spalvingi ir nuotaikingi su įvairiausia gyvūnija

Man šie pesai taip patiko, kad namo į Lietuvą parsivežiau absoliučiai visų nominalų kupiūrų po 1 vnt. įskaitant ir pačią didžiausią – 1000 pesų (~20 EUR). Beje, filipinietiški pinigai man kažkuo priminė Šri Lankos banknotus – jie lygiai taip pat buvo spalvingi, nuotaikingi ir su įvairiausiais gyvūnėliais. (peekaboo)
Taigi, gavęs vietinių pinigų pagaliau galėjau grįžti į bagažo saugyklą ir priduoti visus krepšius. Na, o po to kaip kulka išlėkiau pro oro uosto duris ir… net sustojau (lost2) Mane pasitiko kilometrinės eilės. VISUR! Tiek prie taksi automobilių (kurių realiai net nebuvo, atvažiuodavo vos vienas kitas kas 3-5 minutes ir iškart įsėdus žmonėms nuvažiuodavo), tiek prie autobuso stotelės. Jau rašydamas apie Džakartos oro uostą Indonezijoje buvau užsiminęs, kad jis ir Manilos oro uostai metai iš metų dalinasi Azijos blogiausio oro uostų laurais. Vienais metais vienas oro uostas pripažįstamas kaip pats blogiausias, kitais metais – jau kitas. Džakartos oro uoste jau pabuvojau, o dabar teko susipažinti su Manilos oro uosto “siurprizais”. Ir pats pirmas skirtumas bei netikėtumas buvo – eilės. Manilos oro uoste eilės buvo visur (gal tik į tualetus eilių nebuvo) (search3) O blogiausia naujiena ta, kad Manilos oro uostas sudarytas net iš 5 terminalų, tarp kurių nėra… jokio praėjimo! Ir, tarkim, jei atvyksti į vieną terminalą ir turi išvykti iš kito – tokiam veiksmui atlikti reikia net kelių valandų! Terminalai nesujungti tarpusavyje ir nuvykti, tarkim, iš trečiojo terminalo į pirmąjį gali tapti “misija: neįmanoma”, jei turi tik 2 ar 3 valandas tarp skrydžių. Džakartos oro uoste tokios nesąmonės bent jau nėra (pliusas Indonezijai). smartass.gif Ir man dar LABAI pasisekė, kad aš atvykau į Manilą 2015 metų lapkritį, nes kaip teko skaityti, tik nuo 2015-ųjų vasaros buvo paleistas specialus autobusas – Airport Loop – kursuojantis tarp oro uosto terminalų bei papildomai pravežantis pro EDSA metro stotį, iš kurios jau specialiais antžeminiais traukiniais gali nuvykti į vieną ar kitą Manilos rajoną. Iki 2015 metų vasaros net šio autobuso nebuvo ir vienintelis būdas atvykti į oro uostą buvo – taksi, kurie neretai atsisako važiuoti į oro uostą dėl niekada neišnykstančių kamščių prie jo (rain1)Normaliai? Štai, ką pamačiau tik išėjęs iš Manilos oro uosto trečiojo terminalo:

Bet meluočiau teigdamas, kad nebuvo jokių kitų alternatyvų. Tik išėjus iš oro uosto ir krapštant galvą galvojant į kurią čia nesibaigiančią eilę stoti, prie manęs iškart pristojo keli tvarkingi kostiumuoti vyrukai siūlydami privačias savo pervežimo paslaugas. (greeting) Tipo, nėra jokių eilių, iškart sėdam ir važiuojam kur tik reikia. Ir iškart, žmogus, supranti, kad kažkas čia yra negerai (evilnod) Visi stovi kilometrinėse eilėse, laukia, o su šiais „geradariais“ niekas važiuoti nenori. Įdomu, kodėl? Priežastis netrukus paaiškėjo: jei paprasto taksi kaina nuo oro uosto iki vieno ar kito Manilos rajono kainuoja 200-300 pesų, tai su šiais veikėjais pavažiuoti kainuoja nuo 1000 iki 1500 pesų. Bet tada nereikia jokių eilių laukti, nieko – atsisėdi ir leki (cerebrate) Bet teko ir man atsisakyti jų paslaugų bei atsistoti į didžiulę eilę žmonių, laukiančių autobuso. Kaip tik tuo metu vienas atvažiavo (matosi nuotraukoje viršuje jo galas) – mažas, trumpas ir matant tokias žmonių minias aplink, tokio dydžio kursuojantis autobusas atrodė mažių mažiausiai juokingai. Žinoma, kad į jį netilpau. Sekančio reikėjo laukti ~20 minučių. Atvažiavus vėl netilpau. unsure.gif Dar palaukiau 20 minučių. Ir tik į trečią sugebėjau įlipti. Nustebino pravažiavimo kaina – 20 PHP arba 0,40 EUR. Filipinietiški stebuklai prasideda thumbup.gif Tiesa, jie baigėsi tik išsukus iš oro uosto – šakės, į kokius kamščius papuolėm. O keliai tokie platūs, ne vaikiški, bent jau 4-5 juostų į kiekvieną pusę, bet nepaisant to – eismas juose faktiškai vos judėjo. Sveiki atvykę į Manilos metropoliteną! (thundering)
Iš Manilos oro uosto trečiojo terminalo iki EDSA stoties važiavome apie 40 minučių, nors atstumas – vos 7,5 kilometro. Su dviračiu greičiau nuvažiuotum (strong) Kas įdomiausia buvo, tai autobusas buvo pergrūstas ir niekas nežinojo kur išlipti (drinker) Šalia manęs sėdėjo toks baltasis dzekis, turistas, ir aš jo vis klausinėjau autobusui stabtelėjus: “Gal čia jau EDSA?” Tas tik pečius kraipo, suprask – nežino. Blin, baisu buvo neapsukti viso rato ir galiausiai vėl grįžti į trečiąjį oro uosto terminalą (teasing) Juk šie autobusai važiuoja ratu, ir vadinasi – “Airport Loop”. Na, bet finale šiaip ne taip atvažiavome prie EDSA stoties, tiksliau – viso transporto mazgo. Tada ir supratau – kodėl šie autobusiukai tokie maži ir trumpi, mat jis VOS VOS sugebėjo įsukti į mažulytę autobusų stotį arba tiksliau – jos parodiją. Ten net apsisukti vietos beveik nėra. O žmonių aplink – padėk dieve. (appycooking) Išlipęs iš autobuso ir išėjęs pro stoties vartus į gatvę aš asmeniškai buvau apstulbęs nuo žmonių, mašinų, prekyviečių ir to viso chaoso vyravusio gatvėje:

Kas įdomiausia, tai net ramiai sustoti ir pafilmuoti visko čia buvo neįmanoma. Pastabesni žiūrėdami video, turbūt, pastebėjo, kaip man pristabdžius žingsnį iškart policininkas šone pradėjo mojuoti ranka, kad nedaryčiau kamščių ir eičiau toliau. Čia net sustoti apsidairyti neįmanoma!!! (partydance) Nors kita vertus, sustoti čia nerekomenduojama, mat tai padarius iškart prie tavęs prisikabina vietiniai su savo įvairiausiais pasiūlymais ką nors pirkti. Vienintelis skirtumas nuo anksčiau lankytų šalių, jog čia viskas kainuoja centus! (stunned) Kiniškus “power bank’us” vaikai pardavinėjo vos po 100 pesų (~2 EUR), obuolių kilogramas kainavo vos 10 pesų (~0,20 EUR), o mandarinų – 50 pesų (~1 EUR). Sveiki atvykę į pigių kainų rojų! (mrsun)
Kas įdomiausia, tai eismas vyko tiek žeme, tiek virš žemės nutiestais tiltais, kuriais žmonės tiesiog “plaukė” miniomis. O artėjant prie LRT1 EDSA sustojimo jau iš toli matėsi kilometrinės žmonių eilės, kurie laukė vien tik savo eilės įeiti į metro stotelę!!! (warn) Nelabai vykusi nuotrauka, bet tolumoje kairėje pusėje matosi per visą plotį žmonių galvos laukiančios vien tik prie įėjimo į metro stotį (čia net nebuvo eilė į taip vadinamą metro platformą!):

EDSA, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras

EDSA stoties vaizdai pakilus ant tiltelio (tolumoje matosi eilės prie įėjimo į metro)

Kas blogiausia, tai suprasti ką nors – be šansų. Jokių nuorodų, jokio aiškumo kur eiti ir ką daryti, pėdini aklai kuria nors kryptimi kaip tau atrodo, jog teisinga ir visada kelio gale atsimuši į minią žmonių, kuri ko nors laukia. Grūstis per minią – nelabai ši mintis patiko, bet, va, sprendimas prieiti prie policininko ir paklausti kaip čia su metro nuvažiuoti į vieną iš Manilos lankytinų vietų – Rizal parką – buvo labai geras. Policininkas iškart pravedė pro visą eilę (sutaupydamas begalę laiko!) ir pastatė prie kasos, kurioje reikėjo nusipirkti metro bilietą iš EDSA iki United Nations metro sustojimo. Bilieto kaina buvo juokinga – tie patys 20 pesų arba 0,40 EUR. (spiteful) Buvo gautas toks, va, metro bilietas, tik reikėjo tada dar atstovėti vieną didžiulę eilę įlipimui į metro vagoną:

EDSA, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras

Plastikinė metro vienkartinio pravažiavimo kortelė Maniloje už 0,40 EUR

Jei pirmąją eilę padėjo įveikti policininkas, tai antrąją eilę nelegaliai įveikėme patys: atvažiavus metro buvo akivaizdu, kad netilps net trečdalis laukusių žmonių į jį – masė laukimo perone beveik nejudėjo. (testwall) Bet tuomet pastebėjau, kad į patį pirmą vagoną niekas nelipa ir jis atskirtas net tokia mėlyna juostele. Na, Jūs mane žinote – aš nepasididžiavau ir perlipęs per tą mėlyną juostelę įlipau į tą pirmąjį metro vagoną. Belipant išgirdau dar sušvilpiant švilpuką pavymui, link mūsų pradėjo bėgti kažkoks prižiūrėtojas, bet tuo metu kaip tik durys užsidarė ir PAGALIAU pajudėjome. (boatride) Patenkintas stovėjau, dairiausi ir niekaip negalėjau suprasti – kuo šis vagonas toks ypatingas, kad net atskirtas atskira juostele. Dar labiau keista buvo matyti gretimame vagone kaip silkes statinėje važiuojančius vietinius, kai šiame – buvo palyginus visai erdvu (neįsivaizduojate, kas darėsi sekančiame vagone – buvo net gaila stebėti ten persigrūdusius ir suspaustus žmones). Ir niekaip nesupratau – kodėl į šį vagoną dauguma žmonių nelipo (įlipdavo tik vienas kitas). Kažkuriame sustojime kažkam bandant įlipti vėl pasigirdo švilpukas ir žmonės buvo nuvykti. Kame reikalas? (confused2) Vieni lipa ir išlipa tvarkingai, o kitiems, tame tarpe ir man, švilpia ir neleidžia įlipti? Kas čia vyksta? Atsakymas slypi šioje nuotraukoje, tik garantuoju, kad retas jį suras ar greičiau – supras. Čia, kaip sakant, loginė užduotis – kuo nuotraukoje apačioje esantis vagonas yra ypatingas? (smelly2)Kad vieniems leidžiama įlipti, o kitiems – švilpiama ir jie vejami lauk? Net turistas, t.y. aš, buvau vejamas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka į jį pakliuvau? M? (basketball2)

EDSA, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras

Keistasis ir ypatingasis LRT-1 metro linijos vagonas Maniloje

Atsakymas akivaizdus, gal kas jį ir užmatė arba jau suprato. Tiesa, pastebėjimą labai apsunkina visai prieš mano kameros objektyvą stovintys du siauraakiai, beje, lygiai tokie patys nelegalai kaip ir aš pats. Taip, mielieji, aš patekau į tik MOTERIMS skirtą vagoną (slaphead) Visa laimė, kad aš čia toks prisiplakėlis nebuvau vienas. Tokių buvo ir daugiau blush-anim-cl.gif Tai pastebėjau tik jau pravažiavęs kokius tris sustojimus, tad teoriškai pradėjau svarstyti galimybę perlipti į tą bendrąjį vagoną, bet matant kas jame darosi, nusprendžiau likti ten kur esu (no2)
Kaip jau prasitariau anksčiau, šios kelionės ir nepilnos dienos tikslas buvo: nuvykti į Rizal parką Maniloje, garsėjantį savo sodais ir dirbtiniu ežeru su fontanais jame. Netoliese buvo ir kiti nors kiek įdomesni Manilos objektai (pati Filipinų sostinė negali pasigirti turistinių objektų gausa) – seniausias mieste Intramuros rajonas, apsuptas masyvių, beveik 400 metų atlaikiusių sienų. Čia buvau suplanavęs apžiūrėti ir Šv.Augustino bažnyčią, Manilos katedrą bei žymųjį Santjago fortą, iš kurio tikėjausi labai daug. Be reikalo (readingmessage)

United Nations, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras

“United Nations” sustojimas ir ta mėlyna metro juostelė, pro kurį aš taip negražiai prašokau

Metro pavažiavau 6 stoteles ir policininko patartas išlipau “United Nations” sustojime. Iš esmės buvo galima pavažiuoti ir vienu sustojimu toliau, bet didelio nepatogumo tai nesukėlė. Nusileidęs į gatvės lygį vėl papuoliau į žmonių ir automobilių spūstis. Žvilgsnį gatvėse, be jokios abejonės, labiausiai traukė spalvingieji ir įspūdingieji džipniai (jeepney) apie kuriuos tiek buvau skaitęs ir girdėjęs. Sakoma, kad Filipinų sostinėje Maniloje nerasite dviejų vienodų džipnių. O jų ten tikrai begalybė. Ir kiekvienas vis skirtingas bei išpuoštas visų įmanomų automobilių markių, filmų, kaubojų, lenktynių ir religijų simbolikomis. (bigboss) Filipiniečių meilė šiai transporto priemonei tokia didelė, kad Maniloje vyksta kasmetinis Jeepney karnavalas. Jo metu renkamas gražiausias Jeepney. Paklausite – iš kur tokioje neturtingoje šalyje atsirado tokia galybė senų džipų? Kažkada Filipinuose buvo įsikūrusi didelė amerikiečių karinė bazė, kurioje buvo apstu tokių džipų. Vietoj to, kad juos utilizuotų amerikiečiai senas griuvenas atidavė neturtingiems vietos gyventojams. O šie iš to išpešė didžiausią įmanomą naudą. Taip gimė nacionalinis Filipinų automobilis – Jeepney arba džipnis. Pavadinimas susideda iš dviejų Filipinų kalbos žodžių. “Jeep” ir filipinietiškai reiškia džipą (kaip ir angliškai). O žodis “Jifney” reiškia maršrutinį taksi. Manau dabar jau klausimų nekyla, kas čia per daiktas ir kam jis naudojamas Ir šių džipnių gatvėse – šimtai ar net tūkstančiai. Turbūt, reiktų labai pasistengti laukiant norint nufotografuoti Manilos eismą be vieno ar kelių džipnių fone

Na, o aš blaškiausi po gatvę stengdamasis “pagauti” GPS signalą, kad suprasti į kurią pusę čia reikia eiti link to Rizal parko. GPS jokių gyvybės ženklų nerodė, tad ėjau “aklai” link tos pusės, į kurią mano nuojauta sakė judėti (shamrock) Šokiravo vaizdas praeinamose parduotuvėse ar bet kokio pobūdžio įstaigose: visur prie įėjimo stovėjo ginkluoti apsauginiai, nesvarbu – ar tai „McDonald’s“ restoranas, ar tai paprasta „7 Eleven“ tipo parduotuvė. Nors visi olimpiados metu skalambijo varpais kaip Brazilijoje yra pavojinga, bet ten prie įėjimų ginkluotos apsaugos tikrai nerasi. Maniloje, panašu, kad kriminogeninė situacija kur kas prastesnė nei Brazilijoje, bet apie tai niekas nešneka rolleyes.gif Va, net nuotrauką padariau „McDonald’s“ restorane, kuomet prie užsakymų stalo atėjo apsauginis kažką pasirašyti photo.gif:

Security, police, McDonalds, Manila, Philippines, apsauga, ginkluota, Maniloje, nesaugu

Maniloje net ir “McDonalds” restoranus saugo ginkluoti pareigūnai

Iki pilno kovinio komplekto jam tetrūko vinčesterio arba automato. Juokas juokais, bet prie įėjimų į kitas parduotuves stovėjo kur kas rimčiau ginkluota apsauga. Matyt, „McDonald’s“ nėra plėšikų dažnai užpuldinėjamas, tai ir apsauga paprastesnė. Arba kitas variantas – „McDonald’s“ taupo pinigus (heya4)
Šiaip ar taip, bet į “Makutį” (čia „McDonald’s“ mažybinis maloninis pavadinimas jei ką (byee)) užėjau ne valgyti, o paieškoti bevielio interneto, kurį ir Filipinuose pavyko rasti. Vienintelis „McDonald’s“ restoranas, kuriame nebuvo nemokamo Wi-fi buvo Kuske, Peru. Net pasimečiau tuomet, nes kaip taisyklė – nesvarbu kurioje pasaulio šalyje esi, bet jei pamatai „McDonald’s“ ženklą, tai žinai, kad ten TIKRAI bus nemokamas internetas. Kažkodėl Peru šiuo klausimu nusprendė išsiskirti. Bet ten tas „McDonald’s“ ne tik tuo išsiskyrė dry.gif Bet apie tai pakalbėsim, kuomet šnekėsim apie Peru (prankster)
“Makutyje” pasigavau nemokamą Wi-fi ir jo pagalba nusibraižiau visą kelią kaip eiti iki Rizal parko bei kitų objektų. Tuomet labai greitai ir nužingsniavau iki tikslo, o čia dar kaip tyčia ir GPS atsigavo. Vienintelė problema buvo, kad jau pradėjo palengva temti… Neįtikėtina, bet atskridęs į Manilą prieš vidurdienį, aš sugaišau nepilnai 4 valandas, kol atvykau iki Rizal parko! (pocketwatch)Nors nuo oro uosto iki šio parko tėra 10 km atstumas! Žinoma, kažkiek laiko sugaišau oro uoste: praeidamas pro pasų kontrolę, laukdamas bagažo, po to keisdamas pinigus ir vėl pridavinėdamas saugoti bagažą bei 40 min laukdamas autobuso, bet vis vien – toks lėtas judėjimas man labai nepatiko. Blemba, dar nėra 16 h vakaro, o jau temsta!!! mellow.gif Žinoma, prie to prisidėjo ir užslinkę debesys, bet faktas buvo vienas – reikėjo skubėti suktis, kol dar nors kažkiek yra šviesu:

Rizal parke buvo daug žmonių (visi vietiniai), grojo tyli muzika, viskas buvo labai kruopščiai sutvarkyta. O geriausiai atrodė ta filipinietiškų vėliavų alėja, prie kurios daugiausiai nuotraukų ir pasidariau. Tos vėliavos ratu juosė mažą parko dalies fragmentą, kurio pabaigoje stovėjo kažkoks keistas paminklas su garbės sargybiniais iš abiejų pusių. Kaip vėliau paaiškėjo, tai šis paminklas yra labai svarbus Filipinų istorijai – 1896 m. čia buvo įvykdyta mirties bausmė šalies nacionaliniam didvyriui Dr. Jose Rizal, kuris kovojo prieš ispanų kolonizatorius. Vėliau dėmesį patraukė dideli policijos būriai, kurie statė metalines tvoreles tiek aplink parką, tiek ir aplink šalia einančias gatves. Pasidomėjau kas čia vyksta, nes policininkų buvo gal 100 žmonių, gal dar daugiau. Pasirodo, kad kaip tik šiandien pro čia važiuos Čilės prezidentė Michelle Bachelet, kuri pirmą kartą atvyko su oficialiu vizitu į Manilą. Na va, ne aš vienas pirmą kartą atvykau į Filipinų sostinę! (yoohoo) Turėjau tądien ir kitų tokių pačių likimo draugų (sarcastic) Aš tuo metu dar nežinojau, kad jau po kelių valandų keiksiu ir prakeiksiu tą Čilės prezidentę bei jos šį vizitą… Bet kol kas aš jokio pavojaus nejaučiau ir sau vaikščiojau po Rizal parką gėrėdamasis vaizdais ir piktindamasis, kad neveikia spalvotieji fontanai bei stebėdamas kaip su manim koketuoja visos filipinietės iš eilės – tiek jaunos, tiek, deja, ir senos (video užfiksuotos pastarosios):

Skaičiau apie tai internete dar prieš kelionę ir tai galiu patvirtinti, kad aukštas baltasis žmogus 150 cm ūgio filipinietėms yra KAŽKAS TOKIO (bum)Maža to, kiek teko skaityti, tai kas antra filipinietė sutinka pastoti nuo baltojo, kurio daugiau, galbūt, gyvenime nebematys. ax.gif Drįsčiau teigti, kad filipinietės žymiai drąsiau ir aktyviau koketuoja nei tailandietės, kurios kur kas plačiau ir garsiau nuskambėjusios pasaulyje, kas liečia lovos reikalus. Pastarosios jau, matomai, yra išpuikusios ir pavargusios tenkinti nesibaigiančias minias turistų, tai joms jau nėra kažkas nekasdieniško ir atraktyvaus, o va, Filipinuose turistų pasitaiko 6 kartus rečiau, nei Tailande. Tad jie čia kur kas labiau gerbiami ir mylimi visų vietinių iš eilės (battinglashes) Net pasidomėjau – 2015 metais į Tailandą atvyko 30 mln turistų. O į Filipinus – tik kiek daugiau nei 5 mln., iš kurių daugiau nei 65% sudarė tie patys azijiečiai (ypač jų daug lankosi iš Korėjos bei Kinijos). Lengva paskaičiuoti, kodėl baltasis žmogus toks įdomus visiems vietiniams Filipinuose bigsmile.gif Ir ypatingai moterims (gimmefive) Jei Tailande ir Indonezijoje nejaučiau jokios pagarbos iš vietinių vien dėl to, kad esu turistas (aš juk buvau vienas iš didelio srauto), tai Filipinuose ta pagarba buvo net labai juntama vos ne kiekviename žingsnyje ir kiekvieną dieną, nesvarbu kur būtum. Ir tai man LABAI patiko. wub.gif Tai puikiai atspindi jau ir šios dienos pavyzdys, kuomet policininkas pravedė pro visą eilę laukiančių žmonių iki metro kasos, kad nusipirkti bilietėlius. Ir tokių pavyzdžių šioje kelionėje bus dar ne vienas ir ne du. Pagarba Filipinams, kurie dar nesugadinti minios turistų! good.gif Žinoma, kaip kažkada pasakojo vienas pažįstamas, tai Tailandas 2002 metais buvo lygiai toks pats. Bet jau praėjo 15 metų ir to, kas buvo Tailande 2002-aisiais, dabar ir su žiburiu nerasi. Nebent nuvažiuosi į kokį tolimą ir gūdų kaimą, į kurį turistai niekada neužklysta (winku)
Tik išėjęs iš parko vėl papuoliau į vietinių rankas: čia stovėjo begalė arklių su karietomis, o jų važnyčiotojai prišokę vienas per kitą pradėjo siūlyti turus po senąjį rajoną Intramuros. Pastudijavau kelis žemėlapius ir matau, kad niekur čia toli jie neveža – visur galiu pėstute per valandą apeiti. Tad nesileidau nė su vienu į šnekas, o tik ėjau ten, kur man reikėjo. Beeinant girdėjau tik vis mažesnes ir mažesnes įvardinamas tokio turo kainas, bet… Jei gerai dabar atsimenu, tai už tokį valandos turą karietoje galiausiai prašė vos 100 pesų arba ~2 EUR. Bet… Aš vis vien ėjau pėstute rankoje spausdamas telefoną ir džiaugdamasis, kad GPS vis dar veikia (thumsup)
Pats Intramuros rajonas – tipinis senamiestis su senais pastatais ir siauromis gatvelėmis, kuriomis važinėjo šarvuotos mašinos. Nežinau, ar čia jos taip kiekvieną dieną važinėja, ar čia vis dar jautėsi tos Čilės prezidentės vizito įtaka, bet, va, tokie automobiliai Maniloje ne kartą pravažiavo pro šalį:

Intramuros, district, Manila, travel, street, cars, rajonas, Maniloje, eismas

Intramuros rajone zujančios šarvuotos mašinos

Teisybės dėlei reiktų pastebėti ir dar vienus objektus, zujusius Manilos gatvėmis. Tai buvo žiurkės. Didelės, juodos žiurkės plikomis uodegomis. Pirmiausiai pamačiau kelias žiurkes sutraiškytas važiuojamojoje kelio dalyje, na, o neilgai trukus pasirodė ir gyvi padarėliai sau mielai lakstydami vidury sankryžos policininkui, kuris reguliuoja eismą, po kojomis. swoon.gif Buvau šokiruotas to vaizdo: stovi sau sankryžoje policininkas su lazdele, eismą reguliuoja, o jam tarp kojų žiurkė laksto. Šio vaizdo nepamiršiu gyvenime (extrawink)

Jose, Rizal, park, Manila, travel, Rizalio, parkas, Maniloje, cat, katukas

Ryžas ir draugiškas katukas Rizal parke Maniloje

Gal dėl to tie ir katukai Maniloje bei visuose Filipinuose tokie nususę? Nes akivaizdu, kad tos riebios piktos žiurkės visą maistą iš jų atima ir net neįsivaizduoju tų vietinių katinų gaudančius tokius didelius pacus. Čia nežinau, reiktų atvežti jau kokius kovinius katinius iš Rusijos glūdumos, kurie per naktį ten dešimtis žiurkių tvartuose išskerdžia (crazywinker) Kas blogiausia, tai prie žiurkių temos šioje kelionėje dar grįšiu ne kartą. Žiurkių ir didžiulių tarakonų (tap-fingers) Jau ko, ko, bet šio gėrio Filipinuose ir Sidnėjuje (!!!) pilną. Jei dėl tokio vaizdo Azijoje pernelyg nesistebėjau, tai naktį Sidnėjuje pamatęs žiurkių ir tarakonų gaujas net nusigandau (base)
Pirmas rimtesnis Intramuros rajone prieitas objektas buvo Šv.Augustino bažnyčia, kurios kieme 3 vaikai spardė vienos mergaitės tapkę. Taip sakant, žaidė futbolą angel_not.gif Mergaitė pavargo lakstyti nuo vieno berniuko prie kito ir galiausiai apsiverkė. Tad netikėtai tapau šios filipiniečių mergaitės dramos liudininkas (water_melon) Atvirai pasakius, šį vaikų žaidimą buvo kur kas įdomiau stebėti nei pačią bažnyčią, kurioms aš iš principo esu alergiškas:

Intramuros, district, Manila, travel, street, cars, rajonas, Maniloje, bažnyčia, church, San Agustin

Mergaitės drama Švento Augustino bažnyčios kieme

Vėliau patraukiau link Manilos katedros ir netikėtai susiradau kompaniją. Bežiūrint į telefoną kaip čia dabar toliau eiti, priėjo vienas vietinis ir paklausė, ko aš čia ieškau. Paaiškinau, tai jis ir pasisiūlė palydėti, nes čia eiti keletas minučių ir mums pakeliui. Beeinant pasikalbėjome ir paaiškėjo neįtikėtinas dalykas – jis yra buvęs Lietuvoje!!! yu.gif Žinoma, aš netikiu viskuo, kas man sakoma, bet kai žmogus įvardino Klaipėdą ir pasakė, kad jis dirbo jūreiviu anksčiau, tai mano įtarinėjimų kaip po ir nebeliko. Čia Jums ne kokį Kauną ar Vilnių įvardinti! Klaipėdą tikrai retas kas žino (oldman) Gaila, kad su tuo žmogeliu taip trumpai pakalbėjome, bet gana greitai buvo prieitas ir kitas Manilos objektas – šio miesto katedra, prie kurios mes ir išsiskyrėme amžiams:

Intramuros, district, Manila, travel, street, cars, rajonas, Maniloje, Cathedral, katedra

Manilos katedros prieigos

Kaip matote, tiek katedros, tiek Augustino bažnyčios mūras tokios pilkai purvinos spalvos. Ir dauguma kitų namų Intramuros rajone tokios pačios spalvos, dėl ko rajonas atrodė tamsiai ir nejaukiai. O dar tos lakstančios žiurkės… (nauseous) Kadangi jau buvo po 17 h vakaro ir vis dar nebuvo sutemę, daug laiko grožėjimuisi Manilos katedra neskyriau, o skubėjau į paskutinį dienos objektą – Santjago fortą, kuris kadaise buvo karinis ispanų kolonizatorių štabas! Įėjimas čia jau buvo mokamas ir kainavo 75 pesus arba 1,50 EUR. Prie įėjimo pro vartus į forto teritoriją radau ne mažiau 30 policininkų, kurie kažko laukė. Netikiu, kad jie taip kas vakarą tokioje vietoje budi ir dar tokiais kiekiais (investigate) Šiaip ar taip, bet su tiek policininkų gatvėse ant kiekvieno kampo jaučiausi saugiai kaip meškos ausyje (music00)
Pats Santjago fortas buvo tuščias (gal dėl to, kad vakaras) ir nykus. Bet ir dienos metu nelabai žinočiau į ką čia žiūrėti. Na, gal visai gražus vidinis sodelis su fontanėliu. Ir ką? yahoo.gif Matėm tokių sodelių ir ne vieną. Užlipus į forto viršų prie sargybos bokštų – atsivėrė šiokia tokia Manilos panorama, kuri, švelniai tariant, buvo nekokia (desposearcher) Visai kaip per filmus – vargingo ir apskurusio miesto panorama su keliais daugiaaukščiais fone, tikėtina, jog tai viešbučiai. O dar ta prietema… Kažkaip net nejauku buvo ir vis dairiausi, ar kokia žiurkė tarp kojų nelaksto kaip tam policininkui gatvėje (scared1)

Iš visų Intramuros rajono objektų šis Santjago fortas buvo įdomiausias, bet ką reiškia įdomiausias – tikrai nesijusčiau kažką praradęs, jei į jį ir nebūčiau nuėjęs (yawnin) Bet, va, kuo labiausiai įsiminė šis fortas, tai nuotykiu, įvykusiu jau išėjus pro vartus iš forto teritorijos. Taip, ten kur buvo daug policininkų. Jų išėjus buvo dar daugiau – vieni stoviniavo, kiti sėdėjo ir kalbėjosi. Žodžiu. Einu aš pro juos, žiūriu ir netikiu savo akimis – palei vieno ant kampo sėdinčio policininko batus šmirinėja nerealaus dydžio pacas!!! (shame) Net ant bato buvo užlipęs. O tas policininkas sau sėdi ir su draugeliais pliurpia nematydamas kas darosi jam po kojomis!!! Kadangi viskas vyko už kokių dviejų metrų nuo manęs, aš tik akis išverčiau ir suakmenėjęs žiūriu tam policininkui tarp kojų (tehe) Vienas ten jo kolega pamatė, kad aš į jo draugelį žiūriu kaip į aštuntą pasaulio stebuklą, tai trinktelėjo jam per petį ir parodė galva link manęs. Iš serijos: “Žiūrėk, kaip tas turistas tau į klyną žiūri biggrin.gif“. Tas policininkas su žiurke tarp kojų atsisuko į mane ir taip galvą kilstelėjo tarsi klausdamas: „Kas nutiko/ko nori?“ Aš tada tik ranką ištiesiau ir rodydamas jam tarp kojų sukvykiau: “RAAAAAAT!!!” O tada jau visi sužiuro jam po kojomis devil.gif Tas policininkas pamatęs tokį riebų pacą sau tarp kojų net taip šoktelėjo truputuką ir su savo kareivišku batu pabandė žiurkei galvą pritrėkšti. Bet toji pajutusi pavojų pradėjo bėgti. Keli policininkai puolė padėti, norėjo ją užspeisti į kampą, bet žiurkė mikliai šmurkštelėjo už kanalizacijos grotelių ir pasislėpė. (meeting) Policininkai pasijuokė ir man rankas skėstelėjo. Suprask, pabėgo irnesakyk.gif Tuo metu man užėjo noras tik kuo skubiau nešti mėsas iš šio mielo rajono, kol daugiau tokių padarėlių neišlys į gatves. Juk jau beveik sutemo, tiesa, pėstute pėdinti visą šį kelią atgal iki „United Nations“ sustojimo tikrai nenorėjau. Tad pasiryžau aferai – pralėkti su džipniu iki man reikalingos vietos!!! (salute2) Viskas puiku, tik iš kur žinoti, kuris man tinka? Atsistojau į mano supratimu reikalingą gatvės pusę ir pradėjau stabdyti. Jau pačio pirmo sustojusio džipnio vairuotojas pasakė, kad eičiau stabdyti į kitą gatvės pusę. Blin… Perėjau į kitą pusę. Ten keli džipniai sustojo, bet vairuotojai niekaip nesuprato, ko aš noriu, nors aš kartojau žodžius LRT ir “metro”. Tuo metu jau sutemo visiškai. Blin, negi taksą imti? (ponder) Šiaip iš principo galėjau, bet tuo metu dar nežinojau, kad Filipinuose tokios mažos jų kainos. Susistabdžiau dar vieną džipnį, aiškinu, kad noriu į metro, lyg ir suprato. Pamojo lipti į džipnio priekabą ir viskas, jau lekiam. Įlipti tai įlipti – lengva pasakyti, bet sunku padaryti. Priekabos aukštis – ne daugiau 1,20 metro, nes net vietiniai ten susilenkę vaikšto. O ką jau kalbėti apie mane… Vos ne keturiomis slinkdamas ir galva daužydamas stogą priėjau prie laisvos vietos, kur buvo galima padėti užpakalį ir ištiesinti stuburą. Tiesa, galva vis vien stogą lietė net ir sėdint hihihi.gif Žmonių prilipę bilekiek, visi grūdasi. Ir visi lekiam su vėjeliu (clap2) Gal ir smagu. Vis nauja patirtis! Vienintelė problema, kad važiuojam, važiuojam, o kur išlipti? Neaišku (play1) Vietos nematytos, plius jau tamsu. Na, gal dar neatvažiavom. Po kokių 15 minučių važiavimo aš jau pradėjau nerimauti. Blin, čia vos ne per pusvalandį atėjau pėstute (neskaitant sustojimų pasifotkinti), o su mašina važiuoju jau virš 15 minučių. Pradėjau kelti kipišą ir vairuotojo klausti, tai kur tas mano metro sustojimas??? Iš vairuotojo reakcijos supratau, kad jis mane… pamiršo ir jau pravažiavom (bike2) Nu blin, linksma nebuvo, nes man iki 23 h reikėjo mirtinai grįžti į oro uostą. Spręsti iškilusią problemą įsijungė ir visi džipnio keleiviai karksėdami tarpusavyje savo vietine kalba. Panašu, kad visi tarėsi – ką čia su mumis daryti. Jausmas tai buvo nepakartojamas – aplink tamsu nors į akį durk, esi neaišku kur, važiuoji taip pat neaišku kur, miestas afygieno dydžio, telefonas beveik nusėdęs, ir ką toliau daryti – neaišku. (whistly) Galiausiai džipnyje atsirado mergikė, kuri laužyta anglų kalba pradėjo aiškinti, kad tuoj galėsim išlipti prie metro sustojimo. Dar paklausė, kur čia važiuosim po to su tuo metro. Aš jai ir pasakiau, kad į oro uostą. O nuo šios vietos ir prasidėjo didieji vakaro nesusipratimai. Ta filipinietė man ir sako, kad į oro uostą nenuvažiuosiu šiandien. Aš jai ir sakau: “Kaip nenuvažiuosiu, juk dar tik 19 h vakaro!” Tai ji ir sako, kad jau pavėlavau, nes nuo 18 h visi keliai uždaryti, metro uždaryti – viskas dėl tos atvykusios Čilės prezidentės!!! Čia dabar kas??? Tai ji ir sako: “Dabar visi metro važiuoja tik iki EDSA sustojimo”, o nuo ten – pėstute iki oro uosto arba praeiti užtvertus kelius ir bandyti gaudyti taksi kitoje barikadų pusėje. Va, čia tai bent naujienos… (spice) Vos nenukritau. Ilgiau šios temos gvildenti nebuvo kada, nes džipnis sustojo, o vairuotojas liepė išlipti bei susimokėti vos 7 pesus už kiek daugiau nei 15 minučių trukusią kelionę.

EDSA, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras

Manila LRT-1 metro linijos žemėlapis

Na, gerai, išlipt išlipau, bet nieko nesupratau, kur eiti toliau. O džipnis tai nuvažiavo (think00)Šakės. Tamsu, žmonių beveik nėra, kažkur pamačiau kažkokią lyg ir eilutę, nuvariau prie jos, bet kad ten autobuso laukia chebra. O kur metro??? Jau galvojau, kad išdūrė mane filipiniečiai. (bewail) Visa laimė, kad netrukus pro šalį pamačiau važiuojantį geltoną Manilos metro. Afygienai!!! Iškart atsirado orientyras, link kurios pusės reikia eiti ir kokio kurso laikytis. Ir ten už kažkokių tvorų pagaliau suradau laiptus į viršų, kuriais užkopiau iki metro laukimo platformos. Šakės, čia užlipti nuo gatvės nežinant, kad būtent čia yra įėjimas į metro – misija neįmanoma, nes absoliučiai jokių ženklų nebuvo, nieko (arba tamsoje nemačiau). Gerai, atvyko metro, įlipau ir iškart pasidarė įtartina – metro beveik tuščias. Niekas į tą EDSA nevažiuoja, žiaurus kontrastas toms spūstims, kurios buvo vykstant į priekį. Ir akurat – kaip ir filipinietė sakė, atvykus į EDSA – traukinys toliau nebevažiavo. Iš vienos pusės gerai – atvažiavau ten, kur man reikėjo. Dabar tereikia nueiti į tą miniatiūrinę autobusų stotį ir įsėdus į “Airport Loop” autobusą grįžti į “Ninoy Aquino” Manilos oro uostą. Bet jau einant tais tiltais virš gatvės buvo matyti, kad kažkas yra ne taip – keliai buvo beveik tušti (neskaitant kelių automobilių) ir pilnut pilnutėliai įstrigusių (?) žmonių:

EDSA, station, Manila, transport, bridge, entrance, metro, traukinys, sustojimas, centras, night, naktis

Kokios žmonių minios stovėjo gatvėje bergždžiai laukdamos transporto

Apėmė negera nuojauta. Nueinu į tą autobusų stoties parodiją, o ten – sausakimša. Stovi gal 3-4 “Airport Loop” autobusiukai pačioje stotyje (visi be žmonių ir tušti), o dar keli buvo išsirikiavę gatvėje eilėje. Jokio judesio nematyti. Prie vieno vairuotojo priėjau ir klausiu: „Kada važiuosit?“ (hourglass) O jis man ir sako, kad nežino, nes keliai užblokuoti jau beveik dvi valandas (buvo nepilnai 20 h vakaro) ir atblokuos, pasak jo, gal už kokių 2 valandų. O tai reiškia, kad aš pavėluoju į Sidnėjų skraidinantį lėktuvą!!! (planeride) Paklausiau, tai kaip man nuvykti? Vairuotojas tokiu ramiu balsu: “Nenuvyksi, sėsk ir lauk, kol atidarys kelius”. (worried2) Tipo, net taksi automobilių nepraleidžia į oro uostą!!! Pasisek tu man taip… Va, tau ir Čilė, va tau ir jos suknista prezidentė!!! Atvyko kažkokia bobšė į Filipinus ir dėl to reikėjo visą miesto gyvenimą sustabdyti??? (down) Aš buvau šoke!!!
Sustojau ir galvojau, ką dabar daryti. Įsijungiau telefoną, kuriame buvo dar likę keli procentai baterijos, ir Google Maps daviau užduotį – nubraižyti kaip iš EDSA LRT stoties nueiti į Manilos oro uosto 3-iąjį terminalą. Pėstute. Atsakymas nebuvo toks jau labai baisus – atstumas 4,5 kilometro, o eiti 58 minutes! Tai ko čia laukti? Einam!
Na, ir leidomės į kelią aklinoje tamsoje per tokias gatves ir rajonus, kad padėk tu dieve (wacko1) Bet baisu nebuvo, nes kartu ėjo šimtai žmonių, kuriuos ištisai lenkiau, nes buvau įjungęs turbo režimą (crazydance) Bet vaizdeliai aplink buvo nemirtingi – ugnis dega tiesiog gatvėje, žmonės pakampėse miega ir gyvena, kažkokios neaiškios parduotuvėlės ir barai, į kuriuos vis sulaukdavau kvietimų užeiti. (raining) Nekreipiau dėmesio, ėjau tik į priekį, kol galiausiai išėjau į didelę ir plačią gatvę, kurioje nebuvo mašinų, bet buvo pilna žmonių. Ir kaip tyčia GPS dingo (gal dėl dvesiančios baterijos). Net nesupratau į kurią pusę eiti. Ir prasidėjo kuriozai. Prieinu prie vieno žmogaus ir klausiu: “Kaip nueiti į oro uostą?” Jis man pradeda aiškinti, kad nenueisiu, kad dar labai toli ir kad reikia važiuoti su mašina, bet kaip tyčia – keliai uždaryti. Tipo, reikia palaukti. Aš jam kantriai aiškinu atgal: “Nueisiu, nepergyvenk, man tik kryptį parodyk”. Tas pirmasis mostelėjo ranka eiti į kairę. Okay, į kairę tai į kairę. Paėjau kokius porą šimtų metrų ir užmačiau policininkus. Pagalvojau, kad ir jų reiktų pasiklausti. Dėl visa pikto. Paklausiu, tai jie man rodo, kad eiti į dešinę nepamiršdami pridurti, kad nenueisiu. Bl*%$t, kodėl į dešinę, jei prieš tai vyras rodė eiti į kairę. (wild) Nusprendžiau paklausti trečio. Paklausiau, tai tas vėl rodo eiti į kairę. (winkinalien) Pajaučiau, kad tuoj nuraus. Nu blin, nueisiu parduotuvės apsauginio paklausti. Paklausiu, o tas sako, kad nežino, bet jam atrodo, kad reikia eiti į dešinę. Vsio… Aklavietė. (confused-and-angry)GPS neveikia, o aplinkiniai – buki. Ką daryti? Kiekvienas paklaustas kaip nueiti į Manilos oro uostus, rodo skirtingas kryptis. Ačiū dievui, kad pasirinkau teisingą variantą – tai buvo eiti į kairę pusę. Neįsivaizduoju, kodėl net du žmonės sakė eiti dešinėn, gal čia dar susiję su terminalais? (cheesedoff) Esmė tokia, kad likus 3 valandoms iki lėktuvo ėjau link oro uosto „iš lempos“, maždaug ten, kur man atrodė, jog reikia. Ėjau, ėjau, kol pagaliau praėjau tas užkardas ir pamačiau kursuojantį transportą. Kaip tyčia dar sustojo taksi ir pasisiūlė už 300 pesų nuvežti į trečią terminalą. Bet man jau takso nebereikėjo! (okyes)Galvojau, kad jau aptikau kelią, kuris, beje, ir vadinosi “Airport Road” ir, kaip aš galvojau, tuos porą kilometrų nueisiu ir pėsti. Kaip aš klydau… Ne vietoj ir ne laiku nusprendžiau pataupyti… (tdown) Taksas nuvažiavo, o aš toliau ėjau, visas šlapias nuo nervų ir prakaito, kol pagaliau pasimatė oro uostas ir aš tiesiai link jo nupėdinau. Bet jau eidamas mačiau, kad čia kažkokia fygnia – nebuvo nei žmonių ten, tik kažkokia būdelė su stovinčiais apsauginiais. Na, prie jų aš ir priėjau, buvo gal 22 h vakaro (likusios 2,5 h iki skrydžio). Klausiu kaip man praeiti iki 3-iojo oro uosto terminalo, tai jie man ir sako tą patį, ką ir visi žmonės per paskutiniąją valandą: “Pėsti nenueisi, imk taksą”. Nu nafik, atsiprašant… (sillyme) Kokį dar taksą??? Gi čia jau oro uostas! Apsauginis vienas ir sako, kad nuo čia iki trečio terminalo bus dar kokie 10 kilometrų. Nervai buvo tokie įtempti, kad vos ant trijų raidžių jo nepasiunčiau. Kokie, bl*%$t, 10 kilometrų, jei man Google Maps nuo EDSA iki jo rodė 4,5 kilometro? (veliangry) Ir juos jau beveik nuėjau! Bei jau esu oro uosto prieigose??? Apsauginių mano argumentai neįtikino ir sakė, kad vienintelis kelias – taksas. Aš jau nusiminęs apsisukau grįžti atgal į gatvę, kai įvyko stebuklas! Apsauginis šūktelėjo man sustoti ir parodė pirštu į atvažiuojantį tą keistai trumpą “Airport Loop” autobusą, kuris buvo (laimingo atsitiktinumo dėka) beveik tuščias – viduje buvo gal 5 žmonės! Nors ten sustojimo nebuvo, bet aš išlėkiau į gatvę ir vos ne ant kelių kritau jį stabdydamas!!! (prostration) Neįtikėtina, bet autobusas sustojo!!! Visas šlapias ir tirtantis įlipau ir klausiu: “Ar važiuosite pro trečiąjį terminalą?” Vairuotojas tik galvą linktelėjo ir duris uždaręs pajudėjo iš vietos. (ohboy) Nerealiai pasisekė… (superb)Autobusas buvo tuštutėlis, nes dėl uždarytų kelių jis greičiausiai tik suko ratą apie oro uostą neužsukdamas į miestą. O aš tik sėdėjau sunkiai dvėsuodamas iškart ant dviejų sėdynių ir dėkavojau visiems būtiems ir nebūtiems dievams dėl šio stebuklo. Bet, žinokit, apsauginiai buvo teisūs – nors Google Maps rodė ir vis dar dabar rodo pėstute eiti vos 4,5 km nuo EDSA sustojimo iki 3-iojo Manilos oro uosto sustojimo, bet net autobusas važiavo iki jo beveik pusvalandį laiko. Faktas vienas – pėsti būčiau nenuėjęs. Dieve, negalvojau, kad galima taip džiaugtis grįžus į oro uostą!!! (giveheart) Tik atvaręs lėkiau pirkti atsigerti nekreipdamas dėmesio į baisias oro uosto kainas – buvau totaliai dehidratavęs. Dvi „Sprite“ skardinės buvo ištuštintos per minutę, tik tada atgavau kalbos dovaną (boi-havinbeverage) Ir lėkiau į bagažo saugyklą atsiimti lagaminų. Iki skrydžio pradžios buvo likę kiek mažiau nei dvi valandos!!!
Bagažo saugykloje buvo priimtas įdomus sprendimas – palikti vieną lagaminą Manilos oro uoste 5 paroms (juk viršsvoris!). Parskridęs iš Sidnėjaus pasiimsiu. Dar su ten dirbančiu bachuriuku pašnekėjau, tai sutiko apiforminti paliktą lagaminą kaip kuprinę ir kainavo toks “malonumas” vos 1500 PHP arba 30 EUR penkioms dienoms. Vis 2,5 karto pigiau, nei mokėti “Cebu Pacific” už viršsvorį 75 EUR už kelionę į vieną pusę (sadybye) O plius norėsis ir iš Australijos ką nors parsivežti, tai geriau skraidinti į ten tuštesnį lagaminą, kad nebūtų problemų grįžtant. Tiesa, ten dirbantis bachuriukas stebėdamas kaip perkrovėme daiktus iš vieno lagamino į kitą užsigeidė… mano Jordan marškinėlių! Tipo kaip dovaną ir padėką už pritaikyta nuolaidą lagamino saugojimui (pinnochio) Tuo metu išsisukau pasakydamas, kad neturiu laiko dabar visiškai ir pašnekėsim apie tai, kai grįšiu pasiimti lagamino. Tikėjausi, kad tikrai jis tuo metu nedirbs arba bus jau pamiršęs. Bet likimas mėgsta pokštus ir grįžus po 5 dienų jis, žinoma, mano pažadą ir mane patį prisiminė (mee)

Cebu Pacific, ticket, bilietas, Sydney, Sidnėjus, Australija, Australia

Lėktuvo bilietas į Sidnėjų!

Taigi, pridavęs saugoti lagaminą, užlėkiau į antrąjį Manilos oro uosto aukštą ir atstovėjęs nemažą eilę pagaliau gavau bilietą į lėktuvą, kuris skrenda į Sidnėjų! Svajonė pamatyti Australiją tapo pasiekiama ranka! Praėjau saugumo patikrą, niekam neužkliuvo kuprinėje buvusios mano „Samsono“ pieniškos dešrelės (candy) Kaip suprantate, aš pasiryžau rizikuoti ir bandyti nusivežti maisto į Australiją. Tik toli gražu ne viskas ėjosi taip sklandžiai, kaip aš tikėjausi. Praėjęs saugumo patikras ir jau žinodamas kas manęs lauks „Cebu Pacific“ skrydyje, aš nutariau užsipirkti gėrimų kelionei. Juolab, kad „Gatorade“ limonadai kainavo kapeikas net ir Filipinų oro uoste. Taigi, nusiperku aš 2 „Gatorade“ buteliukus ir laimingas sau ateinu prie įlaipinimo vartų. O ten… apšalau – randu dar vieną patikrinimo punktą!!! (wait2) Nežinau ar taip yra su visų avialinijų skrydžiais į Australiją, bet skrendant su „Cebu Pacific“, turėjau praeiti net 2 patikras – bendrąją ir asmeninę lipant būtent į lėktuvą, kuris skris į Sidnėjų! Sunerimau dėl savo maisto kuprinėje, bet problema iškilo ne su juo, o su… ką tik nusipirktais „Gatorade“!!! (cry) Tipo, jokio skysčio įsinešti į lėktuvą negalima! Bandžiau aiškinti, kad čia juk „Duty Free“ zonoje pirktos prekės, kad niekada nebūna jokių problemų dėl jų, bet buvau nutildytas, parodyta ranka į informacinį stendą, kuris teigė, kad vykstant į Australiją įsinešti jokių skysčių į lėktuvą NEGALIMA! (threaten)

Cebu Pacific, ticket, bilietas, Sydney, Sidnėjus, Australija, Australia, security

Atskira patikra prie vartų skrendant į Sidnėjų

Kaip matote iš nuotraukos, kiekvienas keleivis prie skrydžio vartų gauna jam asmeniškai priskirtą saugumo patikros darbuotoją, kuris po to rankiniu būdu patikrindavo visą krepšį centimetras po centimetro. Iščiupinėdavo viską. (lost3) Kas įdomiausia – maistas jam nekliuvo, iš serijos – čia jau Australijos karantino pareigūnų darbas, bet kad prisikabins prie „Duty Free“ zonoje pirktų gėrimų – kas galėjo to tikėtis? Teko skubos tvarka supliumpinti visą litrą skysčio į save (drunkard) Šiaip visai lengvai subėgo, bet faktas, kad 8 h truksiantį skrydį vėl turėsiu praleisti “sausai” – be jokio gėrimo. Smagu… Čia, va, atsakymas tiems, kurie klausė apie galimybę į „Cebu Pacific“ skrydį pasiimti vandens ar šiaip kokių gėrimų. Bandžiau. Bet… (sadu)
Išmetęs tuščius buteliukus pakartotinai ėjau pro saugumo patikrą ir dabar jau buvau praleistas be problemų. Mirtininko žingsniu po to jau nužingsniavau į lėktuvą ir į sau priskirtą vietą. Nebeturėjau jau iliuzijų, kad šis skrydis bus greitas ir malonus. Neramu buvo ir dėl vežamų sasyskų kuprinėje lotuliukas.gif Nežinojau, kaip čia man seksis praeiti tą karantino zoną ir apgauti garsiuosius australų muitinės šuniukus (pleasantry) Na, bet apie nuotykius atskridus į Australiją perskaitysite jau sekančioje dalyje (readin) Atsisveikinimui pateiksiu, va, šią nuotrauką (cookie) Kaip aš ją pavadinau Facebook’e: Misija “sasyskos” prasideda!!! good.gif

Cebu Pacific, ticket, bilietas, Sydney, Sidnėjus, Australija, Australia, security, food, karantinas

Rodos, nesuderinami dalykai – mėsa ir bilietas į Sidnėjų!

Advertisements

22 responses to “Philippines 2015 November – IV dalis [spūstys Maniloje]

  1. Pagaliau nauja dalis 🙂 Paskaičius apie žiurkes ir tarakonus, net praeina noras ten keliauti 😀 Nors kainos man visai patinka 🙂 Ir pasisekė pasiekti oro uostą, nors įdomi tvarka dėl gėrimų iš Duty free. Į visų lėktuvų skrydžius tokia tvarka?

    Like

  2. Kodel 2-3 valandas is terminalo i terminala uztrunka? Per tiek laiko net pesciomis galima is Kauno pakrascio i centra ateiti, sakykim kokius 10km. Tai negi tie terminalai 10km atstumu vienas nuo kito? 🙂

    Del melynos juosteles metro – o tai kodel moterys taip vangiai lipo i tavagona? Kaip supratau tavo stoteleje isvis tik vienas lipai i ji? Del kokios priezastys moterys grudasi i silku vagonus kai mato ta apytusti vagona?

    Del turistu srautu – nustebinai, kad Indonezijoje sakai srautai didesni nei Filipinuose (Tailande tai kas be ko, bet del indonezijos nebuciau pagalvojes, kad daug didesni. Jei ka buyciau gal net galvojes, kad mazesni.)

    Del: 4,5 km nuo EDSA sustojimo iki 3-iojo Manilos oro uosto sustojimo – tai pesciom gal tiesiog rode visai kita marsruta, kur tas airport loop autobusas nevaziavo.

    Like

  3. Gita > Azijoje visur tarakonų rasti galima. Mačiau jų tiek Tailande, tiek ir Indonezijoje. Tik gal ne tokiais kiekiais kaip Maniloje. O, va, dėl žiurkių, tai Manila tikrai nustebino. Man baisu pagalvoti, kas ten naktį vyksta 🙂 Juk vis vien – žiurkės daugiau mažiau naktinis padaras 😀 O Filipinų kainos yra kažkas tokio. Dėl to ir sakiau, kad reikia važiuoti ten numirti 🙂 O dėl gėrimų, tai, kaip jau rašiau, GAL tokia tvarka taikoma TIK skrydžiams į Australiją. Nes, tarkim, skrendant iš Dubajaus į Manilą, tokios dvigubos patikros nebuvo. Būtų įdomu, kad kas nors pasipasakotų apie savo skrydžius į Australiją – buvo tokia antra patikra prieš įlipant į lėktuvą ar ne 🙂

    anti_nelegalu_invazija > Eilės, eilės ir dar kartą eilės. Todėl rekomenduojama Manilos oro uoste 3 h tarpas, jei nori nusigauti iš vieno terminalo į kitą. O dėl nusigavimo pėsti, tai kaip mano patirtis parodė, nėra tai taip paprasta. Tiesus atstumas gal ir mažesnis, bet skersai oro uosto nenueisi. Turėtum eiti ištiestais keliais, t.y. per aplinkui. Gal ir susidaro tie 10 km 🙂
    Dėl to vagono, atsakymo neturiu. Bestovint ir nejudant eilei pamačiau, kad į pirmą vagoną niekas nelipa, tad aš ir inšokau į jį. Beje, labai laiku, nes iškart durys užsidarė. Kitaip būčiau iš jo iškapštytas atgal 🙂
    Remiantis 2015 metų duomenimis, šiose Azijos šalyse apsilankė:
    Tailande – 30 mln turistų
    Indonezijoje – 9,7 mln turistų
    Filipinuose – 5 mln turistų

    Like

  4. Geras rašinys man patiko 😉 kainos labai optimistiškai nuteikė. Bet eilės tikiu kaip nervų ląsteles graužia, o kelionė į oro uost, tai…
    Matei daug turistų baltaodžių Maniloj ?

    Like

  5. Turistų baltaodžių Maniloje? Oro uoste mačiau 🙂 Pačioje Maniloje – ne. Gal vienas kitas praėjo, bet man neužkliuvo. Matai, Maniloje nėra ką veikti. Visi atskridę iškart skuba toliau skristi į Boracay, Palawan ar Cebu salas. Bet aš kažkaip visada esu tos nuomonės šalininkas, kad reikia nors kažkiek laiko pabūti ir šalies sostinėje. Visgi tai dažniausiai būna didžiausias ir svarbiausias šalies miestas.

    Like

  6. wow… nu patirtis daro savo. būčiau tikrai pasiklydęs tam šamšalyne, o tada jau ragai… netgi neturint patirties jaučiu nebūčiau ir važiavęs į miestą pavaikščiot 😀
    ps, daug kur rašai kad tarakonų pilna (ne tik šioje kelionėje), ar neteko kada netyčia parsivežt namo ir užsiveist taip butelyje? 😀

    Like

  7. Svarbiausia, kad veiktų mobilus ir būtų pilnai pakrautas. Na, ir žinoma, kad gaudytų GPS, nes Maniloje jis streikavo, gali būti, jog dėl to, kad baterija buvo vos gyva. Turėjau vieną power banką, tai vis bandžiau gaivinti. Be jo – tikrai būtų buvę mišios. Nors kitavertus, ką reiškia mišios? Visada buvo galima bandyti su taksi nuvažiuoti. Tik aš labai baidausi taksi paslaugų užsienyje dėl jų kainų. Be reikalo 🙂 Bent jau Filipinuose taksą galima drąsiai imti 🙂
    O dėl tarakonų, tai buvau iš Tailando parsivežęs. Skrudintų 😀 Mano didelei nuostabai, jų net neužteko visiems – tiek buvo norinčių jų paragauti 🙂

    Like

  8. nu jo, gpsas gelbėtų, bet pirma jis veikt turi 😀
    o dėl tarakonų tai nustebau net, kad kol daiktai guli kambary, nė karto joks neįslinko tarp daiktų 😀

    Like

  9. Ačiū už aprašymą.Tik šį kartą skaitant juokas jau buvo pro ašaras.Pirma,dėl žiurkių-koks siaubas.pamenu,colombe turėjome kažkiek laiko iki vykstant į oro uostą,norėjome dar pavaikščioti,bet,pamačius riebią žiurkę šmirinėjant tarp turgaus prekystalių,šokom į mikruškę ir lėkėm į oro uostą.nors laiko iki skrydžio buvo sočiai.
    O baisiausia buvo skaityti,kaip grįžinėjote į oro uostą.Įsivaizduoju,ką teko patirti-naktis,transportas neina,valandos iki skrydžio tirpsta-siaubas.Čia gali ir širdies priepuolis ištikt.
    Labai suintrigavot su tom sasyskom-nekatriai lauksiu tolesnių nuotykių.

    Like

  10. tarp kitko,o kaip su havajais?Žiūriu,8 dienos beliko.Negi nevyksit?Jei nėra pinigų,siūlau susimesti ištikimiems skaitytojiems ir paremti finansiškai.

    Like

  11. V.V > Turiu pasidžiaugti, kad kol kas nei vienoje kelionėje jokio tarakono nemačiau kambaryje. Niekur. Visur juos sutikdavau tik gatvėje, o Brazilijoje vieną kartą prabėgo per ranką didžiausias tarakonas sėdint Rio de Žaneiro hostelio reception’e – tai buvo “baisiausias” nutikimas susijęs su tarakonais 😀 Kambaryje kol kas tik driežų tekę rasti. Beje, kaip tik Filipinuose, vieną driežiuką ir kuprinėje radau 😀 Dieve, kaip jis lakstė ir stengėsi pabėgti 🙂

    Marie > Žinokit, paramą priimčiau, nes situacija labai sudėtinga. Duoti sąskaitą ar PayPal? 🙂

    Like

  12. Prašyčiau žmones, kurie TIKRAI nuoširdžiai norėtų prisidėti finansiškai prie nors kiek komfortiškesnės kelionės į Havajus, parašyti į info@pigusbilietai.lt – parašiusiems atsiųsiu sąskaitos numerį ir galėsite kiekvienas asmeniškai prisidėti kad ir maža dalimi prie sekančios mano kelionės. Ačiū iš anksto 🙂

    Like

  13. Viešbučiai “krito” pirmiausiai. Čia kalbant apie keliavimo komfortištiškumą: pvz hotel “Lario” Milane, jau nekalbant apie egzotinę nakvynę Portugalijoje mašiniuke tryse 🙂 . Lėktuvai laikėsi gan ilgai, jau buvo šiokie tokie atgarsiai apie skrydžio laikų (atvykimo) nepatogumus paskutinės keliones į Braziliją metu. Yra kliuvę ir Lufthansai už serviso nebuvimą 🙂 , dabar kliuvo “Cebu Pacific” , jau eina kalba apie 50eu dametima, net apie senatvę užsimeni, kad žmoniškiau ir patogiau būtu nusigaut iš taško A į tašką B. Gal čia keliautojo patyrimas? Klausimas iškyla ar sulauksim “sasyskų” eilės? , ta prasme kada pradėsi ragaut-valgyt vietini maistą? 🙂

    Like

  14. Hehe, o Jūs gerai susipažinęs su mano kelionėmis 😀 Sakyčiau, kad viešbučių komforto klausimas labiausiai pasikeitė būtent tos kelionės į Portugaliją metu, kuomet ryžausi užsakyti (su -40% akcija) kelis “Novotel” viešbučius (Lisabonoje, Sevilijoje ir Porto). Pripažįstu, kad tuomet man atsivėrė akys 😀 Ir tuomet supratau už ką yra mokami didesni pinigai ir ką reiškią 4* viešbučiai. Beje, 5* viešbutyje aš vis dar taip ir nesu nakvojęs 😦
    Avialinijos ir bilietų pigumas nemanau, kad labai pakito (vis dar). Taip, dabar aš sumokėčiau 50 EUR daugiau, jei būtų įmanoma kur kas patogiau nusigauti iš taško A į tašką B. Bet jei atvirai kalbant, tai būna LABAI retai, kad patogumas kainuotų vos 50 EUR brangiau. Paprastai kaina skiriasi bent jau 2-3 kartus. Tarkim, jei imtumėme Havajus. Gerai, bilietų kaina iš Rygos į Honolulu kainavo neįtikėtiną sumą – 306 EUR. Bet… Kelionę reikės pradėti ir baigti Rygoje (visgi ne Vilniuje), o persėdant Londone per 3 valandas reikės pakeisti oro uostą ir SAVO LĖŠOMIS nusigauti iš Gatwick’o į Heathrow ir atvirkščiai (grįžtant). Ir dar rizikuoji nespėti (jei papultum į kamštį kokį). O tada visa kelionė nuplaukia. Visa tai neįvardinčiau dideliais patogumais 🙂 Plius bus ir nemenkų papildomų išlaidų, nes, tarkim, taksi kaina tarp šių Londono oro uostų yra 100 svarų. Žinoma, aš užsisakiau privatų transferį, kas įdomiausia – lietuvio, kuris kainuos 2x pigiau. Reikia tikėtis, jog viskas pavyks. Galima visa to išvengti ir, tarkim, pasiimti bilietus iš Vilniaus per kokį Stokholmą ar Amsterdamą, kuomet nereiktų keisti jokių oro uostų, už kokius 700-800 EUR 🙂 Bet tokių minčių aš net neturėjau ir vis dar neturiu. 😀 Čia sutaupoma ne 50 EUR, o kokie 300-400 EUR nuo žmogaus, už kuriuos normalu, kad reikės aukoti komfortą ir patogumą 🙂
    “Sasyskos” yra geriausias XX a žmonijos išradimas 😀 😀 😀 Patogu, skanu, sotu, mažai vietos užima, gali gyventi be šaldytuvo (jei fasuotos), pasiimi tik duonos ir nusiperki vietoj pomidorų. Ir kapoji atsisėdęs, kad ir po palme. Ko daugiau reikia? Vietinio maisto paragaunu viešbučiuose pusryčių metu, jei jie būna, aišku. O šiaip, kad eičiau valgyti į vietinius barus ar kabakus, tai… Čia gal reikia ilgesnės kelionės? Tarkim, išvykus mėnesiui ar dviems. Tiek sasyskų nepasiimsi 😀 Ir tuomet nori-nenori turėsi prasimanyti maisto vietoje. Bet kai vyksti savaitei ar dviems, maisto visuomet gali pasiimti iš Lietuvos, jis net nespėja sugesti. Plius taip juk ir pigiau 🙂

    Like

  15. Kaip pasireiske viesbuciu brangesniu gerumas ir verte? As kaip tik norintis issimiegoti kazin ar gauciau papildomai dvigubai ar trigubai vertes sumokejes dvigubai ar trigubai. Na gauciau gal 20% vertes sumokejes papildomai 200%, bet 20 vs 200 nera labai protingas santykis mano akimis 🙂

    Like

  16. Pėstute vaikščiojimams parsisiųsk į telefoną Maps.Me, prieš kelionę susidėsi reikiamų šalių žemėlapius. Labai patogu vaikštinėjimams. Mums Meksikoje visus takelius majų miestuose rodė.

    Like

  17. Tiesa, Dubajuje prie akvariumo laisvai galėjom fotografuoti. Pamenu rašei, kad tau neleido.

    Like

  18. anti_nelegalu_invazija > Man tik įdomu, kaip čia tu nusprendei, jog 3 ar 4* viešbučiai kainuoja dvigubai ar trigubai daugiau. Reguliariomis kainomis aš tokių viešbučių nerezervuoju. Palauki akcijų. O su jomis kaina jei ir būna aukštesnė, tai ne daugiau 20%. O nauda – akivaizdi. Pradedant minkštesne lova, didesniu komforto lygiu, nemokamais vonios reikmenimis, nemokama arbata kambaryje ir t.t. Ir baigiant tokiais privalumais kaip baseinas, afygienas vaizdas pro langą ir nemokamos atrakcijos viešbučio foje, kurios būna skirtingos kiekviename viešbutyje. Tikrai nemokama daugiau dėl nieko. Privalumu gauni ir nemažai apsigyvenęs aukštesnės klasės viešbutyje.

    IL > Maps.Me? 🙂 Reikės pažiūrėti, net negirdėjau apie tokią. O dėl Dubajaus, tai sveikinu. Gal pakeitė apsauginiams priežiūros instrukciją 😀 Kaip jau ir rašiau, nesupratau, kas čia tokio nufotografuoti tą akvariumą. Rodos, kokį karinį objektą fotografuoji 😀

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s