Indonesia 2015 March – VII dalis [jūrų plaštakės – rajos]

2015 m. kovo 16-oji, pirmadienis
Jau ką tikrai prisiminsiu iš savo kelionės po Indoneziją, tai būtent šią naktį praleistą laive iš kovo 15-osios į kovo 16-ąją. Taip lėtai slinkusios nakties savo gyvenime neprisimenu. Betrūko tik lietaus su žaibais ir perkūnija iki pilnos laimės ir pilno malonumo paketo. (thundering)Deja, bet likimas manęs pasigailėjo ir naktį nelijo, viskas apsiribojo tik pavieniais žaibais virš Floreso jūros. (rain1) Bandžiau kelis kartus grįžti į kajutę numigti, bet nors duris palikęs buvau atidarytas, niekas ten nesivėdino ir oro viduje toliau sėkmingai nebuvo. Kajutėje juokingai atrodė pastatytas oro ventiliatorius. Kaži, kaip juo naudotis, kai laivo generatorius išjungtas ir elektros nėra? (ponder) Visą naktį man buvo ganėtinai karšta bei tvanku (juk Indonezijoje net naktį temperatūra nenukrenta žemiau +20 C). Iš neturėjimo ką veikti sugalvojau šiokį tokį gaivinantį pratimą, kuris buvo trumpalaikis, bet malonus – geriamą vandenį, kuris jau buvo sušilęs, pilti ant savęs. Užsipili, tai pasidaro vėsu, kol viskas nenudžiūna. Procedūrą kartoji tol, kol užtenka vandens. Po to eini pasiimti naujo buteliuko (boi-havinbeverage) Paryčiais pradėjau kimarinti, bet užmigti nedavė ne tik karštis, bet ir kiti garsai, kuriuos labai keikė vėliau britai iš kaimyninio laivo. Pasirodo, jų laive buvo pakrauta šimtai… viščiukų!!! Kurie cypsėjo visą naktį. Ir taip įdomiai – būna tylu, ramu ir staiga, gal susapnavęs blogą kokį sapną, vienas viščiukas sucypsi, o paskui jį – visa likusi gvardija. (sillyme)Garsas – įspūdingas, ypač kai aplink spengianti tyla. Miegoti – neįmanoma. O jei užmiegi, tai visi prabunda nuo to cypavimo, kuris kartojosi gal kas 10-15 minučių. Pasakiškas komfortas už 220 EUR (prankster2) Žinoma, Jūs paklausite – kam laivu, kuriuo plaukia 12 turistų, vežti dar šimtus viščiukų? Ogi juos, pasirodo, vietiniai plukdė į Komodo salos kaimą, vietiniams. Kaip sakant, vienu šūviu du zuikius nušauni – ir turistus praplukdini, ir krovinį nuveži. (coolness) O kad per tuos viščiukus turistai visą naktį nemiega – kam tai rūpi? Čia juk Indonezija! (skipping) Tiesa, mane dar kankino egzistencinis viščiukų ateities klausimas – koks jų likimas laukia toje baisioje ir komodo drakonų pilnoje saloje? Bet neatsirado nė vieno, kas galėtų mane apšviesti šiuo klausimu. Gal skaitytojai padės? dirol.gif

Ilga naktis Indonezijoje

Saulele, motule, patekėk, patekėk

Taip besėdint ir besnaudžiant staiga pastebėjau, kad dangus lyg ir pradėjo šviesėti!!! Telefonas rodė beveik 6 ryto! good.gif Iš tos laimės net ant laivo stogo užsikabarojau. Laukiau saulės taip, kaip bizonai laukia patekančios saulės. (happy) Stovėjau ir žiūrėjau ant stogo galvą išrietęs atsisukęs į rytus melsdamas kuo greičiau saulei pakilti, laukiau jos kaip išganymo kokio, visai kaip piligrimai ant šventojo kalno laukia rytinio nuodėmių atleidimo jai patekėjus (prostration) Virš galvos vis kartas nuo karto praskrisdavo “skraidanti lapė” – ganėtinai baugiai brėkštančiame danguje atrodė tie patys dideli šikšnosparniai, kurie skraidė tyliai kaip dvasios kokios (unbelievable) Belaukiant patekėjimo pas mane ant stogo užsiropštė mano jau pažįstamas magas britas, keikdamas tuos viščiukus per kuriuos, sakė, beveik nemiegojo. Pasiūlė man parūkyti, bet man pasakius, kad aš nerūkantis, tada pats vienas traukė savo cigaretę. Kažkaip ir šneka nesirišo, galvojau paprašyti kokį man fokusą parodyt, kad laikas greičiau eitų, bet neišdrįsau (pleasantry) Matėsi, kad žmogus nemiegojęs ir be nuotaikos.

Turas po Floreso salas Indonezijoje

Ateina magas ant laivo stogo

Pamažu darėsi šviesu, sujudo ir likę keleiviai vienas po kito lipę ant “mano” laivo stogo. Visi atrodė kaip sulaužyti arba iš kokio siaubo filmo. (drunkard) Panašu, kad nakvynė laive visiems buvo košmariška. Tik vietiniai atrodė linksmi, klegėdami pradėjo ruošti pusryčius, kurių aš laukiau su siaubu veide. Jau įsivaizdavau, kad vėl bus paserviruota žuvis. Ber buvau nustebintas. rolleyes.gif Pirmą kartą turo metu buvo paserviruotas valgomas maistas! Prie pašarinių bananų buvo patiekti blyneliai. Be jokios uogienės, be jokių priedų, kas nori – gali tą blyną bananu užkąst. Skanaus! (appycooking)

Flores sea, Komodo national park, tour, ship, Indonesia

Štai kokie šaunūs pusryčiai buvo paserviruoti laive Floreso jūroje

Kad ir kaip komiškai viskas neatrodytų, bet tai buvo pirmas mano valgytas maistas turo metu. Blynai buvo ganėtinai saldūs, bet man vis vien norėjosi ant jų kažko užtepti – grietinės ar uogienės… Bet savo norus teko prilaikyti geresniems laikams (cookie)

Indonesia, shared, tour, komodo, national, park

Tolstam nuo “shared” tipo laivo

Po pusryčių, buvo jau po 7 h ryto, laivai buvo atkabinti vienas nuo kito ir atsimojavus su chebryte iš to kito laivo mūsų keliai išsiskyrė visiems laikams. (sadybye) Jų laivas pagal programą ruošėsi plaukti į Komodo salą, kurią mes vakar jau buvom aplankę. O mes plaukėm stebėti rajų. (boatride) Turiu klausimą, retorinį, kurį, va, užduosiu skaitytojams. Žinant, kad į prieplauką reikia grįžti mirtinai 13 h, iki kurios reikia plaukti grubiai 4 valandas nuo Komodo salos, apie kokį rytinį turą po Komodo salą galima galvoti? Akivaizdu, kad tie vietiniai buvo taip sumąstę. (down) Tai gerai, kad aš vakar jiems nenusileidau, nes matau vaizdą – turą po Komodo salą, tarkim, pradedi 8 ryto, jis trunka kažkur pusantros valandos, plius dar nuėjimas ir parėjimas per prieplauką, tai viso jau gaunasi 2 valandos. Pridedam 4 valandas grįžimui (jau nešnekant apie rajų stebėjimą ir snorkelinimą), tai gaunasi jau 6 valandos. 8 h ryto + 6 valandos = grįžimui 14 h ir pavėlavimui į skrydį. Vietiniams buvo ne kartą kartota, kad PRIVALOME grįžti į prieplauką 13 h. Matau vaizdą, kai grįžtame, tarkim, 14 h ir visi žiūri į mane karvės akimis: “Mes parplaukėme, ko tu dar iš mūsų nori?”. Nuojauta manęs neapgavo, kad Indonezijoje supratingumo ir pagalbos iš vietinių nesulauksi – svarbiausia jiems gauti iš tavęs pinigus, o ką pamatysi, kur nuplauksi, ar laiku nuplauksi ir ar spėsi grįžti – jiems nusišikt atsiprašant. Čia labai tinka posakis: “Skęstančiojo gelbėjimas yra paties skęstančiojo reikalas”. Tokia ta Indonezija… O čia mano egzistenciniai pamąstymai apie Indonezijos salas 2.gif

Taigi, grįžtam prie turo. book.gif Sekantis sustojimas buvo Manta Rays arba rajų stebėjimas, kuris buvo toks su klaustuku – negali gi niekas garantuoti, kad šios žuvys bus ir būtent mūsų ten lauks. Floreso jūroje tėra kelios vietos, kur galima stebėti paviršiuje plaukiojančias rajas ir prie vienos jų mes dabar plaukėm. (investigate) Užbėgant už akių pasakysiu – turbūt pirmą kartą man pasisekė šioje kelionėje, nes mačiau gal 3 ar 4 rajas tingiai plazdenančias vandenyje. Vaizdas – afygienas, buvau tikrai susižavėjęs ir bent jau man tai buvo viso turo topas bei didžiausią įspūdį palikusi atrakcija. (wishuluck) Bet labai mažai trūko, kad jos būtumėm nepamatę. Kodėl? Todėl, kad išradingieji mūsų laivo indoneziečiai sugebėjo užplaukti ant… koralinio rifo. Ir užstrigom. devil.gif Komentarų, manau, papildomų nereikia. Aš jau beplaukiant nuo Komodo salos mačiau, kad gylis po valtimi mažėja, o vanduo darosi vis šviesesnis ir šviesesnis. Na, bet ne man juk reikia aiškinti kur plaukti ir kaip plaukti. Todėl sau sėdėjau ir grožėjausi koralais, perregimu vandeniu bei žuvytėmis jame. (boast)Tiesa, mano grožėjimasis greitai pavirto susirūpinimu, kuomet pajautėm visi, kad valties dugnas brėžia jau koralinius rifus. O jie, kaip žinia, yra labai aštrūs. Kaip tyčia tada ir vietiniai baisiausiai sujudo. Pradėjo ūbauti savo kalba kažką lakstydamo nuo laivo priekio į galą ir atgal, išlėkė vairininkas iš kajutės, visi 3 sulėkė į laivo priekį ir žiūrėdami į priekį kažką diskutavo. Po to laivo šturmanas grįžo prie vairo, o kiti du jam nurodinėjo kaip plaukti, nes bandė visaip laviruoti tarp rifų. Priedo atsitempė dar ilgiausią baslį, su kuriuo bandė nusistumti nuo didžiausių seklumų. (pinnochio) Bet, mūsų visų nelaimei, laivas po kelių minučių išvis “pasikabino” ant vieno rifo. Garsas iš po laivo buvo labai jau nemalonus ausiai – tarsi kažkas pjautų medį, džyrinimas toks žiaurus girdėjosi. Mano galvoje pradėjo suktis keistos mintys. Ne, ne pavėlavimas į lėktuvą mane neramino, aš jau mačiau akyse skęstantį laivą lotuliukas.gif

Kelionė po Indoneziją, turas, Komodo parkas, Floresas

Žiurėkit, kokiame gylyje “pasikabino” laivas

Dieve, tokį medinį laivelį koralams prapjauti juokų darbas. Ne tokie laivai nuskęsta. Akimis susiradau gelbėjimosi liemenę ir mąsčiau kiek čia laiko reikės su ja plūduriuoti, kol kas nors pamatys ir surinks. (blowinbubbles) O gal plaukti į salą, kuri buvo už kokio kilometro? Bet ką toj saloj? Komodo varanus savimi maitinti? (spiteful) O tuo tarpu laive virė darbai – laivą reikėjo nustumti nuo seklumos. Visi trys indoneziečiai sušokę į laivo priekį ir įbedę baslį į koralą jūroje bandė nustumti laivą nuo jo. Lazda išlinko taip, kad aš jau laukiau jos triokštelėjimo bei perlūžimo pusiau bet kurią sekundę. Lazda nelūžo, bet nusistumti vietiniams nuo seklumos nesisekė. (worried2)

Užplaukus ant seklumos Indonezijoje, Floreso jūroje

Indoneziečiai su basliu stengiasi nustumti laivą nuo seklumos

Vienu metu jau norėjau aš prieit jiems padėti, bet po to pagalvojau: “Nu blin, susimokėjau 220 EUR ir dar turiu laivą nuo seklumos stumti?” Tad sėdėjau ir stebėjau kuo čia viskas baigsis. (bigboss) Galiausiai atsistumti nuo seklumos pavyko, bet toliau plaukėm super lėtai braižydami po vandeniu esančius rifus. Turiu pastebėti, kad visi miegai išsilakstė stebint tokią neplanuotą atrakciją. Galiausiai atkaklumo, titaniškų pastangų, dievo Alacho bei pranašo Mahometo padedami įveikėme seklumas iš šiaip ne taip išplaukėme į gilesnius vandenis, kuriuose mus kaip prizas pasitiko 3 greta praplaukę delfinai.Geras! Tiesa, jie pasirodė viename šone ir matėsi tik jų nugaros tai išnyrančios, tai panyrančios po vandeniu. Net nesupratau kas ten, bet vietinis iškart parodė į juos ranka ir pasakė “dolphins” ar kažką panašaus. Tai buvo tik pradžia. Jei delfinai didelio įspūdžio nepadarė (tik per filmus jie šokinėja iš vandens ir seka laivus), tai, va, sekantis reginys buvo tikrai WOW bigsmile.gif Taip, aš kalbu apie rajas. Priplaukus, rodos, niekuo neišsiskiriančią jūros vietą, kuri vadinama Manta Point arba indonezietiškai Karang Makasar, radome ten jau vieną laivą su išmestu inkaru bei į vandenį lipančius turistus pasiruošusius snorkelinti. Mūsų laivo įgula paklausė manęs, ar aš noriu irgi pasnorkelinti. Rajų kol kas nesimatė. Atsakiau, kad ne, nes nemačiau vardan ko čia turėčiau lipti į tą vandenį.  Tuomet laivas pradėjo sukti ratus apie tą jūros vietą, kol galiausiai vienas iš indoneziečių suriko: “Manta Ray!!!” pirštu rodydamas kažkur į šoną. Baisiausiai susiintrigavęs ir aš ten sužiurau ir pamačiau JĄ!!! (desposearcher) Kadangi raja buvo ganėtinai toli nuo laivo, gal per 30-50 metrų, tai jos pačios gerai nesimatė, bet labai gerai matėsi banguojančioje jūroje lygus plokščias blynas – rajos nugara. Laivo vairininkas iškart užkūrė variklį ir pradėjom plaukti ratu link rajos. Kuo labiau link jos artėjom, tuo labiau mano širdį užvaldė džiugesys. (clap2) Šakės – nieko panašaus nebuvau savo gyvenime matęs. Vienareikšmiškai. Atrodo, kad didelis juodas drugelis plazdena sau vandenyje. O užsilenkus jo sparnams pasimato balta rajos apačia. Vaizdas – afygienas ir užburiantis. Ir ta raja taip lengvai plazdena tame vandenyje, kad negali nesižavėti ją stebėdamas… Retas atvejis, kai mano balse girdisi tiek susižavėjimo:

Tiesa, labai ilgai gėrėtis raja neišeidavo, nes priplaukus laivui, jos nuo paviršiaus nerdavo žemyn ir pranykdavo gilumoje. Visa laimė, kad netoliese pasimatydavo kita raja, tai plaukdavom iškart prie jos. Kai priplaukus prie sekančios rajos ir jai nunėrus žemyn vėl iškart plaukdavom prie dar kitos. Tuo metu ten plaukiojo kokios 3-4 rajos (kaip supratau, tai – didelė sėkmė), tai taip ratu ir sukom nuo vienos rajos prie kitos. Bet koks vaizdas, koks grožis tokių milžiniškų drugelių vandenyje. Didžiausios pasaulio rajos, dar vadinamos mantomis, yra 7-8 metrų pločio, šios buvo gerokai mažesnės, bet atrodė vis vien super įspūdingai. O čia, va, video, kuriame užfiksuota visiškai šalia laivo benardanti raja. Aš krykštavau kaip vaikas. (peekaboo) Na, nerealiai mane sužavėjo ši atrakcija. Topas:

Tiesa, aš niekaip nesupratau, kaip galima snorkelinti kartu su tokiais padarais, nes tas rajų spyglys švietė iš toli ir neatrodė jis labai taikiai bei nepavojingai. unsure.gif Tik grįžęs į Lietuvą apsišviečiau, kad ne visos rajos yra nuodingos ir pavojingos žmonėmis. Šios pačios didžiausios rajos yra nepavojingos, tad su jomis galima drąsiai snorkelinti. (giveheart) Bet vėlgi – plaukiojant ratu ir besigainiojant rajas aš vis stebėjau iš to netoliese esančio laivo į vandenį sušokusius ir besnorkelinančius turistus. Aš nežinau kaip ten buvo, bet aš LABAI abejoju, kad jie matė nors vieną rają. Nes jos laikėsi tikrai nemažo atstumo nuo žmonių. Ir mes tik su laivu plaukdami jas pasivydavom ir turėdavom keliolika sekundžių jomis pasigėrėti, kol rajos nenunerdavo žemyn. 59.gif Beje, besidairant rajų, per milisekundės dalį pastebėjau kažką labai greito praneriant dugnu vandenyje po laivu. Vietiniai iškart sušuko klausdami ar mačiau jūrinį didžiulį vėžlį. Na, kažką mačiau, bet jei tai ir buvo vėžlys, tai jis buvo reaktyvinis yahoo.gif Va, keletas nerealių nuotraukų iš Karang Makasar arba Manta Point. Nerealu:


Pasigainiojom paskui rajas gal kokias 15 minučių, bet tai buvo PAČIOS GERIAUSIOS turo akimirkos. (astonished) Nublanko net komodo varanai prieš rajas. Šakės kaip jos mane sužavėjo. Tas jų dydis ir gracingumas vandenyje negali nežavėti. Vienareikšmiškai – WOW! wub.gif Gaila, bet jau reikėjo judėti toliau… Bet, atvirai pasakius, tai net nesinorėjo išplaukti. Taip norėjosi dar truputėlį pasigrožėti šiomis artimiausiomis ryklių giminaitėmis… (ohboy) Nežinojote? Enciklopedija rašo: “Rajos – artimiausios ryklių giminaitės, nors iš pažiūros nė kiek neprimena savo plėšriųjų gentainių. Akyliau įsižiūrėjus, nesunku atrasti neginčijamų panašumų. Raja ne – kas kita, o gerai iškočiotas ir suplotas į blyną ryklys. Galima pasakyti ir kitaip: ryklys – tai torpedos formą įgijusi raja. Ir vieni, ir kiti – tos pačios kremzlinių žuvų klasės atstovai. Skirtingai nuo daugelio ryklių, rajos įsavino priedugnio gyvybės arealą – tuo ir paaiškinamos jų anatominės sandaros ypatybės.” Gal tai ką nors nustebins ir bus naudinga? smartass.gif

Flores sea, Komodo national park, tour, ship, Indonesia, island

Įspūdinga Indonezijos gamta

Iš Manta Ray stebėjimo taško toliau plaukėme link Kanawa salos, kuri laikoma viena geriausių snorkelinimo vietų Vakarų Flores salyne. (shamrock) Pabrėžiu – tai yra viena GERIAUSIŲ vietų snorkelinimui Floreso jūroje. Atplaukus ir įšokus į šiltą kaip arbata vandenį prie Kanawa salos negalėjau slėpti nusivylimo. Tailande snorkelinimas buvo bent jau 10 kartų geresnis, nei Indonezijoje. Žuvų mažai, o ir tos pačios vienodos ir nestebinančios savo spalvomis palyginus su Tailande matytomis. Negi šios salos prieigos vadinamos viena geriausių snorkelinimo vietų Florese? Apgailėtina turiu pastebėt. Žinoma, buvo matyti kelių rūšių žuvys, kelios jūrų žvaigždės, koralai, bet esu matęs ir geriau. Vienareikšmiškai (cerebrate) Prie to pačio galiu pridurti, kad man tikrai būtų buvę įdomiau paslampinėti po pačią Kanawa salą, užlipt į kurį jos kalną ir pasidairyti po apylinkes, nei murkdytis šioje prieplaukoje:

Kanawa island, sala, Indonesia, Indonezija, Flores, sea, jūra, snorkelinimas, nardymas

Tropinė Kanawa sala garsėja Indonezijoje kaip viena puikiausių nardymo ir snorkelinimo vietų

Beje, Kanawa saloje galima net ir gyventi, čia yra įsikūręs viešbutis su bungalais (Bungalow). Atplauki sau į tokią salą ir apsigyveni kaip Robinzonas Kukurūzas hihihi.gif Visai smagu būtų. Šiaip vizualiai sala labai graži, labai skaidrus vanduo, bet, na, žuvų įvairovės aš čia tikrai pasigedau. Su visa pagarba (ate-bug)
Ilgai snorkelinti ir mėgautis Kanawa salos vaizdu neišėjo, mane vis labiau neramino klausimas – ar spėsim grįžti į Labuan Bajo prieplauką? Vietinių prieš lipdamas į vandenį paklausiau, kiek laiko plaukti nuo Kanawa salos iki Labuan Bajo. Atsakė, kad 2 valandos kažkur. Tai vadinasi, reikia išplaukti 11:00 ryto vėliausiai. Tai snorkelinimui turėjau pusvalandį, nes atplaukėm ten 10:30. Laikrodžio vandenyje neturėjau, tai buvo sunku spręsti kiek čia to laiko dar liko, o vietiniai sau sugulę prieš saulę lelekina ir net dėmesio nekreipia į valandas. (mrsun) Blin, neramu darės, tai parplaukiau į laivą, įlipu į jį, pasižiūriu į laikrodį – jau kelios minutės po 11 h!!! Blin, nesikeikiant, tai reikia jau plaukti, gi NEGALIM VĖLUOTI! Indoneziečiams rodau laikrodį ir sakau, kad jau plaukiam, nes jau laikas! (pocketwatch)Tai jie kol ten susiruošė, kol inkarą ištraukė, o dar vienas kažko į salą nubėgo (vėlgi – negi nebuvo galima to padaryti kol aš snorkelinau?), tai išplaukėm tik 11:15 h arba 15 min pavėlavę. Buvo akivaizdu, kad jei būčiau snorkelinęs ilgiau – tai niekas manęs iš to vandens būtų nekrapštęs. (emb) Nes jiems paprasčiausiai dzin. Welcome to Indonesia, my friend! Sveiki atvykę į šalį, kurioje tu niekam nerūpi ir tavo problemos yra tik tavo paties reikalas (meeting)
Išplaukus iš Kanawa salos jau link Labuan Bajo buvo paserviruoti pietūs. Turiu pastebėt, kad tai buvo gausiausias ir skaniausias maitinimas. Net ananasų buvo papjaustyta, tiesa, turbūt nuplautu jūros vandeniu, nes buvo juntamas toks nežymus sūrumas (taunt) Gerai yra, turistams viskas tiks (spice) Tiesa, kaip matote nuotraukoje, tas pats sulipusių ryžių dubuo buvo patiekiamas kiekvieno maitinimo metu. Skirtumas tik tas, kad tie ryžiai darėsi vis kietesni ir vis labiau sulipę (nauseous) Spėju, kad juos tik pašildydavo ir duodavo valgyt toliau tuos pačius (tehe)

Kelionė po Indoneziją, turas, Komodo parkas, Floresas, pietūs

Tiesiog karališki pietūs su visur kišamais pašariniais žaliais bananais

Ir, žinoma, kaip ir visada, būdavo numetama žalių pašariniu bananų skoniui užmušti (ras) Dieve, dieve… Nors jei nesilazdavojant, tai tuos makaronus kairėje suvalgiau visus alei vieno.  Buvau jau išalkęs gerokai.
Turiu pastebėti, kad atgal plaukiant buvau nepalyginamai geriau nusiteikęs, nei pirmąją dieną plaukiant į priekį. (thumsup) Va, ką darė pažintis su rajomis. Gaila, nežinojau, kad ta gera nuotaika pas mane bus jau trumpiau nei dvi valandas. Pradėjau fotkinti laivą, kajutę, net ant laivo stogo užsilipau jam plaukiant, tiesa, ten buvo baisoka vaikščioti, nes plaukdamas laivas smarkokai lingavo ir rizikavau nuskristi į vandenį, nes įsikabint ten už ko nors paprasčiausiai nėra už ko. photo.gif Na, bet ko nepadarysi dėl geros nuotraukos:


Nepatikėsit, bet Labuan Bajo prieplaukoje buvom kaip laikrodis – lygiai 13 h. ax.gif Tiesa, čia didelis klausimas, kieno tai nuopelnas – mano ar laive buvusių indoneziečių. Jau parplaukiant iš toli mačiau prieplaukoje stovintį džipą su agentūros savininku laukiančiu savo 400,000 rupijų! (heya4)Indonezietis tikrai nieko nepamirš ir paskutinį centą iš tavęs susirinks (money) Laivui prisišvartavus išlipau ant prieplaukos ir prilėkusiam agentūros darbuotojui padaviau skolą. Bet tuo pačiu paklausiau, tai kodėl laive nebuvo jo žadėto Arak butelio? Tai nusijuokė garsiausiai ir sakė, kad kitą kartą jis tikrai bus! Vienintelė problema, kad kito karto, deja, bet niekada nebus (bum) Nors žmonės sako, kad “Niekada nesakyk niekada”, bet aš esu įsitikinęs, kad jau kur kur, bet į Indoneziją negrįšiu. Niekada (wacko1) Beje, verta atskirai pažymėti ir tokį faktą, kad tas agentūros savininkas buvo ant tiek naglas, kad gavęs iš manęs pinigus paprašė apie jį ir jo organizuojamus turus palikti teigiamą įvertinimą TripAdvisor svetainėje! Hehe… Gaila, kad aš neįsidėmėjau tikslaus jo agentūros pavadinimo. Labai gaila (candy) Tikrai, kad komentarą palikčiau (salute2) Tik ne tokį, kokio jis tikisi (evilnod) Beje, peržiūrėjau užpraėjusios dienoraščio dalies turinį, kuriame buvo įkeltas video filmuotas kaip tik toje agentūroje. Jos pavadinimo nėra, tik virš jos kabėjo mėlynas didelis plakatas su raudonomis raidėmis “Tourist information service”. Tai visi lietuviai, kurie ten nuvyks, galit eiti pas tą dzekį ir sakyti, kad atiduotų Arak naminės degtinės butelį, kurį jis man liko skoloje (superb)

Kelionė po Indoneziją, turas, Komodo parkas, Floresas, pietūs

Šioje agentūroje tikrai nerekomenduoju imti turą 🙂 Nors… Nėra jokios garantijos, kad kitur bus geriau

Na, bet dėl vieno dalyko jis nemelavo – jau prieplaukoje stovėjo džipas, kuris iškart turėjo nuvežti į oro uostą. Tik prieš tai, žinoma, reikėjo prasukti pro “Green Hill Boutique Hotel” bei pasiimti savo daiktus. O čia, va, prasideda “linksmoji” dalis, kurios daug kas laukėte. Hehe Žodžiu, atvažiuojam prie viešbučio, kaip žinia, turėjau gerą valandą viską susitvarkyti iki lėktuvo skrydžio, ateinu į registratūrą, kurioje sėdi jau ne ta buka 5 angliškus žodžius mokanti mergaitė, o normalus ir gerai angliškai šnekantis indonezietis. Aš ateinu ir jo prašau duoti man kambario raktus, kuriuos vakar palikau. Jis man sako: “Jūsų kambarys jau išnuomotas, ten gyvena žmonės!” swoon.gif Pala, pala, pala… O kur mano daiktai??? Ir kodėl jis išnuomotas, jei aš sakiau, kad grįšiu šiandien 13 h? (slaphead) Tas man dzekis mosteli ranka už savęs, kur kampe pamatau savo kuprinę ir lagaminą. Tipo, viskas jau už mane surinkta ir supakuota į lagaminą, o daiktus galiu pasiimti dabar pat!!! Šioje vietoje mane staigiai nurovė. Pyzdiec, atsiprašant, visi asmeniniai daiktai, pasai, pinigai, kodų generatoriai, lėktuvų bilietai buvo palikti kambaryje, o dabar viskas supakuota ir sukrauta už mane į kuprinę?!?! Kas čia per saviveikla ir nesąmonės??? Aš tam vietiniui vos gerklės neperkandau. Sakau: “Kokį šūdą tu čia padarei??? Kas tavęs prašė daiktus surinkt? Ar tu – idiotas?” Žodis žodin taip ir paklausiau, nė kiek neperdedant. Jis, matėsi, susinervino ir pradėjo man aiškinti, kad check-out’as turi būti padarytas iki 12 h, o dabar 13 h!!! Aš jam sakau, kad aš SUSITARIAU vakar su mergaite, kuri čia sėdėjo, kad mes grįšime valanda vėliau ir ji sutiko palaukti!!! Kokį šūdą jis čia padarė??? (cheesedoff) Ir galų gale, kaip mūsų kambaryje gali būti kiti svečiai, jei registracija galima TIK nuo 14 h (galite net dabar pasitikrinti – įsiregistravimas į šį viešbutį įmanomas tik nuo 14 h)!!! Pasirodo, mano daiktai buvo surinkti dar vakar ir kambarys ramiausiai išnuomotas kitiems turistams, nors už jį jau buvo sumokėta!!! O tada visos Indonezijos nesąmonės man prasiveržė vulkanu. (wild) Pirmą kartą gyvenime svečioje šalyje būnant vietinį jam į akis išvadinau idiotu, nenormaliu, pasakiau, kad pas jį vietoj galvos yra šikna ir t.t. Vietinis, švelniai tariant, susinervino ir pradėjo rėkti ant manęs. Pagrindinis jo argumentas buvo – check-out’as 12 h. Aš jam jau rėkdamas į veidą pasakiau, kad “BUVO SUSITARTA, KAD GRĮŠIM VALANDA VĖLIAU!!!” Jis man tada sako: “Man niekas to neperdavė”. Tai, bl, ar tai mano problema, kad pas juos darbuotojai nesidalina informacija??? Skandalas registratūroje kilo baisus!!! (confused-and-angry) Keisčiausiai čia buvo, matyt, kartu atėjusiam džipo vairuotojui, kuris nieko nesuprato kas čia vyksta. Tas indonezietis iš registratūros puolė skambinti tai mergaitei, su ja kažką šnekėjo šaukdamas, aš tuo tarpu atsitempiau lagaminą su kuprinę ir tiesiog ant grindų pradėjau dėliotis daiktus. Iš kur dabar žinoti, ar niekas nedingo??? Ar nieko netrūksta? (tdown) Taip ant greičio dabar viską susižiūrėti buvo neįmanoma. Tas viešbučio darbuotojas pakalbėjęs su ta merga ir ją apšaukęs padėjo ragelį bei su manim tęsė skandalą. Tipo, kaip jis pasakė, tai ta tūpa merga nieko nesuprato ką aš jai vakar sakiau, todėl gavusi raktus ji nurodė surinkti mano daiktus ir atnešti juos į registratūrą! Polnyj pzdc… Aš tam indoneziečiui rėkiu, kad jie visi debilai ir kodėl tada sėdi viešbučio registratūroje angliškai nešnekantis žmogus? Kas čia per bajeriai? O tada vos neįvyko lūžis viso šio skandalo metu – tas viešbučio darbuotojas pritrūkęs argumentų ir akivaizdžiai susinervinęs mostelėjo ranka į mano daiktus liepdamas man juos greičiau susirinkt ir iš serijos “dingti kuo toliau”. Tai gerai, kad jis buvo už savo stalo, nes jei būtų stovėjęs arčiau, tai tikrai būtų gavęs į snukį. (veliangry) Išsakiau jam į akis visus žinomus angliškus keiksmažodžius, pridėjau krūvą rusiškų ir pasakiau, kad aš dabar skaičiuosiu pinigus bei tikrinsiu internetinę bankininkystę. Jei trūks man nors vienos rupijos, nors vieno daikto – kviesim policiją. (scared1)Jis man: “Ne problema, aš tuojau pats ją iškviesiu”. Okay, nuo įtampos drebančiomis rankomis rūšiavau ant grindų daiktus stengdamasis atsiminti, kas kur turi būti, nes visi daiktai buvo sugrūsti į kuprinę belekaip. Paprasčiausiai nušluoti ranka į kuprinę ir palikti. Na, kas svarbiausia, kad būtų? Pasas – yra, kortelės visos – yra, pinigai – nežinau kiek jų ten tiksliai buvo, bet kažkiek yra, visos rezervacijos bei lėktuvų bilietai – yra. Pakrovėjai, laidai visokie – lyg ir yra. Kodų generatorius – yra. Pokšt, išsitraukiu telefoną, kuris jau nusėdęs, jungiu į rozetę ir laukiu kol jis įsijungs, kad patikrinti interneto banką. Slenka ilgos ir slogios minutės, indoneziečiai tarpusavyje kažką diskutuoja, bet jų šnekos, matosi, nervingos. Atlėkė keli viešbučio darbuotojai, vyksta aiškinimasis kas čia įvyko. Galiausiai pasijungiu į SEB banką, patikrinu sąskaitų likučius – viskas normaliai. Jei kažko ir trūksta, tai aš to bent jau dabar ant greitųjų nematau. Tai viską sugrūdęs atgal į kuprinę tam indoneziečiui registratūroje pasakau, kad jo laimei nieko lyg ir netrūksta. Jis tuo tarpu sėdi baisiausiai susinervinęs, net matosi kaip rankos dreba, bet man sako, kad rinkčiaus daiktus ir eičiau lauk, nes aš nepageidaujamas čia daugiau!!! Wow!!! Tai pasiėmęs daiktus stabtelėjau ir visiems viešbučio darbuotojams girdint pasakiau, kad Indonezija – kvailų žmonių šalis, o šio viešbučio darbuotojai išvis yra idiotų rinktinė. Indonezietis man parodė eiti pro duris, tai dar išeidamas virš galvos garsiąją pirštų kombinaciją su ištiestu viduriniu pirštu jam parodžiau. Žinoma, nekultūringa, pasirodžiau kaip chamas ir t.t., bet su visa pagarba – tai buvo 6-a kelionės diena ir man jau tų indonezietiškų nesąmonių buvo per akis. Užtenka leisti sau ant galvos joti. Be žodžių – registratūroje sėdi angliškai nešnekantis žmogus (!!!), kuris nieko nesuprantu, ko iš jo nori, maža to – surenka visus tavo daiktus iš kambario ir jį išnuomoja kitiems turistams. Wow!!! Ar esate kas nors ką nors panašaus girdėję?
WELCOME TO INDONESIA, MY FRIEND!!!
Žodžiu, važiavau į oro uostą visas kunkuliuodamas. Bet ką… Buvau situacijos įkaitas, reikėjo man spėti į tą prakeiktą “Garuda Indonesia” skrydį ir nebuvo laiko detaliau peržiūrėti visus daiktus ar užsiimti pinigų išmušinėjimu. O realiai, tai juk svarbiausi kelionėse yra du daiktai – visa kita yra niekis. O tie du daiktai yra: pasas ir pinigai. Šiuos du daiktus turėk ir tikrai niekada bei niekur nepražūsi (swaying)
Iki oro uosto atvažiavom gal per 5 minutes, pasiėmiau daiktus iš džipo ir atėjau į oro uostą. Prastesniame oro uoste iki tol neteko pabuvoti. Už jį prastesnis buvo tik Lencois oro uostas Brazilijoje mellow.gif Šnekant apie oro uostą, tai taip, jis buvo restauruojamas tada, gal dabar jo vaizdas ir geresnis, bet 2015 metų kovo mėnesį jis atrodė klaikiai… Viduje – karšta ir tvanka, kondicionierių nerasta, bevielio interneto nerasta, buvo vos 2 ar 3 langeliai bagažo pridavimui, už kurių buvo konvejerio juosta lagaminams, kuri išėjo tiesiai į lauką! Matėsi pro ją toliau esantis oro uosto asfaltas irnesakyk.gif Norėjau dar kažką su “Garuda Indonesia” darbuotoja pasiaiškinti dėl paankstinto skrydžio bei kas būtų, jei, tarkim, aš to laiško nebūčiau perskaitęs, bet jau registruojantis į skrydį ir pamačius, kad be žodžio “Okay” ji nieko nemoka pasakyti, nusprendžiau nebesigilinti. Koks skirtumas galų gale? (basketball2)
Duty Free zona, jei ją taip galima pavadint, Labuan Bajo oro uoste išvis juokinga buvo – pusė mokyklos sporto salės dydžio, kurioje stovėjo vaisvandenių automatas ir viena bobikė su ledų vežimėliu ir kosminėmis ledų kainomis. (testwall) Atsigaivinti daugiau nėra kuo, viduje tvanku, o lėktuvas, žinoma, vėlavo! Turėjom pakilti 14:15 h, bet pakilome tik 15:30. Kaip visada Indonezijoje niekas neskuba. Blin, tą papildomą valandą galėjau tikrai laive praleisti, nei sėdėti pridususiame oro uoste. karsta.gif Šiaip jei kas dar keliaus į Labuan Bajo, tai, žinokit, atvykti valandą prieš skrydį Indonezijoje yra didelė prabanga. Iš besirenkančių žmonių mačiau, kad kiti lagaminus tik pridavė apie 14:15 h, t.y. tuo metu, kai jau skrydis teoriškai turėjo prasidėti. Bet buvo ir tokių, kurie jau net man atvykus kažkur 45 min prieš skrydį jau buvo pridavę lagaminus ir sunkiai dvėsuodami laukė skrydžio (yawnin) Gyveni, žmogus, ir mokaisi…
Atgal iš Labuan Bajo į Balį skridom lygiai tokiu pačiu ATR 72-600 propeleriniu lėktuvėliu. O čia dar kaip tyčia skrydžio metu stiuardesė paslaugiai pasiūlė užpildyti anketą apie “Garuda Indonesia” paslaugas. (sarcastic) Tai galite įsivaizduoti, ką aš ten prirašiau. Man net vietos neužteko, teko rašyti paraštėse, ką aš galvoju apie jų punktualumą ir visą tvarką. Žinoma, tai nieko nepakeis, bet tikrai nemanau, kad reikia kvailą šypseną įjungus dėlioti 5* įvertinimus apklausoje dėl jų serviso, ką darė dėdulė priekyje sėdėdamas žinant tai, kad jau vien jų šis skrydis valandą laiko vėlavo.

Ir štai aš vėl leidžiuosi į Balio oro uostą! (music00) Nuotaika buvo tarsi grįžus iš sunkaus ir pralaimėto mūšio. Buvau nemiegojęs, piktas ir viskuo nepatenkintas. Plius dar nežinojau, ar manęs lauks kas nors nusileidus, nes Balyje buvau sekančias 2 naktis rezervavęs Ubudo miestelyje esančiame “Bale Bali House” viešbutyje, kurio kaina buvo juokinga – 28 EUR už dvivietį kambarį dviems naktims arba 7 EUR/žmogui už naktį. Ir čia dar su pusryčiais!!! Komentarai? (appy)Vienintelė problema buvo nusigavimas iki to Ubudo iš Balio oro uosto. (think00) Kaip žinia, Balyje nėra jokio visuomeninio transporto ir čia atskridęs esi priverstas naudotis vietinių paslaugomis, kurie jau tikrai nepasikuklina už jas plėšti kosmines sumas.

Balio sala Indonezijoje iš paukščio skrydžio

Štai ir vėl leidžiuosi Balyje

Siekdamas to išvengti, viešbučio paprašiau suorganizuoti pervežimą iš oro uosto į Ubudą. Buvau skaitęs internete, kad žmonės moka už tokias keliones 500,000 ar net 1 milijoną (!) rupijų! Kaina kinta nuo turisto kvailumo ar nesigaudymo laipsnio. (letsplay) Realus atstumas nuo Balio Denpasar oro uosto iki Ubudo yra 35 km. Viešbutis už šį pervežimą prašė iš pradžių 300,000 rupijų, bet galiausiai nusiderėjau iki 250,000 rupijų arba 18,50 EUR. Jei kam nors tai pasirodys normali kaina, tai primenu, kad čia – Indonezija ir čia net nakvynė viešbutyje su pusryčiais kainuoja 14 EUR dviems. (greeting) Faktas vienas, kadangi vietiniai žino, kad kitaip nusigauti į vieną ar kitą Balio salos tašką galimybių nėra, būsi priverstas naudotis jų paslaugomis. Tad kodėl nenugręžti pinigų turinčių turistų? (slingshot) 35 km nuvažiuotas kelias iki viešbučio kainuoja tiek pat, kiek para tame pačiame viešbutyje su pusryčiais. Jaučiate situacijos absurdiškumą?

ATRA 72 Garuda Indonesia Bali airport

ATR 72-600 lėktuvas Balio oro uoste

Grįžtant prie mano atvykimo laukimo klausimo, kaip žinia, skrydis buvo gerokai paankstintas. Tai gerai, kad spėjau viešbučiui parašyti dar prieš išvykstant į turą, kad lėktuvas atskris gerokai anksčiau, nei buvo susitarta. good.gif Tiesa, aš nespėjau perskaityti jokio atsakymo, nes daugiau prie interneto neprisijungiau. Prie visų nelaimių reiktų pridėti dar ir tai, kad šis paankstintas skrydis galutinėje sumoje vėlavo valandą laiko, keitėsi skrydžio numeris ir pan. Viską susumavus aš jau galvojau, kad niekas tame Balyje iš užsakyto viešbučio manęs nelauks. Bet… Vėlgi aš pernelyg nuvertinau taip pinigus mylinčius indoneziečius. (fortuneteller) Pasiėmus lagaminus Balio oro uoste ir išėjus į laukimo salę iš tolo vėl pamačiau stovinčius 2 vyrukus laikančius kortelę su užrašu „Arūnas ir Bale Bali House“. Priėjau, pasisveikinau ir pajudėjom link jų paliktos mašinos aikštelėje. (crazywinker) Net einant kartu su vietiniais, taksistai stovintys Balio oro uosto prieigose tampė už rankų ir kvietė važiuoti su jais!!! Galite tuo patikėti? biggrin.gif Daugelis, va, kalba, koks Tailandas nuturistintas, kaip ten vietiniai jau sugadinti turistų ir panašiai. Persiprašau, kad ir koks tas Tailandas ir ypač Bankokas buvo, bet Balis juos perspjauna. Trigubai. (deadtired2) Vietiniai čia tave tiesiog ryja akimis laukdami iš tavęs pinigų. Kaip pasiutę šunys apie turistus laksto ir plėšia juos vieni kitiems iš rankų. (taped)Tpfu, kas per sala… O šiaip, va, čia galite pasižiūrėti Balio salos įkainius turistams. blush-anim-cl.gif Palyginus šias kainas su tomis, kurias aš sumokėjau, tai aš skaitosi dar LABAI PIGIAI čia prasisukau:
http://www.lombok-network.com/bali/bali_tours.htm
Pakeliui link mašinos einant dar paprašiau tų vaikinukų palaukti, nes nuo bankomato vėl reikėjo nusiimti maksimalią 3 mln rupijų sumą. Milijonai Indonezijoje tirpo tiesiog akyse, nors nieko, atrodo, ten neperki Nusiėmus pinigų įlipau į mašiną ir pajudėjom tolyn nuo oro uosto. Verta pastebėti, kad tuos 35 km nuo oro uosto iki Ubudo centro važiavom pusantros valandos. (duno) Įsivaizduokite, kad taip iš Kauno į Jonavą (nes panašus atstumas) reiktų važiuoti pusantros valandos (laughing_loudly) Daugelis, turbūt, nusišautų, ypač važinėjantys jonaviškiai dirbti į Kauną. Balyje keliai siauri, visur pilna motorolerių, visur vyravo kamščiai ir chaotiškas judėjimas. Ten nėra jokių taisyklių – kas kaip nori, tas taip važiuoja. Dėl to taip lėtai visas transporto srautas ir juda. Na, bet palengva stūmėmės į priekį kartu su visais ir mes, kol šiaip ne taip pasiekėm Ubudą bei „Bale Bali House“ viešbutį. (crazydance) Per tą pusantros valandos (!) trukusią kelionę sugebėjau sušalti, nes vietiniai mašinoje kondicionierių atsuko ant viso gazo, teko net langą prasidaryt, kad nors kiek sušilti (teasing)


Pats „Bale Bali House“ viešbutis buvo namudinio tipo. Realiai viešbutis yra didelis namas su erdviu vidiniu kiemu-terasa su įrengtu sodu, kuriame gyvena 2 broliai su šeimomis bei tėvais ir jų pusbrolis su šeima. (partydance) Toks didelis giminės katilas, kuriame yra išskirti 2 kambariai turistams apgyvendinti. (tap-fingers) Pasirinkau šį viešbutį pirmiausiai dėl labai aukšto įvertinimo visose rezervacijų svetainėse. Kitas lemiamas niuansas, žinoma, buvo kaina. 7 EUR/žmogui už naktį dar niekada ir niekur neteko mokėti. Ir, turbūt, neteks. (water_melon) Pats viešbutis atitiko mano reikalavimus – turėjo oro kondicionierių, atskirą tualetą ir net buvo nurodyta, kad galima naudotis kaiminystėje esančiu baseinu, kuriuo taip ir nepasinaudojau, nes tikrai nebuvo kada. (extrawink) Viešbutis nustebino 2 niuansais:
A. Tualetas buvo be durų (ir jis be durų po šiai dienai kažkodėl), tad padarius didelį reikalą tualete kvapai labai lengvai nueina iki pat kambario mega_shok.gif
B. Pačio viešbučio dizainas – viskas buvo išraižyta ir išpuošta Balio induistinės kultūros bei mitologijos fragmentais. Nesakau, kad tai man patiko ar nepatiko, bet tai buvo neįprasta.
Taipogi viešbutis turėjo nenusakomo meilumo šunį vardu „Blacky“. Rodos, šuo turi vieną tikslą gyvenime – išlaižyti visas įmanomas kūno vietas. victory.gif Tik išeini iš kambario, o jis jau stovi šalia ir laižo tau blauzdas, šlaunis ar kojų pirštus. Keista šuns fetišo forma tongue.gif

Viešbutis Balyje, kelionė į Balį, Ubudas, sala, Indonezija

Bale Bali House viešbutyje su jam priklausančiu Blacky šunėku

Tiesa, net atvykus į viešbutį nebuvo kada ramiai atsipūsti. Reikėjo ekstra derinti ir ieškotis kas rytoj galėtų pavežioti po žymiąsias Balio šventyklas. Čia vėl pagalbos ranką ištiesė „Bale Bali House“ viešbučio savininkai. Aišku, ne už dyką. 9 h trunkantis privatus turas po rytinę Balio salos dalį aplankant vandens šventyklą Tampak Siring, liūdnai pagarsėjusią didžiausią Balyje Besakih šventyklą, Kintamani ir Batur vulkaną bei Tegalalang ryžių terasas kainavo net 500,000 IDR arba 37 EUR. (cry) Kosminės kainos, bet kaip pasakė vienas brolių, tai pigiau aš tikrai niekur nerasiu, nes „shared“ tipo turai su minivenais ir 6-8 surinktais žmonėmis juose važiuojant panašiu keliu kainuoja ne mažiau 200,000 rupijų nuo žmogaus. O čia, jei važiuojam dviese, kainuos tik 50,000 rupijų daugiau ir būsim dviese automobilyje ir mes patys spręsim kur ir kada einam bei kiek būnam. Pripažinkit, kad iš vienos pusės apsimokėjo, bet iš kitos, ypač žinant kainas Indonezijoje, čia buvo KOSMOSAS!!! (stunned) 37 EUR už dienos turą neskaitant įėjimų į mokamus objektus skambėjo kaip apiplėšimas vidury dienos! Bet… Jei nori pamatyti, esi PRIVERSTAS mokėti, nes jokių kitų variantų nėra ir kitaip iki šių objektų nenuvažiuosi. Niekaip. Taip, gudresni gali paklausti – o motoroleriai? Taip, jų nuoma nėra brangi, galima išsinuomoti už 150,000 ar 200,000 rupijų ir važinėti visą dieną po salą dviese sutaupant krūvą pinigų. Teoriškai. angel_not.gif Praktiškai daugumai tai baigiasi dar didesnėmis išlaidomis ir problemomis su policija. Kodėl? Todėl, kad Balyje užsienietis gali vairuoti motorolerį tik turėdamas Balyje galiojančias „International driving licence“ arba tarptautines motorolerį įgalinančias vairuoti teises. Netinka JOKIOS kitos vairuotojo teisės – ar jos būtų lietuviškos, ar vokiškos, ar norvegiškos. (sadu) Jų vietinė policija paprasčiausiai nepripažįsta. Ir problema net ne pripažinime, o… pasipelnyme! Nes pats savo akimis mačiau, kaip vietinė policija nekreipia dėmesio į pro šalį važiuojančius vietinius be šamų, be liemenių, vaikams vairuojant motorolerį – jie tokių pažeidėjų net nesivargina stabdyti. Bet tik pamato tvarkingai, su liemene ir šalmu važiuojant BALTĄJĮ – jį iškart stabdo ir tempiasi į šalikelę reikalaudami parodyti tą „international drivers license“, kurio 99% turistų neturi. (oldman) Teoriškai šias teises galima gauti nuėjus į vietinį policijos komisariatą, susimokėjus tam tikrą mokestį bei davus kyšį už greitesnį teisių išdavimą ir palaukus kelias dienas šias teises turėtumėte savo rankose. Bet negi kas nors varginsis ir lauks? dry.gif Juolab motoroleriai nuomojami ant kiekvieno kampo ir niekas net nesivargina įspėti turistų apie gresiančias problemas sustabdžius policijai. O policija, kaip teko skaityti, moka išmelžti iš tokio “pažeidėjo” viską ką jis turi. (shame) Pradeda grasinti motorolerio konfiskacija bei pasodinimu į areštinę parai laiko, kol bus sutvarkyti formalumai. Žinoma, visa to galima išvengti pasiūlius, kad ir 500,000 rupijų kyšį (labiau pažengę prasisuka su 100,000 IDR, bet kiek teko skaityti, tam reikia būti jau iš anksto pasiruošus ir neturėti jokių papildomų pinigų, policininkams turi būti sudarytas įvaizdis, kad tai – tavo paskutiniai pinigai) (prankster) Policininkas juos maloniai paims ir dar garantuos saugumą tai dienai, kad daugiau JOKS policininkas saloje tavęs nesustabdys. Žinoma, galima rizikuoti tikintis, kad policijos nesutiksi, bet atvirai sakant ir užbėgant įvykiams už akių, abi dienas važinėjant po salą mačiau policijos reidus keliuose, kuomet buvo stabdomi tiek į vieną, tiek į kitą pusę vykstantys motoroleriai ir net mašinos. Maža to, buvo sustabdyta mūsų mašina privataus turo metu, kurią vairavo mano pasamdytas vietinis, tai net jis davė policininkui 20,000 (!!!) rupijų arba nepilnai 2 EUR kyšį, kad galėtų ramiai važiuoti toliau!!! (pardon) Aš buvau apakęs tokio viešo reketavimo masto ir paklausiau tada vairuotojo, kodėl jis davė tuos 20,000 rupijų? Kodėl jis skatina kyšininkavimą? Tai atsakymas buvo paprastas: tipo policininkas pamatė, kad jis veža turistus, t.y. mus, todėl Balio pareigūnas iškart suprato, kad vietinis mus vežioja ne už dyką (logiška), todėl ir jam turi priklausyti, kad ir maža dalis, kad mes galėtumėm ramiai toliau važiuoti, nes jei būtų pinigų nedavęs, būtų surengtas nuodugnus mašinos patikrinimas, mus būtų išlaipinę ir kratę mašiną kelias valandas ieškodami prie ko prisikabinti. Ir pasak jo, tikrai būtų radę (kažką minėjo apie nepilną vaistinėlės turinį). Norint to išvengti, buvo paprasčiau įdėti policininkui į ranką 20,000 rupijų kupiūrą ir ramiai važiuoti toliau. (whistly)Komentarai? Tikra dievų ir rojaus sala tas Balis… (winkinalien)
Žinoma, kiek teko diskutuoti internete su žmonėmis, tai vieni gyrėsi savaitę laiko po Balio salą važinėjo su motoroleriais ir jų niekas nestabdė bei nebuvo jokių problemų su policija. Galbūt… (byee) Jei aš būčiau turėjęs savaitę laiko Balyje prasimalti, gal ir aš būčiau rizikavęs, nes jei važiuodamas pamatai kokį policijos postą, gali apsisukti ir nenuvažiuoti kur nors, kur važiavai bei bandyti ten nulėkti kitą dieną. thumbup.gif Bet kai turi vos 3 pilnas dienas saloje ir viskas suspausta iki negalėjimo, esi priverstas mokėti ir mokėti brangiai, jei nori viską pamatyti pagal sudarytą planą. Kiek tai įmanoma, žinoma.

Ubud, Ubudas, Balyje, Balio saloje, Indonezijoje

Pirmieji žingsniai vakarėjančiame Ubude

Kaip Jūs jau supratote, užsakiau viešbučio siūlytą pilną dienos turą už 0,5 mln rupijų, kuris turėjo prasidėti sekančią dieną 8 h ryto. Tada išskubėjau dar į Ubudą norėdamas jį nors kiek spėti apžiūrėti šviesoje, nors saulė jau sparčiai leidosi. (search3) Spėjau pamatyti kalnuotas ir siauras gatves, kuriose zuite zuja motoroleriai ir beveik nėra šaligatvių. Pėstiesiems keliai Balyje nepritaikyti visiškai. Šaligatviai tokie egzistavo tik Kutoje, apie kurią papasakosiu vėliau. Visur kitur šaligatvių nerasta. Visi Balyje ratuoti (bike2) Tiesa, Balis turėjo vieną pliusą – čia buvo galima įsigyti ALKOHOLIO!!! Vienintelė vieta Indonezijoje, kurioje galima nusipirkti stipresnio nei 5% alkoholio, yra Balis. (yoohoo) Tas lietuvis oro uoste nemelavo! Nors kitavertus, nėra čia jokio fenomeno. Balis yra vienintelė neislamizuota sala Indonezijoje. Čia visai kita kultūra ir visai kitas pasaulis palyginus su likusia Indonezija. Todėl ir alkoholio čia galima nusipirkti kur kas lengviau (bet tikrai jo nenusipirksi bet kada ir bet kurioje parduotuvėje). Man pasisekė, kad arčiausiai viešbučio buvusiame supermarkete buvo specialus mažas skyrelis parduotuvės kampe, kuriame buvo pardavinėjamas alkoholis! Kokia atgaiva akims ir sielai! (drinker)

Unbelievable! I found alcohol shop in Indonesia

Neįtikėtina – pagaliau aptiktas alkoholis Indonezijoje!!!

Ta proga iškart nupirkau pirmąjį Arak Barong ryžių degtinės butelį 350 ml talpos už 82,500 rupijų arba 6,20 EUR. Grįžtant apsipirkus iš supermarketo jau sutemo ir maža to, pradėjo lyti! (raining) Welcome to Indonesia, my friend!  Tai grįžau į viešbučio kambarį, įsijungiau kondicionierių, atsiguliau į lovą palaukti, kol baigs lyti, nes planavau po to išeiti pasidairyti po naktinį Ubudą. Bet, žinoma, niekur aš jau neišėjau. Bemiegė naktis laive bei krentančio lietaus garsai padarė savo – Arūnčikas užmigo taip užbaigdamas dar vieną sunkią dieną Indonezijoje. (snoring) Bet rytojus žadėjo būti įspūdingas, kurį vainikuoti turėjo didžiosios Besakih šventyklos lankymas. Visas internetas pilnas atsiliepimų, kaip vietiniai ten šakojasi ir reketuoja turistus. (wait2) Pasakojama, kad net piktuoju turistai neįleidžiami į šventyklos teritoriją, kol nesusimoka kosminių sumų kyšiams vietiniams „patepti“, kurie apibūdinami labai skambiai: “DONATION”! Ir tik tada jie tau maloningai leidžia užeiti. Žinoma, aš nesiruošiau nei rupijos permokėti daugiau, nei kainuoja bilietas į šventyklą. (no2) Ir buvau pasiruošęs neatiduoti nei vienos rupijos be kovos!!! Užsibrėžiau kategoriškai sau tikslą rytoj mokėti tik už tai, kas kainuoja oficialiai ir nesiduoti reketuojamam vietinių. Man jau Indonezija skersai gerklės stovėjo ir reikėjo iškęsti čia dar 4 dienas. (warn) Ir po liūdnos patirties Labuan Bajo miestelyje aš sau prisiekiau, kad UŽTENKA – daugiau neleisiu vietiniams mane melžti ir išdūrinėti. (okyes)Deja, bet dauguma žmonių lankydami garsiąsias Balio šventyklas, tame tarpe ir lietuvių, susimoka vietiniams už tą šventą ramybę. Kitaip sakant – paaukoja. Va, ką rašo lietuviai apie savo patirtį lankant Besakih šventyklą (leisiu sau pacituoti 3 žmonių komentarus, kad įsivaizduotumėte kas ten darosi):

„Atvykę į šventyklą, susimokėjome už įėjimą, tada mus užpuolė vietinių “gidų” gauja, kurie ėmėsi teigti, jog šventykloje vyksta ceremonija (iš tiesų tai kasdien toje šventykloje vyksta kažkokia ceremonija), todėl be gido galėsime pamatyti labai ribotą šventyklos dalį, todėl būtinai reikia samdytis gidą. Mes ten vos su jais nesusimušėme ir aš pasiūliau susimokėti už ramybę širdyse ir paimti tą gidą. Bet iš tiesų tai visiškai nebūtina samdytis jokio gido, tik kad ta gauja labai įkyri, o aš nebuvau nusiteikusi kariauti, o gidas negali niekur tavęs įsivesti, į jokias papildomas šventyklos dalis, nes jos yra šventos ir ten galima eiti tik hinduizmo išpažinėjams.”

Arba, va, mano buvusios grupiokės Vilmos pasakojimas verysad.gif:

„Pradžioje vos tik atvykus prie šventyklos ir susimokėjus už įėjimą po 15 000 žmogui, mus bandė apgauti pirmieji vietiniai šventyklos darbuotojai, kad į šventyklą negalima patekti be vietinio gido, kad reikia mokėti jam 250 000 ir su juo kartu eiti. Kitu atveju mes tik aplink šventyklos sienas iš išorės galime pasivaikščioti, bet jos tokios aukštos, kad pamatyti kas viduje – neįmanoma. Taip, taip, pasakiau aš jam griežtu tonu, – „o.k., mister, I don‘t believe you“ ir nuėjome į šventyklų pusę. O jis rėkė mums įkandin – „You will see, guardians will not let you in“. Iki šventyklos geras kilometras pėsčiomis, jį nuėjus, mus tikrai sustabdė dar vienas sargybinis, teigdamas tą patį ir užtverdamas mus kelią. Tada mūsų vaikinai jau neatlaikė ir pakeltu tonu išrėžė – What is this? Ticket. So it means entrance – to temple, go away, and let us in“ (vertimas – Kas čia bilietas, taip? Tai yra įėjimas į šventyklą. Traukis šalin, leisk įeiti). Jis truputį sumišęs pasitraukė atokiau, bet vis tiek murmėjo tą patį ką ir pirmasis. O, dieve, teisybę buvau prisiskaičius apie šią vietą, tą patį beje ir vairuotojas mūsų teigė, kad pilna uždarbiautojų čia mus pasitiks. Taigi praėjome jau pro pirmuosius vartus, tada ten prisistatė treti vietiniai gidai, kurie teigė, kad tie pirmieji gidai kainuoja brangiai, bet mes galime per pus pigiau pravesti į šventyklą. T.y. vietoje 250 000, jie ima tik 150 000. Bet tie pirmieji gidai mums net iki pirmųjų vartų ir kitų šventyklų neleido pamatyti, tvėrė kelia jau savo kūnu.“

Arba,va, dar vienas pasakojimas (readin):

„Na, o Besakih šventykloje mus užpuolė gausi prekiautojų ir vietinių biznierių banda. Pradedant gražutėmis mergytėmis, prašančiomis nupirkti atviručių “for the school” ir baigiant vietiniais “gidais”, kurie kainuoja nuo 10 iki kiek nusideri USD, o lydėdami tave jie kalba maždaug taip: štai atėjome į pagrindinę šventyklos aikštę; pakelkite galva – štai ten matote labai gražius vartus. Vieną gidą girdėjau kalbant rusiškai. Gabūs biznieriai (optimistic) Esmė ta, kad Balyje į jokią didesnę turistų lankomą šventyklą papildomai nesusimokėjęs neįeisi, dar parkingas, mokami tualetai ir t.t., o štai kai prieini prie Besakih šventyklos, tave dar ir “gidas” pasitinka, kuris sako: į šventyklą gali įeiti tik tikintys, o turistus gali įvesti tik šventyklos sargas….. Nesvarbu, kad jau turi bilietuka ir visą kitą – be jo į šventyklą nepateksi…. Nusiderėjome iki 35 000 rupijų ir paprašėme gido, kad jis iš vis nieko mums nepasakotų”

Čia buvo pacituoti lietuvių komentarai. Užsieniečių komentarai dar baisesni. (lost3) Kaip pvz.: “Unholy experience, don’t go there” arba “Shame on the local people” arba “Balinese mafia gang”. Kas supranta angliškai, galite pasiskaityti visus baisius komentarus kaip vietiniai reketuoja kiekvieną pasirodžiusį turistą čia: https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g608484-d506291-Reviews-or10-Besakih_Temple-Karangasem_Bali.html#REVIEWS
Jūs, turbūt, suprantate, kad man buvo principo reikalas rytoj pro visas šventyklas, įskaitant Besakih, prasibrauti nesumokėjus nei vienos rupijos daugiau, nei kainuoja oficialus bilietas. Žinojau, kad tai bus nelengva ir kad man reikia gerai pailsėti prieš tokią savižudišką misiją. Nes mažu ką – gal net reikės ir kokiam vietiniui į dantis užvažiuoti, kad duotų praeiti. (threaten) Žodžiu, kelionė Indonezijoje pradėjo įgauti pagreitį, o aš jos metu dariausi vis piktesnis ir agresyvesnis… Net minčių nebuvo apie kokią nors malonią kelionę ir poilsį sekančią dieną. Kaupiausi rytojaus dienai kaip kovai, kurią aš privalėjau laimėti yu.gif Tai buvo mano garbės ir, galų gale, savigarbos klausimas. (strong) Kaip aš sau pasakiau: „Jei aš rytoj nors vienam indoneziečiui sumokėsiu kyšį ir leisiuos būti nureketuojamas, vadinasi, man laikas baigti su visomis kelionėmis, nes aš darausi niekam tikęs“. Ir užbėgant įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad rytojaus diena buvo labai įdomi. (heartysmile) Bet skirtingai nuo Labuan Bajo ir Džogdžakartos, aš jau pagaliau TIKRAI buvau pasiruošęs visoms Indonezijos viena po kitos man siunčiamoms nesąmonėms ir netikėtumams. O tai vietiniams LABAI nepatiko. Na, bet apie tai – kitoje dalyje, kurią galima pavadinti: „Let the battle begins!” (wild)

Advertisements

46 responses to “Indonesia 2015 March – VII dalis [jūrų plaštakės – rajos]

  1. h, h, žiūrėk raja. bet tai kai didumo 😀 žinok nesusilaikiau neprunkštelėjas 😀 super 😀
    o tam viešbutyje maniau blogiau baigsis ištiesų 😀
    na, dabar lauksiu muštynių su vietiniais kitoje dalyje 😀

    Like

    • Matai, suintrigavau tiek, kad rezultatai nuvylė 😀 Bet apie tą viešbutį tai aš be komentarų buvau, esu ir būsiu. Ir kažin kaip viskas būtų ten baigęsi, jei aš laiko daugiau būčiau turėjęs…

      Like

  2. Arūnai, superinė informacija ir pasakojimas! Visas tavo istorijas perskaičiau po 3 kartus ( gi ruošiuosi kelionei). Super, kad surašai kainas, tai labai padeda orientuotis situacijoje.😀 Tavo info dėka, bandau derėtis dėl kai kuriu turu, ir pavykst😀😀😀. Ačiukas!

    Like

    • Smagu, kad žmonės turi naudos ir sutaupo nuo šių istorijų 🙂 Tik mano “išsimuštos” kainos nebūtinai yra geriausios. Gal Jums vietoje pavyktų gauti ir dar geresnes kainas? 🙂
      P.S. Geros kelionės! 🙂

      Like

  3. Pagaliau sulauktos net kelios dalys iskart!!!! 🙂 žiauriai greitai susiskaitė kaip lietuvis turostas Arūnas kovojo su vietine mafija 😀 kažkaip or aš tikėjausi kad su viešbučiu bus didesnių konfliktu, bet matyt iš šono tik taip atrodo, o papuolus į tokią situaciją pačiai tai manau keiksmažodžiai pasipiltų keliais aukštais 😱😡
    Kuo toliau skaitau, tuo ši šalis visai netraukia aplankyti 🙂 bet va pasakojimai tao tokie išsamūs, kad kas keliauja tai didžiausias pagalbininkas tavo aprašymai 👍😎 lauksiu tęsinio apie kovą su vietiniais lupikautojais 🙂 jau dabar įtariu kad kovoje likai nugalėtojas 😈

    Like

    • Retokai užsukat, vadinas 🙂 Nes dalis apie varanus parašyta jau prieš 2 savaites 🙂 O dėl pačios Indonezijos, tai, žinokit, tokios patirtys užgrūdina. Vėliau sekusioje kelionėje į Filipinus aš buvau jau ramus kaip belgas, nes žinojau, kad blogiau nei Indonezijoje jau nebus 🙂
      O kitavertus, daug kas ir nuo požiūrio priklauso. Jei “nespaudi” pinigų ir dosniai juos dalini vietiniams, Indonezija gali būti geriausia kelionės kryptis 🙂

      Like

  4. Bet kaip viskas greitai keičiasi, teko Balyje būti berods 2013 ar 2014 metais ir taip pat tokį patį dienos turą ir niekas mūsų taip nereketavo… Sumokėjome tik už turą ir daugiau niekam jokių pinigų nedavėme (aišku neatsimenu ar niekas neprašė, bet niekam jokių “pašalpų” neturėjome duoti)… Tiesa, iš oro uosto į Kutos viešbutį nusigauti kainavo net 15 dolerių, bet kadangi atskridome 3 valandą nakties, tai ir išeities nebuvo.
    Bet istorijos – puikios! 🙂

    Like

    • Irma, o Jūs buvote Besakih šventykloje? Nes ši šventykla, kaip pati didžiausia Balyje, tapusi tiesiog reketo buveine. Visose kitose šventyklose nieko net panašaus nebuvo palyginus su tuo, kas vyksta prie šios „šventyklų motinos“ 🙂 Taipogi ganėtinai daug reketininkų susirinkę ir prie visai šalia Ubudo esančiose Tegalalang ryžių terasose, kuriose man vietiniai bandė neleisti vaikščioti, nors jos visiškai nemokamos, reikalaudami “DONATION”. Teko jėgą panaudoti ir pašalinti kliūtį nuo kelio. Na, bet aš jau čia užbėgu įvykiams į priekį. Bus neįdomu skaityti sekančią dienoraščio dalį 🙂

      Like

      • Buvom, bet ar mes ten kažkaip praslydom, ar kokiais kitais mistiniais būdais, mes kažkaip išvengėm lupikautojų 😀

        Like

  5. Tiesa, Arūnai, kiek per dieną maždaug kilometrų nueini pėsčiomis kelionės metu? Kiek valandų miegi? Vidutiniškai? čia nebūtinai apie šitą kelionę, aplamai įdomu 🙂

    Like

    • Na, čia, turbūt, geriausiai galėtų papasakot mūsų bendras pažįstamas Audrius Tamošaitis, kuris su manim į Braziliją prieš kelis mėnesius skrido 🙂 Žmogus vakarais krisdavo į lovą kaip negyvas ir žmona jam kompresus dėjo ant galvos. Galvojom, kad užsilenks 🙂 Bet ištvėrė šiaip ne taip 😀 Šiaip tempas būna labai didelis, nes aš, kaip žinai, nepripažįstu gulinėjimo pliaže ir tingaus laiko leidimo. Man patinka būti judesyje. O jei nėra ką konkrečiai veikti atitinkamu metu, tai šiaip išeinu į miestą pasivaikščioti. Man įdomu stebėti aplinką, žmones, tikėtis, kad, galbūt, pamatysiu ką nors naują ir nematyta 🙂 O dėl miego, tai jo būna minimaliai, todėl visada grįžus iš po atostogų reikia minimum savaitės, kad atsigauti ir atsimiegoti. Pavargstu aš per tas keliones kaip nežinau kas. BET… Turiu pastebėti, kad jau amžius daro savo. Pradedu jau norėti didesnio komforto kelionių metu. Tik bėda, kad už jį nenoriu mokėti 😀 Nes kaip žinia, komfortas kainuoja :))))

      Like

      • Ei nevaryk čia, perkaist Saulėj bet kas gali. Nieko tu čia negalvojai apie jokius užsilenkimus ir net nebūtum to pastebėjęs jei ta pati žmona nebūtų pasakius. DEZINFORMACIJA!!!!

        Like

      • :DD
        tai visgi, reik kažkokio atspirties taško, kad galėčiau žinot, kad jau esu pasiruošęs kelionei su Arūnu 😀

        Like

      • Audriaus Tamošaičio pasiruošimas kelionei kartu baigėsi tuo, kad grįžęs iš Brazilijos jis iškart varė savaitei į sanatoriją sveikatai ir jėgoms atgauti 😀 Tai nežinau… 😀

        Like

      • gerai, kad po, o ne per 😀 būtų biški liūdniau tada 😀 jaučiu man jau antrą dieną sanatorijos reiktų 😀

        Like

  6. Pozityviai ziurint – idomi patirtis ta ilga naktis laive, net pats uzsimaniau tokia patirti kad suzinot kas tai yra taip letaio slenkanti naktis 🙂 Manau cia pliusas, nei minusas – ta prasme viena tokia gyvenimui istrigusi naktis nei siaip pamirsta naktis 🙂

    Visciuku likimas komodo salyoje – juk ten gyventoju miestelis yra, tai tu visciuku likimas kaip ir visu pasaulio visciuku – gyventi vistideje, deti kiausinius arba buti mesiniais 🙂

    Kokiam gyleje ten ant rifo uzplauket, gal nebutu reikeje pluduriuot, gi aukstas esi 🙂

    Bananai- bent idomumo delei reikejo paragaut, netikiu, kad lab ai neskanus, o gal net ir butu nustebine.

    Iki siol galvojau, kad raja tai tokia zalia pailga didele zuvis su dantimis, bet matyt maisau su kazkokia kita zuvimi.

    Like

    • Matai, tos bemiegės nakties pasekoje sekančią dieną Ubude ėjau meigoti 19 h vakaro 😀 Su Balio vištomis taip sakant 🙂
      Aš gal taip labai nesureikšminau pasakodamas apie tų viščiukų keliamą triukšmą naktį, bet jis buvo tikrai žiaurus. Ir toks pasikartojantis… Užmigt – be šansų…
      Raja – žalia, pailga didelė žuvis su dideliais dantimis? 😀 Čia kažkas panašaus į tokią?

      😀

      Like

      • Ne, kazkas panasaus i zalia dideli (daug storesni) unguri su dantim. Gal pagal stori labiau sama, ne unguri, bet pagal forma gal labiau unguri 🙂
        Dabar jau aisku, kad su kazkokia kita zuvimi maisau, bet iekaip nesugebu surasti su kokia 🙂

        Like

    • Gal murena ta žuvis?

      O pasakojimą kaip visada buvo labai įdomu paskaityt, lauksim kitos dalies. Įsivaizduoju, kaip tos nuolatinės derybos ir aiškinimasis su vietiniais išvargina.

      Like

  7. pagaliau nauja dalis :))))) kad ir buvo cia neigiamu emociju, bet susiskaite su didziausiu idomumu kaip visada.
    idomiai ten su tais visciukais gavosi, isivaizduoju kaip turejo trukdyti miegoti, pats irgi nepakenciu pasaliniu garsu kai bandai uzmigtii ir del ju nieko nesigauna, bet negi visi tyliai kentejo? niekas tam nepriestaravo, nieko nesake tiems vietiniams, negi niekam nekilo paversti visciukus anciukais paleidus juos i jura arba pasiust tuos vietinius toliau su tais visciukais nakvot kur ju butu nesigirdeje?
    gerai kad tame ture buvo ir geru dalyku, pvz: rajos, patiko ir man per irasa, 🙂 ar nebuvo kilusi mintis sokti i vandeni ir pasnorkelinti ten su jom? nors gal jos priplaukus arciau is kart nuplauktu tolyn ir is to nebutu jokios naudos?
    kas vyko veliau viesbutyje, tai is vis visiskas nesusipratmas ir savivaliavimas kazkos, tikrai buvo del ko pykt ir keiktis.
    biski sokas man del to reketo vykstancio balyje prie lankytinu objektu, nemokeciau nei kapeikos ten jiems ir as, manau kad siulyciau nesdintis is kelio ir eit na…, bet taip gal tik atrodo ten nebuvus, jei ten mafija vietine, tai gal ju daug ir jie stiprus bei organizuoti. keista tik kad vietine valdzia tai toleruoja :/ isivaizduoju, kad reik nemazai kantrybes ten jei jau tokie absurdai ten darosi. o is kokiu forumu ir puslapiu tu rankioji visa info pries kelione? kaip pvz: apie visus tuos reketus prie sventyklu, mentu reketavima ir kysiu emima?
    zodziu bus labai idomu paskaityti tolimesne tavo kova, taigi nesustok ir rasyk, rasyk rasyk 😀 turi tam talenta, tikiuosi sekancios dalies ilgai laukti neteks

    Like

    • Tai va, kad visi kultūringi buvo ir kentėjo tuos garsius viščiukų cypavimus 🙂 Būtumėm su didesne kompanija, vieni lietuviai, tai tikrai tuos viščiukus plaukioti išmokinę 😀 O jei vietiniai labai prieštarautų, tai ir juos pačius per valties bortą išmestumėm atsigaivinti 😀 Ech…
      Na, pasnorkelint nesigavo su rajomis. Kaip ir pats sakai, gal įšokus į vandenį jos net nepriplauktų prie tavęs. Iš laivo vaizdas ne ką prastesnis buvo.
      O dėl Indonezijos reketo, tai būtent – pataikyta tiesiai į dešimtuką. Problema valdžioje, kuri tai toleruoja, o vietiniai tuo naudojasi. Kad ir tame pačiame Balyje – užtektų paleisti važinėti autobusus po salą ir baigtųsi taksistų ir policinkų uždarbiavimai. Bet niekam to nereikia, nes niekas nėra suinteresuotas autobusų atsiradimu Balyje…
      Dėl informacijos, tai pilnas internetas jos. Susivedi konkrečią vietą, apie kurią nori kažką daugiau sužinoti, ir skaitai bei konspektuoji. Žinoma, kartais ta informacija būna pasenusi, bet bendrą vaizdą susidaryti galima. Va, dabar kaip tik apie Peru informaciją renku. Jau sudėliotas pusė kelionės plano iki Titikakos ežero. O, va, kur toliau lėkt, čia jau yra net keli variantai. Sunku išsirinkti 🙂
      Nauja dalis beveik parašyta. Žinoma, kad daug laiko suris nuotraukų ir video sukėlimas, bet, manau, kad kitą savaitę jau bus 🙂

      Like

  8. Tingiu visad žiūrėt video, bet šįkart rajas pažiūrėjau, tikrai įspūdinga, o jau vandens skaidrumas. Tik vat nežinau, kaip toks keliauninkas pasą, korteles ir net pinigus palieki atvirai viešbutyje padėtus, keisk tą įprotį, nes kada nors skaudžiai nukentėsi, aišku gali spjaut į tokius patarimus, bet tikrai nuoširdžiai rašau 😀 Arba, bent jau lagamine užrakink, jei nesinori neštis su savim.
    Nesu mačius pas pigūs bilietai niekad pasiūlymų į Meksiką, gal jų net nebūna LT rinkai tinkamų?Pvz. pas piratus dažnai būna per Thompson lyg jei nemaišau firmą, bet ten savi niuansai ir iš LT nėra kaip nusipirkti, gal ką nors žinai tuo klausimu?

    Like

    • Mano nuomone, viešbutyje palikti pasą ir pinigus yra TIKRAI saugiau, nei nešiotis viską su savimi. Vienareikšmiškai. Niekada nesinešioju, gal todėl manęs ir neapvagia gatvėje, nes nėra ką vogt – išeidamas pasiimi foto aparatą ir kažkiek pinigų. Viskas. Nereikia daugiau dėl nieko galvos sukti. O būti apvogtam viešbutyje – tai jau būtų išskirtina nesėkmė. Kokia antireklama, gi parašytum tokiam tripadvisor ar kitoje svetainėje, kad iš kambario buvo pavogti pinigai ir pasas – gi viešbučio reputacija būtų sutrypta iki negalėjimo. Ir iš kitos pusės – negi daug situacijų teko girdėti apie vagystes iš viešbučio kambario? Pvz nei man, nei mano pažįstamiems ar draugams niekada nieko panašaus nebuvo įvykę.
      Dėl Meksikos, tai ką konkrečiai turite omenyje? Šiaip būna gerų pasiūlymš į Kankuną ir juos keliame. O jei domina konkrečiai Meksiko miestas, tai į jį akcijų ir pigių pasiūlymų nebūna. Kaip ir į Boliviją, kaip pvz, visai nebūna akcijų. Todėl ir svarstomas variantas savaitę praleisti Peru, o po to persikelti į Boliviją aplankant Salar de Uyuni dykumą. Vienintelė bėda, kad lapkričio mėnesį ten 99% nebus to veidrodinio efekto, kas daro šią vietą unikalia. Norint ten rasti didžiausią veidrodį Žemėje, reikia vykti sausio-kovo mėnesiais 😦 Lapkritį dar nebus spėję prilyti 😦 Tai nežinom – rizikuoti ar ne 🙂 Nors kaip rašo keliautojai, tai faina ten ir be to veidrodinio efekto 🙂

      Like

      • Į Kankūną ir tiktų, matyt neužtaikiau pas tave pamatyti 😀 Matai, viešbutis siūlo seifo nuomą tokiems reikalams, o šiaip manau, kad dingo pvz. pinigai, tai neįrodytum. Bet, čia kiekvieno reikalas kaip saugotis 😀 O dėl Bolivijos, tai svarstyčiau kiek laiko iki dykumos nusigaut ir ko reiktų atsisakyt Peru, kad tą Uyuni dykumą pamatyt, o tada ir sprendimas ateitų, visiškai bėgte dėl pliusų pvz. man nepatinka, geriau jau vieną šalį gerai patyrinėti. O dar ten tie aukščiai prie kurių kiekvienas skirtingai adaptuojasi, tai gal bėgte ir nesigauna, bet čia mano teoriniai pasvarstymai, nes nei ten, nei ten nebuvau. Iš norimų aplankyti dabar Japonija, Meksika ir Tailandas su Kambodža eilėje, tik nežinau kada ir į kurią pavyks nuvykti 😀

        Like

      • Na, visų pinigų tai nedeklaruoju palikdamas viešbutyje. tą didžiąją pinigų sumą vis vien kažkur padedi ne taip matomoje vietoje, bet kokią smulkmę likusią po dienos, tai nematau problemos tikrai palikti kad ir ant stalo ar naktinio staliuko šalia lovos. Pasikartosiu, jog niekas neatbaido potencialių klientų nuo viešbučio, kaip komentarai internete apie vagystes kambaryje. Tad nė vienas normalus viešbutis tokiai informacijai neleistų pasklisti – padengtų nuostolius, kad tik tylėtum ir garsiai apie tai nepasakotum. Čia būtų galima pamėginti kada nors net ir aferą kokią padaryti – nueini į registratūrą ir sakai, kad dingo 100 EUR, nors realiai nedingo 😀 Pagrasini visam internetui paviešinti šią informaciją ir pan. Manau, kad tuos 100 EUR jie patys iš kasos sumokėtų, kad visi būtų ramūs ir laimingi. O aš jau nešneku apie paso dingimą – čia apskritai būtų skandalų skandalas. Todėl aš taip drąsiai visa tai ir palikinėju kambaryje ir tikrai nematau prasmės nešiotis viską su savim. Gatvėj kur kas didesnė tikimybė būtų apvogtam, nei viešbutyje. Mano bent tokia nuomonė 🙂
        Na, mes visi nutarėm, kad svarbiausi Peru objektai yra Lima (visgi sostinė), Cusco su Macchu Picchu ir Puno su Titikakos ežeru. Kiti objektai jau yra “optional” kaip sako anglai. Galima juos pamatyti, bet nedaug ką prarasi ir nepamatęs. Arequipa, Paracas, Colco kanjonas, garsiosios Nazca linijos, kurias, tipo, nežemiška civilizacija paliko… Bet pasiskaičius komentarus internete, Nazca linijas visi peikia ir sako, kad tai – absoliuti nesąmonė. Colco kanjonas – įdomu, bet tikimybė pamatyti kondorus jame tokia pati, kaip Brazilijoje pamatyti jaguarus. Visur jie reklamuojami, bet pamato juos mažiau nei 1% keliautojų. Tai, spėjam, kad tų kondorų (didžiausių skraidančių paukščių Žemėje) mes taip ir nepamatytumėme. Paracas nacionalinis parkas su jūrų liūtais ir flamingas – gražu, bet ar daug prarastumėme jų nepamatę? Nemanau… O Bolivijoje esanti didžiausia ir unikali (tokios daugiau niekur pasaulyje nėra) druskos dykuma – jau kažkas įspūdingiau. Žinoma, jei ten garantuotai būtų galima rasti tą veidrodinį efektą, tai net svarstymų nebūtų – imtumėm Boliviją be jokių kalbų. Bet kadangi to veidrodinio efekto 95% kad nebus, tai, va, ir galvojam kaip čia ką daryti. Laiko ar taip, ar taip truks 🙂 Ir tai bus eilinė kelionė gyvenant ant lagaminų ir be jokio poilsio. Man kitaip susidėlioti kelionių neišeina 😦
        Audrius buvo Japonijoje – sakė, kad nieko įspūdinga ir viskas nežmoniškai brangu. Tailandas – neoriginalu ir visi ten jau buvę 🙂 Kambodža – tikrai verta, norėčiau daugiau po šią šalį pakeliauti ir dar kartą sugrįžti. Meksika – žiūrint, ką ten veikti. Skristi vien į Kankuną, manau, kad neverta. Tų gražių paplūdimių pilna visur, kad ir tame pačiame Tailande. O jei Meksikoje tikslas pamatyti garsiąsias majų piramides, tai čia jau kitas reikalas 🙂 Tik iš Kankuno nėra labai patogu lankyti tokias grožybes kaip Teotihuakanas ar Čičen Ica, nors į pastarąjį iš Kankuno galima nuvažiuoti autobusu (5 h kelionė į vieną pusę). Žodžiu, visur gerai, kur mūsų nėra 🙂

        Like

  9. Kankūnas visai gerai, išsinuomoji auto ir važiuoji kur nori, o Meksikoje tikslas aišku, kad ne tik paplūdimiai, piramidės būtų pirmoj vietoj 🙂 O tas tavo pažįstamas Audrius nelygu ką lankė Japonijoj, man gal visai kiti dalykai ten rūpi, nei jam.Ir kad brangu, tai žinau, tas aišku liūdina ir vis atitolina kelionę, deja. Peru, bent mane labiausiai domintų Machu Picchu ir kelių dienų žygis į ten, o ne traukinuku.O dėl Tailando, tai aš ten nebuvau, vadinas dar ne visi buvo 😀 O tas visų buvimas nieko nesugadina, kad ir Egipte, nuo to piramidės ar Luksoro šventyklos nei kiek nesuprastėjo 😀 O ir Kretoj tik dabar pabuvojom, bet nemanau, kad nebuvo verta :).

    Like

  10. Pala pala apie Japonija šiek tiek kitaip šnekėjau, kad sakiau brangu tas tiesa, taip pat sakiau kad Brazilijos Japonija neperspjauna, bet, kad ten nevažiuot nes ten “nieko įspūdingo” tikrai ne :). Ta proga suradau, ką iš tikro buvau rašęs apie Japoniją:
    [img]http://www.part.lt/img/418b4660d920333fdf26af9e4f3712f8145.jpg[/img]

    Like

  11. Nu va, Audrius visai kitaip apie Japoniją atsiliepia 😀 Man Fuji Nr.1 ir palipėti nors kiek norėčiau ant šio ugnikalnio. O jei ne paslaptis kiek savaitė Japonijoj kainavo, be lėktuvo bilietų, nes čia jau kiekvieno laimė, kaip sekas pagaut pigius ar pigesnius. O kokiu laiku buvot? Man norisi rudenį, kai klevai raudoniu nusidažo, nors ir sakuros pavasarį beprotiškai gražu 🙂

    Like

  12. Tai va del Fuji tai ir man biski apmaudu kad iki jo nenuvarem, bent jau pravaziavom su traukiniu ir pavyko pamatyt ugnikalnio virsune islindusia is debesu. Gal laiko dar ir butume surade, – atkande kokia diena nuo Tokijo, bet oro salygos neleido. Ko ten vaziuot jei ugnikalnis bus paskendes debesyse ir visai jo nesimatys? Mes buvom birzelio pabaigoje, o vasara yra pats nepalankiausias metas lankyti Fuji del to kad vasara ji gana daznai supa debesys. Savaite vienam asmeniui (neitraukus lektuvo bilietu) gavosi apie 500 Euru.

    Like

  13. Sveikas, Arūnai, linkėjimai iš Indonezijos, Makassaro oro uosto😀. Dėka tavo patarimu, mums kol kas sekasi puikiai, be problemų. Dabar skrisim į Komoda, žiūrėsim, kaip pavyks derybos😀 Tikriausiai nesulauksiu tavo pasakojimo apie Ubuda, o gaila, nes, dukros žodžiais, tavo istorijos man kaip, guideline’as. Iki, ir gero oro😀.

    Like

    • Labas rytas, Nida 🙂 Smagu girdėti, kad kelionė juda be jokių nesklandumų. Turbūt ir pati Indonezija nėra tokia baisi, kaip aš čia nupiešiu? 🙂 Bet kažkaip net nesitiki – negi nė vienas vietinis nesistengė iš Jūsų pasipelnyti? 🙂 Dėl pasakojimo apie Balį, tai jis jau parašytas, tik neprisiruošiu sutvarkyti ir įkelti. Pamėginsiu per šiandien ir ryt dabaigti 🙂

      Like

      • daugiau nei pries dvi savaites sakei kad jau parasyta, negi tiek laiko uzima tas nuotrauku ir video sukelimas? ar neidomu jau? ar kodel tokie grandioziniai delsimai? :/

        Like

      • Kaip pavyzdį parašysiu, kad nuotraukas ir video sukėlinėju, aprašinėju jau du vakarus iš eilės po beveik 3 valandas. Tai jau 6 valandos išėjo ir dar nebaigiau. Žinoma, galima bet kaip greitai sumest, sumest ir psio, bet norisi padaryti tvarkingai, su aprašymais ir komentarais, o tai tikrai užima laiko. Patikėkit manim

        Like

  14. Sveiki, kelionės į šia sala laukiau mažiausiai, bet tai buvo vienas iš įsimintiniausiu įvykiu. Nuo oro uosto važiavome taxi už 40,000-3eur, apsistojom tam pačiam viešbutį, kur ir Arūnas, viskas normaliai, tik valiutos kursas žiauriai mažas(patarimas- keiskitės Baly). Pradėjom turo paieška, apėjom beveik visas agentūras ir, grįžtant į viešbutį paimti pinigu (950000-65eur žmogui už tura su nakvyne ant denio su kitais žmonėmis), užkalbino laivo savininkas ir pasiūlė tura kajutėj su kondicionierium už 900,000-62eur žmogui( nors prieš tai nenuleido mažiau neiuž 1200,000-83€). Nuvežė parodyti laiva, apžiūrėjom- nerealus😀. Jamam! Ir neapsirikom. Buvo superinė kelionė: 10 europiečiu, visi žiaaariai faini back’ pakeriai nuo 17 iki 70 amžiaus (vat tada ir užsimaniau pasidaryti tatoo). Komanda laivo buvo nereali, maistas geras, šalto vandens kiek nori, laivas naujas, bet…😟.Apie tai vėliau. Salos, kuriose stojome, nuostabios: snorkelinti, maudytis, tinginiauti…Plaukimo su rajomis negaliu komentuoti, nes bijau nardyti, dukra sakė, kad nepakartojamas įspūdis😀. Aš išplaukiau, srovė tai greitai nunešė, kad laivas vos besimatė, ir buvo vienas tikslas- parplaukti, bet be rekalo pergyvenau – visų atsilikusių palaukė.
    Matėm ir šiksnosparnius – įdomu, bet, Arūnai, nedaug praradai😀. O Komodo saloj net nebuvo ka žiūrėti – du apkvaišinti varanai su kuriais pasidarėme foto. Į Rincą nusprendėme neplaukti, nes ir ten varanų miegmetis, todėl chebrytė vėl nardė su rajom😬.
    Manau, kad daug kas priklauso nuo kompanijos. Patarimas: neimkite kajučių su kondicionieriumi, nes naktį iš jungiama elektra, ir jis neveikia, tada geriau miegoti ant denio, kur pučia vėjukas, bet žiūrėkit, kad būtų geri čiužiniai.
    Pasibuvimas Komodo saloj kainavo 1870,000 – 129€ su transferiais.
    P.s. buvom ir tavo,Arūnai, agentūroj, žiauriai nefainas diedas😖.
    P.s. oro uostas žiauriai sutvarkytas, nors interneto dar nebuvo, bet kondiškė veikė

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s